2021-01-27 Nr. AB-2446-3-61-3-01929-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-104-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01929-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ((toliau – ir Lukiškių TI-K) po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, kur kamerose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto sienele ar užuolaida buvo netinkamas. Pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų per stebėjimo akutę, tai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus. Be to, nebuvo tinkamos oro šalinimo (ventiliacijos) sistemos, kameroje nuolat tvyrojo blogas kvapas. Pareiškėjas teigė nuolat teikęs skundus dėl privatumo neužtikrinimo, tačiau į juos nebuvo reaguojama. Pareiškėjas teigė, kad taip pat buvo pažeidžiamas privatumas ir naudojantis dušu (dušo duryse yra įrengta stebėjimo akutė). Pareiškėjas nuolat buvo stebimas pareigūnų, kai maudėsi duše, ir tai pareiškėją labai žemino. Pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių teigė patyręs dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė stresu, pažeminimu, depresija ir kitais nepatogumais.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas, nes tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos korpusų, esančių Lukiškių TI-K, dušų patalpose yra įrengtos pertvaros. Jų aukštis yra 1,6 m, o plotis – 1,2 m. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Kamerose buvo įrengtas sanitarinis mazgas su šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis nustatytais reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, o jo prašomas žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais, jo nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas nurodė, kad tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Higienos normose nėra nustatyti reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui. Teismas taip pat aptarė Europos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimus dėl privatumo užtikrinimo tardymo izoliatorių kamerose.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 25 d. (2019 m. kovo 26 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją). Visą šį laikotarpį, iš viso 1 095 paras, pareiškėjas gyvenamosiose kamerose buvo kalinamas vienas arba kartu su dar vienu asmeniu. Vienas kameroje pareiškėjas buvo 1 027 paras iš 1 095 parų. Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje ir nors, sanitarinė zona nebuvo visiškai atskirta nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo privatumo trūkumo dėl kitų kalinių. Teismas sutiko su Lukiškių TI-K, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Esant įrengtai 1,5 m aukščio sienelei, tokia kontrolė ir įrengimas nepažeidžia asmens privatumo daugiau nei būtina kalinimo sąlygomis. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą pažeista nebuvo tuo laikotarpiu, kai jis kameroje buvo vienas.

8. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nurodė, jog gyvenamosiose kamerose buvo įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Iš Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešimo „Dėl A. D. skundo“ matyti, jog Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pareiškėjas nei vienoje iš atsakovo atstovo išvardintų kamerų kalinamas nebuvo. Taip pat minėtame pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengti sanitarinio margo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo 2016 m. gruodžio mėn. buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, siekiant, kad jos pilnai uždengtų matomumą ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) kalinimo sąlygas bei jų privatumui užtikrinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K (pareigūnams) privalu stebėti suimtuosius bei nuteistuosius su tikslu užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, bei įvertinęs tai, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo įrengtos užuolaidos, pareiškėjas per visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas kartu su kitu asmeniu 68 paras, darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista 68 paras. Teismas šiuo aspektu pareiškėjo argumentus pripažino pagrįstais.

9. Teismas, remdamasis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjas galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma. Kadangi kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas pareiškėjo reikalavimus šiuo pagrindu atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, jog Lukiškių TI-K dušų patalpose buvo įrengtos dušų pertvaros, taip siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą naudojantis dušu. Teismas vertino, kad toks dušų pertvarų (kurių, kaip nurodo atsakovės atstovas, aukštis – 1,6 m, o plotis – 1,2 m) įrengimas yra pakankamas privatumo užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai pagal teisės aktus privalo nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada pasireiškė pažeidimai dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis dušu, nesukonkretino, ar jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl šio pažeidimo ir pan. Pareiga detalizuoti pažeidimus tenka būtent pareiškėjui. Todėl teismas šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimus pripažino nepagrįstais ir atmetė.

11. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui minėti išgyvenimai nesukėlė ilgalaikių sveikatos sutrikimų ar kitų sunkių pasekmių. Todėl teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nepagrįstai nepripažino jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo tuo laikotarpiu, kai jis buvo laikomas kameroje vienas. Pareiškėjas pažymi, kad tuomet jis galėjo būti matomas pareigūnų ir teismas turėjo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais už visą kalinimo laikotarpį, kuris truko 3 metus. Taip pat pareiškėjas nesutinka, su teismo išvada, kad jo atžvilgiu nebuvo pažeistas privatumas naudojantis dušu. Pareiškėjo nuomone, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti patenkintas visiškai.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuota kuo būtent pasireiškia tariamai padaryta neturtinė žala. Nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje kilo ginčas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. D. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 26 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad dalį laiko, t. y. 68 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kameroje įrengtu tualetu, o likusį kalinimo laiką – 1 027 paras, pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, todėl jam buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrinto privatumo duše atmetė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laiką, taip pat nesutinka, kad buvo užtikrintas pakankamas privatumas duše, todėl yra pagrindas priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

22. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 12, 66, 69 ir 99. Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengtas atitveriant jį nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele ir užkabinant užuolaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš 1 095 parų per ginčo laikotarpį, 68 paras, kuomet pareiškėjas buvo laikomas su dar vienu asmeniu, jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas, o likusias 1 027 paras, kuomet jis buvo laikomas kamerose vienas, jo privatumas pažeistas nebuvo.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą, kuomet jis kamerose buvo laikomas ne vienas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio pažeidimas vertintinas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimas. Tačiau kiekvienoje byloje turi būti vertinamos su konkrečiu ginču susijusios aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma (ABTĮ 56 str.).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K kamerose tuo laikotarpiu, kai jis buvo laikomas vienas, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Nors pareiškėjas nebuvo kalinamas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad sanitarinis mazgas atskirtas užuolaida, uždengiančia sanitarinio mazgo patalpą nuo kameros durų. Taigi pareiškėjas, besinaudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), per kameros duryse įrengtą langelį negalėjo būti matomas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per langelį duryse buvo stebimas sanitariniame mazge. Kadangi jis kamerose gyveno vienas, atitinkamai jo, besinaudojančio sanitariniu mazgu, iš kameros pusės taip pat niekas negalėjo matyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo privatumas jam būnant vienam kameroje ir naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai nepripažinto privatumo pažeidimo naudojantis dušu, pažymi, kad vadovaujantis vyraujančia naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020 ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad dušai Lukiškių TI-K buvo įrengti su pertvaromis, kurių bendras aukštis yra 1,6 metro (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė konkrečių ypatingų aplinkybių, susijusių su jo asmeninėmis fizinėmis ar psichinėmis ypatybėmis, dėl kurių jam reikėtų ypatingo privatumo naudojantis dušu. Be to, byloje nėra duomenų, kad per pakankamai ilgą kalinimo laikotarpį – 3 metus, pareiškėjas būtų skundęsis dėl neužtikrinamo privatumo duše. Ši aplinkybė iš esmės leidžia spręsti, kad pareiškėjui tokios naudojimosi dušu sąlygos nekėlė diskomforto. Be to, dušu tardymo izoliatoriuje naudojamasi ne kasdien – paprastai kartą per savaitę. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nepripažino privatumo pažeidimo pareiškėjui naudojantis dušu.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (68 paras pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais), sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Didesnio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas atsižvelgiant į bylos faktines ir teisines aplinkybes, nebūtų teisingas ir pagrįstas.

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė