817a2fe6-228f-4163-9aca-3769c29cfbee · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. I-1452-764/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04341-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Egidija PuzinskaitÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated817a2fe6-228f-4163-9aca-3769c29cfbee · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, nurodytoje Higienos normoje HN 134:2015 nÄra nustatytas. KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. AtsižvelgÄs į tai, teismas konstatuoja, kad, nagrinÄdamas kilusį ginÄÄ , turi nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K užtikrino, kad pareiÅ¡kÄjui tektų 3,6 kv. m kameros ploto.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. I-1452-764/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04341-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Egidija PuzinskaitÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas nustatÄ: PareiÅ¡kÄjas A. P. kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1â2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 4 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 2016-10-20 jo laisvÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime (toliau â LukiÅ¡kių TI-K) buvo apribota pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus, nes buvo kalinamas perpildytose kamerose, neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto.
DÄl perpildytų kamerų buvo apribota jo galimybÄ judÄti, kamerose trÅ«ko oro, tarp nuteistųjų kildavo konfliktų. Nuo drÄgmÄs sienų ir lubų pavirÅ¡ius buvo padengtas pelÄsiu ir grybeliu. Ä® kameras buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo. Visos nurodytos aplinkybÄs patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo sudaryta saugi ir sveikatai nepavojinga aplinka, jis buvo kalinamas žmogaus orumÄ pažeidžianÄiomis sÄ lygomis, todÄl patyrÄ neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , tapo dirglus, sutriko miegas, pablogÄjo sveikata.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikÄ , pareiÅ¡kÄjo patirti iÅ¡gyvenimai atitinka neturtinÄs žalos sÄ vokÄ , kuriÄ pagal Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 str. nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybÄ. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skunde iÅ¡dÄstytus argumentus ir praÅ¡Ä jį patenkinti. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ (b. l. 7â15) praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Taip pat praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 3,60 Eur iÅ¡laidas, kurias patyrÄ teikdamas teismui su ginÄu susijusiÄ medžiagÄ . AtsakovÄ pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai teigia, kad visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas.
Nuteistieji ir suimtieji LukiÅ¡kių TI-K paskirstomi laikantis SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todÄl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisÄs aktuose nustatytų ribų. Suimtiesiems yra sudaromos galimybÄs pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, sportuoti, žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį ir t. t. LukiÅ¡kių TI-K taikomi tik tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal CK 6.271 str., deliktinÄ atsakomybÄ kyla, kai nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisÄti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikÄ (neveikÄ) neteisÄtai, bet ar dÄl tokio veikimo (neveikimo) atsirado pareiÅ¡kÄjo nurodyta žala. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kÄjo skundas grindžiamas ne konkreÄiais faktais ar argumentais, bet bendro pobÅ«džio teiginiais ir abstrakÄiais argumentais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais.
Teismas konstatuoja: Byloje keliamas ginÄas dÄl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kÄjo A. P. reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. ValstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CivilinÄ atsakomybÄ kyla tik nustaÄius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisÄs pažeidÄjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisÄs pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).
NeteisÄtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kÄjas, kreipdamasis į teismÄ dÄl žalos atlyginimo. Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jo laisvÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 2016-10-20 buvo ribojama pažeidžiant galiojanÄiuose teisÄs aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. ReikalavimÄ priteisti 4 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodÄs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų kameros ploto turi tekti kaliniui ir kada erdvÄs trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (2010-12-16 sprendimas Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimas Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). LaisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginÄui aktualiu laikotarpiu reglamentavo sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma HN 134:2015).
Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, nurodytoje Higienos normoje HN 134:2015 nÄra nustatytas. KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. AtsižvelgÄs į tai, teismas konstatuoja, kad, nagrinÄdamas kilusį ginÄÄ , turi nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K užtikrino, kad pareiÅ¡kÄjui tektų 3,6 kv. m kameros ploto.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas A. P. ginÄui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso praleido 188 dienas. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas įvairiose kamerose su kintanÄiu kartu laikomų asmenų skaiÄiumi. Atsižvelgiant į keliamo ginÄo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kÄjas teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne.
AtsakovÄs atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginÄijamÄ laikotarpį (213 dienų) pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas 4 dienas, t. y. nuo 2016-03-11 iki 2016-03-13 ir 2016-04-16. Likusias 184 dienas kameros plotas atitiko teisÄs aktų reikalavimus. Teismui pateikti duomenys apie kartu su pareiÅ¡kÄju laikytų asmenų skaiÄių sudaro pagrindÄ kaip nepagrįstus atmesti jo argumentus, kad jis visÄ laikÄ buvo kalinamas perpildytose kamerose, buvo apribota jo galimybÄ judÄti, trÅ«ko oro ir kt.
PažymÄtina, kad didžiÄ jÄ laiko dalį LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas vienas arba su kitu nuteistuoju. ReikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas grindžia ir tuo, kad kameros, kuriose buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. PažymÄtina, kad Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvÄs atÄmimo vietų pastatams ir teritorijoms. VeikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Higienos normos HN 134:2015 17 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad mechaninÄs patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistemos kamerose nÄra, taÄiau visose kamerose langai yra pritaikyti vÄdinti. Jeigu kameros yra vÄdinamos tinkamai, problemų dÄl pelÄsio ir grybelio nekyla. Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad kamerose langai yra pritaikyti vÄdinti.
Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kÄjo argumentus, kad kamerose buvo įsiveisÄs pelÄsis ir grybelis, nes tai paneigia Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktai. Higienos normos HN 134:2015 18 p. nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Vadinasi, į gyvenamÄ sias patalpas karÅ¡tas vanduo neturi bÅ«ti tiekiamas. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .
Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (2000-10-26 sprendimas byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmÄ, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentÄjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).
Pateiktame skunde pareiÅ¡kÄjas patvirtino, kad dÄl kalinimo teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis jis patyrÄ tam tikrus fizinius nepatogumus, neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , tapo dirglus ir pan. Aplinkybių, kad dÄl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kÄjo fizinÄ sveikatos bÅ«klÄ ar bÅ«tų patyrÄs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galÄtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatÄ, jų neįrodÄ ir pats pareiÅ¡kÄjas.
Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyÄia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; administracinÄ byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybÄs, neatsižvelgdamos į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalÄjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 4 dienas pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas, įvertinÄs, kad kalinimas teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis nepadarÄ negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kÄjo fizinÄs ar psichinÄs sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad A. P. galÄjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
Teismas taip pat pažymi, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pripažinti, jog ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas atliko bausmÄ Å¾mogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžianÄiomis, sÄ lygomis. AtsižvelgÄs į pažeidimo pobÅ«dį ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjui priteistina 40 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo patirtos neigiamos pasekmÄs turÄtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todÄl 40 Eur sumÄ laiko kaip adekvaÄiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamoms pasekmÄms kompensuoti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 4 d., kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisÄ reikalauti atlyginti iÅ¡laidas, kurias turÄjo rengdamas ir raÅ¡tu pateikdamas teismui dokumentus; kitas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinÄjimu. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 3,60 Eur dydžio bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurias patyrÄ teikdamas teismui su pareiÅ¡kÄjo ginÄu susijusios medžiagos kopijas.
Teismas pažymi, kad Å¡is LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes yra nepagrįstas. Atsiliepimai į pareiÅ¡kÄjo skundÄ bei su ginÄu susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninÄmis ryÅ¡ių priemonÄmis, t. y. per LITEKO EPP. Vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K nepateikÄ teismui jokių kopijų, už kurias galÄtų reikalauti atlyginti patirtas iÅ¡laidas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodÄs, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nÄra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .
MinÄti dokumentai reikalingi teismui nagrinÄjant bylÄ , todÄl atsakovÄs atstovo nurodyta dokumentų kopijų rengimo ir apmokÄjimo už juos tvarka sprendžiant dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1827-858/2015). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 105 str. 4 p., 132 ir 134 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kÄjo A. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui A.
P. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 40 (keturiasdeÅ¡imties) eurų neturtinÄ Å¾alÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, praÅ¡ymo atlyginti patirtas su bylos nagrinÄjimu susijusias iÅ¡laidas netenkinti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Egidija PuzinskaitÄ