81729b86-cd78-4e82-964b-bfdb0e4b37a8 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-313-494/2014       Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02572-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 21.4.1; 99.5;114.5; 116.4.                    VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                2014 m. balandžio 28 d.                                                                                   Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant E.Drungilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui E.Mikučiauskui,atsakovo atstovui advokatui M.Lesčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Padvaiskas ir Ko“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė J. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013-06-03 Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieÅ¡kovės J. M. ir atsakovo UAB „Padvaiskas ir Ko“, nuostatÄ , numatančiÄ ieÅ¡kovės įsipareigojimÄ darbo sutarties tarp Å¡alių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su atsakovu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2013-06-03 pasirašė konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo darbo sutarties tarp Å¡alių galiojimo metu bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su atsakovu. Sutartis pažeidžia Å¡alių lygybės principÄ , prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia. Ginčo sutarties 1.1 p. nurodyta, kad atsakovas mainais už darbuotojo nekonkuravimÄ Ä¯sipareigoja nenutraukti darbo sutarties nesant darbuotojo kaltės, užtikrinti tinkamas darbo sÄ lygas, o taip pat mokėti kvalifikacijÄ atitinkantį atlyginimÄ .

Darbdavio pareigÄ mokėti atlyginimÄ už darbÄ nustato LR Darbo kodeksas, todėl įsipareigojimas mokėti atlyginimÄ nėra ir negali bÅ«ti laikomas kompensavimu už nekonkuravimÄ . Tai yra, atsakovas privalo vykdyti pareigÄ mokėti darbuotojui atlyginimÄ nepriklausomai nuo to, ar susitarimas dėl nekonkuravimo yra sudarytas ar tokio susitarimo nėra. LR DK 191 str. taip pat nustato pareigÄ atsakovui užtikrinti tinkamas darbo sÄ lygas, todėl atitinkamas atsakovo įsipareigojimas taip pat nelaikytinas kompensavimu už nekonkuravimÄ .

Taip pat atsakovo įsipareigojimas nenutraukti darbo sutarties nesant darbuotojo kaltės nėra laikytinas tinkama ir protinga ieÅ¡kovei kompensacija už nekonkuravimÄ . Pagal LR DK 129 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs darbuotojÄ LR DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Taigi nekonkuravimo sutartimi atsakovas įsipareigojo neatlikti tokių veiksmų, kuriuos jam teisės aktai suteiktų atlikti tik esant svarbioms priežastims.

Sudaryta Sutartis nenumatė ieÅ¡kovei jokios kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimÄ , todėl Sutartis, tiek, kiek ji numato ieÅ¡kovės įsipareigojimÄ nekonkuruoti su atsakovu, yra niekinė. IeÅ¡kovė pas atsakovÄ 2012-03-15 įsidarbino pagalbine darbuotoja, 2013-01-23 buvo sudaryta nauja darbo sutartis, pagal kuriÄ ji dirbo (duomenys neskelbtini), dar po kurio laiko (ieÅ¡kovė tikslios datos nepamena), ji buvo perkelta dirbti (duomenys neskelbtini), tai patvirtinančios darbo sutarties (kuriÄ praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo) atsakovas ieÅ¡kovei nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai parodė, kad ginčijama Sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės teises, tai trukdo ieÅ¡kovei įsidarbinti konkuruojančiose įmonėse. Patvirtina, kad dabartiniu metu ieÅ¡kovė jau apie 6 mėnesius dirba UAB „(duomenys neskelbtini)‘ konkuruojančioje įmonėje, prieÅ¡ įsidarbindama, ieÅ¡kovė į atsakovÄ dėl sutikimo įsidarbinti joje, nesikreipė.

Atsakovas yra teismuose ne vienam iš savo darbuotojų pareiškęs ieškinius dėl konkuravimo. Atsakovo atsiliepimas patvirtina, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė konkrečiai nenurodo, kuo ir kokioje apimtyje Sutarties nuostatos, susijusios su nekonkuravimo įsipareigojimai pažeidžia ieškovės teises ir jos interesus ir turi būti pripažinta negaliojančia. Iš pateikto ieškinio nėra aišku kokie įstatymų saugomi interesai turi būti ginami.Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Parodė, kad tarp Å¡alių – ieÅ¡kovės ir atsakovo niekada nebuvo ginčo dėl konkuravimo taikymo, ieÅ¡kovė dėl Å¡ios Sutarties nuostatos modifikavimo į atsakovÄ nesikreipė. IeÅ¡kovė pas atsakovÄ dirbo tik vienÄ mėnesį, dėl Sutarties ginčo nekilo, jei ieÅ¡kovė manė, kad Sutarties sÄ lygos pažeidžia jos teises, ji galėjo Sutarties nepasiraÅ¡yti. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ tik po sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovė įsidarbino į konkuruojančiÄ Ä¯monę, bet iÅ¡ atsakovo jokių pretenzijų nebuvo gavusi.

IeÅ¡kovė nenurodė, kokiu bÅ«du atsakovas pažeidė jos teises, mano, kad ieÅ¡kinys neįrodytas. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ esmės ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios yra apie 3000 Lt, atsiradusios dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos tenka pačiai ieÅ¡kovei. IeÅ¡kinys tenkintinas. Kaip nustatyta byloje, tarp ieÅ¡kovės J. M. ir atsakovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ 2013-06-03 buvo sudaryta Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 p., ieÅ¡kovė, kaip darbuotojas, įsipareigojo, be atskiro aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to darbdavio sutikimo neatskleisti darbdavio komercinių (gamybinių) paslapčių tretiesiems asmenims darbo sutarties tarp darbdavio ir darbuotojo galiojimo bei 2 metus po darbo sutarties nutraukimo dienos nekonkuruoti su darbdaviu, o darbdavys įsipareigoja nenutraukti su darbuotoju darbo sutarties be pateisinamos priežasties, t.y. nesant darbuotojo kaltės, užtikrinti darbuotojui tinkamas darbo sÄ lygas ir, atsižvelgdamas į darbuotojo darbo kokybę mokėti atitinkantį kvalifikacijÄ atlyginimÄ ;

Sutarties 1.4 p. aptarta, kas laikoma Pagal Sutartį konkuravimu su darbdaviu, o bÅ«tent, kad tai darbuotojo įsidarbinimas/darbas konkuruojančiose įmonėse; darbuotojo dalyvavimas savo kapitalu konkuruojančiose įmonėse; atvejai, kai darbuotojas vienas arba su kitais asmenimis įkuria įmonę, veikiančiÄ tame pačiame rinkos segmente kaip darbdavys; atvejai, kai darbuotojas turi verslo žinių su darbdavio klientais. Pagal Sutarties 4.2 p., Å¡alys susitarė, kad Sutartis galioja iki darbo sutarties tarp darbuotojo ir darbdavio galiojimo pabaigos dienos ir 2 metus po jos pasibaigimo nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu darbo sutartis buvo nutraukta.               Sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alies teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis).

Å alių ginčas dėl sutarties turinio sprendžiamas, taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai; jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis.).            Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbÄ nevertintina kaip absoliuti.

Å i nuostata jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojama kaip garantuojanti, jog kiekvienas asmuo turės darbÄ arba jog asmuo gaus konkretų pageidaujamÄ darbÄ . Nurodyta nuostata neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti priėmimo į darbÄ , ji taip pat nevertintina kaip ribojanti sutarčių laisvę ir draudžianti sutarties Å¡alims laisvai sudaryti nekonkuravimo susitarimÄ . CK leidžia sudaryti nekonkuravimo susitarimus. Savaime toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymui. Nagrinėjamam susitarimui pagal įstatymo analogijÄ taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimÄ , taip pat taikytinos CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis.

Nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Jis, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus, interesų teisėtumÄ , negalėtų bÅ«ti sudaromas su bet kuriuo asmeniu (darbuotoju). Susitarime, be kita ko, turi bÅ«ti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos Å¡alių interesų, vienos Å¡alies (darbdavio) interesas turi bÅ«ti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos Å¡alies (darbuotojo) veiksmus, Å¡ios naudai nustatant sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ . Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu teismine tvarka, CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iÅ¡ Å¡alių civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį). Kadangi nekonkuravimo susitarimas savaime neprieÅ¡tarauja įstatymams, tai jis, kaip sandoris, priskirtinas nuginčijamiems sandoriams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007 ir kt.).Nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja, pasibaigus darbo sutarčiai, sutartÄ laikotarpį nustatytomis sÄ lygomis nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti darbdavio konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu.

Kad sudarytas nekonkuravimo susitarimas bÅ«tų pripažįstamas galiojančiu, jis turi neprieÅ¡tarauti įstatymui. Be to, vertinant tokio pobÅ«džio sudarytÄ susitarimÄ tarp darbuotojo ir darbdavio yra bÅ«tina atsižvelgti į šio susitarimo Å¡alių skirtingus interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrÄ . Nekonkuravimo susitarimas kasacinio teismo praktikoje laikomas civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, kad jis sudarytas darbo sutarties Å¡alių ir inkorporuotas į Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį kaip jos papildymas, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principÄ , suteikiantį teisę Å¡alims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat ir Civiliniame kodekse nenumatytas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nekonkuravimo susitarimo darbo teisiniuose santykiuose, yra konstatavęs, kad nagrinėjamam susitarimui pagal įstatymo analogijÄ taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimÄ , taip pat CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Pažymėtina, kad CK 2.164 straipsnis, sprendžiant bylas dėl nekonkuravimo susitarimų, taikomas atsižvelgiant į juos sudarančių Å¡alių ir susitarimų ypatumus, kuriuos lemia pirmiau iÅ¡dėstytos Konstitucijos normos.

Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje dėl nekonkuravimo susitarimų yra nurodęs, kad tokie susitarimai turi atitikti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Nekonkuravimo susitarimai, atsižvelgiant į jų tikslus, interesų teisėtumÄ , negali bÅ«ti sudaromi su bet kuriuo darbuotoju. Susitarime, be kita ko, turi bÅ«ti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos Å¡alių interesų, vienos Å¡alies (darbdavio) interesas turi bÅ«ti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos Å¡alies (darbuotojo) veiksmus, Å¡ios naudai nustatant sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012 ir kt.). Kadangi darbdavio ir darbuotojo sudaromu nekonkuravimo susitarimu apribojama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ bÅ«tent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukÅ¡tesnę kvalifikacijÄ , kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas, tai už įsipareigojimÄ nekonkuruoti turi bÅ«ti teisingai atlyginama.

Dėl to tik nustačius teisingÄ kompensacijÄ už nurodytus darbuotojo teisių suvaržymus, Å¡ie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų konstitucines teises. PrieÅ¡ingu atveju nekonkuravimas laikytinas įtvirtinančiu esminę Å¡alių nelygybę ir gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iÅ¡ Å¡alių kreipiantis į teismÄ . Atsakovas, gindamasis nuo ieÅ¡kinio, turi įrodyti, kaip ieÅ¡kovui buvo tinkamai atlyginta už jo teisių suvaržymÄ .            Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta byloje, Å¡alių Sutartyje nebuvo iÅ¡ viso numatyta kompensacija už Sutartyje nustatytus ieÅ¡kovės kaip darbuotojo teisių suvaržymus, jokių duomenų kad ieÅ¡kovei už paminėtus jos teisių suvaržymus buvo atlyginta, nėra.

Sutartyje įvardinti darbdavio įsipareigojimai - nenutraukti su darbuotoju darbo sutarties be pateisinamos priežasties, t.y. nesant darbuotojo kaltės, užtikrinti darbuotojui tinkamas darbo sÄ lygas ir, atsižvelgiant į darbuotojo darbo kokybę mokėti atitinkantį kvalifikacijÄ atlyginimÄ â€“ tiesiogiai įtvirtinti LR DK normose ir laikytini kaip darbdavio įsipareigojimai prieÅ¡ darbuotojÄ , o ne kaip kompensacija nagrinėjamu atveju. Taigi, kadangi Sutartyje nebuvo nustatyta apskritai įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija (bÅ«ten tuo, tame tarpe, ir yra grindžiamas ieÅ¡kinys), kuri yra bÅ«tina nekonkuravimo susitarimo kaip tokio, ribojančio darbuotojo konstitucines teises, galiojimo sÄ lyga, tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Susitarimas, kuriuo be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ , įtvirtinta esminė Å¡alių nelygybė, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ginčo Susitarimas yra negaliojantis ab initio visoje apimtyje (CK 1.80 straipsnis).

          Todėl nėra pagrįsti atsakovo atstovo argumentai, jog iÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kuo atsakovas pažeidė ieÅ¡kovės teises. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovė jau 6 mėnesius dirba kitoje įmonėje (nors tokių duomenų į bylÄ ieÅ¡kovės atstovas nepateikė), tačiau atsakovas, remiantis ginčo Sutartimi, savarankiÅ¡kų reikalavimų, prieÅ¡ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kė.Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieÅ¡kinys tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178, 185 str. str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).Pagal CPK 93 str. 1 d., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

IeÅ¡kovė yra sumokėjusi 375 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį (b. l. 2); iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sudaro – 1694 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ ; 544, 50 Lt už atstovavimÄ 2 teismo posėdžiuose (1089 Lt), viso ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro –3158 Lt (b.l.7, 10, 41-46). Pagal CKP 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ . Priteistina atlyginimo suma negali bÅ«ti didesnė, nei kaip kartu Teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose (Rekomendacijų 2 p., 8 – 8.2, 8.18 p., 9, 11 p. p.).

Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas bei ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , į bylos sudėtingumÄ (byla nėra sudėtinga), į ieÅ¡kovės atstovo dalyvavimÄ posėdžiuose, į posėdžių skaičių (3 posėdžiai), jų trukmę (iÅ¡ trijų posėdžių vienas truko – 22 min., antras – 5 min., trečias – 55 min.), į tai, kad Å¡alims buvo siÅ«loma užbaigti bylÄ taikiai, jog bÅ«tent atsakovo atstovo iniciatyva buvo parengtas taikos sutarties projektas, vienok, ieÅ¡kovo atstovas nepanoro sudaryti taikos sutarties, kadangi Å¡alys nesusitarė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, ieÅ¡kovės praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos dalyje dėl ieÅ¡kovės atstovo dalyvavimo posėdžiuose ir iÅ¡ atsakovo priteistina – 150 Lt už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, taip pat iÅ¡ atsakovo priteistina žyminis mokestis ir iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio parengimÄ â€“ 2069 Lt, viso iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina – 2219 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

 Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. nuostatomis, iÅ¡ atsakovo valstybei 7,99 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteistinos.     Teismas vadovaudamasis Civilinio Proceso Kodekso 260, 263 – 270 str. str.,                                                  n u s p r e n d ė:               IeÅ¡kinį tenkinti.              Pripažinti 2013-06-03 Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės J.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.              Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Padvaiskas ir Ko“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2219 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniolika litų ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.            Teisėja                                                                                                        Dalia Zeniauskaitė                                                                                                                Â