81808315-b4b0-4bf1-a059-e277523f9adb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Skundo Nr. II-467-929/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14029-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.10.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. lapkričio 23 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui A. V., asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta A. Ž.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-74783284-16,n u s t a t ė:Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-74783284-16 A.

Ž. 2016-10-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-74558047-16 už tai, kad jis 2016-10-12, apie 17:20 val., vairuodamas automobilį VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukdamas nedavė kelio tiesiai priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino du automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 p. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla A.

Ž. atžvilgiu nutraukta. Nutarime nustatyta, kad pagrindinė sÄ lyga ir priežastis eismo įvykiui, dėl kurio buvo apgadinti du automobiliai, kilti buvo A. V. padarytas KET pažeidimas, jos veiksmuose nustatytas pažeidimas numatytas LR ATPK 127 str. 2 d. A. V. pateikė skundÄ dėl Nutarimo, kuriuo praÅ¡o NutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Skundas motyvuojamas tuo, kad, anot pareiÅ¡kėjos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pagal surinktus bylos įrodymus pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti automobilio Volvo V70 vairuotojo A. Ž. padarytas Kelių eismo taisyklių 109 p. pažeidimas. Tai, anot pareiÅ¡kėjos, patvirtina Å¡ie duomenys:1.             Automobilio Volvo V70 vairuotojas apsisukdamas ne sankryžoje pažeidė Kelio ženkloNr. 527, kuris buvo naudojamas kartu su kelių ženklinimo linijomis Nr. 1.1, 1.15 reikalavimus.Apsisukdamas ne sankryžoje kirto minėtas kelio ženklinimo linijas, įvažiavo į užbrÅ«kÅ¡niuotÄ salelę,kur buvo susidariusi judanti transporto priemonių eilė ir susidÅ«rė su pareiÅ¡kėjos vairuojamuautomobiliu Audi A6.

Skubėdama paimti vaikÄ iÅ¡ darželio, ji važiavo kelkraščiu, nes kelkraščiu vykotransporto priemonių eismas susiformavęs apie 80 metrų iki Žirnių g. esančios vietos, skirtos Žirniųg. prieÅ¡ingos krypties eismo puse važiuojančių transporto priemonių apsisukimui kelyje. Volvo V70vairuotojas A. Ž. apsisuko ne pagal eismo įvykio vietoje buvusį kelio žymėjimÄ .2.             Pagal Kelių eismo taisyklių 109 p. apsisukdamas vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Å i Kelių eismo taisyklių normanenumato jokių iÅ¡imčių dėl jos taikymo. Vairuotojas privalo duoti keliÄ visoms prieÅ¡inga kryptimijudančioms transporto priemonėms.Pagal automobilio Audi A6 apgadinimų lokalizacijÄ - apgadintos priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, kairės pusės slenkstis, tai Volvo V70 atsitrenkė į pareiÅ¡kėjos vairuojamÄ Audi A6, o ne Audi A6 atsitrenkė į Volvo V70, kaip paaiÅ¡kinime nurodė A. Ž.. Be to, transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmas parodo, kad prieÅ¡ kontaktÄ pareiÅ¡kėjos automobilis buvo Volvo V70 vairuotojo matomumo zonoje.Pagal teismų praktikÄ , suformuotÄ eismo įvykių bylose, eismo dalyvis, kuriam tenka pareiga duoti keliÄ , Å¡iÄ pareigÄ turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymÄ net ir tuo atveju, kai, Å¡io dalyvio manymu, kiti eismo dalyviai pažeidžia Kelių eismo taisykles.

Neduodantis kelio eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų bÅ«ti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiÅ¡kai neprognozuojamai, kas padarytų pareigos duoti keliÄ laikymÄ si visiÅ¡kai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimÄ neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N'2-1030/2005). Kelių eismo taisyklės važiuoti kelkraščiu nedraudžia. A. Ž., įvažiuodamas į kelkraÅ¡tyje esančiÄ užbrÅ«kÅ¡niuotÄ salelę, turėjo numatyti, jog Å¡ioje kelio dalyje gali judėti kiti automobiliai.

Atsižvelgiant į tai, A. V. mano, kad A. Ž. padarytas KET pažeidimas ir neįsitikinimas eismo saugumu buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui įvykti, ir praÅ¡o panaikinti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-74783284-16 ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. atsiliepime į A. V. skundÄ nurodoma, kad, institucijos manymu, Vilniaus aps.

VPK KPV AVS vyresnysis specialistas administracinio teisės pažeidimo bylos nutarime iÅ¡dėstė nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, motyvuotai jas įvertino bei byloje priėmė sprendimÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybes, surinkti įrodymai leido daryti besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Ž. nepažeidė kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimų, apsisukdamas davė keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, įvažiuodamas į greitėjimo juosta negalėjo numatyti, kad kelkraščiu, t.y. ne transporto priemonių važiavimui skirta kelio dalies juosta važiuos automobilis.

A. V. kirto iÅ¡tisinę horizontalaus ženklinimo linijÄ KET 3 pr. 1.1, įvažiavo į važiuojamosios dalies kelio ruoÅ¾Ä (į kelkraÅ¡tį) neskirta transporto priemonių eismui tuo pažeisdama KET 8 punkto reikalavimus kas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu automobiliams VOLVO V70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A6 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala. A. Ž. negalėjo tikėtis, kad jam apsisukant ir pradėjus važiuoti tik įsitikinus, kad kertamos važiuojamosios dalies visų (dviejų) eismo juostų vairuotojai jį praleidžia, netikėtai kelkraščiu važiuos automobilis.

Jei A. V. nebÅ«tų važiavusi kelkraščiu, eismo įvykio nebÅ«tų buvę, kadangi jos judėjimo pobÅ«dis bÅ«tų atitikęs į kairę sukančių ir eismo juostas kertančių vairuotojų lÅ«kesčius, kad kitų eismo dalyvių elgesys eismo juostose atitiks kelių eismo taisyklių reikalavimus bei leis laiku ir tinkamai reaguoti į pastarųjų judėjimÄ . Pasekmių atsiradimui -automobilių apgadinimui - buvo reikÅ¡mingi bÅ«tent A. V. atlikti veiksmai, todėl, institucijos manymu, naikinti A.

Ž. atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimto nutarimo, nėra pagrindo.Institucija pažymi tai, kad A. V. savo paaiškinime pripažino, kad važiavo kelkraščiu t.y. ne transporto priemonių važiavimui skirta kelio dalimi nes labai skubėjo. Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole dėl KET 8 p. ir ATPK 124(1) str. 2 d. jai inkriminuoto pažeidimo sutiko, nurodė, kad gailisi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, institucija mano, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus aps.

VPK KPV AVS vyresniojo specialisto 2016 m. spalio 14d. nutarimo Nr. 10N-74783284-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK 16062390808 ir praÅ¡o A. V. skundo netenkinti.Teismo posėdyje A. V. savo skundÄ palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. A. Ž. skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas.ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. V. kirto iÅ¡tisinę horizontalaus ženklinimo linijÄ KET 3 pr. 1.1, įvažiavo į važiuojamosios dalies kelio ruoÅ¾Ä (į kelkraÅ¡tį) neskirta transporto priemonių eismui tuo pažeisdama KET 8 punkto reikalavimus. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma pareiÅ¡kėjos skunde, teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, kad tokie A.

V. veiksmai ir jos padaryti KET pažeidimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu automobiliams VOLVO V70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A6 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Jei A. V. nebÅ«tų važiavusi kelkraščiu, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Tačiau tokia iÅ¡vada savaime neÅ¡alina kito eismo dalyvio – A. Ž. atsakomybės už eismo įvykį.Teismo posėdyje A. V. nurodė, kad A. Ž. apsisukinėjo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ne pagal kelio žymėjimÄ ir eismo judėjimÄ , kirto iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ ir įvažiavo į jos vairuojamo automobilio Audi A6 Avant kairės pusės vairuotojo dureles.

Kontakto metu A. Ž. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į salelę, į kuriÄ Ä¯važiuoti draudžiama. Anot pareiÅ¡kėjos, pagal eismo įvykio mechanizmÄ matosi, kad jos automobilis kontakto metu buvo A. Ž. vairuojamo automobilio matomumo zonoje. Teismo posėdžio metu apklaustas A. Ž. taip pat pripažino, kad apsisukdamas kirto iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , nes neturėjo kitos galimybės įvažiuoti į keliÄ . Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. Ž. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, apsisukdamas davė keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, įvažiuodamas į greitėjimo juostÄ negalėjo numatyti, kad kelkraščiu, t.y. ne transporto priemonių važiavimui skirta kelio dalies juosta važiuos automobilis.

Teismo vertinimu, Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir skundžiamame nutarime nėra tinkamai atskleistas eismo įvykio mechanizmas. Byloje nebuvo tinkamai iÅ¡tirta, ar A. Ž., atlikdamas apsisukimo manevrÄ , nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų (kaip minėta, teismo posėdyje jis pripažino, kad kirto iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ ). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai keli eismo dalyviai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, turi bÅ«ti sprendžiama, kurio iÅ¡ jų padarytas pažeidimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais (eismo įvykiu).

Jeigu nustatoma, kad abiejų eismo dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, tai, nustačius ir kitus bÅ«tinus atitinkamo pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymius, jie abu gali ir turi bÅ«ti traukiami atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimÄ . Ä®vertinęs byloje surinktus duomenis, taip pat A. V. bei A. Ž. paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje bÅ«tina nustatyti, ar A. Ž., atlikdamas apsisukimo manevrÄ , nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir jeigu pažeidė – ar Å¡ie pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu, ar ne.

Tik nustačius minėtas aplinkybes galima padaryti iÅ¡vadÄ , ar už eismo įvykio sukėlimÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. atsakomybėn turi bÅ«ti traukiama tik A. V., ar ir A. Ž. (abipusė kaltė).Remiantis iÅ¡dėstytu, skundžiamas Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutarimas naikintinas ir byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo tirti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p.,-n u t a r i a:panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-74783284-16 ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo tirti Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                        Rasa Paužaitė