8173ceab-a2d4-46fe-ab19-e0d010d49060 · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Bronius Varsackis                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-579/2016Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00374-2014-2                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                                    2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4; 2.4.7. (S)                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nukentėjusiajam M.

P. (M. P.), nuteistajam V. D., jo gynėjui advokatui K. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. ir nukentėjusiojo M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuoV. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.M.

P. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies – jam iÅ¡ V. D. priteista 31,42 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. D. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 14 d., apie 1.30 val., vykdamas automobiliu „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vokietijos teritorijoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, tyčia kumščiu sudavė M. P. vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, o pastarajam užsidengus galvÄ rankomis, kumščiais sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvÄ ir kaklÄ , tuo padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos 3-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžį su jo panirimu, kas sukėlė M.

P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu akivaizdžiai neteisingai nurodė veikÄ , kurios padarymu jis buvo kaltinamas, ir tÄ nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Å ioje nutartyje, taip pat praneÅ¡ime kalinamajam buvo nurodyta, kad V. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 1 dalyje, nors byla teismui buvo perduota dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Skundo autoriaus teigimu, tokiu bÅ«du teisėjas Bronius Varsackis, gavęs teismui perduotÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , jau turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir tai patvirtina vėlesnį teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai, remiantis vien tik nukentėjusio M.

P. parodymais ir jo paties pateiktais medicininiais išrašais, nors nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime teisme buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. M. P. negalėjo tiksliai nurodyti, kiek vis dėlto smūgių buvo suduota – savo pradiniame 2014-05-07 pareiškime nurodė apie 10 smūgių, 2014-05-29 pirminėje apklausoje ir vėliau teigė, kad ne mažiau 6 smūgiai. Be to, nukentėjusiojo nurodytos faktinės įvykio aplinkybės yra paneigtos kitų kartu važiavusių ir byloje liudijusių asmenų.

Liudytojas O. T. paneigė M. P. teiginius, kad konfliktas prasidėjo nuo V. D. suduoto smÅ«gio į veidÄ O. T.. Liudytojas M. J. paneigė nukentėjusiojo teiginius, kad jis V. D. atitraukė nuo nukentėjusiojo. Niekas iÅ¡ automobiliu važiavusių asmenų nepatvirtino, kad matė V. D. suduodant bent vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam ar kad reikėjo jį raminti. Todėl pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad, nors M. P. teisme duoti paaiÅ¡kinimai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, bet savo esme jie tapatÅ«s, vienas kitÄ papildantys, paaiÅ¡kinantys, – yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.Byloje taip pat nustatyta, kad iÅ¡ septynių automobiliu važiavusių asmenų keturi – nukentėjusysis, nuteistasis, O.

T. ir M. J. jau iÅ¡važiuojant iÅ¡ Lietuvos teritorijos bei važiuojant per visÄ Lenkijos teritorijÄ vartojo alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad dėl kelionės metu iÅ¡gerto alkoholio kiekio jie objektyviai negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, todėl jų parodymai negali bÅ«ti vertintini kaip neginčijami ir patvirtinantys V. D. kaltę, tuo labiau, kad be M. P. nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nenurodė, jog bÅ«tų matęs V. D. suduodant nukentėjusiam kokius nors smÅ«gius.

IÅ¡ likusių trijų asmenų, kurie buvo automobilyje visos kelionės metu ir kurie nevartojo alkoholio, byloje pavyko nustatyti tik du – tai vairuotojas G. Z. bei keleivis J. J.. BÅ«tent Å¡ių alkoholio nevartojusių ir nemiegojusių asmenų parodymai, apelianto nuomone, yra reikÅ¡mingi Å¡iai bylai. G. Z. paaiÅ¡kino, kad nakties metu važiuojant Vokietijos teritorija, M. P. ir V. D. pradėjo ginčytis, tarp jų prasidėjo konfliktas (kiti vyrai tame nedalyvavo, vyko ramiai, netriukÅ¡mavo), todėl jis paprašė baigti vartoti alkoholinius gėrimus ir iÅ¡jungė Å¡viesÄ .

Po 2-3 min. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir atsisukęs pamatė, kad vyrai grumiasi sėdėdami, buvo įsikibę vienas kitam į atlapus. Teisminio nagrinėjimo metu Å¡is liudytojas patikslino savo parodymus ir nurodė, kad kalbėdamas apie „vyrų įsikibimÄ vienas kitam į atlapus” jis turėjo omenyje ne fizinį kontaktÄ , bet žodinį, tai yra apsižodžiavimÄ pakeltu balsu. Liudytojas J. J. taip pat paaiÅ¡kino, kad tarp M. P. ir V. D. buvo tik žodinis konfliktas. Todėl yra akivaizdu, kad jeigu V.

D. būtų sudavęs nukentėjusiam ne mažiau 6 smūgius į galvos sritį, šalia esantis J. J. būtų tai matęs ir užfiksavęs, nes keleiviniame mikroautobuse greta besigrūmusių dviejų suaugusių vyrų to nepastebėti yra objektyviai neįmanoma. Kadangi liudytojas J. J. tiek su nukentėjusiu, tiek su nuteistuoju susipažino tik kelionės metu, abejoti šio liudytojo parodymais teismas neturėjo jokių priežasčių. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta minėto liudytojo parodymus arba kodėl juos vertina kritiškai, dėl jų nuosprendyje iš viso nėra pasisakyta.

Apeliantui nekyla abejonių, kad M. P. pirÅ¡to sužalojimÄ patyrė kelionės metu, tačiau, kaip patvirtina byloje surinkti duomenys, kelionės metu nukentėjusysis dideliais kiekiais vartojo alkoholį ir tokį sužalojimÄ galėjo patirti bet kokiu kitu bÅ«du – įkišęs pirÅ¡tÄ tarp automobilio sėdynių, privėrus automobilio durelėms ir pan., ir to galėjo neatsiminti. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis savo elgesiu provokavo V. D., todėl kai nukentėjusiajam nepavyko apkaltinti jo asmens dokumentų bei pinigų vagyste, kitos dienos ryte iÅ¡tinusio pirÅ¡to sužalojimÄ jis automatiÅ¡kai priskyrė asmeniui, su kuriuo visos kelionės metu buvo konfliktiÅ¡kuose santykiuose.Nukentėjusysis M.

P. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį ir iÅ¡ V. D. jam priteisti 28963 Eur neturtinės žalos ir 3432,28 Eur turtinės žalos atlyginimo.Apelianto nuomone, teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas ir nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis galėjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, nes pateikta Metinė pajamų deklaracija yra bendro pobÅ«džio, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad paskaičiuotos negautos pajamos buvo vidutinės galimos gautos pajamos per 1 dienÄ (146,76 Lt).

Pažymėtina, kad advokatų (advokatų padėjėjų) vienintelis pajamų Å¡altinis yra susijęs su profesine veikla, tai yra teikiamomis teisinėmis paslaugomis, o Metinė pajamų deklaracija yra pagrindinis oficialus dokumentas, patvirtinantis gautų pajamų dydį. Vykdant individualiÄ profesinę veiklÄ honorarų dydžiai yra skirtingi, todėl ir buvo vadovautasi Metine pajamų deklaracija, kaip vieninteliu pajamų apskaičiavimo Å¡altiniu, nustatant 1 dienos vidutinį darbo užmokestį. Apeliantui taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas nepriteisė jo patirtų kelionės iÅ¡laidų.

Visos kelionės į apklausas, akistatas, teismo posėdžius yra užfiksuotos protokoluose (yra nurodoma data ir laikas), Å¡ios datos atitinka teismui pateiktuose kvituose už kurÄ nurodyta datas. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam iÅ¡ V. D. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teismas nemotyvavo, kuo pasireiÅ¡kė nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. M. P. teigia, kad nagrinėjamoje byloje ypatingų provokuojančių veiksmų iÅ¡ jo pusės nuteistojo atžvilgiu nenustatyta.

V. D. sužalojo tyčia, Å¡io nusikaltimo padarymo nepripažino ir apelianto neatsiprašė. Todėl civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai patenkintas. Skunde pažymima, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Jeigu fiziniai ar psichiniai pakenkimai yra ilgalaikiai arba tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto negali bÅ«ti paÅ¡alintos jų pasekmės, o pasekmių Å¡alinimas susijęs su įvairių fizinės ar psichinės sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymu, tai be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto prie neturtinės žalos priskiriamas ir susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis.

Å iuo atveju pirÅ¡to sulaužymas labai stipriai paveikė nukentėjusiojo gyvenimÄ , kadangi buvo padarytos dvi operacijos, po kurių jį lydėjo stiprÅ«s skausmai, besitęsiantys iki Å¡iol. PirÅ¡tas per sÄ narį yra visiÅ¡kai nelankstus, gydytojas prognozuoja, kad ateityje liks ribotas pirÅ¡to sulenkimas ir nepilnas iÅ¡tiesimas. Dėl sulaužyto deÅ¡inės plaÅ¡takos pagrindinio pirÅ¡to apeliantas ateityje negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo – sportuoti (sulenkti kumščio), deÅ¡ine ranka kelti sunkių daiktų, pilnaverčiai pailsėti (slidinėti kalnuose, plaukioti burlente ir t.t).

Be to, apeliantas tikina, kad jis negali pilnavertiÅ¡kai atlikti ir savo darbinių funkcijų – raÅ¡yti tiek tuÅ¡inuku, tiek kompiuteriu, ir estetinis deÅ¡inės rankos vaizdas, atsižvelgiant į jo profesijÄ , yra nekoks. Dėl deÅ¡inės rankos III-o pirÅ¡to nelankstumo nukentėjusysis pastoviai jaučia nepatogumus bendraujant su aplinkiniais bei darbo aplinkoje.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo skundÄ â€“ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo paduotÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo – atmesti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo V.

D. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl nuteistojo V. D. apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dėl V.

D. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. P. sveikatÄ . Skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė vien tik prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , kurio metu apklausė nukentėjusįjį ir liudytojÄ J. J., su Å¡iais skundo argumentais nesutinka. Nukentėjusiojo M. P. parodymai neabejotinai yra vieni iÅ¡ įrodymų, kuriais įrodyta apelianto kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys V.

D. inkriminuotų neteisėtų veiksmų atlikimÄ .Nors iÅ¡ dalies sutiktina su skundo argumentais, kad nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, skirtingai nurodydamas kai kurias įvykio aplinkybes (dėl to, kurie asmenys vartojo alkoholį, kad nuteistasis smÅ«gį iÅ¡ pradžių sudavė O. T., kad autobusiuke konflikto metu degė Å¡viesa ir kt.), tačiau dėl esminių aplinkybių – jam suduotų smÅ«gių, jų sudavimo mechanizmo, lokalizacijos, M. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Tai, kad jis pirmosios apklausos metu, apklausiamas kaip liudytojas, nurodė, jog jam buvo suduota maždaug 10 smÅ«gių, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja vėlesniems jo parodymams, kad V.

D. jam sudavė ne mažiau 6 smÅ«gius ir apeliacinės instancijos teisme nurodytoms aplinkybėms, kad jam buvo suduota 6-10 smÅ«gių. Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad V. D. sudavė ne pavienius smÅ«gius, o buvo smÅ«gių grandinė, todėl nukentėjusysis objektyviai ir negalėjo pasakyti tikslaus smÅ«gių skaičiaus – natÅ«ralu, kad tuo metu jam rÅ«pėjo kaip apsisaugoti nuo smÅ«gių, o ne skaičiuoti jų kiekį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl parodymų prieÅ¡taravimo nėra pagrindas laikyti nukentėjusiojo parodymus nenuosekliais, nes sprendžiant dėl tokių duomenų patikimumo ir nuoseklumo, vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos metu nurodytos aplinkybės (kaip iÅ¡skiriama skunde), tačiau jų visuma.Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tam tikrÄ nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ , teisėjų kolegija M.

P. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie patvirtinti kitais iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad kelionės į OlandijÄ metu tarp jo ir nuteistojo V. D. susiklostė prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, jie ginčijosi dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kokiu sportu V. D. užsiima, kokius asmenis pažįsta ir pan., taip pat tai, kad kelionės metu jie su kitais važiavusiais asmenimis (iÅ¡skyrus vairuotojÄ G. Z. ir liudytojÄ J. J.) iÅ¡gėrė didelį kiekį alkoholinių gėrimų, patvirtino visi be iÅ¡imties kartu su jais buvęs asmenys (iÅ¡skyrus J.

J.). Nors nei vienas iÅ¡ kartu buvusių asmenų nenurodė matę V. D. smÅ«giuojant M. P., tačiau šį faktÄ netiesiogiai patvirtina liudytojas M. J., kuris teigė nakties metu, gulėdamas ant sėdynių, girdėjęs, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo konfliktas, ir buvo smÅ«gio garsas (trenksmas), liudytojas G. Z. nurodė, kad nakties metu atsisukęs pamatė, kaip nukentėjusysis ir nuteistasis buvo „vienas kitam įsikibę į atlapus“. Å ie liudytojai ir liudytojas O. T. taip pat patvirtino, kad ryte M.

P. jiems teigė, jog buvo sumuÅ¡tas V. D., rodė sužalotÄ rankÄ ir jie visi matė iÅ¡tinusį pirÅ¡tÄ . Taigi Å¡ių liudytojų, nors ir tiesiogiai nemačiusių smÅ«gių sudavimo fakto, parodymai nepaneigia, o netiesiogiai patvirtina teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad M. P. buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstai skunde teigiama, kad nukentėjusiojo nurodytos faktinės įvykio aplinkybės yra paneigtos kitų kartu važiavusių ir byloje liudijusių asmenų – O.

T. ir M. J., parodymais. Be to, nukentėjusiojo M. P. nurodytas smūgių sudavimo aplinkybes, tai yra kokiu būdu buvo sužalotas dešinės rankos pirštas, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1446/14(01) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2841/14(02). Šiose išvadose M. P. ne tik konstatuotas dešinės plaštakos 3-o piršto vidurinio pirštikaulio lūžis su jo panirimu, net ir konstatuota, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje (kaltinime) nurodytomis aplinkybėmis, tai yra daiktui (daiktams) judant ir kontaktuojant su dešine plaštaka.

Teismo medicinos specialistas (T. 1, b. l.

66) nustatė ir tai, kad toks sužalojimas nebÅ«dingas griuvimui ir atsirėmimui į daiktÄ (daiktus) su deÅ¡ine plaÅ¡taka ir/arba plaÅ¡takai judant ir kontaktuojant su daiktu (daiktais). Taigi Å¡ios iÅ¡vados, pagal jose konstatuotÄ sužalojimo pobÅ«dį, jau aptartų įrodymų kontekste visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kad pirÅ¡tas jam buvo sužalotas tuo metu, kai jis rankomis dengėsi galvÄ nuo nuteistojo jam suduodamų smÅ«gių, ir paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas versijas, kad M.

P. pirÅ¡tÄ galėjo susižaloti ir kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, įkišęs tarp automobilio sėdynių ar privėręs automobilio durelėmis.Apeliaciniame skunde, vertinant įvykio aplinkybes, siÅ«loma vadovautis liudytojo J. J. parodymais, kadangi, nuteistojo teigimu, Å¡is liudytojas tiek su juo, tiek su nukentėjusiu, susipažino tik kelionės metu, todėl neturėjo jokio suinteresuotumo nurodyti neteisingas aplinkybes, be to, jis važiuodamas nevartojo alkoholinių gėrimų. Tačiau pažymėtina, kad liudytojas J.

J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pažįsta nukentėjusįjį, su kuriuo jį sieja nedraugiÅ¡ki santykiai dėl to, kad liudytojas anksčiau gyveno kartu su nukentėjusiojo buvusia sutuoktine. Å iame kontekste pažymėtina, kad J. J., duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsiliepė Å¡velniau apie nuteistÄ jį (kad jis nekalbėjo apie buÅ¡ido sportÄ , kad iÅ¡gėrė tik kelis stikliukus alkoholinių gėrimų, kad nenaudojo smurto) nei apie nukentėjusįjį, kuris neva visus kartu važiavusius asmenis kaltino pinigų ir dokumentų vagyste, kalbėjo nesÄ mones ir pan.

Tokie liudytojo parodymai dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo elgesio nesutampa su kitų asmenų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kelia abejonių jų tikrumu. Dėl šių priežasčių teismas nelaiko J. J., nurodžiusio, kad V. D. nesudavė smūgių, parodymų pakankamais paneigti byloje ištirtais ir aptartais įrodymais nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, ir šioje dalyje jo parodymais nesivadovauja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ištirti įrodymai yra pakankami pagrįsti išvadai, jog V.

D. atliko veiksmus, atitinkančius visus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, tai yra jis tyčia kumščiu sudavė M. P. vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, o pastarajam užsidengus galvÄ rankomis, kumščiais sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvÄ ir kaklÄ ir tuo padarė M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡inės plaÅ¡takos 3-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžiu su jo panirimu.Kaip nepagrįsti atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas.

Teismo Å¡aliÅ¡kumas skunde siejamas su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu, Å¡iuos argumentus grindžiant tuo, kad teismas nutartyje baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismo praneÅ¡ime kalinamajam nurodė neteisingÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , pagal kurį V. D. yra kaltinamas. Visų pirma, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodyta teisinga nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Tuo tarpu teismo posėdžių sekretorės rengtame praneÅ¡ime dėl advokato dalyvavimo nurodytas neteisingas baudžiamasis įstatymas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 178 straipsnio 1 dalis) laikytinas tiesiog raÅ¡ymo apsirinkimu, o ne pagrįstu pagrindu pripažinti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo gynėjas pasinaudojo BPK 57 straipsnyje numatyta teise ir tais pačiais motyvais pareiÅ¡kė teisėjo, nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmÄ ja instancija, nuÅ¡alinimÄ , tačiau Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi pareiÅ¡kimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo atmestas, konstatavus, kad teisėjo nuÅ¡alinimui nėra jokių BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo požymių, kurie atitiktų BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse iÅ¡vardytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus.

Nagrinėjamos bylos duomenys taip pat neduoda jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ar neužtikrino proceso objektyvumo, tai yra buvo šališkas. Teismo šališkumo įžvelgimas vien dėl apeliantui nepalankių šio teismo išvadų, padarytų vertinant įrodymus, nėra pakankamas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas. Dėl nukentėjusiojo M. P. skundo Nukentėjusiojo M. P. apeliaciniame skunde ginčijama nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

Nukentėjusysis M. P. teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turtinę žalÄ Ä¯vertindamas 3432,28 Eur, neturtinę žalÄ â€“ 28963 Eur. Skundžiamame nuosprendyje teismas jam padarytÄ turtinę žalÄ Ä¯vertino 31,42 Eur ir neturtinę žalÄ â€“ 300 Eur.Nesutikdamas su teismo priteistu turtinės žalos dydžiu, nukentėjusysis skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl negautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų kurui atlyginimo.

Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad byloje nepateikta neginčytinų įrodymų, jog jis galėjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, kokios nurodytos jo Metinėje pajamų deklaracijoje, taip pat teismui nebuvo aiÅ¡ku, kada M. P. vyko į apklausas, akistatas ir pan., ir kurie pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina Å¡ių kelionių metu patirtas kuro iÅ¡laidas.Su nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais, kuriais atmestas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas atlyginti negautas pajamas už 71 nedarbingumo dienÄ ir iÅ¡laidas už kurÄ , iÅ¡ dalies sutiktina.

Metinėje pajamų deklaracijoje pateikiami duomenys apie visas asmens gautas pajamas už praėjusį mokestinį laikotarpį, todėl Å¡is dokumentas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad M. P. deklaruotÄ pajamų dydį gavo tik iÅ¡ jo nurodomos advokato padėjėjo profesinės veiklos, kuria negalėjo užsiimti nedarbingumo laikotarpiu. Byloje nėra pinigų priėmimo kvitų ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų bÅ«tent iÅ¡ advokato padėjėjo veiklos jo gautų pajamų dydį, Å¡iame kontekste įvertinant ir byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo ne pirmÄ kartÄ užsienyje perkamus automobilius.

Nors teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad M. P. patyrė nurodyto dydžio nuostolius (negautas pajamas), tačiau apygardos teismo vertinimu, sprendimas vien Å¡iuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad M. P. dėl pirÅ¡to sužalojimo kurį laikÄ negalėjo dirbti ir dėl to iÅ¡ darbo santykių negavo pajamų. Pagal teismų praktikÄ turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (žr., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi bÅ«ti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Å iuo atveju teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti M. P. negautų pajamų dydžio. Tas pats pasisakytina ir dėl nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų kurui dydžio. M. P. teismui pateikė 16 kvitų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2015-02-11 buvo pirktas kuras (benzinas ir dujos). Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl traumos jis privalėjo iÅ¡ savo gyvenamosios vietos Vilniaus rajone kas antrÄ dienÄ vykti pas gydytojÄ Vilniaus mieste perriÅ¡ti rankos (deÅ¡inė ranka imobilizuota gipso įtvare), tačiau medicininių dokumentų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nepateikta.

Nukentėjusysis taip pat teigė vykęs į apklausas ir teismo posėdžius Kaune. Nors ant dalies pirkimo kvitų esančios datos sutampa su apklausų ir teismo posėdžio datomis, tačiau kita dalis pateiktų apmokėjimo kvitų nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, teismui nepateikti duomenys apie nukentėjusiojo automobilio technines specifikacijas ir su tuo susijusias kuro sÄ naudas.Taigi, nors nukentėjusiojo M. P. teisė reikalauti atlyginti jam padarytÄ turtinę žalÄ yra pagrįsta, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos (negautų pajamų ir iÅ¡laidų kurui) atlyginimo, pažeidė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Dėl to teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, M. P. pripažįstant teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kilusiÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertindamas 300 Eur, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .Teismo sprendimÄ sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iÅ¡ esmės lėmė konstatuota aplinkybė, kad veikos padarymui didelę įtakÄ turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, kas nuosprendyje pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde neginčija nuteistajam paskirtos bausmės ir neformuluoja aiÅ¡kaus praÅ¡ymo panaikinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau, atsižvelgus į tai, kad teismo nustatytas provokuojantis nukentėjusiojo M.

P. elgesys ginčijamas tuo aspektu, kad teismas į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgė, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka įvertindamas M. P. padarytÄ neturtinę žalÄ , apygardos teismas mano, kad nebus peržengtos apeliacinio skundo ribos, jei klausimas dėl Å¡ios aplinkybės pripažinimo pagrįstumo bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės.Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvÄ ) padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, yra vertinama, kiek toks elgesys prieÅ¡tarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ , ar tas elgesys buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai, kurie suformavo kaltininko vidines paskatas (motyvÄ ) padaryti nusikalstamÄ veikÄ (žr., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010).Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V.

D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, nepateikė jokių įtikinamų tokio sprendimo motyvų. Vien tai, kad nukentėjusysis su nuteistuoju vartojo alkoholį ir ginčijosi dėl nereikÅ¡mingų aplinkybių nėra pagrindas pripažinti, kad M. P. elgesys prieÅ¡taravo moralei ar elementarioms elgesio taisyklėms, ypatingai įžeidė V. D. ar kitaip jį sÄ moningai skatino pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.Nagrinėjamu atveju byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetu – liudytojų G.

Z., J. J., M. J., O. T. parodymais, nenustatyta, kad nukentėjusysis provokavo V. D., Å¡ie liudytojai taip pat paneigė nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad nukentėjusysis jį apkaltino dokumentų ir pinigų vagyste. Minėti liudytojai nurodė, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo kilusi įtampa, jie ginčijosi, abu kalbėjo pakeltu tonu, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs ir iniciavo konfliktÄ , įžeidinėjo V. D.. Taigi nuteistojo teiginių apie tai, kad nukentėjusysis M.

P. su juo elgėsi provokuojamai, nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl teismo išvados dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos. Todėl ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina ir nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais. Taip pat pažymėtina, kad minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo įtaka nuteistajam paskirtai bausmei, kai nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nėra keliamas nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, nevertinama.Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs V.

D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis ar rizikingas elgesys, Å¡iÄ aplinkybę, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pernelyg sureikÅ¡mino ir visiÅ¡kai neįvertino kitų neturtinės žalos dydį lemiančių kriterijų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®statymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbÅ«s ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo V. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. P. sveikata – padarytas deÅ¡inės plaÅ¡takos 3-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžis su jo panirimu.

Nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl sužalojimo jis patyrė dvi operacijas, po kurių jautė ir iki Å¡iol jaučia stiprius skausmus, pirÅ¡tas per sÄ narį yra visiÅ¡kai nelankstus, kaip prognozuojama, ateityje pirÅ¡to judesiai nepagerės, dėl ko jis negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. IÅ¡ tiesų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. gydymas užtruko 71 dienas, buvo atlikta pirÅ¡to operacija, dėl to jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, materialinius ir organizacinius rÅ«pesčius.

Nors iÅ¡ byloje esančio medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015-03-10 nukentėjusiojo sužaloto pirÅ¡to judesiai per sÄ narį buvo minimalÅ«s ir, prognozuojama, kad pirÅ¡to sulenkimas iÅ¡liks ribotas ir ateityje, tačiau M. P. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad dėl patirtos traumos jam teko pakeisti gyvenimo įpročius, laisvalaikio praleidimo bÅ«dus, kad pirÅ¡to nelankstumas apsunkino darbinių funkcijų vykdymÄ (advokato padėjėjo veikla) ar kad tai kaip nors kitaip neigiamai atsilieps jo pilnaverčiam gyvenimui ateityje.Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu teismo nustatyta 300 Eur neturtinės žalos kompensacija akivaizdžiai neproporcinga padarytam sužalojimui, kilusioms pasekmėms, neatitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti padidintas.Kaip minėta, M.

P. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 28963 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos.

Å iuo atveju nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo savo dydžiu nėra pagrįstas. Kolegijos vertinimu, 1700 Eur piniginė kompensacija atitinka BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose – nukentėjusiesiems priteisiama nuo 578 Eur iki 7240 Eur neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-78/2013, 2K-314/2012, 2K-497/2011 ir kt.).Taigi skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo V.

D. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo M. P. (M. P.) apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti V. D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Nukentėjusiajam M. P. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos (negautų pajamų ir iÅ¡laidų kurui) patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nukentėjusiajam M.

P. iÅ¡ nuteistojo V. D. priteistÄ 300 Eur neturtinės žalos sumÄ padidinti iki 1700 (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų) Eur.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas             Evaldas Gražys Teisėjai             Giedrius Endriukaitis              Algirdas Jaliniauskas