2023-03-27 Nr. AB-6617-3-62-3-00555-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-729-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00555-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 24.3; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Ž. skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – E. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Vilkaviškio skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. vasario 4 d. raštą Nr. (15)(7.6)SD-155 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, įpareigoti Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetenciją suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir priimti sprendimą dėl projekto derinimo arba pripažinti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Administracijos direktorius, tenkindamas pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), 2015 m. kovo 18 d. priėmė įsakymą Nr. B-ĮV-314 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, kuriuo buvo leista pradėti rengti Projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti (toliau – ir Sklypas Nr. 1). Pareiškėja 2019 m. gegužės 9 d. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė Projekto sprendinius, kuriems Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) buvo suteiktas paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. TPS-95 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 30 d. raštas) nutarė nederinti Projekto sprendinių. Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. gegužės 30 d. raštu, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kurie 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-206-423/2020 (toliau – ir administracinė byla Nr. eI3-206-423/2020) pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Administracijos 2019 m. gegužės 30 d. raštą ir įpareigojo Administraciją pareiškėjos prašymą dėl Projekto derinimo išnagrinėti naujo. Pareiškėja 2021 m. sausio 15 d. Administracijai pateikė prašymą derinti Projektą. Administracija 2021 m. vasario 4 d. Sprendimu Projekto sprendinių nederino, nurodė trūkumus, iš esmės analogiškus nurodytiems Administracijos 2019 m. gegužės 30 d. rašte bei papildomą trūkumą – Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas negali būti ilgesnis nei penkeri metai, todėl jis turi būti atnaujinamas ir gaunami nauji projekto rengimo reikalavimai.

3. Pareiškėja teigė, kad Administracijos Sprendimas, kuriuo atsisakyta derinti Projekto sprendinius, yra nepagrįstas teisės normomis ir neteisingas. Pareiškėja nesutiko, jog Projektas pažeidžia su jos naudojamu Sklypu Nr. 1 besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybėje (toliau – ir Sklypas Nr. 2), savininkų interesus patekti į sklypą, nes nesilaikyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 33 punkto nuostatų. Formuojamo Sklypo Nr. 1 teritorijoje yra pravažiavimas, kuriuo naudojasi ir pareiškėja, ir Sklypo Nr. 2 savininkai, šis pravažiavimas yra dalis pareiškėjos faktiškai naudojamo žemės sklypo ploto, už kurį pareiškėja yra sumokėjusi valstybei visą kainą. Tokiu būdu pažeidžiami ne Sklypo Nr. 2 savininkų, o pareiškėjos teisėti interesai, kadangi Sklypo Nr. 2 savininkai pravažiavimu, esančiu pareiškėjos faktiškai naudojamo Sklypo Nr. 1 ribose, naudojasi be pagrindo. Atsižvelgus į tai, jog Sklypas Nr. 2 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiuoti į jį galima iš šios gatvės, todėl Sklypo Nr. 2 savininkai turi visas galimybes naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu taip, kad būtų suformuota įvaža į Sklypą Nr. 2, nepažeidžiant nei jų, nei pareiškėjos teisėtų interesų. Aplinkybė, ar pareiškėjos Projektas nepažeidžia Sklypo Nr. 2 savininkų interesų buvo vertinama administracinėje byloje Nr. eI3-206-423/2020, kurioje tokie pažeidimai nebuvo nustatyti.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 (toliau abu kartu – ir Sklypai) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri priskirta D3 kategorijai. Statybos techninio reglamento STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punkte nurodyta, kad „D“ kategorijos gatvė yra pagalbinio eismo gatvė, skirta srautams paskirstyti į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų. Sklypo formavimo ir privažiavimo schemoje yra aiškiai numatyta įvaža į formuojamą Sklypą Nr. 1 ir tai atitinka Taisyklių 42 punkto reikalavimus. Sklypo Nr. 2 savininkai į sklypą gali patekti, suformavę įvažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą ir taip atsisakyti Sklypo Nr. 1 dalies yra neteisėtas teisių apribojimas, kadangi nei vykdoma veikla, nei pastatų išdėstymas ar kitos aplinkybės negali būti laikomos reikšmingomis ir galinčiomis sudaryti pagrindą suvaržyti ir apriboti gretimo žemės sklypo savininko nuosavybės teises. Pareiškėja, atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) numato baigtinį sąrašą pagrindų servitutui nustatyti, pažymėjo, kad šalys nei sutartimi, nei teismo sprendimu servituto nėra nusistačiusios, kelio servitutas nėra nustatytas ir administraciniu aktu.

5. Pareiškėja nepagrįstu laikė Sprendimo teiginį, kad ji, formuodama Sklypą Nr. 1, privalėjo vadovautis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo projektu, patvirtintu Vilkaviškio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 125 (toliau – ir (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas), kuriame nurodyta, kad į Sklypus numatomas vienas įvažiavimas ir teigė, jog (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėja rėmėsi Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. birželio 16 d. raštu Nr. TPS-251 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilkaviškio skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 19PD-44-(14.19.138 E.) „Dėl duomenų pateikimo” (toliau – ir 2019 m. gruodžio 16 d. raštas) bei teigė, kad, derinant Projekto sprendinius ir formuojant Sklypą Nr. 1, turėjo būti vertinami šie galiojantys teritorijų planavimo dokumentai: (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas, Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 17 d.

įsakymas Nr. 40ŽV „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektas), Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. B-TS-659 (toliau – ir Bendrasis planas). Nė viename iš nurodytų teritorijų planavimo dokumentų nėra suprojektuoto pravažiavimo (kelio) tarp Sklypų. Duomenų apie numatyto kelio, servituto ar kitokio pravažiavimo egzistavimą tarp Sklypų nėra ir NŽT pateiktose dokumentų ištraukose bei valstybės įmonės Registrų centro išrašuose.

NŽT 2019 m. gruodžio 16 d. rašte aiškiai nurodė, kad Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 40ŽV (toliau – ir 2001 m. sausio 17 d. įsakymas) priede yra įbraižytos (duomenys neskelbtini) miestelio ribose suprojektuotos ir privatizuotos namų valdų sklypų ribos: projekto plane sutartiniais ženklais yra įbraižytas žemės sklypas, projektinis Nr. 501, privačios nuosavybės teise valdomas E. Š., o greta jo pažymėtas valstybinės žemės sklypas, projektinis Nr. 502, naudojamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti; projekto plane žemės sklypai, projektinis Nr. 501 ir projektinis Nr. 502, ribojasi, t. y. tarp šių žemės sklypų nėra suprojektuoto bendrojo naudojimo kelio, kurio žemė priklausytų valstybei.

Taigi, sprendžiant dėl Projekto derinimo, būtina atsižvelgti į Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 17 d. įsakymu patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektą ir Bendrąjį planą.

6. Pareiškėja nurodė, kad Projektas buvo pradėtas rengti 2015 m., Projekto rengimo reikalavimai buvo išduoti 2015 m. kovo 23 d. ir galiojo iki 2020 m. kovo 23 d., todėl Projekto rengimas turi būti atnaujinamas ir gaunami nauji Projekto rengimo reikalavimai. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-206-423/2020 buvo priimtas, kai Projekto rengimo reikalavimams jau buvo suėjęs penkerių metų terminas. Taigi, atsakovas nevykdo teismo sprendimo, turinčio res judicata galią, tikslingai ir sąmoningai vilkina Projekto suderinimą. Pareiškėja vadovavosi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-TS-680, 15.1 punktu ir teigė, kad Administracija, kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorė, siekdama užbaigti užsitęsusį Projekto derinimo procesą, turėjo atsižvelgti į neteisėtą administracinį sprendimą – Administracijos 2019 m. gegužės 30 d. raštą.

7. Pareiškėja tvirtino, kad Administracija yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų (įstatymo viršenybės, objektyvumo). Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Administracijos Sprendimas neargumentuotas, nepagrįstas konkrečiomis teisės normomis, Administracija tik informavo pareiškėją apie tai, jog Projektas turi būti parengtas, vadovaujantis Taisyklių 42 ir 33 punktų nuostatomis. Pareiškėja vertino, jog teisės aktų išvardinimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes Sprendime nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas Sprendimą, nepridėtos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto ištraukos, kurios buvo vertintos, priimant Sprendimą ir kurios, pareiškėjos teigimu, nėra teritorijų planavimo dokumentas.

8. Pareiškėja, įvertinusi tai, kad atsakovas du kartus iš eilės analogiškais argumentais atsisakė derinti Projektą ir du kartus iš eilės priėmė administracinį aktą, neatitinkantį VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimų, nemotyvuotą teisės aktais ir formalaus pobūdžio, nevykdo administracinėje byloje Nr. eI3-206-423/2020 priimto sprendimo, teigė, kad Administracija akivaizdžiai vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir nesirengia derinti Projekto, o ieško formalaus pobūdžio priežasčių ir argumentų neigiamam sprendimui priimti. Dėl šios priežasties Administracija turi būti įpareigota suderinti pareiškėjos pateiktą Projektą.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė faktines aplinkybes, susijusias su Projekto rengimu, derinimu, rėmėsi Taisyklių 2, 33 ir 42 punktų nuostatomis, tvirtino, kad Projekto sprendiniuose nenumatyta kelio servituto teisė į Sklypą Nr. 2, besiribojantį su Sklypu Nr. 1, įvažiuoti ar išvažiuoti Sklypo Nr. 2 savininkams, nesivadovauta (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto sprendiniais, pagal kuriuos į Sklypus numatytas vienas įvažiavimas. Administracija vadovavosi Taisyklių 3 priedo 6 punktu ir teigė, kad Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas negali būti ilgesnis nei penkeri metai. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, jog Projektas buvo pradėtas rengti 2015 m., Projekto rengimo reikalavimai išduoti 2015 m. kovo 23 d. ir galiojo iki 2020 m. kovo 23 d., nurodė, kad Projekto rengimas turi būti atnaujinamas ir gaunami nauji Projekto rengimo reikalavimai. Dėl šios priežasties pareiškėjai buvo paaiškinta, kad, jeigu ji sutinka su Projekto rengimo procedūrų atnaujinimu, privalo atnaujinti sutartį su projekto rengėju ir Projekto rengimo procedūras. Atsakovas teigė, kad reikalavimų galiojimo terminai yra fiksuoti ŽPDRIS ir Administracija neturi teisinio pagrindo ir galimybių jį pratęsti ar kitaip, šiuo atveju – dėl teismo procedūrų, daryti įtaką sąlygų galiojimo terminui. Administracija pabrėžė, kad teisingas įstatymo aiškinimas ir taikymas yra viešasis interesas, todėl Administracijos atsakingi valstybės tarnautojai, vykdydami jiems pavestas pareigas, privalo užtikrinti, kad teikiami derinti ir išvadoms gauti dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nepažeistų trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. E. Š. nurodė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Įvaža, kuri pažymėta (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekte, susiformavo dar 1983 m., ji pažymėta iki sklypo ribos. Kelio servituto nustatymas Projekte yra būtinas, nes privalo būti užtikrinta galimybė patekti į Sklypą Nr. 2. Servitutinio kelio plotis turi būti toks, kad galėtų pravažiuoti ne tik lengvieji automobiliai, bet ir didesnių gabaritų transporto priemonės, pavyzdžiui, skirtos nuotekoms išvežti, kietajam kurui atvežti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

14. NŽT nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, savivaldybės teritorijoje savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat Žemės įstatymo ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą. Projektas rengiamas, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka.

15. NŽT paaiškino, kad Administracija 2015 m. kreipėsi į NŽT Vilkaviškio skyrių su prašymu pateikti reikalavimus Projektui. NŽT Vilkaviškio skyrius 2015 m. kovo 23 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. 19SFP-22-(14.19.36) 3.1 punkte nurodė, jog atsakovas privalo laikytis pertvarkomam Sklypui Nr. 1 taikomų galiojančių atitinkamo lygmens planavimo sprendinių – Bendrojo plano. Pagal Taisyklių 65 punktą, suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina jo rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. NŽT nurodė, kad jis nėra gavęs atsakovo kreipimosi parengti išvadą dėl Projekto, todėl neteikė Sprendimo vertinimo.

16. NŽT paaiškino, kad 2018 m. gegužės 23 d. buvo gautas E. Š.ir R. Š. prašymas dėl bendro įvažiavimo naudojimosi tvarkos, kuriame buvo nurodyta, jog kilo konfliktas su pareiškėja, kuri trukdo naudotis bendru įvažiavimu. NŽT Vilkaviškio skyrius išnagrinėjo turimus Sklypų suformavimo dokumentus bei, siekdamas patikrinti prašyme nurodytus faktus, 2018 m. birželio 13 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-442-(14.19.141), apie atlikto patikrinimo rezultatus NŽT Vilkaviškio skyrius 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. 19SS-6-(14.19.45.) „Dėl prašymo“ informavo E. Š. ir R. Š., o 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. 19SD-1802-(14.19.104.) „Dėl atlikto faktinių duomenų vietoje patikrinimo“ – pareiškėją.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjos A. Ž. skundą atmetė, netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

18.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėja pagal 1992 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 864, nuosavybės teisėmis valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

18.2. Pareiškėja 2015 m. kovo 12 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinį žemės sklypą, reikalingą pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybėje, eksploatuoti.

18.3. Administracijos direktorius 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B-ĮV-314 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ leido pradėti rengti Projektą ir nustatė, kad planavimo tikslas yra suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto, registro Nr. 70/54888, esančio Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Sklypo Nr. 1 naudojimo paskirtis ir būdas nustatomi pagal statinių naudojimo paskirtį.

18.4. Pareiškėjos parengtas Projektas 2019 m. gegužės 9 d. per ŽPDRIS buvo pateiktas derinti Administracijai.

18.5. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, išnagrinėjęs Projekto sprendinius ir nustatęs trūkumų, 2019 m. gegužės 30 d. raštu Projekto sprendinių nederino, nurodė patikslinti Projektą ir teikti jį derinti iš naujo.

18.6. Pareiškėja, nesutikusi su 2019 m. gegužės 30 d. raštu, 2019 m. liepos 1 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kurie 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-206-423/2020, pareiškėjos skundą tenkino: panaikino Administracijos 2019 m. gegužės 30 d. raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl 0,01400 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo. Teismas administracinėje byloje Nr. eI3-206-423/2020 nurodė, kad Administracijos 2019 m. gegužės 30 d. raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi juo pareiškėjai buvo tik pranešta apie tai, jog Projektas turi būti parengtas, vadovaujantis Taisyklių 63, 50, 52, 53 punktų nuostatomis, tačiau nei 2019 m. gegužės 30 d. rašte, nei atskirai nebuvo išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį sprendimą. Teismas konstatavo, kad teisės aktų išvardinimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos vertino, ir kokių duomenų pagal Taisyklių 50, 52, 53 punktus nebuvo Projekto sprendiniuose. Teismas padarė išvadą, jog pagrindinė priežastis, dėl kuriuos nebuvo suderintas Projektas ta, kad nepaliktas pravažiavimas į gretimą sklypą, priklausantį E. Š., tačiau atsakovas nenurodė, kokiuose teritorijų planavimo dokumentuose jis yra (buvo) pažymėtas ir kuriais iš jų Projekto autorius turėtų vadovautis.

18.7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.eI3-206-423/2020 apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs.

18.8. Administracija Sprendimą priėmė gavusi 2021 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu pareiškėjos prašymą derinti Projektą, ŽPDRIS registruotą paslaugos byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu kreipimusi pareiškėja prašė Administraciją gera valia vykdyti įsiteisėjusį sprendimą administracinėje byloje Nr.eI3-206-423/2020.

19. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsnio 5 dalimi ir nustatė, kad Administracijos valia dėl Projekto derinimo, kaip ji suprantama VAĮ 2 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, suformuluota Sprendimo 2 pastraipoje. Administracija, remdamasi Taisyklių 33 ir 42 punktų nuostatomis atsisakymą derinti Projektą grindė tuo, kad jo sprendiniai pažeidžia su Sklypu Nr. 1 besiribojančio Sklypo Nr. 2 savininkų teisėtus interesus patekti į savo sklypą, kadangi Projekto sprendiniuose nenumatyta servituto teisė įvažiuoti ar išvažiuoti besiribojančio Sklypo Nr. 2 savininkams. Administracija, remdamasi Taisyklių 2 punktu, sprendė, kad, rengiant Projektą turi būti vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto sprendiniais, pagal kuriuos, iš (į) (duomenys neskelbtini) gatvės į (iš) Sklypus yra numatytas bendras įvažiavimas.

20. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjos naudojamas valstybinės žemės Sklypas Nr. 1 ribojasi su E. Š. nuosavybės teise priklausančiu Sklypu Nr. 2, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo įsigijo pagal 1998 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NV39/98-A-428. NŽT 2015 m. kovo 23 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr.19SFP-22-(14.19.36), kuriuose nurodė, jog rengiamam Projektui, be kita ko, taikomi Bendrojo plano sprendiniai. Prie nagrinėjamos bylos pridėtos administracinės bylos Nr. eI3-206-423/2020 duomenimis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 20 2015 m. kovo 23 d. išdavė ir Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, šiuose reikalavimuose nurodęs, kad formuojamam žemės sklypui, be kita ko, taikomi Bendrojo plano bei detaliųjų planų pagal Administracijos tvarkomą Registrą sprendiniai.

21. Teismas vadovavosi Taisyklių 2 punktu, nustatė, jog Registre įregistruotam (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektui suteiktas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); jis įregistruotas kaip teritorijos vietovės lygmens kompleksinis detalusis planas, jo būsena – galiojantis; nenustatyta duomenų, kad šis teritorijų planavimo dokumentas būtų pakeistas, pripažintas negaliojančiu. Teismas pažymėjo, jog šie duomenys neprieštarauja ir viešai Registre skelbiamiems duomenims. Teismas, atsižvelgęs į bylos dalyvių paaiškinimus ir rašytinius dokumentus, įskaitant ir popierine forma pateiktą (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą (I tomas), sprendė, kad Sprendime, nurodant (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto tvirtinimo datą, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida – vietoje 1985 m. nurodyti 1958 m. Bylos nagrinėjimo metu buvo pašalintos abejonės dėl taikomo (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto patvirtinimo datos, t. y. kad šis teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas 1985 m. birželio 25 d.

22. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi (detaliojo plano sąvoka), 17 straipsnio 2 dalimi (detaliųjų planų galiojimas), Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu, analizavo žemėtvarkos projekto sąvoką (Žemės įstatymo 2 str. 28 d.) ir priėjo prie išvados, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijai patvirtinus Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektą, (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas netapo negaliojančiu. Teismas dėl šios priežasties atmetė pareiškėjos argumentai, kad (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas nelaikytinas aktualiu teritorijų planavimo dokumentu.

23. Teismas iš NŽT 2019 m. gruodžio 16 d. rašto, pateikto į išnagrinėtą administracinę bylą Nr. eI3-206-423/2020, ir ištraukos iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto, patvirtinto Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2001 m. sausio 17 d. įsakymu, priedo, kuriame pažymėtas (duomenys neskelbtini) miestelio namų valdų sklypų išsidėstymas, duomenų nustatė, jog nurodytame žemės reformos žemėtvarkos projekte yra įbraižyti E. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriam suteiktas Nr. 501, bei su juo besiribojantis valstybinės žemės sklypas, kuriam suteiktas Nr. 502, naudojamas jame esantiems pareiškėjai priklausantiems statiniams eksploatuoti; šie žemės sklypai pažymėti kaip besiribojantys, tarp šių žemės sklypų bendro naudojimo kelias, o valstybinės žemės sklype Nr. 502 kelio servitutas nepažymėtas.

24. Teismas, vertindamas byloje pateikto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto duomenis, vadovavosi jo tvirtinimo (2001 m. sausio 17 d.) metu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcija) (toliau – ir Metodika) nuostatomis. Pagal Metodikoje (2000 m. balandžio 15 d.–2001 m. liepos 19 d. suvestinė redakcija) įtvirtintus bendruosius reikalavimus, žemės sklypai privalėjo būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti (31 p.); vietinės reikšmės keliai privalėjo būti projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius įskaitant ir su sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai (32.3 p.). Teismas vertino, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto tvirtinimo metu Metodikoje nebuvo įtvirtintas reikalavimas, kurio laikantis, nurodytame projekte būtų buvę privaloma suprojektuoti kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus, kurių Nr. 501 ir Nr. 502, su (duomenys neskelbtini) gatve.

25. Teismas nustatė, jog pagal (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto sprendinius nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į šalia esančius žemės sklypus, pažymėtus Nr. 501 ir Nr. 502, t. y. į Sklypus, yra numatyta viena nuovaža (nuvažiavimas), ši bendra nuovaža pažymėta iki teritorijų, pažymėtų Nr. 501 ir Nr. 502, ribas žyminčių linijų. Sklypas Nr. 2 E. Š. buvo parduotas pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, jis buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 1998 m. gruodžio 7 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu ir pažymėjo, jog šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

26. Teismas nustatė, kad NŽT, 2018 m. gegužės 23 d. gavęs E. Š. ir jos sutuoktinio prašymą dėl bendro įvažiavimo naudojimosi, kuriame nurodoma apie kilusį konfliktą su pareiškėja, kuri trukdo naudotis bendru įvažiavimu, išnagrinėjo turimus Sklypų suformavimo dokumentus bei 2018 m. birželio 13 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio rezultatai buvo užfiksuoti Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr.FD-442-(14.19.141), apie atlikto patikrinimo rezultatus NŽT 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr.19SS-6-(14.19.45.) „Dėl prašymo“ informavo E. Š. ir R. Š., o 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr.19SD-1802-(14.19.104.) „Dėl atlikto faktinių duomenų vietoje patikrinimo“ – pareiškėją. Iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-442-(14.19.141) ir raštų, kuriuose aptarti šiame akte užfiksuoti duomenys, teismas nustatė, jog NŽT faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatė, jog į pareiškėjos naudojamo Sklypo Nr. 1 ribas ir plotą patenka faktiškai vietoje esantis pravažiavimas, kuriuo patenkama ir į Sklypą Nr. 2. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, sprendė, kad Sklypų naudotojai į juos patenka faktiškai susiformavusiu, bendrai naudojamu įvažiavimu, esančiu valstybinėje žemėje ir patenkančiu į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekte pažymėtą valstybinės žemės sklypą, pažymėtą Nr. 502 (Sklypą Nr. 1) ir besiribojantį su Sklypu Nr. 2. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis, nėra kito įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Sklypą Nr. 2.

27. Teismas nustatė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo, patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. B-TS-243 duomenimis, (duomenys neskelbtini) esančiai (duomenys neskelbtini) gatvei, kaip vietinės reikšmės keliui, suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda nuo sankryžos su keliu Nr. (duomenys neskelbtini) gatvė) ir baigiasi sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve (keliu Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas vadovavosi Taisyklių 2.4, 33, 42 punktais ir sprendė, kad, vykdant Sklypo Nr. 1 formavimo procedūras, t. y. rengiant Projektą, aukščiau nurodytų nuostatų privaloma laikytis, kadangi, neužtikrinus galimybės esamu ir bendrai naudojamu pravažiavimu įvažiuoti (išvažiuoti) iš (į) vietinės reikšmės kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės į Sklypą Nr. 2, pablogėtų naudojimosi šiuo sklypu sąlygos, nebūtų galimybės susisiekti su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą.

28. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad ji už namų valdai skirtą Sklypą Nr. 1 sumokėjo, o tai, jog Sklypo Nr. 2 savininkė, naudodamasi pravažiavimu, esančiu jos faktiškai naudojamame žemės sklype, pažeidžia jos teisėtus interesus, teismas nurodė, kad privačių namų valdų savininkai teisę privačiai nuosavybei įsigyti naudojamus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai įgijo, priėmus Žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 89 (4.1.1 p.). Teismas vadovavosi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) 3 punktu, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir priėjo prie išvados, jog pareiškėja, nors ir sumokėjusi piniginę įmoką už ketinamą įsigyti valstybinės žemės sklypą, esantį prie jos nuosavybės teise valdomų statinių ir įrenginių, tačiau neįgijo ir negali turėti lūkesčių, kad šis valstybinės žemės sklypas galės būti perleistas jos privačiai nuosavybei pagal pareiškėjos pageidaujamas sąlygas, o ne pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą žemės valdos projektą.

29. Teismas sprendė, kad Sprendime suformuluoto atsisakymo derinti pareiškėjos pateiktą Projektą motyvai, t. y. kad Projektas neatitinka Taisyklių 2, 33 ir 42 punktuose įtvirtintų reikalavimų bei (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto sprendinių, yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis.

30. Vertindamas Sprendimo 3 ir 4 pastraipose išdėstytus argumentus, teismas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 5 dalimi ir sprendė, kad Administracija, Sprendimo 3 ir 4 pastraipose išdėsčiusi teisės aktų normų nuostatas ir nurodžiusi faktines aplinkybes, nesuformulavo jokios išvados dėl viešojo administravimo subjekto valios dėl Projekto derinimo (nederinimo). Teismas vertino, kad vien teisės normų pacitavimo ir faktų išdėstymo, jų nesiejant su kompetentingo subjekto valia dėl teisės taikymo, konkrečiu atveju – su Administracijos valia derinti ar nederinti Projektą, nėra pagrindo laikyti tinkamais motyvais, pagrindžiančiais viešojo administravimo administracinį sprendimą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nevertino Administracijos atsiliepime ir teismo posėdyje teiktų paaiškinimų dėl Sprendimo 3 ir 4 pastraipose išvardintų teisės normų nuostatų ir nurodytų faktinių aplinkybių kaip Sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo.

31. Teismas, nustatęs, jog Sprendimo 2 pastraipoje Administracija pagrįstai konstatavo, jog Projektas neatitinka taikomų teisės normų ir galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinių, priėjo prie išvados, kad nustatytas administracinio sprendimo trūkumas (dėl Sprendimo 3 ir 4 pastraipų turinio) nedaro Sprendimo visiškai neteisėtu ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti Sprendimą iš esmės prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams ar priimtu, pažeidžiant pagrindines procedūrines taisykles, ir dėl to jį panaikinti. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

32. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėja neįgijo teisės į turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 33. Pareiškėja A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracijos Sprendimą, įpareigoti Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetenciją suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir priimti sprendimą dėl projekto derinimo arba pripažinti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto turinį, nepagrįstai teritorijų planavimo dokumentuose numatytą bendrą įvažą į žemės sklypus Nr. 501 ir Nr. 502 prilygino keliukui, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 7 d.). Pareiškėja sutinka su teismo išvada, jog ginčui aktualūs teritorijų planavimo dokumentai yra (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektas, tačiau teigia, jog nesuprantama, kokiais konkrečiais duomenimis (įrodymais) remdamasis teismas sprendė, kad nėra kito įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Sklypą Nr. 2. Pareiškėja nurodo, jog tiek (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas, tiek (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektas numato, kad: įvaža į žemės sklypus Nr. 501 ir Nr. 502 yra bendra, besiribojanti su abiem žemės sklypais; nenumato konkrečių privažiavimų / patekimų nuo bendros įvažos iki žemės sklypų Nr. 501 ir Nr. 502; niekaip neįpareigoja nuo bendros įvažos nutiesti bendrą kelią per žemės sklypą Nr. 502. Dėl nurodytų argumentų kiekvienas žemės sklypo Nr. 501 ir Nr. 502 savininkas / naudotojas savo pastangomis, savo žemės sklypo dalyje turi rūpintis patekimo / privažiavimo konstravimu į savo žemės sklypą nuo projekte pažymėtos bendros įvažos iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Pareiškėja akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekte bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekte numatyta įvaža į žemės sklypus Nr. 501 ir Nr. 502 yra bendra, dalinama per pusę pagal žemės sklypų ribas ir tai nėra atskiras kelias. Tai patvirtina NŽT 2019 m. gruodžio 16 d. raštas, kuriame nurodyta, kad projekto plane žemės sklypai Nr. 501 ir Nr. 502, ribojasi, t. y. tarp šių žemės sklypų nėra suprojektuoto bendrojo naudojimo kelio, kurio žemė priklausytų valstybei.

35. Pareiškėja akcentuoja, kad byloje nebuvo pateikta jokių aktualių teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatytas bendras privažiavimas / patekimas nuo bendros įvažos į žemės sklypą Nr. ir Nr. 502. E. Š., kaip žemės sklypo Nr. 501 savininkė, turi teisę naudotis bendra įvaža ir nuo jos savo žemės sklypo teritorijoje patekti prie savo nuosavybės, tačiau tokia teise nesinaudoja ir neteisėtai reikalauja patekimo pro pareiškėjos naudojamą žemės sklypą Nr. 502. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis dėl kelių skirstymo (3 str., 7 str.), teismo aptarto Vilkaviškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo duomenimis ((duomenys neskelbtini) gatvei, kaip vietinės reikšmės keliui, suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teigia, kad byloje nėra duomenų apie kelią, esantį ar turintį būti tarp Sklypų. Pareiškėja vertina, kad teismas pagal byloje surinktus įrodymus nepagrindė, kodėl ir kokiu pagrindu pareiškėja Sklype Nr. 1 turi formuoti keliuką ir užtikrinti patekimą į Sklypą Nr. 2, o teismui nenurodžius konkretaus teritorijų planavimo dokumento pagrindo ir sprendinio, kuriuo pareiškėja turėtų vadovautis, rengiant Projektą, byloje kilęs ginčas liko neišspręstas.

36. Pareiškėja nurodo, kad teismas sprendime nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ABTĮ 80 str.), padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjos rengiamas Projektas gali pažeisti Sklypo Nr. 2 savininkų interesus. Pareiškėja vadovaujasi Taisyklių 2, 2,4, 33, 42 punktais ir teigia, kad sprendime nėra nurodyta kokiems kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams prieštaravo Projekto sprendiniai. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog Projekto sprendiniai visiškai neprieštarauja (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto sprendiniams, juose bendra įvaža nėra naikinama, tiesiog nebuvo suprojektuota atskiro keliuko tarp Sklypų, todėl nesutinka su teismo išvada, kad Projekto sprendiniai neatitinka Taisyklių 2 punkto.

37. Pareiškėja vertina, kad teismo sprendime nėra atskleistas Taisyklių 33 punkto turinys, nes pažeidžiami yra ne Sklypo Nr. 2 savininkų interesai, o pareiškėjos teisėti interesai, nes pareiškėjos naudojamu Sklypu Nr. 1 Sklypo Nr. 2 savininkai naudojasi ne tik kaip pravažiavimu iki savo namų, bet ir kaip automobilių parkavimo vieta (fotonuotraukos), kiemu, laikyti savo daiktams. Todėl nepagrįstai teismas sprendime vertino tik Sklypo Nr. 2 savininkų interesus, neatsižvelgdamas į nuolatos pažeidžiamus pareiškėjos teisėtus interesus. Pareiškėja pakartoja aplinkybę, kad administracinėje byloje Nr. eI3-206-423/2020 jokie Sklypo Nr. 2 savininkų interesų pažeidimai nebuvo nustatyti. Atsakovui viešinant pareiškėjos Projektą, E. Š. pateikė savo poziciją, deklaratyviai nurodydama, jog siūlomi sprendiniai kažkaip pažeis jos teises (žr. 2019 m. gegužės 15 d. raštą, administracinėje byloje Nr. eI3-206-423/2020). E. Š. aiškiai nenurodė, kokiu būdu gali būti pažeidžiamos jos teisės, teisėto pagrindo, kuriuo vadovaujantis toliau siekia naudotis pareiškėjos naudojamu žemės sklypu kaip pravažiavimu ar kiemo aikštele, savo poziciją bei lūkesčius dėstė nenuosekliai bei savo reikalavimus nagrinėjant bylą teisme nuolat keitė. Teismas, vertindamas Sklypo Nr. 2 savininkų interesus, nepagrindė bei nenurodė kriterijų, sudarančių pagrindą keisti (koreguoti) Projektą. Tai reiškia, jog teismas nenurodė sąlygų, kurios yra ar turi būti pakankamos Projekto rengėjui, siekiant įgyvendinti Taisyklių 33 punkto nuostatas. Teismui neatskleidus Taisyklių 33 punkto turinio, buvo nepagrįstai konstatuotas šio punkto pažeidimas.

38. Pareiškėja teigia, kad teismo sprendime yra padaryta loginė klaida, jog pareiškėjai neužtikrinus galimybės gretimo sklypo savininkei leisti naudotis pareiškėjos naudojamame žemės sklype esančiu privažiavimu, E. Š. netektų galimybės susisiekti su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais ir taip pablogėtų naudojimosi jos sklypu sąlygos, nors konstatuota, jog pačiai gretimo sklypo savininkei E. Š. priklauso dalis bendros nuovažos (įvažos) iš (į) (duomenys neskelbtini) gatvę. Byloje nėra pateikta duomenų bei neatsakyta, kodėl Sklypo Nr. 2 savininkė nesinaudoja savo dalimi bendros įvažos (nuovažos) ir, kodėl pati savininkė nuo bendros nuovažos tiesiogiai nepatenka į savo žemės sklypą.

39. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra D3 kategorijos gatvė. Žemės sklypo formavimo ir privažiavimo schemoje yra aiškiai numatyta įvaža į formuojamą žemės sklypą, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) gatve, kas atitinka Taisyklių 42 punkto reikalavimus. Sklypo Nr. 2 savininkai į žemės sklypą gali patekti taip pat suformuojant įvažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl atsakovo įpareigojimas pareiškėjai nustatyti kelio servitutą yra neteisėtas jos teisių apribojimas. Nei vykdoma veikla, nei pastatų išdėstymas ar kitos šalutinės aplinkybės Sklype Nr. 2 negali būti laikomos reikšmingomis aplinkybėmis, kurios turėtų pagrindo suvaržyti ir apriboti Sklypo Nr. 1 savininko teises. Pareiškėja pakartoja savo skundo argumentus, susijusius su baigtiniu sąrašu pagrindų servitutui nustatyti (CK 4.124 str. 1–3 d.) ir nurodo, kad, nagrinėjant servituto nustatymo klausimą, byloje turi būti pagrįsta, kodėl servitutas turėtų būti nustatytas būtent formuojamam žemės sklypui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1887-815/2021). Teismas turėjo patikrinti, ar tikrai į Sklypą Nr. 2 yra tinkamas įvažiavimas tik per Sklypą Nr. 1, neatsakė į pareiškėjos argumentus dėl realaus Sklypo Nr. 2 ribojimosi su (duomenys neskelbtini) gatve. Šalys nei sutartimi, nei teismo sprendimu nėra servituto nusistačiusios. Servitutas nėra nustatytas ir administraciniu aktu. Atsakovo atsisakymas derinti Projekto sprendinius, remiantis tariamu Sklypo Nr. 2 savininkės teisių pažeidimu, yra nepagrįstas teisės normomis ir neteisingas, atsižvelgiant į esančią faktinę situacija tarp besiribojančių Sklypų.

40. Pareiškėja teigia, jog teismas nevertino Sprendimo neteisėtumo ir pažeidė VAĮ 3 straipsnio bei 10 straipsnio nuostatas. Sprendimas nebuvo argumentuotas, nebuvo pagrįstas konkrečiomis teisės normomis, nebuvo išdėstyti motyvai, teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Tokį atsakovo pažeidimą teismas konstatavo, tačiau šios aplinkybės, priimdamas sprendimą, nevertino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog individualaus administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas, todėl teismas Sprendimą turėjo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

41. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42. Atsakovas pagrįsta laiko teismo išvadą, kad Sklypų naudotojai į juos patenka faktiškai susiformavusiu, bendrai naudojamu įvažiavimu, esančiu valstybinėje žemėje ir patenkančiu į Sklypą, Nr. 1. Kito įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Sklypą Nr. 2 nėra. Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 2.4, 33, 42 punktais ir sutinka su teismo vertinimu, kad, vykdant Sklypo Nr. 1 formavimo procedūras, t. y. rengiant Projektą, privaloma laikytis teisės aktų nuostatų, kadangi, neužtikrinus galimybės esamu ir bendrai naudojamu pravažiavimu įvažiuoti (išvažiuoti) iš (į) vietinės reikšmės kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės į Sklypą Nr. 2, pablogėtų naudojimosi šiuo sklypu sąlygos, nebūtų galimybės susisiekti su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą.

43. Atsakovas nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, susijusius su apmokėjimu už Sklypą Nr. 1, Sklypo Nr. 2 savininkės naudojimusi pravažiavimu, esančiu jos faktiškai naudojamame Sklype Nr. 1, nes šios aplinkybės nepatvirtina teisėtų lūkesčių, kad valstybinės žemės sklypas galės būti perleistas jos privačiai nuosavybei pagal pareiškėjos pageidaujamas sąlygas, o ne pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą žemės valdos projektą.

44. Atsakovas nurodo, kad teismas į pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamus klausimus pagrįstai ir išsamiai atsakė sprendime ir nurodo, kad nėra įmanoma įpareigoti Administraciją priimti pareiškėjai palankų sprendimą. Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas negali būti ilgesnis nei penkeri metai. Pareiškėjos sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektas buvo pradėtas rengti 2015 m., todėl Projekto rengimas turi būti atnaujinamas ir gaunami nauji Projekto rengimo reikalavimai. Pareiškėjai buvo paaiškinta, jog, jeigu ji sutinka su Projekto rengimo procedūrų atnaujinimu, privalo atnaujinti sutartį su Projekto rengėju ir tęsti Projekto rengimo procedūras. Administracija išaiškino pareiškėjos atstovei, kodėl Projektas. Reikalavimų galiojimo terminai yra fiksuoti ŽPDRIS sistemoje ir Administracija neturi nei teisinio pagrindo, nei galimybių pratęsti, ar kitaip, šiuo atveju dėl teismo procedūrų, nulemti sąlygų galiojimo terminų, tačiau pareiškėja į šiuos argumentus nereaguoja ir vis tiek reikalauja priimti jai palankų sprendimą.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

46. E. Š. nurodo, jog tarp Sklypų susiformavusi įvaža yra vienintelis Sklypų savininkų pravažiavimo į / iš (duomenys neskelbtini) gatvę būdas, o pareiškėja netinkamai supranta (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą, manydama, jog kiekvienas žemės sklypo Nr. 501 ir Nr. 502 savininkas pats turi rūpintis įvažiavimu / išvažiavimu į savo žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Sklypų savininkai po žemės sklypo pertvarkymo turi turėti realią galimybę / realų įvažiavimą į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes kito įvažiavimo nėra, šią aplinkybę patvirtinta ir 2018 m. atliktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame užfiksuota, jog į Sklypo Nr. 1 ribas bei plotą patenka ir faktiškai vietoje esantis pravažiavimas, kuriuo patenkama ir į Sklypą Nr. 2. Sutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjos Projektas parengtas ne pagal (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekto sprendinius, pagal kuriuos iš (į) (duomenys neskelbtini) gatvę į (iš) Sklypų numatytas vienas įvažiavimas, kurio apriboti iš esmės negalima.

47. Dėl servituto nustatymo ir Sklypo Nr. 2 savininkės interesų pažeidimo, E. Š. laikosi pozicijos, jog nors (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas ir nenumato tiesioginės pareigos įtvirtinti servitutą, tokią pareigą numato Taisyklės bei Žemės įstatymas, kuriais, derinant Projektą, vadovautis privaloma. E. Š. pakartoja savo argumentus dėl bent 3 m kelio servituto, nurodo, jog siekė sudaryti taikos sutartį su tokia sąlyga, bet pareiškėja nesutiko. Atsižvelgiant į tai, jog kito kelio privažiuoti prie Sklypų nėra, o pareiškėja pagal Projektą neketina užtikrinti tokios E. Š. įstatyminės teisės, akivaizdu, jog Projektas pažeidžia Taisyklių 2, 33 bei 42 punktus. Pagrindas, kuriuo pareiškėja formuodama savo sklypą, turi užtikrinti Sklypo Nr. 2 savininkės interesus arba numatyti kelio servitutą, yra įrodytas tiek (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektu, tiek Taisyklėmis, tiek Kelių įstatymu, tiek Metodika, todėl pareiškėjos teiginiai, jog nėra įrodyta, kokiems įstatymams parengtas Projektas prieštarauja, laikytini visiškai nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 4 d. rašto Nr. (15)(7.6)SD-155 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjos A. Ž. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes konstatavo, kad Projektas neatitinka Taisyklių 2, 33 ir 42 punktuose įtvirtintų reikalavimų, jo sprendiniai pažeidžia su Sklypu Nr. 1 besiribojančio Sklypo Nr. 2 savininko teisėtus interesus patekti į savo sklypą, neatitinka (duomenys neskelbtini) miestelio išplanavimo projekto sprendinių. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nors Sprendimo 3 ir 4 pastraipų nuostatos neatitiko VAĮ reikalavimų, šie trūkumai nedarė Sprendimo visiškai neteisėtu ir nesudarė pagrindo jį panaikinti.

50. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei teisiniu vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas išsamiai neišanalizavo ginčo situacijos bei jos atitikties teisės aktams, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl ginčo iš esmės neišsprendė, netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą, neatskleidė, kaip pažeidžiamas Taisyklių 33 punktas ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės, nenurodė, kokie sprendiniai atitiktų Taisyklių 33 punktą, neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus dėl servituto nustatymo, konstatavęs Sprendimo trūkumus (pažeidžia VAĮ 3 ir 10 str.), teismas nepagrįstai juos laikė neesminiais.

51. Taisyklės nustato, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (2 p.). Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 p.). Taisyklės privalomos organizatoriams, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančioms institucijoms (18 p.). Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (33 p.). Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (42 p.). Sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal Projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai (53 p.).

52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Taisyklių 2 punkto pažeidimo nėra, nes (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas nenustato įvažiavimo į Sklypą Nr. 2 per Sklypą Nr. 1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektu, daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Grafiškai aiškiai matyti, kad Sklypui Nr. 1 ir Sklypui Nr. 2 pavaizduoti du šalia esantys, tačiau atskiri įvažiavimai, einantys iki kiekvieno iš sklypų ribos pradžios iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Taigi Sprendime klaidingai nurodyta, kad Projekto sprendiniai prieštarauja (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektui, nes jis nustato ne vieną bendrą įvažiavimą, o du šalia esančius įvažiavimus į kiekvieną sklypą atskirai (tą rodo grafinės dalies pažymėjimai – įvažiavimų atskyrimas linija, įvažiavimų vieta pažymėta kiekvieno iš sklypų ribose, neišeinant į kito sklypo ribas). Taip pat ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekte nėra pažymėtas įvažiavimas į Sklypą Nr. 2 per Sklypą Nr. 1. Vadinasi, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių dėl įvažiavimo į Sklypą Nr. 2 Projekte buvo laikytasi ir Sprendime nepagrįstai konstatuotas Taisyklių 2 punkto pažeidimas.

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo teisėtai įgytos teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-503-789/2022). Kadangi (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas nustato du šalia esančius įvažiavimus į kiekvieną sklypą atskirai iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, abu sklypai faktiškai yra prie (duomenys neskelbtini) g., iš kurios suprojektuotas įvažiavimas (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekte, darytina išvada, kad Projekto sprendiniai nepažeidžia Taisyklių 42 punkto (dėl įvažiavimo projektavimo) ir 33 punkto (dėl servituto nustatymo). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad servitutas įvažiuoti į Sklypą Nr. 2 per Sklypą Nr. 1 nėra nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka (įstatymais, sandoriais ar teismo sprendimu, o įstatymo numatytais atvejais – administraciniu aktu). Byloje nėra ginčo, kad faktiškai įvažiavimas yra, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisėtai įgijo teisę įvažiuoti į Sklypą Nr. 2 per Sklypą Nr. 1, todėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių pažeidimas Sprendime konstatuotas nepagrįstai.

54. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

56. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimo 3-iąją ir 4-ąją pastraipas pripažino neatitinkančiomis VAĮ reikalavimų, nes vien teisės normų pacitavimas ir faktų išdėstymas, jų nesiejant su kompetentingo subjekto valia dėl teisės taikymo, konkrečiu atveju – su Administracijos valia derinti ar nederinti Projektą, nelaikytinas tinkamais motyvais, pagrindžiančiais viešojo administravimo administracinį sprendimą. Teisėjų kolegija šiam vertinimui pritaria, nes pagal nuosekliai suformuotą administracinių teismų praktiką, ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022). Priešingai vertinant, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Teisės aktai nenumato nei teisės, nei pareigos skundžiamo akto motyvacijos trūkumus šalinti ar motyvus sukurti administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams.

57. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Administracijos Sprendimas, kuriuo atsakyta į 2021 m. sausio 15 d. prašymą, naikintinas, nes jame nepagrįstai konstatuotas prieštaravimas Taisyklių 2, 33 ir 42 punktams, o Sprendimo 3-ioji ir 4-oji pastraipos nemotyvuotos. Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies – Sprendimas panaikinamas ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija įpareigojama pareiškėjos 2021 m. sausio 15 d. prašymą derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą spręsti iš naujo.

58. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingai bylai išspręsti, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

59. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

60. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 2 382,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 23 Eur žyminis mokestis; 2) 907,5 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą; 3) 60,5 Eur už prašymo teismui parengimą; 4) 665,5 Eur už pasirengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, kelionę Vilnius-Panevėžys-Vilnius, procesinius prašymus; 5) 605 Eur už pasirengimą pirmosios instancijos teismo posėdžiui, kelionę Vilnius-Panevėžys-Vilnius, procesinius prašymus; 6) 121 Eur už prašymo teismui parengimą.

61. Byloje yra pateiktas 2018 m. spalio 22 d. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 2109 išrašas, pagal kurį pareiškėją atstovauja, be kita ko, advokatė Vilma Gečaitė-Leonienė.

62. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

63. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

64. Pareiškėjai gali būti priteistinas iš atsakovo 23 Eur žyminis mokestis.

65. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą taikomas koeficientas – 2,5. Už šią paslaugą apmokėta 2021 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 454,8 Eur. Prašoma priteisti už skundo parengimą 907,5 Eur suma neviršija maksimalios priteistinos sumos (2,5 x 1 454,8 Eur = 3 637 Eur), todėl gali būti priteistina.

66. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas 0,1. Pareiškėja prašo priteisti 665,50 Eur už pasiruošimą 2021 m. rugsėjo 15 d. posėdžiui, teismo posėdį, kelionę Vilnius-Panevėžys-Vilnius. Už šią paslaugą apmokėta 2021 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 517,4 Eur. Pažymėtina, kad nėra pagrindų priteisti už advokato 2021 m. rugsėjo 15 d. kelionę teikti teisines paslaugas į kitą vietovę (Rekomendacijų 3 p.), tačiau laikytina, kad pasirengimui 2021 m. rugsėjo 15 d. vykusiam teismo posėdžiui protinga ir pagrįsta skirti 2 val., todėl už pasirengimą teismo posėdžiui ir už teismo posėdį (trukmė nuo 13:06 iki 15:46) gali būti priteistina prašoma 665,5 Eur suma (1 517,4 Eur x 0,1 x 5=758,7 Eur), nes ji neviršija galimos priteistinos sumos. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 605 Eur už pasiruošimą 2021 m. gruodžio 15 d. posėdžiui, teismo posėdį, kelionę Vilnius-Panevėžys-Vilnius, nurodydama, kad 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdis nevyko, todėl apmokėjimas už suteiktas minėtas teisines paslaugas turėtų būti skaičiuojamas už 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdį. Už pasirengimą teismo posėdžiui (2 val.) ir 2022 m. balandžio 13 d. posėdį (trukmė nuo 13:32 iki 15:08) apmokėta 2021 m. IV ketvirtį, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 566,4 Eur, todėl pareiškėjai gali būti priteistina 605 Eur suma (1 566,4 x 01 x 4=626,56 Eur), nes ji neviršija galimos priteistinos sumos.

67. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas 0,4. Už šias paslaugas apmokėta atitinkamai 60,5 Eur 2021 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 517,4 Eur, 121 Eur 2021 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 566,4 Eur. Prašomos priteisti sumos 60,5 Eur ir 121 Eur už prašymų teismui parengimą neviršija maksimalios priteistinos sumos (atitinkamai 1 517,4 Eur x 0,4=606,96 Eur ir 1 566,4 Eur x 0,4=626,56 Eur), todėl gali būti priteistinos.

68. Kadangi byloje tenkintas pareiškėjos pirmasis reikalavimas (panaikintas Sprendimas), o antrasis reikalavimas – įpareigoti atlikti veiksmus, tenkintas iš dalies, darytina išvada, kad byloje tenkinta ¾ pareiškėjos skundo reikalavimų, todėl gali būti priteisiama ¾ dalis patirtų ir Rekomendacijų neviršijančių bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja iš viso prašė priteisti 2 382,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų pareiškėjos skundo reikalavimų dalį, pareiškėjai priteistina 1786,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje.

69. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 160,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 11,25 Eur žyminis mokestis; 2) 1 149,5 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

70. Pareiškėjai gali būti priteistinas iš atsakovo 11,25 Eur žyminis mokestis.

71. Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas – 1,7. Pareiškėja už šią paslaugą apmokėjo 2022 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 729,9 Eur. Prašoma priteisti suma 1 149,5 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos (1 729,9 Eur x 1,7 = 2 940,83 Eur), todėl gali būti priteistina.

72. Pareiškėjos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl gali būti priteisiama dalis patirtų ir Rekomendacijų neviršijančių bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja iš viso prašė priteisti 1 160,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimų dalį, pareiškėjai priteistina 870,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 2 657,44 Eur (1 786,88 Eur + 870,56 Eur).

74. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Sprendimas priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. naudai, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. ir 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

sprendimas:

Pareiškėjos A. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos A. Ž. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 4 d. raštą Nr. (15)(7.6)SD-155 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“ ir įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją pareiškėjos A. Ž. 2021 m. sausio 15 d. prašymą derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą spręsti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai A. Ž. iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2 657,44 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė