2022-03-17 Nr. AB-6401-4-45-3-00015-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1718-261/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00015-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei B. N. A. A.-S., jos atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro atstovei Rasmai Nikulinai,

Vertėjaujant Jūratei Bernotienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės B. N. A. A.-S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės B. N. A. A.-S. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietė B. N. A. A.-S. (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į teismą su prašymu skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti Užsienietei nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) arba į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

2. Užsienietė pareiškime nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, bėgdama iš kilmės šalies, kurioje patyrė diskriminaciją, orumo žeminimą, prievartą ir grėsmę gyvybei, nes nenorėjo ištekėti už pusbrolio. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą ir tapatybę patvirtinantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, nurodė, jog šiuo metu ji apgyvendinta Tarnybos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) be galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento sprendimas dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį dar neįsiteisėjęs. Užsienietė pažymėjo, kad 2022 m. sausio 25 d. suėjo 6 mėnesių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas, tolesnis dabartinės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra neproporcingas jos laisvės apribojimas. Užsienietė laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, nepažeidžia apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos, charakterizuojama teigiamai, padeda Centro darbuotojams, savanoriauja Lietuvos Respublikos Raudonajame kryžiuje. Užsienietės galimybę gyventi jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje patvirtina garantinis raštas, kuriuo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė įsipareigoja padengti Užsienietės išlaidas. Galimybė Užsienietei išeiti iš Centro teritorijos ir gyventi atskirai padėtų jos integracijai, susirasti darbą.

3. Centras atsiliepime į Užsienietės pareiškimą prašė jį atmesti.

4. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 25 d. Tarnybos pareigūnai sulaikė 5 asmenis, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir Užsienietė, kuri pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21S31496 (toliau – ir Sprendimas) Užsienietei prieglobsčio nesuteikė ir nutarė išsiųsti ją į kilmės šalį. Užsienietė minėtą sprendimą apskundė, galutinio sprendimo priimto nėra.

5. Centras pažymėjo, jog Užsieniečiai Centre gyvena šildomuose moduliniuose nameliuose, jiems užtikrinamos visos materialinės priėmimo sąlygos, galima naudotis ryšio priemonėmis, teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos bei kita reikalinga pagalba. Centras teigė, kad patenkinus Užsienietės pareiškimą, kiltų riziką, jog ji pasislėps, siekdama išvengti galimo išsiuntimo. Centras taip pat pažymėjo, kad Užsienietė neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jai šiuo metu būtina taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, susijusią su judėjimo apribojimu.

II. 6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Užsienietės prašymą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas pirmiausia pažymėjo, kad šioje byloje nenagrinėjamos priežastys, dėl kurių Užsienietė išvyko iš kilmės valstybės ir prašo prieglobsčio, o tik sprendžiamas klausimas dėl Užsienietės judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo.

8. Teismas nustatė, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, o Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, Sprendimas neįsiteisėjęs. Teismas pripažino, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Užsienietė neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl manė, kad, vykdant sprendimą išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti. Teismas sprendė, jog pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą nebuvo, nes išliko pagrįsta tikimybė, kad Užsienietė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir Užsienietės prašymą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui. Užsienietė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nutraukė bylos nagrinėjimą iš karto po proceso šalių pasisakymų, nebuvo nagrinėjami įrodymai, sudaryta galimybė pasinaudoti teise į baigiamąją kalbą, tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 ir 81 straipsnio reikalavimus.

11. Užsienietė teismui pateikė argumentus ir įrodymus patvirtinančius jos veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau teismas sprendime šių argumentų ir įrodymų neaptarė, jie nebuvo ištirti posėdyje, tik preziumuojama, kad pareiškėja neturi socialinių ryšių ir veiklos Lietuvos Respublikoje ir trumpai konstatuojama, jog nėra įsigaliojusio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo ir Užsienietės išsiuntimo, todėl, teismo nuomone, ji gali pasislėpti. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos šalys negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis (ji) yra prieglobsčio prašytojas, teismo argumentas, jog „tebėra pagrįsta galimybė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos“ leidžia suprasti, kad Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas tik dėl akių, siekiant išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos.

12. Užsienietė teigia, jog teismas nenurodė kodėl buvo atmesti įrodymai dėl prieglobsčio ir išsiuntimo procedūrų pažeidimo, nenagrinėti argumentai dėl sprendimuose nurodytų tikrovės neatitinkančių aplinkybių, neištaisytų klaidų skundžiamuose sprendimuose dėl Užsienietės pavardės. Teismas taip pat neaptarė ir neatmetė įrodymų ir argumentų dėl Užsienietės savanorystės Raudonajame Kryžiuje. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus Užsienietės pareikštus pagrindinius reikalavimus. Užsienietės vertinimu, teismo sprendimas turi būti panaikinamas, o prašymo nagrinėjimas grąžintinas.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsienietės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytiems tikslams pasiekti.

14.2. Patenkinus pareiškimą, kyla rizika ir paskata, jog Užsienietė, turėdama laisvą judėjimą, ketins pasislėpti, siekdama išvengti galimo išsiuntimo, priėmus neigiamą galutinį sprendimą dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietės argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, kad jos judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jos interesus, tėra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl turėtų būti atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas Užsienietės pareiškimas skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o Migracijos departamento Sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau pažymėjo, jog Užsienietė neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas sprendė, kad Užsienietė, vykdant sprendimą ją išsiųsti, gali pasislėpti, todėl Užsienietės pareiškimą skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti Užsienietei nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą – atmetė.

17. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino jos pateiktų argumentų ir įrodymų, nesuteikė galimybės pasinaudoti teise į baigiamąją kalbą, preziumavo, kad Migracijos departamento Sprendimas įsiteisės, todėl toks teismo sprendimas turi būti naikintinas.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

19. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4‑2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Užsienietės apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo sudarytos galimybės šalims pasisakyti baigiamosiose kalbose, o teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neišsami – teismas, pacitavęs Migracijos departamento neįsigaliojusį Sprendimą, spręsdamas galimybę Užsienietei taikyti jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad Užsienietė neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl tikėtina, kad gali pasislėpti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vertinant, ar yra pagrindas Užsienietei taikyti jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti pagrįstą, teisėtą ir motyvuotą sprendimą turėjo atsižvelgti ir į kitas Užsienietės nurodomas aplinkybes.

22. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nurodomi pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai nėra esminiai ir gali būti pašalinti apeliaciniame procese išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka dalyvaujant Užsienietei ir jos atstovui, todėl grąžinti bylos nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Konstatuodama tai, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu suteikė galimybę šalims papildomai pasisakyti bei nurodyti pirmosios instancijos teismui neišsakytus argumentus. Teisėjų kolegija taip pat papildo, keičia pirmosios instancijos teismo motyvus, atsakydama į Užsienietės skundo ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi Užsienietės bei jos atstovo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus.

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Užsienietė iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus, akcentavo, kad suėjo 6 mėnesių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas, o tolesnis jai taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – yra neproporcingas jos laisvės apribojimas, nes Užsienietės asmens tapatybė nustatyta, ji laikosi apgyvendinimo vietos taisyklių, charakterizuojama teigiamai, o duomenų apie jos siekį išvykti iš Lietuvos Respublikos nėra. Užsienietė prašė įvertinti pateiktus įrodymus, t. y. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos rekomendaciją, garantinį raštą dėl išlaidų padengimo, viešbučio rezervacijos dokumentus. Centras prašė Užsienietės prašymą atmesti.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundo ir apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja, apgyvendinta Centre pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalį. Užsienietė šioje byloje pateiktu prašymu skirti jai Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą, iš esmės siekia išvykti iš Centro ir apsigyventi savo pasirinktoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilnius).

25. Pagal Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2022 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 2 dalį užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje numatyto skundo padavimo termino laikotarpiu. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 dalimis, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, minėti prieglobsčio prašytojai, iki nepriimtas sprendimas juos įleisti į Lietuvos Respubliką, laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26. Nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

27. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

28. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikinąjį jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyboje laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikinajame būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.).

29. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022 yra pasisakęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo.

31. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečiai gali kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytą priemonę (nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 1408 str. 3 d. nustatytą priemonę) – laikinąjį apgyvendinimą pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (šiuo aspektu žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1180-520/2022; 2022 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1484-624/2022; kt.).

32. Teisėjų kolegija, vertindama Užsienietės prašymą skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad Užsienietė nenurodė esanti apgyvendinta nepalankiomis sąlygomis, jai šiuo metu taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – iš esmės neginčija, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą, nes šiuo metu jai taikoma priemonė, Užsienietės vertinimu, yra neproporcinga tokios priemonės siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Centras atsiliepime, be kita ko, nurodo, jog (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre užsieniečiai gyvena šildomuose moduliniuose nameliuose, kurie suskirstyti į atskiras zonas pagal ten apgyvendintų užsieniečių lytį, amžių, kitas demografines charakteristikas, (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre gyvenantiems užsieniečiams užtikrinamos visos materialinės priėmimo sąlygos, galima naudotis ryšio priemonėmis, pagal nustatytą grafiką ir poreikius teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos bei kita reikalinga pagalba. Užsienietė, kaip jau buvo minėta, apgyvendinimo sąlygomis nesiskundė. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietei taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

33. Nustačius, kad Užsienietei šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti galimybę skirti Užsienietei prašomą priemonę ir, ar šiuo metu taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia (be kita ko) charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4322-629/2021).

35. Užsienietė teismui, be kita ko, pateikė: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos rekomendaciją, kurioje nurodoma, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija itin vertina Užsienietės nuoširdžią, savanorišką pagalbą ir kompetenciją, o judėjimo apribojimo panaikinimas suteiktų Užsienietei galimybę padėti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos darbuotojams ir kitose užsieniečių apgyvendinimo vietose; garantinį raštą, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) pilietis J. K. užtikrins Užsienietės galėjimą sumokėti už apgyvendinimą jos nurodytoje vietoje; patvirtintą viešbučio rezervacijos dokumentą.

36. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑728‑415/2017). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiaga, Užsienietės pateiktus dokumentus, nurodo, kad Užsienietės nurodomos aplinkybės – t. y. savanorystė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje, kitų valstybių piliečių pateikti garantiniai raštai (kurio data, be kita ko, nurodoma 2021 m. gruodžio 6 d.), ar viešbučio rezervacijos patvirtinimo dokumentas, neįrodo būtinybės Užsienietei skirti jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė laikytina viena iš švelniausių įstatymų leidėjo numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių, kurios taikymui turi egzistuoja išimtinės sąlygos, kurių, teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nenustatė.

Be kita ko, taikius Užsienietei prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus galima užtikrinti Įstatymo tikslų – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, t. y. išnagrinėti Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iki galo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietės tapatybė nustatyta, o duomenų apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nėra, tačiau teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų apie Užsienietės socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika, ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, veikdama asmenų grupėje, jos prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai nėra iki galo išaiškinti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrįsta rizika, kad Užsienietė, pritaikius jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę ir tuo pačiu neatsiejamai – leidus Užsienietei apsigyventi jos pasirinktoje vietoje, gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu sudarydama kliūtis priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldama nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdama, be kita ko, ir į proporcingumo principą, daro išvadą, kad būtinybės taikyti Užsienietei jos prašomą vieną iš švelniausių alternatyvių sulaikymui priemonių nenustatyta, Užsienietės pateikti dokumentai tokios būtinybės nagrinėjamoje byloje taip pat nepatvirtina.

38. Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 22S4491 nuspręsta Užsienietę įleisti į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos Migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, apgyvendinti Užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Minėtą sprendimą Užsienietė apskundė.

39. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, atsižvelgdama, be kita ko, ir į proporcingumo principą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtinybės taikyti Užsienietei jos prašomą vieną iš švelniausių alternatyvių sulaikymui priemonių nenustatyta.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, o teismo procesiniai pažeidimai pašalinti apeliaciniame procese, be kita ko, ir papildant pirmosios instancijos teismo motyvus šios apeliacinio teismo nutarties motyvais, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

41. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne Užsienietės naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės B. N. A. A.-S. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius