8178eb05-901b-4401-97ed-e5705df0b488 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1040-821/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02957-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, sekretoriaujant Rasai Å imkuvienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. Å . skundÄ atsakovei Mediatorių veiklos vertinimo komisijai prie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja su patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti 2021 m. rugsėjo 7 d. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimÄ Nr. (8.22) VD-23 (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ Nr. 19R-2023(AG-417/02-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas);

3) perduoti pareiÅ¡kėjos 2021 m. kovo 12 d. skundÄ Mediatorių veiklos vertinimo komisijai nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėja patikslintame skunde nurodo, kad 2021 m. kovo 10 d. su skundu-pareiÅ¡kimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl Å¡iurkÅ¡taus jos teisių pažeidimo, susijusio su, pareiÅ¡kėjos nuomone, galimu dokumentų klastojimu, taip pat melagingos informacijos teikimu teisminei institucijai. To pagrindas – suklastota mediatoriaus G. B. pažyma apie mediacijos atlikimÄ . Jos skundas buvo perduotas nagrinėti Mediacijos veiklos vertinimo komisijai, kuri priėmė pareiÅ¡kėjai nepalankų SprendimÄ .

PaaiÅ¡kina, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui pateikė praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ jÄ mediacija Å¡eimos ginče dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Mediatoriumi buvo paskirtas V. M., taikos sutarties sudaryti nepavyko, todėl Vilniaus reginio apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams buvo pateiktas ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir pradėta nagrinėti civilinė byla. Ä® Å¡iÄ bylÄ buvo pateikta 2021 m. kovo 8 d. pažyma „Dėl mediacijos atlikimo“ (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad ginče tarp pareiÅ¡kėjos ir jo sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdytoje nuo 2021 m. vasario 7 d. iki 2021 m. kovo 8 d., nebuvo sudaryta taikos sutartis.

PažymÄ pasirašė mediatorius G. B.. PareiÅ¡kėja teigia, kad Pažymoje yra pateikiami melagingi duomenys, padaryta iÅ¡vada visiÅ¡kai neatitinka tikrovės ir mediacija nebuvo faktiÅ¡kai atlikta. Jokio praneÅ¡imo dėl sutikimo vykdyti mediacijÄ nėra gavusi, todėl ir sutikimo negalėjo pareikÅ¡ti, tačiau Komisija į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. Teigia, kad suklastota Pažyma sukelia neigiamas pasekmes tiek pareiÅ¡kėjai, tiek jos nepilnamečiui vaikui, pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės bei sudaroma galimybė jos sutuoktiniui piktnaudžiaut procesinėmis teisėmis civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

Komisija į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. Ginčijamas Sprendimas paremtas nepagrįstais duomenimis. PareiÅ¡kėja pažymi, kad Komisijos Sprendime nėra nurodoma komisijos sudėtis, nenurodyta kokie asmenys dalyvavo nagrinėjant bylÄ . Taip pat pateikiama melaginga informacija, jog mediacija vyko elektroniniu susiraÅ¡inėjimu, trumposiomis žinutėmis bei telefoniniais skambučiais. Teigia, kad mediatorius G. B. (toliau – Mediatorius) į pareiÅ¡kėjÄ kreipėsi apsimesdamas Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoju ir siuntė projekto dalyvio apklausos anketÄ , kuri nėra susijusi su mediacija.

Telefonu su mediatoriumi nekalbėjo, jai apie mediacijÄ nebuvo praneÅ¡ta. Mediatorius buvo apklaustas pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjos nuomone, jai nebuvo užtikrinta jos procesinė teisė užduoti klausimus ir dalyvauti lygiomis teisėmis procese. PareiÅ¡kėja mano, kad ginčijamame Sprendime pernelyg didelis dėmesys sutelktas į trumpÄ sias žinutes, tačiau visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kintas jų turinys ir susiraÅ¡inėjimo aplinkybės. Pažymi, kad Mediatorius į jÄ kreipėsi apsimesdamas Vaiko teisių apsaugos darbuotoju, siuntė anketÄ dėl pozityvios tėvystės įgÅ«džių ir apie mediacijÄ nekalbėjo, tačiau Komisija šį faktÄ ignoravo.

Pareiškėja nurodo, kad LAGK visiškai neatsižvelgė į jos skunde išdėstytus motyvus ir skundo netenkino. Mano, jog LAGK sprendime nepagrįstai nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl galimų pasekmių civilinėje byloje, pažeidė teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei gero viešojo administravimo principus. LAGK neįvertino Mediatoriaus veiklos šeimos santykių byloje, neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus.

Atsakovė Komisija atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka. Nurodo, kad iÅ¡nagrinėjusi 2021 m. kovo 12 d. gautÄ skundÄ , kuriame teigiama, jog Mediatoriaus iÅ¡duota Pažyma yra klastota, Mediatoriaus veiklos pažeidimų nenustatė. Pažymi, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti skunde nurodytas aplinkybes, Komisija paprašė Mediatorių pateikti paaiÅ¡kinimus. Mediatorius 2021 m. kovo 31 d. pateiktame raÅ¡te nurodė, kad mediacija buvo atliekama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos projekto, kuriame jis dirba, ribose.

Taip pat paaiškino, kad su ginčo šalimis dėl mediacijos santuokos nutraukimo klausimais bendravo nuotoliniu būdu, t. y. telefonu, elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis. Pareiškėja mediacijos pradžioje kontaktavo su Mediatoriumi, o vėliau jo bandymus susisiekti ignoravo, atsižvelgiant į tai buvo išduota Pažyma, kurioje nurodyta, kad mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutarties. Pažymi, kad 2021 m. balandžio 23 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo kviečiami dalyvauti tiek pareiškėja, tiek Mediatorius, tačiau dalyvavo tik pareiškėja.

Posėdyje pareiÅ¡kėja pateikė paaiÅ¡kinimus, pripažino gavusi Mediatoriaus siųstas žinutes, kontaktavimÄ su Mediatoriumi, tačiau neigė vykus mediacijÄ dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Komisijos nariai, atsižvelgę į pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, padarė posėdžio pertraukÄ ir pakartotinai į posėdį pakvietė Mediatorių. Komisijoje 2021 m. balandžio 30 d. vykusiame posėdyje Mediatorius dalyvavo ir pateikė paaiÅ¡kinimus dėl vykdytos mediacijos aplinkybių.

Ä®vertinusi ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes, ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pateiktus įrodymus, Komisija nusprendė, kad turimų duomenų, konstatuoti mediatorių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimui konstatuoti ir esant pakankamai duomenų, kad mediacija buvo inicijuota ir Mediatorius jÄ bandė vykdyti, tačiau dėl Å¡alių nebendradarbiavimo mediacija neįvyko, nusprendė, jog Mediatorius, vykdydamas privalomÄ ikiteisminę mediacijÄ , nepažeidė mediacijos paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Akcentuoja, kad teisės aktai nereglamentuoja Komisijos sprendimo turinio, o pagal Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus Komisijos sprendimÄ pasiraÅ¡o tik Komisijos pirmininkas, Sprendime nėra įvardijama visa Komisijos sudėtis, tačiau Komisijos posėdyje ir priimant sprendimÄ dalyvavę Komisijos nariai yra nurodomi Komisijos posėdžio protokole. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti akcentuodama skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2021 m. vasario 22 d. jai paskambo vyras vardu G., pavardės neprisimena, pristatė Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovu, kažkÄ pasakė apie mediacijÄ , teigė, kad atsiųs užpildytÄ anketÄ .

PareiÅ¡kėja tuo metu dirbo, todėl skambinusį asmenį blogai girdėjo. 2021 m. kovo 1 d. gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad negali tęsti mediacijos, nes negavo užpildytos anketos. PareiÅ¡kėja pamanė, kad tai jos vyro, su kuriuo santykiai yra konfliktiÅ¡ki, apgaulė. 2021 m. kovo 3 d. apie 15.25 val. pareiÅ¡kėja gavo anketÄ ir susisiekė su savo atstovais. 2021 m. kovo 4 d. vėl gavo žinutę, kad trÅ«ksta užpildytos anketos, o 2021 m. kovo 8 d. gavo PažymÄ , jog mediacijos metu taikos sutarties sudaryti nepavyko.

PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nurodė, kad anketÄ gavo, tačiau jos užpildyti nespėjo, nes tam jai buvo suteiktos tik 3 darbo dienos. Taip pat paaiÅ¡kino, kad civilinėje byloje prašė skirti mediacijÄ , tačiau jos vyras nurodė, jog ginčo spręsti mediacijos bÅ«du nenori. Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas byloje kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Mediatorius, vykdydamas privalomÄ ikiteisminę mediacijÄ tarp pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio, nepažeidė mediacijos paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bei LAGK sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ nagrinėjamos ir LAGK bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su 2021 m. kovo 10 d. skundu-pareiÅ¡kimu (skunde neteisingai nurodyta data „2020 m. kovo 10 d.“), adresuotu Lietuvos mediatorių rÅ«mams, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Teisingumo ministerijai, kreipėsi praÅ¡ydama pagal kompetencijÄ imtis neatidėliotinų veiksmų dėl skunde nurodytų motyvų. Skunde teigė, kad Mediatoriaus parengtoje Pažymoje pateikti duomenys dėl nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 8 d. vykdytos mediacijos neatitinka tikrovės. Teigė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie gautÄ kitos Å¡alies praÅ¡ymÄ dėl mediacijos skyrimo ir sutikimo vykdyti mediacijÄ .

Taip pat nurodė, jog turi pagrindo manyti, kad jos sutuoktinio iniciatyva buvo imtasi neteisėtų veiksmų, Å¡iurkščiai pažeidžiant procedÅ«rinius normatyvus ir suklastojant juridinę reikÅ¡mę turintį dokumentÄ , siekiant pabloginti pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Pateiktu skundu pareiÅ¡kėja siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ bei drausminę (etikos pažeidimų) bylÄ Mediatoriui (LAGK b. l. 44-45). Komisija, iÅ¡klausiusi ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei įvertinusi pateiktus duomenis, ginčijamu Sprendimu pareiÅ¡kėjos skundo netenkino (LAGK b. l. 4-5).

Komisija, ginčijamame Sprendime nurodė, jog pareiÅ¡kėja apie mediacijÄ Å¾inojo, tai patvirtinta Mediatoriaus paaiÅ¡kinimai ir pateiktos SMS žinutės, siųstos pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja taip pat neginčijo fakto, kad su Mediatoriumi elektroninio ryÅ¡io priemonėmis bendravo, SMS žinutes gavo. Atsižvelgdama į tai, Komisija, padarė iÅ¡vadÄ , kad Mediatorius pradėjo vykdyti privalomos mediacijos procesÄ , tačiau ji nevyko, todėl iÅ¡rašė PažymÄ apie mediacijos pabaigÄ bei nusprendė, jog Mediatorius nepažeidė mediacijos paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, padavė skundÄ LAGK, kuriame, patikslinusi reikalavimus, prašė panaikinti Komisijos SprendimÄ ir perduoti jos skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (LAGK b. l. 31, 32-35). PareiÅ¡kėjos skundas, paÅ¡alinus trÅ«kumus, priimtas 2021 m. liepos 8 d. PareiÅ¡kėja skundÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad Komisija netinkamai iÅ¡nagrinėjo jos skundÄ , ignoravo faktÄ , jog mediacija akivaizdžiai neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, jai nebuvo praneÅ¡ta apie mediacijos vykdymÄ .

IÅ¡ Mediatoriaus siųsto laiÅ¡ko ir SMS žinučių matyti, kad jis apsimetė kitos institucijos darbuotoju. Taip pat iÅ¡dėstė argumentus dėl pareiÅ¡kėjos nuomone, netinkamos skundo nagrinėjimo procedÅ«ros ir Sprendimo neatitikties, nenurodant posėdyje dalyvavusių asmenų. LAKG pareiÅ¡kėjos skundo netenkino (LAGK b. l. 66-73). Sprendime nurodė, kad Komisija pareiÅ¡kėjai motyvuotai atsakė į jos skundÄ , sudarė galimybes dalyvauti teismo posėdyje ir bÅ«ti iÅ¡klausytai, todėl vien tai, kad atsakymas jos netenkina, nesudaro pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti.

LAKG taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Sprendimas pareiÅ¡kėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl ji neturi teisės į reikalavimo panaikinti SprendimÄ patenkinimÄ . Ginčo teisiniams santykiams aktualus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 29 d.) ir Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 (toliau – Nuostatai).

Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedÅ«ra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo Å¡alims taikiai spręsti ginÄÄ . Mediacija, iÅ¡skyrus teisėjų vykdomÄ teisminę mediacijÄ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomÄ neteisminę mediacijÄ , yra profesinė veikla (Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, bei privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Dėl mediatorių, kurie pažeidė Å¡io įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimÄ , reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (praneÅ¡imus) mediatorių veiklos vertinimo komisijai (Mediacijos įstatymo 28 straipsnis). Pagal Mediacijos 29 straipsnio 2 dalį, Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti Å¡iuos sprendimus: pareikÅ¡ti įspėjimÄ ; pareikÅ¡ti vieÅ¡Ä Ä¯spėjimÄ , apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡e ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Visuomenės informavimo tikslais Å¡is vieÅ¡as įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡e skelbiamas vienus metus nuo vieÅ¡o įspėjimo paskelbimo dienos; iÅ¡braukti mediatorių iÅ¡ Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡o. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantis asmuo, nurodytas Å¡io įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pažeidė jam taikomus laikinÄ mediacijos paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti Å¡iuos sprendimus: pareikÅ¡ti įspėjimÄ ; pareikÅ¡ti vieÅ¡Ä Ä¯spėjimÄ , apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Visuomenės informavimo tikslais šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos; uždrausti laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančiam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Sis draudimas galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos (Mediacijos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1-3 punktai). Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ABTÄ® 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų.

Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010, 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-254-261/2022 ir kt.). Realizuojant asmens teisę skųsti administravimo subjekto veiksmus, panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčo bylose, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo pateikęs praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ iÅ¡ esmės tokio praÅ¡ymo nagrinėjimo rezultato skųsti teismui negali.

Pripažįstama, kad asmuo savo teisę realizuoja kreipdamasis į kompetentingÄ subjektÄ su praneÅ¡imu (skundu) ir gaudamas į jį atsakymÄ , tačiau subjektinės teisės reikalauti, kad asmeniui bÅ«tų taikoma drausminė ar tarnybinė atsakomybė, neturi. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2019, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-254-261/2022). Sprendimo teisme patikra, kuriuo atsisakoma iÅ¡kelti drausmės bylÄ pagal gautÄ skundÄ /praÅ¡ymÄ , atliekama tik dėl administracinės procedÅ«ros teisėtumo, atsižvelgiant į ABTÄ® 3 straipsnio 2 dalies bendruosius reikalavimus bei tikrinant akto atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatoms.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja Komisijoje iÅ¡nagrinėtu skundu siekė, kad Mediatoriui bÅ«tų iÅ¡kelta drausmės byla dėl etikos pažeidimų, siejamų su mediacijos paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų galimais pažeidimais ir Pažymos klastojimu. Komisija, ginčijamu Sprendimu nustatė, kad Mediatorius nepažeidė mediacijos paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. nenustatė drausmės bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja negali skųsti ginčijamo Sprendimo rezultato.

Ginčijamame Komisijos Sprendime nėra valinio pobÅ«džio sprendimų, kurie paleistų pareiÅ¡kėjos teises ir interesus. PareiÅ¡kėja argumentai, jog į civilinę bylÄ pateikta Pažyma pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus iÅ¡keltoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nes ji yra diskredituojama prieÅ¡ teismÄ , o už neargumentuotÄ atsisakymÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija gali bÅ«ti nukrypstama nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, pabadžius ginÄÄ iÅ¡spręsti mediacijos bÅ«du taikomos žyminio mokesčio lengvatos, nepagrįsti.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodytos civilinėje byloje ginčo Å¡alims suteiktos teisės ir jų įgyvendinimo sÄ lygos, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjos reikalavimo teisės skųsti Sprendimo rezultatÄ vertinti kitaip. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad LAGK pagrįstai nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl galimų pasekmių civilinėje byloje ir pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių bei skunde minimų principų nepažeidė. Teismas papildomai pažymi, kad Pažymoje nėra nurodyta, jog pareiÅ¡kėja nepagrįstai atsisakė dalyvauti mediacijoje, taigi net ir skunde nurodytos civilinio pobÅ«džio procesinės pasekmės dėl galimybės nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bei žyminio mokesčio lengvatų netaikymo, pareiÅ¡kėjai Mediatoriaus iÅ¡duotos Pažymos pagrindu nekyla.

Be to, ginčo Å¡alys, esant abiejų pageidavimui (sutikimui), teismine mediacija gali pasinaudoti ir civilinės bylos nagrinėjimo metu (Civilinio proceso kodekso 2311 straipsnio 1 dalis), o bylÄ baigti taikos sutartimi – gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 ir 4 dalys). Vertinant ginčijamo Sprendimo atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nuostatoms, nustatyta, kad Komisija priėmė ir iÅ¡nagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos persiųstÄ pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl galimų Mediatoriaus etikos pažeidimų.

Komisija, priėmusi pareiÅ¡kėjos SkundÄ , dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Mediatorių, kilus papildomiems klausimams kvietė jį dalyvauti posėdyje. Sprendimas priimtas įvertinus tiek pareiÅ¡kėjos, tiek Mediatoriaus paaiÅ¡kinimus ir byloje pateiktus duomenis. Sprendimas yra motyvuotas, juo atsakyta į esminius skundo argumentus. Komisija, nagrinėdama skundÄ nustatė, jog apie inicijuotÄ mediacijÄ pareiÅ¡kėja žinojo, pareiÅ¡kėja neneigė, jog su Mediatoriumi yra kalbėjusi telefonu, gavusi iÅ¡ jo SMS žinutes ir el. paÅ¡tu siųstus dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame pateikti pakankami motyvai, todėl jis atitinka VAÄ® nuostatas. Teismas taip pat pažymi, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad mediacija buvo inicijuota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) įgyvendinamame projekte „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono Å¡eimoms“ (projektas 08.4.1-ESFA-V-416-19-0001). Pagal Administracijos vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ (www.vrsa.lt), projekto „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono Å¡eimoms“ tikslas - sudaryti sÄ lygas Vilniaus rajono Å¡eimoms gauti kompleksiÅ¡kai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumÄ kuo arčiau Å¡eimos gyvenamosios vietos, padedant Å¡eimai įveikti įvairias iÅ¡kilusias krizes.

Tikslinė grupė, kuri naudojasi projekto metu sukurtais rezultatais, yra Å¡eimos (asmenys), kurios susidÅ«rė su krizinėmis situacijomis dėl skyrybų, problemų vaikų auklėjime, smurto Å¡eimoje ir kt. Siekiant projekto tikslo ir rezultato yra vykdomos veiklos: paslaugų Å¡eimai organizavimas ir koordinavimas, pozityvios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba, Å¡eimos įgÅ«džių ugdymas ir sociokultÅ«rinės paslaugos, mediacijos, vaikų priežiÅ«ros paslaugos. Visos kompleksinės paslaugos teikiamos nemokamai, o norint jomis pasinaudoti, įskaitant ir mediacijÄ , – asmuo su praÅ¡ymu turi kreiptis į savivaldybę ir/ar projekte dalyvaujančius partnerius, kurių kontaktai nurodyti savivaldybės tinklalapyje.

Taigi, projekto pagrindu mediacijos paslaugų teikimo inicijavimo procedÅ«ra kiek kitokia, nei kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad anksčiau mediacijos paslaugas ginče dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo jai teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas mediatorius, todėl su pareiÅ¡kėja susisiekus ir prisistačius projekte „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono Å¡eimoms“ dirbančiam (paslaugas teikiančiam) Mediatoriui, pareiÅ¡kėja neteisingai suprato, jog jai skambina Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nurodė, kad su ja 2021 m. vasario 22 d. telefonu susisiekęs ir prisistatęs asmuo kalbėjo ir apie mediacijÄ , tačiau ji blogai skambinusį girdėjo, todėl ne viskÄ suprato. 2021 m. kovo 1 d. gautÄ SMS žinutę, kuria Mediatorius informavo, jog negali tęsti mediacijos, nes negavo užpildytos anketos, palaikė savo sutuoktinio apgaule. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje taip pat nurodė, kad 2021 m. kovo 3-4 d. gavo jai siųstÄ anketÄ ir SMS žinutę, jog trÅ«ksta užpildytos anketos, tačiau jos iki Pažymos iÅ¡davimo neužpildė.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja neteisingai suprato apie inicijuojamÄ mediacijÄ Ä¯gyvendinant „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono Å¡eimoms“ projektÄ , kuriame Å¡eimoms, susidÅ«rusioms su problemomis, teikiamos įvairios paslaugos, negali bÅ«ti vertinamas kaip jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Taip pat nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog Mediatorius apsimetė kitos institucijos darbuotoju ir/ar siekė pareiÅ¡kėjÄ suklaidinti.

Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėja taip pat nebuvo pakankamai iniciatyvi ir su jai skambinusiu asmeniu pakartotinai nesusiekė, nors teismo posėdyje teigė, kad telefoninio pokalbio metu paÅ¡nekovÄ blogai girdėjo dėl aplinkos triukÅ¡mo ir ne viskÄ suprato, į SMS žinutes dėl anketos užpildymo nesureagavo, Mediatoriui užpildytos anketos nepateikė. Komisijos darbo organizavimas ir sprendimų priėmimo klausimai reglamentuojami Nuostatų III skyriuje. Nuostatų 12-13 punktuose įtvirtinta, kad Komisijos veiklos formos – posėdžiai, kuriuos Å¡aukia Komisijos pirmininkas.

Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti mediatorius, kurio veikla vertinama, subjektas, pateikęs Komisijai Mediacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ skundÄ , o prireikus Komisija į posėdį gali pakviesti ir kitų asmenų (Nuostatų 16 punktas). Komisijos posėdis laikomas teisėtu kai jame dalyvavo ne mažiau kaip pusė Komisijos narių (Nuostatų 20 punktas). Komisijos sprendimai priimami dalyvaujančių Komisijos balsų dauguma (Nuostatų 21 punktas). Komisijos sprendimus dėl mediatoriaus veiklos vertinimo pasiraÅ¡o Komisijos pirmininkas (Nuostatų 7.4. papunktis).

Teismas vertindamas pareiÅ¡kėjos skunde nurodytus argumentus dėl skundo Komisijoje nagrinėjimo procedÅ«rinių pažeidimų, pažymi, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo 2021 m. balandžio 26 d. vykusiame Komisijos posėdyje ir pateikė paaiÅ¡kinimus. Komisija, iÅ¡klausiusi paaiÅ¡kinimus, nustatė, kad sprendimo priėmimui tikslinga iÅ¡ Mediatoriaus papraÅ¡yti pateikti papildomÄ informacijÄ ir atsižvelgdama į tai, padarė posėdžio pertraukÄ bei nusprendė posėdį tęsti 2021 m. balandžio 30 d. ir kviesti jame dalyvauti Mediatorių, o jam negalint atvykti – kreiptis dėl papildomos informacijos raÅ¡tu.

Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas 2021 m. balandžio 26 d. Komisijos posėdyje dalyvavo, todėl kita posėdžio data jai turėjo bÅ«ti žinoma. Byloje nėra duomenų, jog Komisija pareiÅ¡kėjai bÅ«tų neleidusi dalyvauti po pertraukos vykusiame posėdyje. Teismas taip pat pažymi, jog pagal Nuostatus nei mediatoriaus, kurio veikla vertinama, nei skundÄ padavusio asmens, dalyvavimas Komisijos posėdyje nėra bÅ«tinas, todėl ta aplinkybė, jog Mediatorius paaiÅ¡kinimus davė pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant, negali bÅ«ti laikoma skundo nagrinėjimo procedÅ«ros pažeidimu.

Nuostatuose taip pat nėra įtvirtina, jog Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys turėtų teisę vienas kitam užduoti klausimus. Ginčijamas Sprendimas pasiraÅ¡ytas Komisijos pirmininko, kaip ir įtvirtinta Nuostatų 7.4. papunktyje, o posėdyje dalyvavę Komisijos nariai yra nurodyti Komisijos protokoluose. Pažymėtina, kad posėdžiuose dalyvavo Komisijos narių dauguma, todėl posėdžiai buvo teisėti. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vada, kad nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ Komisija procedÅ«rinių pažeidimų nepadarė, t. y. skundas iÅ¡nagrinėtas ir Sprendimas priimtas nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintos tvarkos.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos skundÄ aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ Komisijos ir LAGK Sprendimus byloje nenustatyta, todėl Å¡ie skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo, todėl netenkinus jo, pastarasis taip pat netenkinamas, ir pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjos skundas netenkintas, todėl proceso iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos V. Å . skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė