81749e99-14f2-4afa-8fab-e2bd290f9237 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-807-312/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03173-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: .2.14.5.1;11.2.14.1.2.4;, 2.1.7; 2.4.6; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės,teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Boženai Kosteckai,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčurienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios B.

J. (B.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 1 d., ir nubausta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ji taip pat pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausta dviejų metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1 d., 4 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir B.

J. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi paskirta bausme ir B. J. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė : B. J. nuteista už tai, kad veikdama apgaule, savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. ji 2012 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., atvykusi pas J.

Z. į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai pranešė, kad jos dukra V. Z. yra suimta ir laikoma Marijampolės pataisos namuose ir jai padėti reikalingi pinigai. Po to, apieÅ¡kojusi buto kambarius, iÅ¡ spintos pasiėmė J. Z. priklausančius 3000,00 litų ir V. Z. priklausančius kailinius 4000,00 litų vertės, sakydama, kad V. Z. Å¡iuos kailinius jai pardavė, ir iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Taip pat nuteista už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemo pagrobė V.

Ū. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)Apeliaciniu skundu nuteistoji praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Teigia, kad nukentėjusiosios J. Z. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta jos ir nukentėjusiosios akistata, kurios pastaroji atsisakė dėl asmeninių priežasčių, o nuteistoji tik parodyta atpažinti pagal nuotraukÄ .

Tuo tarpu, V. Z. yra nuteistosios gera pažįstama jau daug metų. Nors ji ir pripažinta nukentėjusiÄ ja, tokia negali bÅ«ti. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nusikaltimo dienÄ apeliantė iÅ¡ viso lankėsi pas V. Z. ir J. Z. namuose, t. y. nėra nei DNR tyrimų, nei jos pirÅ¡tų atspaudų. Teigia, kad 2012 m. lapkričio 18 d. jos ten nebuvo. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡reikalavo pokalbių iÅ¡klotinių tarp apeliantės ir V. Z., įrodančių, kad jų bendravimas nenutrÅ«ko, jos ir toliau kalbėjosi „Skype“, „Facebook“ bei telefono pagalba.

Teigia, kad ji pati skambino nukentėjusiajai V. Z., padarė 200,00 litų pavedimÄ Ä¯ jos dukters sÄ skaitÄ . V. Z., duodama parodymus teisme, pripažino, kad visÄ Å¡iÄ istorijÄ iÅ¡galvojo nuteistosios vyras R. J., kuris Å¡iuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Jis skambino nukentėjusiajai ir prašė pagalbos apkalbant apeliantę ir taip atkerÅ¡ijant jai už neiÅ¡tikimybę. V. Z. sutiko taip pasielgti, kadangi jie yra geri draugai jau daug metų. Teismo proceso metu nukentėjusioji norėjo keisti parodymus, tačiau bijojo, kad pati bus patraukta atsakomybėn. Apeliantė teigia, jog automobilio „ Renault Megane“ taip pat negalėjusi paimti, kadangi automobilis priklausė jai, t. y. nuteistajai, kaip savininkei.

Teigia praÅ¡iusi teismo iÅ¡kviesti liudytojÄ A. R., iÅ¡ kurios ir buvo nupirktas minėtas automobilis. Ä® teismo posėdį atvykusi buvusi automobilio savininkė negalėjo apeliantės atpažinti, nes yra senyvo amžiaus. Prašė teismo sudaryti galimybes liudytojai pateikti parodyti savo asmeninių nuotraukų, kuomet dar nebuvo priaugusi svorio, tačiau Å¡is jos praÅ¡ymas buvo atmestas. Teigia, jeigu nebÅ«tų asmeniÅ¡kai pirkusi minėto automobilio, nebÅ«tų žinojusi liudytojos asmens duomenų.

Savo vardu automobilio neregistravo, nes turi priteistų įsiskolinimų ir bijojo, kad automobilis nebÅ«tų areÅ¡tuotas, todėl automobilį užregistravo pažįstamo V. Ū. vardu. Minėtas asmuo atsisakė bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju ir dalyvauti teisme. Teismas atmetė jos praÅ¡ymÄ dėl jo iÅ¡kvietimo liudyti. N. J. nepatvirtino V. Z. parodymų, kad ji rodė J. Z. apeliantės nuotraukas, pagal kurias jÄ ir atpažino minėta nukentėjusioji. Liudytojas Ž. S. atsiminė tik tiek, kad 2012 metų lapkričio mėnesį buvo atvykęs pas J.

Z. į namus ir ji buvo susinervinusi, kalbėjo jog V. Z. jai gadina sveikatÄ ir kažkuo pastarÄ jÄ kaltino. Nurodo, kad prašė teismo užklausti „Lietuvos draudimÄ â€œ duomenų, nes automobilis Å¡iame draudime buvo apdraustas apeliantės vardu.Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant, kad B. J. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vertinant apeliacinį skundÄ nurodytu aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pagal jÄ teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuteistosios kaltė padarius jai inkriminuotas, Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir   178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, juos palyginus tarpusavyje, o ne vadovaujantis iÅ¡imtinai vienu kuriuo nors įrodymu.

Ar duomenys patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, galima spręsti ne tik juos iÅ¡nagrinėjus teisiamajame posėdyje, bet ir sprendžiant proceso dalyvių praÅ¡ymus atlikti vienÄ ar kitÄ veiksmÄ . Jeigu praÅ¡ymai atmetami tinkamai motyvuota teismo nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatuoja baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-393/2005). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, B.

J. praÅ¡ymai, pateikti pirmosios instancijos teismui, buvo iÅ¡spręsti protokolinėmis nutartimis, vien tai, kad ne visi jie buvo tenkinti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas baudžiamasis įstatymas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. J., 2012 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., atvykusi pas J. Z. į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai pranešė, kad jos dukra V. Z. yra suimta ir laikoma Marijampolės pataisos namuose ir jai padėti reikalingi pinigai. Po to, apieÅ¡kojusi buto kambarius, iÅ¡ spintos pasiėmė 3000,00 litų, priklausančių J.

Z., ir kailinius 4000,00 litų vertės, priklausančius V. Z., sakydama, kad V. Z. Å¡iuos kailinius jai pardavė, po to iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Teisėjų kolegijai nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados abejonių nekelia, nes apeliantės kaltę patvirtinantys įrodymai buvo iÅ¡tirti pirmosios instancijos teismo posėdyje, patikrinti ir tinkamai įvertinti. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtų bei tinkamai įvertintų bylos įrodymų pagrindu padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog B.

J. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju, apgaulė reiÅ¡kėsi tuo, jog atvykusi pas J. Z. į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai pareiÅ¡kė, kad nukentėjusiosios dukra V. Z. yra suimta ir laikoma Marijampolės pataisos namuose ir jai padėti reikalingi pinigai. IÅ¡ teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusiosios J. Z. parodymų matyti, jog atvykusi į jos butÄ , B. J. jÄ apgavo pasakiusi, kad jos dukra V.

Z. yra sulaikyta pataisos namuose, kai bandė perduoti narkotikus vyrui, ir iš bute esančios spintos pasiėmė 3000,00 Lt bei dukters kailinius. Melagingai nurodė, kad pinigai reikalingi dukters gelbėjimui, o kailinius dukra jai perleido. Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina kitos nukentėjusiosios V. Z. parodymai, kur ji nurodė, jog jai sugrįžus į namus, mama – J. Z., papasakojo, kad buvo atvykusi kažkokia jos draugė, kuri pasakė, kad ji yra sulaikyta ir jos gelbėjimui iš spintos pasiėmė 3000,00 Lt bei jos kailinius.

Mamai apibÅ«dinus draugės iÅ¡vaizdÄ , suprato, kad pinigus ir kailinius galėjo paimti B. J.. Parodžius jos nuotraukÄ , mama patvirtino, kad tai bÅ«tent Å¡i moteris apgaulės bÅ«du iÅ¡ buto paėmė pinigus ir kailinius. Iki Å¡io įvykio nuteistoji lankėsi jos bute (nakvojo) ir žinojo apie kailinius bei spintoje laikomus pinigus. Akcentuotina, jog liudytoja N. J., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog susipyko su V. Z. ir jos nebebendrauja, be to, teigė turinti problemų su atmintimi.

Todėl jos parodymai, kad ji nerodė telefone turėtų B. J. nuotraukų J. Z., kelia pagrįstas abejones. Netiesioginiai liudytojo Ž. S. parodymai, taip pat laikytini įrodymais, kadangi jie patvirtina, kad po nusikalstamos veikos nukentėjusioji J. Z. buvo susinervinusi. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji, iÅ¡ anksto žinodama, jog nukentėjusioji V. Z. yra laisvėje ir jokia finansinė pagalba jai nereikalinga, kad kailinių jai niekas neperleido, tyčia suklaidino nukentėjusiÄ jÄ J. Z., kuri paveikta apgaulės, leido apieÅ¡koti buto kambarius ir iÅ¡ spintos pasiimti ten buvusius ir jai priklausiusius 3000,00 litų, bei 4000,00 litų vertės kailinius, priklausiusius V.

Z.. Tai, kad galimai nukentėjusioji V. Z. su nuteistÄ ja bendravo ir po nusikalstamų veikų padarymo, jokios įtakos B. J. veiksmų kvalifikavimui neturi. Nors apeliantė teigia, kad jos buvimo minėtame bute nepatvirtina DNR tyrimai ar pirÅ¡tų antspaudai, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos gali bÅ«ti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais, prie kurių priskirtini ir nukentėjusiųjų parodymai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, taigi, abejoti jų patikimumu kolegija neturi teisinio pagrindo.

Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistosios iÅ¡keltos versijos, jog nukentėjusioji V. Z., sukurstyta jos buvusio vyro, apkalbėjo jÄ iÅ¡ kerÅ¡to, nepagrįsta faktiniais duomenimis. Nukentėjusioji nurodė, tik kad nuteistosios vyras, po nusikalstamų veikų padarymo, patarė jai kreiptis į teisėsaugos institucijas, o tai nelaikytina kurstymu apkalbėti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas V.

Ū. vardu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas patvirtino, kad leidimo juo naudotis B. J. nedavė, o automobilį buvo palikęs V. Z. žinioje. Akcentuotina, jog minėto liudytojo parodymai buvo pagarsinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jais nuosprendyje pagrįstai remtasi kaip apeliantės kaltės įrodymais. Nuteistosios prašymu iškviesta ir apklausta liudytoja A. R. nurodė, kad jų šeimai priklausė automobilis „Renault Megane“, kurį 2012 metais ji pardavė.

Automobilio pirkti buvo atvažiavę vyras ir dvi moterys. Negali pasakyti, kokie dokumentai buvo pildomi, kas juos pasirašė. Nepamena, už kiek pardavė automobilį bei jį įsigijusio asmens pavardės. Jos nuomone, nuteistosios tuo metu nebuvo. Po kurio laiko ji nuėjo į VÄ® „Regitra“, norėdama įsitikinti ar automobilis tikrai jai nebepriklauso. Jai buvo pasakyta, kad dokumentai pilnai nesutvarkyti, nes reikalingas dabartinio automobilio savininko paraÅ¡as. Paskambinus jai paliktu telefono numeriu ir paaiÅ¡kinus, kad automobilio pardavimas nesutvarkytas iki galo, pas jÄ atvažiavo vyras, kuris buvo ir pirmÄ kartÄ , ir galutinai sutvarkė dokumentus dėl automobilio pardavimo.

Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ konstatuotina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog minėtas automobilis priklauso apeliantei, yra nepagrįstas, kadangi iÅ¡ raÅ¡ytinių baudžiamosios bylos įrodymų bei liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymo metu automobilio „Renault Megane“ savininkas buvo V. Ū.. Abi nukentėjusiosios patvirtino, kad automobilis ir jo rakteliai dingo po 2012 m. lapkričio 18 d. vykusio nuteistosios apsilankymo J.

Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena ir V. Z.. Į policijos pareigūnus nukentėjusioji J. Z. kreipėsi 2012 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 7). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu B. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 7 d., 126 str. 4 d. už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 19 d., 06.10 val., t. y. netrukus po nusikalstamų veikų padarymo, Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis (1,57 (± 5 %) promilės) neblaivumo laipsnis, be to, nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus (t. 1, b. l. 119).

Kolegija sprendžia, kad surinktų įrodymų visuma yra visiškai įrodyta, jog B. J. 2012 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemo pagrobė V. Ū. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas nuteistosios veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.Pastebėtina, kad nuosprendyje bendrinant nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi B.

J. paskirtas bausmes padaryta techninė klaida ir nenurodytas konkretus Lietuvos Respublikos BK straipsnis, o tik atitinkamos straipsnio dalys. IÅ¡ nurodytų straipsnio dalių bei iÅ¡ pačios faktinės situacijos matyti, jog galutinė bausmė B. J. skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, t. y. Å¡io straipsnio 1 d., 4 d., 9 d. Nepaisant to, padaryta techninė klaida nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skiriant nuteistajai galutinę subendrintÄ bausmę nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu.

Å iÄ techninę raÅ¡ybos klaidÄ gali iÅ¡taisyti nuosprendį priėmęs teismas Lietuvos Respublikos BPK 361 str., 362 str. tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistosios B. J. (B.) apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                           Audrius Cininas                                                                                            Gintaras Dzedulionis                                                                                          Â