81723ce077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N662-1318/2012

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00698-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 50.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. N. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 21 d. A. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.00 val., Šalčininkų rajono savivaldybėje, Šalčininkėlių kaime, kelyje Vilnius–Lyda, išvadino policijos pareigūnus žodžiais „kolūkiečiai“, „dykaduoniai“ ir kt., jų atžvilgiu elgėsi agresyviai, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą. Tokiais veiksmais A. N. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nutarimu A. N. už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 400 Lt baudą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad A. N. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais, fotolentele, planu–schema bei tarnybinio patikrinimo išvada. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos ir policijos pareigūnų J. K. bei S. B., tiesiogiai bendravusių su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, paaiškinimų seka, kad A. N. žodžiai buvo adresuoti pareigūnams ir jais buvo siekiama juos įžeisti. Atkreipė dėmesį, jog vien aplinkybė, kad žodžiai „kolūkietis“ ir „dykaduonis“ nėra necenzūriniai, nesudaro pagrindo jų vienareikšmiškai vertinti kaip neįžeidžiančių. Pabrėžė, jog A. N. elgesys, policijos pareigūnams sustabdžius jo sutuoktinės vairuojamą automobilį, buvo agresyvus ir provokuojantis, kadangi jis savo elgesiu ir išsireiškimais siekė įžeisti bei pažeminti pareigūnus, jų garbę ir orumą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, A. N. asmenybę bei tai, kad nebuvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Tvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu patyrė policijos pareigūnų psichologinę prievartą ir patyčias, tačiau nevadino jų nei „kolūkiečiais“, nei „dykaduoniais“, agresyviai nesielgė ir jokio pažeidimo nepadarė. Taip pat pažymi, kad yra ramaus būdo, ir mano, jog pareigūnai nori jam atkeršyti dėl atlikto jų tarnybinio patikrinimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. N. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 187 straipsnio 2 dalies redakcija įtvirtino, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. N. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų J.

K. ir S. B. teisme duoti parodymai atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto A.

N. teiginiai, kad nagrinėjamo įvykio metu jis su šeima patyrė policijos pareigūnų psichologinę prievartą ir patyčias, tačiau nevadino jų nei „kolūkiečiais“, nei „dykaduoniais“, bei agresyviai nesielgė, o policijos pareigūnai nori jam atkeršyti, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl atmestini ir vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Papildomai pasisakydama dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tačiau ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007; 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės egzistuoja.

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebuvo nustatytos A. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau už analogiškus pažeidimus baustas nebuvo (b. l. 13–14), o nagrinėjamo įvykio metu konfliktas tarp jo ir policijos pareigūnų kilo A. N. išreiškus pastabą pareigūnams dėl, jo manymu, netinkamai pastatyto automobilio. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus A. N. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, todėl šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, netinkamai įvertino visas pareiškėjo atsakomybei reikšmės turinčias aplinkybes, todėl skundžiamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimas yra keistinas, už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą A. N. skiriant įspėjimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jam įspėjimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius