2026-05-27 Nr. AB-11254-3-61-3-00557-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1000-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.2; 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama R. E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Regionų administracinio teismo pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl norminio administracinio akto teisėtumo,

nustatė:

I. Pareiškėjas Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi sustabdė individualiosios administracinės bylos Nr. eI3-258-743/2026 pagal pareiškėjos R. E. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) dėl administracinio akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą ir kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 1.3 papunkčio ir 2 punkto nuostatos, kurios nėra pagrįstos kartografine medžiaga, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 3 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktą ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą (norminė administracinė byla Nr. eI4-623-1064/2026).

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi nutraukė norminę administracinę bylą Nr. eI4-623-1064/2026.

Teismas nurodė, kad R. E. K. individualiojoje administracinėje byloje Nr. eI3-258-743/2026 padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 1SD-244-(6.1 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti R. E. K. 2023 m. gruodžio 21 d. prašymą; 3) įpareigoti Tarnybą kreiptis į Administraciją su prašymu suformuoti natūra grąžintiną (-us) žemės sklypą (-us) teritorijose, kurios R. E. K. 2023 m. gruodžio 21 d. prašyme pateiktoje schemoje pažymėtos skaičiais Nr. 1–7; 4) ištirti, ar Potvarkio 1.3 papunkčio ir 2 punkto nuostatos, kurios yra susijusios su buvusio savininko K. S. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žeme (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą; 5) nustačius, kad Potvarkis neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti Potvarkį prieštaraujančiu šiems teisės aktams.

Teismas konstatavo kad R. E. K. atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir turėjo teisę prašyti ištirti Potvarkio teisėtumą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinio teismo pareiškimas dėl Potvarkio teisėtumo tyrimo siejamas su šio teismo nagrinėjama individualiąja administracine byla Nr. eI3-258-743/2026. Teismas pažymėjo, kad Regionų administracinis teismas pareiškime tik abstrakčiai nurodė, jog Tarnyba Sprendimą grindė Potvarkio nuostatomis, tačiau nenurodė jokių argumentų, leidžiančių spręsti, jog Potvarkis ar jo konkrečios nuostatos yra aktualios individualiajai administracinei bylai nagrinėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog Potvarkio nuostatos yra aktualios nagrinėjamai individualiajai administracinei bylai Nr. eI3-258-743/2026.

Teismas pažymėjo, kad individualiosios administracinės bylos Nr. eI3-258-743/2026 medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, jog Regionų administracinis teismas kvalifikavo minėtoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius ir vertino, kokie teisės aktai taikytini ginčo situacijai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad individualiojoje administracinėje byloje Nr. eI3-258-743/2026 R. E. K. kėlė klausimą, ar Tarnyba galėjo atsisakyti tenkinti jos prašymą ir ar tokį atsisakymą Tarnyba galėjo grįsti vien Potvarkiu. Teismas pažymėjo, kad jeigu teismas pagal Potvarkio ir (ar) jo priedų turinį negali įvertinti Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tai leidžia abejoti, visų pirma, Sprendimo, o ne Potvarkio pagrįstumu ir teisėtumu

Teismas akcentavo, kad individualiojoje administracinėje byloje Nr. eI3-258-743/2026 Administracijos pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodyta, jog laisvos žemės projektavimo, ginčui aktualios teritorijos planavimo ir kiti su nuosavybės teisių atkūrimu susiję klausimai, reikšmingi R. E. K. individualiai situacijai, buvo sprendžiami ne Potvarkiu, o Administracijos sprendimais, paremtais būtent pačios Tarnybos pateikta kartografine medžiaga. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės minėtoje byloje nebuvo tirtos.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra prielaidų pradėti Potvarkio teisėtumo tyrimą.

III. R. E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį norminėje administracinėje byloje Nr. eI4-623-1064/2026 ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pateiktą pareiškimą dėl Potvarkio teisėtumo tyrimo.

R. E. K. atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi nepagrįstai nutraukė norminę administracinę bylą Nr. eI4-623-1064/2026.

Nacionalinė žemės taryba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti R. E. K. atskirąjį skundą.

Tarnyba atsiliepime į atskirajį skundą laikosi pozicijos, kad R. E. K. atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą.

Administracija atsiliepime į atskirajį skundą laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, kadangi R. E. K. nebuvo proceso dalyviu norminėje administracinėje byloje Nr. eI4-623-1064/2026 ir neturėjo teisės apskųsti šios nutarties atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. R. E. K., kuri yra pareiškėja administracinėje byloje, nagrinėjamoje pagal jos skundą atsakovams Tarnybai ir Administracijai (bylos Nr. eI3-258-743/2026), padavė atskirąjį skundą kitoje administracinėje byloje, kurioje 2026 m. kovo 25 d. priimta nutartis nutraukti bylą dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo (šios bylos šalys – Regionų administracinis teismas (pareiškėjas) ir Vilniaus miesto savivaldybės meras (atsakovas) (bylos Nr. eI4-623-1064/2026). Pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 1 d. rezoliucija priėmė nagrinėti R. E. K. atskirąjį skundą ir perdavė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-7046-743/2024 (dabar bylos Nr. eI3-258-743/2026) sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu pradėti tyrimą, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkio 2024 m. sausio 2 d. „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ Nr. 955-1/24 (Potvarkis) 1.3 papunktis ir 2 punktas tiek, kiek jie nepagrįsti kartografine medžiaga, atitinka 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 3 straipsnio 3 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principus, Vietos savivaldos 4 straipsnio 9 punktą, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį.

Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi bylą dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo nutraukė, nurodydamas, kad nenustačius nei ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje, nei ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, teisės akto patikra negali būti atliekama.

Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje dėl norminio teisės akto teisėtumo Regionų administracinis teismas pareiškėju byloje laikė Regionų administracinį teismą, atsakovu – Potvarkį priėmusį Vilniaus miesto savivaldybės merą. Šioje byloje dėl norminio teisės akto teisėtumo atskirąjį skundą padavęs asmuo R. E. K. nebuvo įtraukta į norminės bylos nagrinėjimą, t. y. ji nebuvo administracinės bylos proceso dalyvė (ABTĮ 46 str. 2 ir 3 d.). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodė, kad proceso dalyviams R. E. K., Tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybei nustatytinas 10 dienų terminas papildomiems rašytiniams įrodymams ir (ar) pozicijai dėl norminės bylos dalyko pateikti, jei toks poreikis būtų, tačiau nei R. E. K., nei Tarnyba nepripažinti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas proceso taisykles (ABTĮ 116 str. 1 d.). Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.). Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Regionų administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kita ko nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 114 straipsnis. Teismo nutartis pradėti tyrimą turi atitikti šio įstatymo 108 straipsnyje nustatytus reikalavimus, joje turi būti aiškiai nurodyta, kokio norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumu teismas suabejojo, taip pat turi būti išdėstyti šias abejones pagrindžiantys teisiniai motyvai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog byloje, pradėtoje dėl norminio administracinio akto teistumo tyrimo ryšium su individualiąja byla, pareiškėju laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą priėmęs teismas, nepriklausomai nuo to, ar norminė byla pradėta (kreiptasi dėl akto teisėtumo patikrinimo) esant prašymui, ar paties konkrečią individualiąją bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (žr., pvz., 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-355/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016; kt.).

Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014; kt.). Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą atsakovu byloje dalyvauja norminį administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas. ABTĮ šešioliktajame skirsnyje, kuris reglamentuoja pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus, subjektų dalyvavimas trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis procese nėra aptartas, todėl jų įtraukimas turi būti grindžiamas bendrosiomis šiame įstatyme nustatytomis proceso taisyklėmis, atsižvelgiant į aptariamos kategorijos bylų specifiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019). Vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi tretieji suinteresuoti asmenys yra tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

Norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nieko nesprendžia dėl suinteresuotų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriems kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimui individualaus pobūdžio ginče priimti, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-699-492/2016; kt.).

Kadangi R. E. K. nebuvo administracinės bylos dėl norminio teisės akto teisėtumo proceso dalyvė bei nėra subjektas, kuris gali būti įtrauktas į norminės administracinės bylos procesą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo priėmė nagrinėti šio asmens atskirąjį skundą. Tai, kad asmenys, kurie nebuvo administracinės bylos dėl norminio teisės akto teisėtumo dalyviai, negali teikti dėl šioje byloje priimtų procesinių sprendimų skundų, ne vieną kartą yra išaiškinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-271-525/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-968/2021; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-524-624/2025; kt.).

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2026 m. balandžio 1 d. rezoliucija priėmė nagrinėti R. E. K., t. y. asmens neturinčio teisės jį paduoti, atskirąjį skundą (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p., 151 str.), apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 38 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal R. E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties norminėje administracinėje byloje Nr. eI4-623-1064/2026 pagal pareiškėjo Regionų administracinio teismo pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė