817e16a3-dee4-4b2f-876f-e7f107b171b0 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a>             Civilinė byla Nr. e2S-149-777/2018             Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02600-2017-9             Procesinio sprendimo kategorijos:                          3.1.18.3; 3.1.6.5; 3.1.7.6; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienėapeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės K. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-16 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui AB „Luminor bank“ dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė 2017-09-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo – atlikti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, buto bei įmonės akcijų perleidimo draudimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-27 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iki ieÅ¡kinio pateikimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vieÅ¡i įraÅ¡ai dėl ginčo turto perleidimo draudimo.IeÅ¡kovė 2017-09-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IeÅ¡kovė prašė uždrausti atsakovui trukdyti jai ir jos nepilnamečiam vaikui K. M., gimusiam 2009-12-08 (toliau – nepilnametis vaikas arba sÅ«nus), naudotis ginčo patalpomis. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017-08-21 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo kilo konfliktas ir atsakovas                     2017-09-27 pareikalavo iÅ¡sikraustyti. Nurodė, kad 2017-09-27 nuvykusi į gyvenamÄ jį namÄ rado pakeistÄ namo spynÄ , neveikė vartų valdymo pultelis. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė su sÅ«numi negali patekti į namÄ ir juo naudotis.

Namuose liko visi asmeniniai daiktai, dokumentai, vaiko mokymosi priemonės. IeÅ¡kovė su sÅ«numi kitos gyvenamosios vietos neturi. Atsakovas vienas gyvendamas name gali iÅ¡ esmės pabloginti jo bÅ«klę, sunaikinti ar perleisti daiktus. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė gali pasiimti jai ir jos sÅ«nui priklausančius daiktus. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad daiktų pasiimti negali, nes neturi kur jų laikyti. IeÅ¡kovė 2017-10-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį atsakovo vardu registruoto turto: 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), su butu Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r. (toliau – namas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu nuo 2014 m. vedė bendrÄ Å«kį. 2015-06-18 atsakovas savo vardu sudarė nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei                2015-07-10 paskolos sutartį su banku dėl paskolos Å¡iam nekilnojamajam turtui įsigyti.

Pradiniam įnaÅ¡ui buvo panaudoti jos su atsakovu bendri pinigai. IeÅ¡kovė, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), gautus pinigus – apie 50 000 Eur investavo į atsakovo vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovas buvo pažadėjęs namÄ Ä¯forminti kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę po 1/2 dalį. Å alys į ginčo namÄ persikėlė gyventi ir gyveno nuo 2016 m. balandžio mėnesio. IeÅ¡kovė 2017-12-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, juo prašė pripažinti namÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe ir pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį namo dalį.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Pirmosios instancijos teismas 2017-10-16 nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiamas ginčas dėl nekilnojamojo turto – namo atidalijimo. Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas įregistruotas atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad praÅ¡ymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡imtinai grindžiamas nepilnamečio vaiko – ieÅ¡kovės sÅ«naus – interesais, kuris nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir nėra atsakovo vaikas, atsakovas pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ ar suteikti jam gyvenamÄ jį plotÄ neturi.

Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog tarp Å¡alių, buvusių sugyventinių, yra nesantaika ir didelė įtampa, kuri vykstant ginčui, tikėtina, gali dar labiau padidėti, konstatavo, jog praÅ¡omos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti ne naudingos, bet žalingos vaikui, nes pažeistų jo teisę į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, jų vykdymas bÅ«tų itin sudėtingas ir jų vykdymo metu, tikėtina, kiltų dar daugiau ginčų tarp Å¡alių.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas užtikrintas pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – vieÅ¡us įraÅ¡us dėl ginčo turto perleidimo draudimo, kurios yra proporcingos ir pakankamos bÅ«simo galbÅ«t palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises, pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir bÅ«tų perteklinės, kas prieÅ¡tarautų jų paskirčiai, be to, ieÅ¡kovė prarastų suinteresuotumÄ greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, kas nesuderinama su civilinio proceso principais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė (toliau – apeliantė) pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-16 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui pačiam ar per trečiuosius asmenis bet kokia forma trukdyti apeliantei ir jos sÅ«nui naudotis gyvenamosiomis patalpomis; uždrausti atsakovui bet kokia forma atjungti ar kitokiu bÅ«du riboti nepertraukiamÄ elektros energijos tiekimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ ar jo dalis; uždrausti jam atjungti ar kitokiu bÅ«du riboti gyvenamojo namo / jo dalių Å¡ildymÄ ; uždrausti atjungti ar kitokiu bÅ«du riboti Å¡alto ir (ar) karÅ¡to vandens tiekimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ ; uždrausti keisti įėjimo į gyvenamÄ jį namÄ , jo pagalbines patalpas spynas ar kitokiu bÅ«du riboti apeliantės ir jos sÅ«naus galimybę patekti į gyvenamÄ jį namÄ ;

įpareigoti atsakovÄ perduoti apeliantei po 1 komplektÄ raktų nuo visų pakeistų namo įėjimo durų bei vienÄ naujÄ veikiantį pakeistÄ automatinių vartų pultÄ . Apeliantė prašė nustatyti laikinÄ naudojimosi namu tvarkÄ taip, kad: žemės sklypu naudotųsi bendrai, apeliantė su sÅ«numi naudotųsi izoliuotomis 2 aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8, 1-11, atsakovas naudotųsi 2 aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-10, kitomis patalpomis Å¡alys naudotųsi bendrai.Apeliantė nurodė, jog įvertinus bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimus – atidalyti gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jai dalį nuosavybės teisių, akivaizdu, kad netaikius Å¡ių priemonių, galbÅ«t jai palankų teismo sprendimÄ gali bÅ«ti ne tik daug sunkiau, bet ir iÅ¡ viso neįmanoma įvykdyti, kadangi atsakovas, gyvendamas vienas name, gali iÅ¡ esmės pabloginti jo bÅ«klę, sunaikinti ar tretiesiems asmenims perleisti name esančius jos pirktus baldus, technikÄ ir įrangÄ .

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, be pagrindo neatsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus, nurodydamas, kad vaikas nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir nėra atsakovo vaikas, atsisakęs užtikrinti vaiko interesus į bÅ«stÄ , iÅ¡ esmės pažeidė ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .Apeliantė nurodė, jog ji laikinai apsigyveno pas mamÄ , tačiau neturi galimybės visÄ laikÄ sÅ«nų vežioti į mokyklÄ iÅ¡ Kretingos į KlaipėdÄ ir bÅ«relius, nes kelionė yra labai brangi vykti kiekvienÄ dienÄ Ä¯ kitÄ miestÄ .

Piniginių lėšų įsigyti kitÄ bÅ«stÄ ar jį nuomotis Klaipėdoje taip pat neturi. Apeliantė nurodė, kad važinėjimas, kėlimasis anksti ryte į mokyklÄ sukelia vaikui daug nepatogumų, o sÅ«naus perkėlimas į kitÄ mokyklÄ dar labiau pablogintų jo emocinę bÅ«klę. Apeliantė nurodė, kad po to, kai su sÅ«numi nepateko į namus, kitÄ dienÄ kreipėsi į psichologÄ , kadangi vaikas, nepatekęs į namus, patyrė Å¡okÄ , baimę, nerimÄ , atstÅ«mimÄ , iÅ¡davystę, praradimÄ ir daug kitų jam nepažįstamų jausmų, kurie sujaukė jo įprastÄ bÅ«senÄ .

Apeliantė nurodė, jog namas buvo pirktas atsižvelgiant į vaiko poreikius, kad vaikas turėtų didelį, jaukų kambarį, visas priemones, reikalingas jo lavinimui, saugų kiemÄ , kuriame vėliau buvo įrengta vaiko žaidimų zona, nupirkti lauko žaislai. Nurodė, jog ginčo name liko vaiko mokymosi priemonės, visi jo baldai, rÅ«bai, žaislai, knygos bei žaidimai, taip pat jo mėgstami paveikslai, pieÅ¡iniai, vaistai, taip pat Å¡uo, kurį ji buvo nupirkusi sÅ«nui ir prie kurio vaikas yra prisirišęs. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus ir nepagrįstai užtikrino vien tik atsakovo interesus.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jai su sÅ«numi leidus gyventi name dėl didelės įtampos ir galimos konfliktinės situacijos gali bÅ«ti padaryta žala nepilnamečiam vaikui, nes namas antrame aukÅ¡te turi tris izoliuotus kambarius (vaiko kambarys, miegamasis, atsakovo darbo kambarys), be to, paskutinį mėnesį jie kiekvienas naudojosi izoliuotomis savo patalpomis, o bendromis patalpomis naudojosi bendrai ir vaiko gyvenimo sÄ lygos gyvenant kartu su atsakovu buvo visiÅ¡kai užtikrintos.

Apeliantė nurodė, jog taikant praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų nustatyta laikina naudojimosi namu tvarka, kad bÅ«tų iÅ¡vengta galimų konfliktų su atsakovu dėl naudojimosi namo gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , kad laikinosios apsaugos priemonės neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, ir siÅ«lymÄ praÅ¡ymÄ tenkinti.Apeliantė nurodė, jog kelia pagrįstų abejonių teisėjos Å¡aliÅ¡kumas, kadangi Å¡ioje byloje atsakovui atstovaujantys advokatai Audrius Saulėnas ir Darius Kurpavičius dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme, o teisėja galėjo bÅ«ti nurodytų teisėjų padėjėja ir bÅ«ti jiems pavaldi.

Aplinkybės, jog teisėja, pripažinusi, kad vaiko interesams užtikrinti bÅ«tina į procesÄ Ä¯traukti Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , vėliau to atsisakė į bylÄ Ä¯stojus atstovais nurodytiems advokatams, taip pat sukėlė abejonių dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-16 nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas nurodė, kad kritiÅ¡kai vertintinas skundo teiginys, jog „atsakovas, gyvendamas vienas name, gali iÅ¡ esmės pabloginti jo bÅ«klę“.

Atsakovas yra vienintelis teisėtas ginčo turto savininkas, kategoriÅ¡kai nesutinka su jam reiÅ¡kiamais reikalavimais ir neabejoja, kad nepagrįsti ieÅ¡kovės reikalavimai jam bus atmesti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas naikintų ir blogintų jam pačiam priklausančio turto bÅ«klę. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jau yra uždraudęs perleisti ginčo turtÄ , todėl net hipotetiÅ¡kai teigiant, kad ieÅ¡kinys bus patenkintas, sprendimo vykdymas niekaip nepasunkėtų ir, prieÅ¡ingai, pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kinį atmetus, bÅ«tų pažeisti teisėti atsakovo, kaip turto savininko, interesai.Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su nepilnamečiu vaiku, niekaip nepatvirtina bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliantė, nesugebėdama tinkamai pasirÅ«pinti savo vaiku ar neturėdama tokių galimybių, gali kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas dėl paÅ¡alpų skyrimo ir pan. Atsakovas nėra ieÅ¡kovės nepilnamečio vaiko tėvas ir neturi pareigos nei jo iÅ¡laikyti, nei suteikti jam gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės apie Å¡alių tarpusavio santykius, jos santykius su nepilnamečiu vaiku, subjektyvus ieÅ¡kovės tų santykių vertinimas, taip pat jos filosofiniai pamÄ stymai nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, kad buvo priimtas apeliantei nepalankus procesinis sprendimas, neįrodo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo.

Nurodė, kad procesinėmis teisėmis privalu naudotis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio                          5 dalis), todėl jei skunde nurodytos aplinkybės apeliantei atrodė svarbios, ji galėjo naudotis savo teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ , o ne sau nepalankaus sprendimo priėmimo atveju kelti abejones dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atskirajame skunde.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio                   1 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalis teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar bÅ«tina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , teismas turi parinkti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios neprieÅ¡tarautų ekonomiÅ¡kumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra bÅ«tinos (pakankamos) bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismÄ , parenkant laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , t. y. nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, negu bÅ«tina Å¡ioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ â€“ pasiekti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

Kartu tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas įregistruotas atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, kol neįrodyta kitaip, atsakovas yra vienintelis ginčo turto savininkas ir turi teisę spręsti, kas jame gali gyventi. Å iuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog name gali gyventi dvi Å¡eimos.

Apeliantės argumentai, jog ji negali naudotis jai ir jos sÅ«nui nuosavybes teise priklausančiais daiktais, buvo paneigti teismo posėdžio metu, atsakovui nurodžius, jog jis prašė ieÅ¡kovės pasiimti jai priklausančius daiktus, o ieÅ¡kovei nurodžius, jog visų jai priklausančių daiktų pasiimti negali, nes neturi kur jų laikyti. Apeliantė argumentuodama, jog netaikius praÅ¡omų papildomųjų laikinųjų apsaugos priemonių gali bÅ«ti neįmanoma įvykdyti galbÅ«t jai palankų teismo sprendimÄ , kadangi atsakovas, gyvendamas vienas name, gali iÅ¡ esmės pabloginti jo bÅ«klę, sunaikinti ar tretiesiems asmenims perleisti name esančius jos pirktus baldus, technikÄ ir įrangÄ , nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas gali atlikti apeliantės nurodytus veiksmus.

Be to, apeliantė praÅ¡ydama taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones net neprašė užtikrinti kilnojamojo turto apsaugÄ , o tik prašė uždrausti atsakovui bet kokia forma netrukdyti jai ir jos sÅ«nui naudotis ginčo patalpomis. Todėl apeliantės anksčiau nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡ esmės grindžiamas nepilnamečio vaiko interesais, argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus į bÅ«stÄ , iÅ¡ esmės pažeidė ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ginčo turtas įregistruotas atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise ir teisme sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės į namo dalį pripažinimo, konstatuoja, kad apeliantės nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus į bÅ«stÄ iÅ¡ esmės pažeidė ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepakankami daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apeliantės praÅ¡ymo taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-27 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – vieÅ¡i įraÅ¡ai dėl ginčo turto perleidimo draudimo – yra proporcinga ir pakankama galimo bÅ«simo sprendimo įvykdymui užtikrinti.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis                            1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė atskirajame skunde pateikė naujus praÅ¡ymus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teismui praÅ¡ant taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones.

CPK 312 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliaciniame skunde negali bÅ«ti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. CPK 338 straipsnyje numatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti reikalavimai nebuvo reiÅ¡kimai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl negali bÅ«ti apeliacines instancijos teismo nagrinėjimo objektas.Apeliantė nurodė, kad teisėja, priėmusi skundžiamÄ nutartį, galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka, nes anksčiau galėjo bÅ«ti pavaldi atsakovo atstovams.

Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68straipsnis).

Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė, nurodydama teisėjos galimo Å¡aliÅ¡kumo aplinkybes, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, apeliantė, manydama, jog teisėja gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka, turėjo teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (CPK 68 straipsnio 1 dalis), tačiau tokio praÅ¡ymo apeliantė nepateikė.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųUž paduotÄ atskirÄ jį skundÄ apeliantė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame procese. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas, nes visos Å¡alių patirtos Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos bus paskirstytos bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teismas n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-16 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                 Jolanta Gailevičienė