817e8a3b-6f30-48aa-a320-4ec09354cb67 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2027-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-00289-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 12.3.1; 12.3.2(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai V.

G., pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Marinai Paplinskai, atsakovo atstovei AuÅ¡rai Murauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovei advokatei Jodita Rapalavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. G. skundÄ atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonės Registrų centras ir J.D., n u s t a t ė :             pareiÅ¡kėja V.

G. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) padavė teismui patikslintÄ skundÄ (t. I, b. l. 26-30), kuriame praÅ¡o panaikinti valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Vilniaus filialo 2010 11 24 sprendimÄ Nr. IN(12.5.1.15)-33123, VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 01 06 sprendimÄ Nr. 2; įpareigoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ iÅ¡taisyti klaidÄ â€“ iÅ¡registruoti juridinį faktÄ J. D. nuosavybės teises į neatsiejamas pareiÅ¡kėjos tėvo A.

B. pastatyto Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis – į rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinant vieno pastato (Å«kinio pastato) iÅ¡sklaidymÄ Ä¯ tris objektus: Å«kinį pastatÄ , rÅ«sį ir įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį. Taip pat praÅ¡o priteisti visas su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas.             PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai V. G., J.D. bei O.A. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini):

žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0788 ha, pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 378,16 kv. m., gyvenamasis plotas sudaro 280,52 kv.m., pastatas rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas įėjimas į rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas garažas, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklauso (duomenys neskelbtini )žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0788 ha), ½ pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 378,16 kv.m., gyvenamasis plotas 280,52 kv.m., ½ pastato įėjimo į rūsį, ½ pastato rūsio, ½ kitų statinių dalis.

Nurodo, kokios dalys priklauso J. D. ir O. A. S..Dėl ginčų su bendraturčiais J. D. ir O. A. S. dėl gyvenamojo namo, kitų statinių ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir siekdama iÅ¡spręsti situacijÄ , pareiÅ¡kėja 2010 m. kreipėsi į Vilniaus m. 4-Ä apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Renkant bylai įrodymus, paaiÅ¡kėjo, kad skirtinguose iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ nekilnojamojo turto registro buvo teikiama skirtinga informacija dėl nekilnojamojo turto objektų ir daiktinių teisių į juos.

PareiÅ¡kėja pateikė Vilniaus filialui paklausimÄ dėl daiktinių teisių į ½ rÅ«sio įregistravimo pagrindo. VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas 2010 10 15 raÅ¡tu Nr. IN(12.5.1.15.)-29219 informavo, kad rÅ«sio pastatai (rÅ«sys, įėjimas į rÅ«sį) įregistruoti 1986 06 27 tuometinėje nekilnojamojo turto registro įstaigoje 1986 06 23 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. RaÅ¡te taip pat pažymėta, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų ir registro duomenų bylos (inv.

Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis nekilnojamasis daiktas rÅ«sys R (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra po Å«kiniu pastatu 3I1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pats bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. IÅ¡ dokumentų, esančių Registrų centre, paaiÅ¡kėjo, kad 1979 m. pareiÅ¡kėjos tėvas A. B. gavo leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) statyti Å«kinį pastatÄ iki 20 kv.m. Ūkinio pastato projektas patvirtintas 1980 m. A. B. leista statyti Å«kinį pastatÄ pagal projektÄ su įgilinimu, t. y. rÅ«siu, toks pastatas ir buvo pastatytas.

Statinių iÅ¡dėstymo schemoje nurodyta, kad jau 1980 m. plane yra pažymėtas suprojektuotas ir statomas Å«kinis pastatas. Vykdomojo komiteto 1990 03 21 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad A. B. pastatytas Å«kinis pastatas atitinka projektÄ , normų reikalavimus, pastatas tinkamas eksploatacijai. PareiÅ¡kėjos teigimu, turimi duomenys patvirtina, kad Å«kinį pastatÄ (žymimÄ 3I1/p) pastatė A. B. PareiÅ¡kėja aiÅ¡kina, kad J. D. ruoÅ¡iant dokumentus notarui dėl palikimo priėmimo matomai įsivėlė klaida, kadangi Å«kinį pastatÄ su rÅ«siu pastatė pareiÅ¡kėjos tėvas A.

B., o į šį pastatÄ buvo įregistruotos J. D. nuosavybės teisės, nors pastatas negali bÅ«ti dalinamas.             PareiÅ¡kėja 2010 11 08 su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti klaidÄ kreipėsi į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ . Filialas 2010 11 24 raÅ¡tu Nr. IN(12.5.1.15.)-33123 atsisakė iÅ¡taisyti savo padarytÄ klaidÄ . Tuomet pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Registrų centrui. Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 01 06 sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡taisyti klaidÄ , iÅ¡registruoti J.

D. nuosavybės teises į rÅ«sį ir įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį. Nurodė, kad įraÅ¡as atitinka paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. dokumentÄ , kurio pagrindu įraÅ¡as padarytas.              PareiÅ¡kėja su registratorių sprendimais nesutinka. PareiÅ¡kėja mano, kad buvo padaryta klaida ir įregistruoti ne tie pastatai, kurie nurodyti paveldėjimo teisės liudijime, nes įregistruotas naujai pastatytas pastatas. Registratorius pripažino, kad naujai pastatytas Å«kinis pastatas ir rÅ«sys po juo iÅ¡ viso nėra įregistruoti registre.

Mano, kad faktai patvirtina, jog dėl nekilnojamojo turto registravimo įstaigos padarytos klaidos pareiÅ¡kėjos bendrasavininkei J. D. nuosavybės teisės pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ vietoj jos paveldėtų objektų buvo įregistruotos į pareiÅ¡kėjos tėvui nuosavybės teise priklausančius pastatus.             PareiÅ¡kėja nurodo, kad iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo Å¡ie statiniai iÅ¡ viso nebuvo įregistruoti, neregistruotos daiktinės teisės į juos, tai tokiu atveju J.

D. jų ir paveldėti negalėjo. RÅ«sys ir įėjimas į rÅ«sį yra Å«kinio pastato sudedamosios dalys. Ūkinis pastatas nėra įregistruotas, o jo sudedamosios dalys buvo įregistruotos paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo pagrindu. Dar 1980 m. prie gyvenamojo namo buvo pažymėtas senas, griaunamas Å«kinis pastatas. PareiÅ¡kėja mano, kad tas senas Å«kinis pastatas buvo nugriautas. Mano, kad suteikiant indeksus, o vėliau ir unikalius numerius, matomai buvo supainioti Å«kiniai pastatai ir dėl to J.

D. įregistruotos teisės ne į jos paveldėtÄ turtÄ , o į dvi neatsiejamas pareiÅ¡kėjos tėvo pastatyto Å«kinio pastato dalis.             PareiÅ¡kėja remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymu ir aiÅ¡kina, kad daiktinės teisės, juridiniai faktai gali bÅ«ti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (NTRÄ® 13 str. 1 d., 7 str. 4 d.). Taip pat remiasi Vyriausybės 2002 07 12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų nuostatų 23, 24 punktais.

PaaiÅ¡kina, kad centrinis registratorius ir teritorinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus, neiÅ¡nagrinėjo visų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad į nesuformuoto bei neįregistruoto statinio atskiras dalis buvo įregistruotos daiktinės teisės.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovė palaikė skundÄ . PareiÅ¡kėja papildomai paaiÅ¡kino, kad priimdama palikimÄ po savo tėvo mirties ji klaidų nepastebėjo dėl tuometinės savo sveikatos bÅ«klės.             Atsakovas VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundÄ (t.

I, b. l. 45-48) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir praÅ¡o skundÄ atmesti.PaaiÅ¡kino, kad teritorinis registratorius iÅ¡nagrinėjo 2010 11 08 gautÄ pareiÅ¡kėjos V. G. praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytus klaidingus duomenis apie J. D. nuosavybės teises į rÅ«sį R (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 2010-11-24 raÅ¡tu Nr. IN(12.5.1.15.)-33123 atsisakė atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus veiksmus, nes teritorinio registratoriaus veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teritoriniam registratoriui teisės svarstyti teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos skundas perduotas nagrinėti Centriniam registratoriui. Centrinis registratorius pareiškėjos skundo netenkino. Centrinis registratorius nustatė, kad apie ginčo statinius įrašyti duomenys nėra klaidingi. J. D.nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus 1986 06 27 įregistruotos 1986 06 23 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 1-2961, pagrindu, kuriuo J. D. paveldėjo po J.J. ½ rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ įėjimo į rūsį 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus ne ginčo pastatus.

Paveldėjimo teisės liudijimas yra galiojantis, nepanaikintas, nenuginčytas ir neginčijamas teismine tvarka. Nekilnojamojo turto registre atliktas V. G. nuosavybės teisių teisinis registravimas yra teisėtas ir pagrįstas, atliktas laikantis teisinį registravimÄ reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos, teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Atliekant teisinę registracijÄ galiojo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 01 04 nutarimu Nr. 2 patvirtinta „Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija“, kurios 8 punkte kaip nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus numatė notariÅ¡kai patvirtintas sutartis bei notarinių kontorų iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus.

Å iuo atveju teisinės registracijos pagrindas ir buvo 1986 06 23 paveldėjimo teisės liudijimas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamo turto registro tvarkytojas gali taisyti tik tuos duomenis, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti, arba technines klaidas, kai nėra pagrindo manyti, kad toks iÅ¡taisymas pažeis teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus; nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įgyvendinimo klausimai yra civilinių teisinių santykių dalykas ir ginčai, kylantys iÅ¡ Å¡ių santykių, yra sprendžiami teismine tvarka.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal savo kompetencijÄ negali priimti sprendimų dėl daiktinių teisių vieniems ar kitiems asmenims priskyrimo ar suteikimo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 07 18 nutartimi administracinėje byloje Nr. 411-1151/2006, kurioje teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įraÅ¡ydamas registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiÅ¡kų iÅ¡vadų, aiÅ¡kinti arba interpretuoti pateiktų dokumentų turinio.

Ginčo objektų teisinė registracija buvo atlikta 1986 06 27 tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Vadovaujantis 1997 10 16 priimto Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, visi duomenys buvo perraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ , nesprendžiant klausimo dėl jų iÅ¡samumo ir pagrįstumo. Kai į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ Â 2010 04 23 kreipėsi J. D. su praÅ¡ymu parengti (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas patikrino kadastro ir registro byloje esančius dokumentus ir nustatė, kad ½ dalis rÅ«sio, esančio A , Vilniuje, priklauso nuosavybės teise J.

D., tačiau Å¡ie duomenys neperkelti į Nekilnojamojo turto registro centrinę duomenų bazę, todėl Å¡iuos duomenis perkėlė į Nekilnojamojo turto registro centrinę duomenų bazę.PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ginčija 1986 metais atliktÄ ginčo pastato teisinę registracijÄ , todėl ji praleido bendrÄ 1964 m. Civiliniame kodekse buvusį numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėja taip pat praleido ir 2001 07 01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 10 metų bendrÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Darant prielaidÄ , kad ginčijamas buvusių Vilniaus teritorinio valstybino inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ duomenų perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrÄ , tokiu atveju praleistas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, kuris skaičiuojamas nuo duomenų apie ginčo pastatÄ Ä¯raÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų bankÄ dienos, kuri, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, privalo bÅ«ti laikoma kartu ir asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ diena, nes Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieÅ¡i, ir kai kyla asmenų ginčas dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Po A. B. mirties pareiÅ¡kėja pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo nuosavybės teises į ½ dalį ginčo pastatų, todėl negalėjo nežinoti apie Å¡ių objektų suformavimÄ atskirais vienetais ir nuosavybės teisių į ½ dalį perėjimÄ kitam asmeniui. V. G. negynė savo pažeistų teisių, priėmė palikimÄ ta apimtimi, kiek turto priklausė jos tėvui A. B., t. y. paveldėjo ½ ginčo turto.

PareiÅ¡kėja, 1998 m. įregistravusi savo nuosavybės teises, neskundė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų. PraÅ¡o pripažinti, kad pareiÅ¡kėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio nuo skundžiamo akto priėmimo dienos skundo padavimo terminÄ , ir jį taikyti.Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundo netenkinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 35-37) paaiÅ¡kina, kad su skundu nesutinka, mano, kad skundas yra nepagrįstas.

PaaiÅ¡kina, kad skundžiami registratorių sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.             Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi. PaaiÅ¡kina, kad gali bÅ«ti taisomos tik techninės klaidos. RÅ«sys faktiÅ¡kai yra po gyvenamuoju namu, į kurį patenkama per įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį. RÅ«sys yra ne po Å«kiniu pastatu. J. D. nuosavybės teisės į ½ dalį rÅ«sio ir įėjimo į rÅ«sį yra įregistruotos paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Paveldėjimo teisės liudijimas yra teisinis pagrindas registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre (įstatymo 22 str. 5 p. CK 4.255 str. 5 p.). Remiasi CK 4.262 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi ir aiškina, kad įrašai nekilnojamojo turto registre apie J. D. daiktines teises atitinka paveldėjimo teisės liudijimo turinį, todėl negali būti keičiami. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad daiktinė teisė gali būti išregistruota tik tuo atveju, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Mano, kad pareiÅ¡kėjos nurodomi dokumentai nėra tinkamas pagrindas, kuriuo remiantis galima bÅ«tų pakeisti įraÅ¡us apie daiktinės teisės turėtojÄ . Pabrėžia, kad jokių pretenzijų dėl Å«kio pastato priklausomybės ar jo statybos tarp pareiÅ¡kėjos ir J. D. nėra. Nuosavybės teisės įregistruotos į rÅ«sį, esantį po namu ir įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį, bet ne į Å«kio pastatÄ , kurį pastatė pareiÅ¡kėjos tėvas. PareiÅ¡kėja nepateikė teisės aktuose nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad J.

D. daiktinė teisė į rÅ«sį ir įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį pasibaigė ar pasikeitė Å¡ios daiktinės teisės turėtojas. Nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti galiojančius registro įraÅ¡us nėra. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .             J. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Teismo posėdyje J. D. atstovė palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundo netenkinti.             VÄ® Registrų centras raÅ¡te „Dėl V.

G. skundo“ nurodė, kad remdamasis Centrinio registratoriaus sprendime iÅ¡dėstytais argumentais praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ (t. I, b. l. 38). Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta.             Skundas netenkinamas.             Nustatyta, kad V. G. 2010 11 15 pateikė VÄ® Registrų centro Vilniaus filialui 2010 11 08 praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti klaidÄ (t. I, b. l. 58-59). Å iame praÅ¡yme nurodė, kad mano, jog dėl klaidos jos bendrasavininkei J.

D. nuosavybės teisės pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯registruotos į pareiÅ¡kėjos tėvo A. B. pastatyto Å«kinio pastato dalį (atskirus jo elementus). Toliau praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodo dokumentus, kurie, pasak jos, patvirtina, kad Å«kinį pastatÄ pasistatė pareiÅ¡kėjos tėvas. PraÅ¡yme paaiÅ¡kino, kad bendrasavininkei J. D. ruoÅ¡iant dokumentus notarui dėl palikimo priėmimo, matyt įsivėlė klaida, kadangi į dalį (rÅ«sį bei įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį) Å«kinio pastato 3J1/p, kai visÄ pastatÄ pastatė pareiÅ¡kėjos tėvas, nuosavybės teisės įregistruotos J.

D.. Tuo tarpu šį pastatÄ pastatė pareiÅ¡kėjos tėvas ir tas pastatas nuo 1980 metų yra vientisas statinys, kuris negalėjo bÅ«ti dalinamas į atskirus objektus, nes rÅ«sys yra Å«kinio pastato pamatai. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos tėvas A. B. iÅ¡ viso Å«kinio pastato neįregistravo registre. Tačiau J. D. įregistruojant nuosavybės teisę į dalis iÅ¡ viso neregistruoto pastato, vietoj vieno pastato registre atsirado trys atskiri objektai, pažymėti atskirais unikaliais numeriais. PareiÅ¡kėja nurodo, kad tai yra klaida, ir praÅ¡o iÅ¡registruoti J.

D. nuosavybės teises į pastato dalis, kurios negali bÅ«ti atsiejamos nuo pastato. PareiÅ¡kėja teisme ginčija Vilniaus filialo 2010 11 24 sprendimÄ dėl Å¡io jos praÅ¡ymo (Nr. IN(12.5.1.15.)-33123. Vilniaus filialas minėtÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė, nurodydamas pareiÅ¡kėjai, kad negali svarstyti teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo (t. I, b. l. 57). T. y. iÅ¡ esmės atsisakė taisyti pareiÅ¡kėjos manymu esančiÄ klaidÄ . PareiÅ¡kėja gautÄ raÅ¡tÄ skundė VÄ® Registrų centrui (t.

I, b. l. 41-43), nurodė, kad skundžia filialo veiksmus - tiek klaidos padarymÄ , t. y. kito asmens daiktinių teisių įregistravimÄ Ä¯ jam nepriklausantį statinį, tiek atsisakymÄ jÄ taisyti, iÅ¡registruoti klaidingai įregistruotas daiktines teises. Å iame skunde nurodė, kad J. D. ruoÅ¡iant dokumentus notarui dėl palikimo priėmimo matomai įsivėlė klaida, kadangi statinį pastatė, bet neįregistravo pareiÅ¡kėjos tėvas A. B.. Tokiu bÅ«du vietoj vieno pastato registre atsirado trys skirtingi pastatai, skirtingais unikaliais numeriais.

PareiÅ¡kėja prašė centrinio registratoriaus iÅ¡taisyti klaidÄ , t. y. iÅ¡registruoti J. D. nuosavybės teises į neatsiejamas pareiÅ¡kėjos tėvo pastatyto Å«kinio pastato dalis rÅ«sį bei įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį.             VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 01 06 sprendimu Nr. 2 netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo. PareiÅ¡kėja šį sprendimÄ ginčija teisme.             Remiantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis registratorių veiksmus, daroma iÅ¡vada, kad tiek teritorinio registratoriaus atsisakymas taisyti klaidÄ , tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos atsisakymas taisyti klaidÄ yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas negali bÅ«ti tenkinamas.             PareiÅ¡kėjos ginčijamas įraÅ¡as registre padarytas 1986 06 23 J.

D. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti klaidos taisymo procedÅ«ros. Norint įgyvendinti pareiÅ¡kėjos manymu jos pažeistÄ teisę, jai pirmiausiai reikia bendros kompetencijos teisme nuginčyti J. D. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ (t. I, b. l. 69-70), kuriame tiesiogiai nurodyta registratoriaus pažyma ((duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to ta pažyma vėliau privalėjo vadovautis registratorius, jau įregistruodamas nuosavybės teisę pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Svarbu ir tai, kad pačios pareiÅ¡kėjos dalinės nuosavybės teisės į tų pačių pastatų dalis taip pat yra įregistruotos 1998 12 30 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu (t. I, b. l. 56). PareiÅ¡kėjai jau tuomet turėjo bÅ«ti žinoma, kad Å«kio pastatas yra iÅ¡skaidytas į atskiras dalis, kad jos jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su J. D. Todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tiek teritoriniam registratoriui, tiek skundas Centriniam registratoriui negalėjo bÅ«ti grindžiamas klaidos taisymo procedÅ«ra.             Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas notarės (T.

I, b. l. 69, vertimas) ir jame nurodyta, kad jis iÅ¡duotas pagal Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro (duomenys neskelbtini) pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å ioje pažymoje (t. III, b. l.

8) nurodomas pastatas ir trumpa pastato charakteristika. Nurodomi du ūkio pastatai indeksais (duomenys neskelbtini) (nepriimtas eksploatacijai) ir (duomenys neskelbtini). Toliau pažymėjime abu ūkio pastatai nurodyti kaip pastatyti savavališkai. Šis pažymėjimas buvo notariškai surašyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindas, liudijime taip tiesiogiai ir nurodyta. Pažymėjimo turinys reiškė, kad abu ūkiniai pastatai buvo įrašyti kaip dalinė nuosavybė mirusios J. J. ir pareiškėjos tėvo A.B., tik nurodant, kad abu ūkio pastatai yra pastatyti savavališkai – ir ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Å¡io pažymėjimo turinio galima spręsti, kad asmeninės nuosavybės teise abiems tame pažymėjime nurodytiems asmenims priklauso po ½ visų pažymėjime apraÅ¡ytų statinių ir objektų, taigi taip buvo nurodyta ir 1986 m. paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentÄ . Kaip atskiri objektai pažymėjime nurodyti ir: 1i 1/p įėjimas į rÅ«sį, rÅ«sys, kiemo įrenginiai. Kadangi gyvenamas namas nurodytas atskiru įraÅ¡u (1A1/b), tai vėliau nebuvo pagrindo manyti, kad įėjimas į rÅ«sį ir rÅ«sys yra gyvenamajame name.

Po to Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras surašė Pastatų teisinei registracijai atlikti (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ (t. II, b. l. 44), kurioje įrašė, kad J. D. priklauso ½ dalis pastato 1A1/b, ½ r, tas pats įraÅ¡yta ir A. B. Å ioje iÅ¡vadoje pateiktos žinios apie gyvenamÄ jį namÄ , kvadratinių metrų nurodyta tiek pat, kaip ir 1986 02 05 pažymėjime, yra pastaba, kad žemės sklype yra Å«kio pastatai inventorizacijos byloje pažymėti raide „r“. Pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ J.

D. įregistravo ½ dalį gyvenamojo namo ir rūsio patalpų, bet ne ūkio pastato 3J1/p. Pateiktoje Nekilnojamojo turto pastatų kadastro ir registro dokumentų byloje esančiuose įvairių laikotarpių sklypo planuose yra nurodomi du pastatai šalia gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1978 02 05 planas, t. I, b. l. 156). 1990 01 12 plane nurodytas ūkio pastatas 3J1/p ir 5J1/p pažymėtas įėjimas į rūsį, nurodant ankstesnį Nr. 1i1/p, kas buvo nurodyta ir pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t.

I, b. l. 87). 1982 06 26 Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte (t. I, b. l. 152) nurodyta, kad yra pagrindinis pastatas ir Å«kio pastatai bei kiemo įrenginiai 3 vienetai, tie patys du Å«kio pastatai nurodyti ir Grafiniame priede prie susitarimo pirkti žemės sklypÄ , projektas sudarytas pagal A. B. ir J. D. pasiÅ«lymÄ (t. I, b. l. 128). Statinių apraÅ¡ymas ir įkainojimas atliktas 1999 04 02, jame jau atskirai nurodyta (lentelėje Pastatų, priestatų, Å«kio pastatų ir kt. įkainojimas, t.

I, b. l. 114, antra pusė) abu minėti Å«kio pastatai ir 5I1/p (arba 5J1/p) įėjimas į rÅ«sį ir rÅ«sys (p 3J1/p), t. y. Å¡ie objektai nurodomi ne prie gyvenamojo pastato apraÅ¡ymo, o atskirai, prie Å«kio pastatų, o rÅ«sys nurodytas kaip esantis po Å«kio pastatu 3J1/p. Taip pat pastatai apraÅ¡yti ir 1989 10 06 Namų valdos pastatų ir įrengimų apraÅ¡yme, kur vienas rÅ«sys nurodytas prie pagrindinio pastato, o pagal pastatų, priestatų ir kt. įkainojimÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įkainojamas ir rÅ«sys name ir atskirai Å«kio pastatas 3J1/p, atskirai įėjimas į rÅ«sį ir rÅ«sys (t.

I, b. l. 108, abi pusės). AnalogiÅ¡kai nurodyta ir (duomenys neskelbtini) Namų valdos pastatų ir įrengimų apraÅ¡yme (t. I, b. l. 107, antra pusė), 1999 11 29 Statinių apraÅ¡yme ir įkainojime (t. I, b. l. 112, antra pusė) ir kt. Taigi, nuo pat 1986 m. nekilnojamojo turto registro duomenyse kaip atskiri objektai nurodomi Å«kio pastatas 3J1/p arba 3I1/p (įraÅ¡ai ranka gali bÅ«ti skaitomi dvejopai), įėjimas į rÅ«sį ir rÅ«sys po Å¡iuo Å«kiniu pastatu, o namo rÅ«sys nurodomas atskirai.             Minėta, kad registracija buvo atlikta paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tuometinio registratoriaus iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir iÅ¡vadÄ , iÅ¡duotÄ po to.

Galimai minėtas pažymėjimas Nr. 176 buvo suraÅ¡ytas nepakankamai informatyviai ir tiksliai, prie jo nėra pastatų plano su indeksais, bet pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 1986 m. paveldėjimo teisės liudijime, pagal kurį turėjo bÅ«ti atlikta nuosavybės teisinė registracija, todėl tik nuginčijus Å¡ių dviejų dokumentų teisingumÄ , galima paneigti įregistruotas nuosavybės teisės dalis. Tai, kad galimai padaryta klaida, pareiÅ¡kėjai V. G. turėjo visiÅ¡kai paaiÅ¡kėti tuomet, kai jai 1998 12 30 buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas (t.

I, b. l. 56). Å iame liudijime jau aiÅ¡kiai nurodyta, kad ji paveldi ½ namo, plane pažymėto indeksu 1A1/b, ½ dalį rÅ«sio plane pažymėto indeksu r (po 3I1/p), ½ dalį įėjimo į rÅ«sį, plane pažymėto indeksu 5I1/p ir kt. Taigi, Å¡iame paveldėjimo teisės liudijime jau nurodyta, kad bÅ«tent po tuo Å«kiniu pastatu, kuris, pareiÅ¡kėjos teigimu, yra visas pastatytas jos tėvo ir turi priklausyti jam pilnutinai neskaidant į rÅ«sį ir kitas dalis, ji paveldi tik ½ rÅ«sio, taip pat ji paveldi tik ½ įėjimo į rÅ«sį, nurodyta kaip jis pažymėtas plane, todėl pareiÅ¡kėja galėjo pasitikslinti, koks tai įėjimas, o rÅ«sio patalpos nurodytos aiÅ¡kiai po Å«kio pastatu 3I1/p. PareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė bÅ«tent taip, neginčydama tuo metu J.

D. nuosavybės teisių, kurios buvo įregistruotos pagal jai iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Objektai minimi (duomenys neskelbtini) pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vėliau jiems buvo suteikti ir atskiri unikalÅ«s numeriai.             PareiÅ¡kėja kreipėsi į registratorius, praÅ¡ydama Å¡iÄ situacijÄ iÅ¡taisyti kaip techninę klaidÄ , tačiau J. D., kuriai įregistruota dalis nuosavybės, nesutinka, kad buvo padaryta klaida, t. y. tarp Å¡ių asmenų yra ginčas dėl nuosavybės, kurio spręsti nekilnojamojo turto registratoriai nėra įgalioti.

Netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir iÅ¡taisytų arba neiÅ¡samius papildytų.             Šiuo atveju, kaip jau buvo aptarta, įraÅ¡yti į registrÄ duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti.

PareiÅ¡kėja įrodinėja, kad Å«kio pastatas 3I1/p visa apimtimi buvo jos tėvo nuosavybė, tačiau nei pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), nei jo pagrindu suraÅ¡ytame paveldėjimo teisės liudijime taip nėra nurodyta, prieÅ¡ingai, iÅ¡ tų dokumentų galima spręsti, kad visi pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti statiniai priklauso abiem nurodytiems asmenims po ½ dalį. Å iuo atveju tai, kad pats Å«kio pastatas 3I1/p nebuvo paveldėtas nei J. D., nei V. G., nėra pakankamas pagrindas pripažinti esant techninę klaidÄ .

Šį faktÄ ginčyti pareiÅ¡kėja galėjo, ginčydama jai iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame minėtas Å«kio pastatas atskirai nenurodomas. PareiÅ¡kėja įrodinėja, kad Å¡is Å«kio pastatas priklausė tik jos tėvui. Tokiu atveju ji Å¡iuo metu gali imtis veiksmų, siekdama įteisinti Å¡io pastato statybÄ ir pastatÄ Ä¯registruoti, įregistruoti daiktines teises į šį pastatÄ . Tačiau pastatas negali bÅ«ti įregistruotas per klaidos taisymo procedÅ«rÄ .             Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nurodoma, kad techninės klaidos gali bÅ«ti iÅ¡taisytos suinteresuoto asmens praÅ¡ymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidÄ , jei nėra pagrindo manyti, kad toks iÅ¡taisymas pažeis teisių į tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Å iuo atveju, visų pirma, klaidos (jeigu ji ir buvo) negalima laikyti technine klaida, antra, J. D. nuo 1986 m. yra savininkė dalies statinių, kurie, iÅ¡taisius, pasak pareiÅ¡kėjos, esamÄ klaidÄ , pereitų pareiÅ¡kėjos nuosavybėn. Todėl jau vien nurodyta teisės norma neleidžia nekilnojamojo turto registratoriui taisyti klaidÄ . Juo labiau, kad tarp nuosavybės teisių turėtojų yra ginčas dėl nuosavybės. Nekilnojamojo turto įstatymas nesuteikia registratoriams teisių spręsti kokius nors ginčus tarp savininkų, daryti savarankiÅ¡kas iÅ¡vadas (pavyzdžiui, vertinti pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus dėl Å«kinio pastato statybos), aiÅ¡kinti 1986 m. pateiktų dokumentų turinį.

Å iuos dokumentus galima nuginčyti tik bendros kompetencijos teisme.             Taip pat nėra duomenų, kad, perraÅ¡ant duomenis vadovaujantis 1997 10 16 Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, buvo padaryta techninė klaida. Duomenys buvo perkelti taip, kaip jie buvo įregistruoti iki įstatymo įsigaliojimo. Minėta, kad visi ginčo statiniai nuo pat 1986 metų apraÅ¡omi kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai su savo indeksais.              Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumÄ ir apsaugÄ , atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti.

Pirmiau minėta, kad įraÅ¡ai registre nuo 1986 m. atitinka paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį paveldėjo J. D., turinį ir jame nurodytÄ dokumentÄ (ji taip pat neginčijo fakto, kad Å«kio pastatas 3I1/p nebuvo įregistruotas kaip dalinė jos ir pareiÅ¡kėjos tėvo nuosavybė), vėliau įraÅ¡ai atitiko 1998 m. paveldėjimo teisės liudijimÄ , pagal kurį paveldėjo pareiÅ¡kėja, todėl Å¡iuo metu duomenys negali bÅ«ti keičiami klaidos taisymo procedÅ«ros pagalba. Tas faktas, ar galėjo bÅ«ti paveldimi iÅ¡ viso neįregistruoti registre statiniai (Å«kio pastatai 1986 m. pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomi kaip savavaliÅ¡ka statyba), taip pat teisiÅ¡kai gali bÅ«ti įvertintas tik sprendžiant ginÄÄ dėl nuosavybės įgijimo paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, registratorių sprendimai negali bÅ«ti naikinami ir registratoriai negali bÅ«ti įpareigoti iÅ¡taisyti klaidÄ .              Šiuo atveju teismas detaliau nepasisako dėl senaties terminų, apie kuriuos nurodo atsakovas atsiliepime. Nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja, paduodama skundÄ VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai praleido 30 dienų terminÄ (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 str. 1 d.) nuo to momento, kai Vilniaus filialas atsisakė taisyti klaidÄ 2010 11 24 sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-33123.

PareiÅ¡kėja skundÄ Registrų centrui pateikė 2010 12 06 (t. I, b. l. 41-43). Atsakovas nepagrįstai remiasi senaties terminais, kuriuos numato Civilinis kodeksas, nes Å¡iuo atveju sprendžiamas ginčas ne dėl nuosavybės teisės, o dėl registratorių veiksmų ir sprendimų. Tik bendros kompetencijos teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl nuosavybės teisės, dėl paveldėjimo teisės liudijimų, galėtų pasisakyti dėl senaties termino. Klaidos taisymui Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis nenustato terminų, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja klaidingai praÅ¡ymÄ ir skundÄ grindė bÅ«tinumu taisyti techninę klaidÄ .Atsakovo atstovė teisme prašė atlyginti turėtas teismo iÅ¡laidas – už vertėjo paslaugas sumokėtus 1251,14 Lt.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju teismas atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ , t. y. sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas, kurias turėjo rengdamas ir raÅ¡tu pateikdamas teismui dokumentus, kitas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, įpareigojo atsakovÄ pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančių dokumentų užsienio kalba vertimus į valstybinę kalbÄ (t. II, b. l. 71). Atsakovas teismo įpareigojimÄ Ä¯vykdė (t. II, b. l. 73-174). Atsakovo turėtas vertimo iÅ¡laidas patvirtina į bylÄ pateikti dokumentai: 2011 04 29 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 05 11 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.

III, b. l. 12-13). Atsakovo patirtos dokumentų vertimo iÅ¡laidos susijusios su nagrinėjama byla, priimdamas sprendimÄ teismas vadovavosi visa į bylÄ pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla. Todėl atsakovo turėtos dokumentų vertimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies, t. y. pareiÅ¡kėjos.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:                          pareiÅ¡kėjos V.

G. skundÄ atmesti.                          VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo naudai priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. G. 1251,14 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 14 centų) teismo iÅ¡laidų.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                     Henrikas Sadauskas                                                                                                                   JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                                                   Halina Zaikauskaitė