8170b099-e284-4afa-a0b3-63cd9eeee2f6 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-1190-621/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00663-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 23 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. Ž.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas V. Ž. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2011-01-08 iki 2014-02-10.

Buvo laikomas kamerose Nr. 57, Nr. 22, Nr. 46, Nr. 45, Nr. 83, Nr. 94 Å¡iose kameroje buvo laikoma nuo 8 iki 12 asmenų, pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymo Nr. 461 6.15 punktÄ , nustačiusį, jog vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Kamerų plotas apytiksliai yra 20 kv. m, jose yra stalas, užimantis 1,5 kv. m grindų ploto, 6 gultų (dviejų aukÅ¡tų), užimantys 12 kv. m grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 2,2 kv. m grindų ploto.

Tokiose patalpose žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, tokios gyvenimo sÄ lygos yra apgailėtinos ir tai yra akivaizdus baudimas kankinant. Taip pat gyvenamosiose patalpose nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tai labai kenkia regėjimui, rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais. Tai žemina asmens orumÄ ir sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų. Atvykus ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), asmuo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatÅ«rai, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes.

Taip yra tyčiojamasi iÅ¡ žmogaus ir jo daiktų. Neturtinę žalÄ grindžia tuo, jog kameros nuolat bÅ«davo perpildytos, patalpoje tamsu, drėgna, Å¡alta. Dėl Å¡ių neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalÄ : dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ ir kt., kuriÄ vertina 35 000 Lt. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 85). Atsiliepime (b.l. 92-98) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti reikalavimo senaties terminÄ .Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad nuo 2011-01-08 iki 2014-02-10 buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje pažeidžiant nustatytus reikalavimus.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriaus 2014-03-04 pažymos Nr. 69/06-997 „Dėl V. Ž. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje periodiÅ¡kai nuo 2011-02-01 iki 2014-01-31.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios.

Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriaus 2014-03-04 pažymos Nr. 69/06-997 „Dėl V.

Ž. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2011-02-01 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-01-31. PareiÅ¡kėjas laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių tardymo izoliatoriuje Kameroje Nr. 57 buvo laikomas laikotarpiais nuo 2011-02-15 iki 2011-03-03, nuo 2011-03-10 iki 2011-04-19, nuo 2013-02-18 iki 2013-02-20, periodiÅ¡kai laikotarpyje nuo 2013-04-22 iki 2013-12-06 su dar 1-11 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,66 kv. m iki 9,99 kv. m., kameroje Nr. 94 laikotarpiu nuo 2011-03-03 iki 2011-03-10 su dar 6-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,08 kv. m iki 2,68 kv. m., kameroje Nr. 27 nuo 2012-06-29 iki 2012-07-02 vienas ar dar su 1-2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,31 kv. m iki 15,93 kv. m., kameroje Nr. 22 laikotarpiu nuo 2012-07-05 iki 2012-07-24 su dar 5-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,25 kv. m iki 3,38 kv. m., kameroje Nr. 46 periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2012-07-24 iki 2012-09-06 su dar 3-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,03 kv. m iki 4,58 kv. m., kameroje Nr. 45 periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 202-09-06 iki 2013-01-30 su dar 1-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,31 kv. m iki 9,23 kv. m., kameroje Nr. 66 laikotarpiais nuo 2013-02-22 iki 2013-02-26 ir nuo 2014-01-07 iki 2014-01-17 su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,76 kv. m iki 11,3 kv. m., kameroje Nr. 83 nuo 2014-01-29 iki 2014-01-31 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,76 kv. m iki 11,52 kv. m.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,66 kv. m (kameroje Nr.

57) iki 15,93 kv. m (kameroje Nr.

27) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais retais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, iÅ¡ viso buvo kalinamas 255 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2012-07-18 atliko patikrinimÄ (patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-07-19 patikrinimo akte Nr. EP-289), kurio metu buvo patikrinta kamera Nr. 46, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2012-07-24 iki 2012-09-06.

Nustatyta, kad kameroje pelėsių nėra, lentynėlė tualeto reikmenims laikyti, veidrodis yra, kameroje reikalingas paprastasis remontas. Kamera Nr. 57 Šiaulių visuomenės sveikatos centro buvo aptikrinta 2013-01-14 (išvados surašytos 2013-01-17 patikrinimo akte Nr. EP-3). Nustatyta, kad patalpoje būtinas remontas. Sanitarinis mazgas dalinai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos: iš vienos pusės metaline plokšte, iš kitos - medžiaginėmis užuolaidomis; patalpoje neužtikrintas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas, nustatyti oro temperatūros bei santykinės oro drėgmės pažeidimai.

Iš 2013-07-19 patikrinimo akto Nr. EP-247 matyti, kad kameroje Nr. 57 buvęs atliktas remontas, tačiau nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas. Kameros Nr. 66, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-01-07 iki 2014-01-17 patikrinimas buvo atliktas 2014-02-03 (išvados surašytos 2014-02-12 patikrinimo akte Nr. EP-27). Patikrinimo metu vertinta santykinės drėgmės ir dirbtinės apšvietos atitikimas reikalavimams. Nustatyta, kad tiek santykinė drėgmė, tiek dirbtinė apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostata: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus nepakankamo Å¡viesos patekimo į kameras ar blogos ventiliacijos, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbai netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus ventiliacijos nebuvimo ar dėl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Pažymėjo, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, Å iaulių tardymo izoliatorius yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä (pagal KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymÄ Nr. Ä®-516 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â€œ bei Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymÄ Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“). Å iaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnį, vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241. ApžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje 2013-02-07 buvo atliktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio iÅ¡vados iÅ¡dėstytos 2013-02-08 patikrinimo akte Nr. EP-6 (Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-03-04 pažymos Nr. 69/06-997 „Dėl V. Ž. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ pareiÅ¡kėjas apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpos patikrinimo metu net nebuvo įstaigoje). IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad ankstyvÄ Å¾iemos rytÄ oro temperatÅ«ra tebuvo kiek mažesnė, nei nustatyta Higienos normoje.

Be to, mikroklimato parametrams yra būdingas momentiškumas, todėl konkrečių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai patalpoje vyrauja nuolat. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, todėl išmatuota oro temperatūra neparodo tikslios jutiminės temperatūros patalpoje. 18-22° C temperatūra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4° žemesnė temperatūra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna 1-2 minutes, t.y., kol nusirengia, rūbai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus.

Patikrinimo akto turinys taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio, absurdiÅ¡kų sÄ lygų, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl Å¡ių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų.

Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras - rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2014 m., be to, pats nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybės niekaip nepagrindžia, o skundžiasi abstrakčiai - dėl tariamo rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje fakto. Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo, jog bÅ«tų buvę pažeistos jo teisės nebÅ«ti verčiamam kvėpuoti tabako dÅ«mais.IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-03-05 pažymos Nr. 61/04-335 matyti, kad pareiÅ¡kėjas su jokiais praÅ¡ymais, skundais ar pasiÅ«lymais per visÄ savo buvimÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje į įstaigos direktorių nesikreipė.

Jis savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. IÅ¡ V. Ž. asmens sveikatos istorijos Nr. 1917 matyti, kad pareiÅ¡kėjas gan dažnokai kreipdavosi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Dažniausi jo nusiskundimai bÅ«davo dantų, skausmas, pilvo skausmas ar bėrimai. 2013-01-16 jam buvo rasta niežų erkė, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-03-04 pažymos Nr. 69/06-997 matyti, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo kalinamas nepastoviai, periodiÅ¡kai jis buvo etapuojamas į kalinimo vietas, todėl įrodymų, jog niežais pareiÅ¡kėjas užsikrėtė bÅ«tent Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nėra.

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011; kt.). PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo  veikimo,  nukreipto  iÅ¡imtinai  prieÅ¡Â Â pareiÅ¡kėjÄ ,  pareiÅ¡kėjo  laikymas  teisės  aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo V.

Ž. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo bei byloje esančios pažymos (b.l. 9-10) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2011-02-01 ir periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-01-31. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas, nuo 2011-02-01 iki 2014-01-31 periodiÅ¡kai kalintas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realiÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, higienos normų reikalavimų. Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbti teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra nuo 2014-02-25 (spaudas ant voko, b. l. 5), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui, nustačius valstybės pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ , ji galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2011-02-25.      Taip pat pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 35 000 Lt už laikotarpį nuo 2011-01-08 iki 2014-02-10, apytikriai už 20 mėnesių (b. l. 2-4). Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2014-03-04 pažymos Nr. 69/06-997 (b. l. 9), V. Ž. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2011-02-01 iki 2014-01-31. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, jog Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2011-01-08, taip pat, jog buvo laikomas iki 2014-02-10, todėl teismas, taikydamas atsakovo praÅ¡omÄ trejų metų senaties terminÄ bei atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ bei atsakovo pateiktÄ pažymÄ , aptars pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpius nuo 2011-02-25 iki 2014-01-31.

Konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2011-01-08 iki 2014-02-10 yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir ta skundo dalis atmestina.Pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas V. Ž. aptariamu laikotarpiu buvo laikomas Å iaulių TI kameroje Nr. 57 (19,99 kv.

m) laikotarpiu nuo 2011-02-25 iki 2011-03-03 su dar 9–12 asmenimis, ir vienam asmeniui teko nuo 2,22 kv. m iki 1,66 kv. m. Kameroje Nr. 94 (18,76 kv.

m) laikotarpiu nuo 2011-03-03 iki 2011-03-10 buvo laikomas su dar 7–9 asmenimis, ir vienam asmeniui teko nuo 2,68 kv. m iki 2,08 kv. m. Kameroje Nr. 57 (19,99 kv.

m) laikotarpiu nuo 2011-03-10 iki 2011-03-15 buvo laikomas su dar 8–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,49 kv. m iki 2,22 kv. m; laikotarpiu nuo 2011-03-22 iki 2011-03-29 buvo laikomas su dar 9–11 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,22 kv. m iki 1,81 kv. m; laikotarpiu nuo 2011-04-05 iki 2011-04-19 buvo laikomas su dar 6–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,33 kv. m iki 2,22 kv. m. Kameroje Nr. 27 (15,93 kv.

m) laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2012-07-02 buvo laikomas su dar 1–3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 15,93 kv. m iki 5,31 kv. m. Kameroje Nr. 22 (20,29 kv.

m) laikotarpiu nuo 2012-07-05 iki 2012-07-24 buvo laikomas su dar 6–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,38 kv. m iki 2,25 kv. m. Kameroje Nr. 46 (18,33 kv.

m) laikotarpiu nuo 2012-07-24 iki 2012-07-30 buvo laikomas su dar 5–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 2,61 kv. m; laikotarpiu nuo 2012-08-03 iki 2012-08-29 buvo laikomas su dar 6–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,05 kv. m iki 2,03 kv. m; laikotarpiu nuo 2012-08-31 iki 2012-09-06 buvo laikomas su dar 4–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,58 kv. m iki 2,61 kv. m. Kameroje Nr. 45 (18,47 kv.

m) laikotarpiu nuo 2012-09-06 iki 2012-09-10 buvo laikomas su dar 6–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,07 kv. m iki 2,63 kv. m; laikotarpiu nuo 2012-09-24 iki 2012-10-26 buvo laikomas su dar 4–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,61 kv. m iki 2,30 kv. m; laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2012-11-05 buvo laikomas su dar 4–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,61 kv. m iki 3,07 kv. m; laikotarpiu nuo 2012-11-07 iki 2012-11-26 buvo laikomas su dar 4–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,61 kv. m iki 2,63 kv. m; laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2012-12-10 buvo laikomas su dar 4–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,61 kv. m iki 2,63 kv. m; laikotarpiu nuo 2012-12-14 iki 2012-12-31 buvo laikomas su dar 3–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 6,15 kv. m iki 3,07 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-01-04 buvo laikomas su dar 5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,69 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-01-09 iki 2013-01-11 buvo laikomas su dar 3–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 6,15 kv. m iki 4,61 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-01-18 buvo laikomas su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 9,23 kv. m iki 4,61 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-01-25 iki 2013-01-30 buvo laikomas su dar 4–5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,61 kv. m iki 3,69 kv. m.

Kameroje Nr. 57 (19,99 kv.

m) laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2013-02-20 buvo laikomas su dar 4–5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,99 kv. m iki 3,99 kv. m. Kameroje Nr. 66 (22,6 kv.

m) laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-02-26 buvo laikomas su dar 5–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,52 kv. m iki 3,76 kv. m. Kameroje Nr. 57 (19,99 kv.

m) laikotarpiu nuo 2013-04-22 iki 2013-04-26 buvo laikomas su dar 3–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 6,66 kv. m iki 2,49 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-05-08 iki 2013-05-13 buvo laikomas su dar 6–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,33 kv. m iki 2,49 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-05-17 buvo laikomas su dar 4–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,99 kv. m iki 3,33 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-07-29 iki 2013-07-31 buvo laikomas su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 9,99 kv. m iki 4,99 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-08-05 iki 2013-08-08 buvo laikomas su dar 2–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 9,99 kv. m iki 2,22 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-10-22 iki 2013-10-28 buvo laikomas su dar 2–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 9,99 kv. m iki 2,49 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2013-11-11 buvo laikomas su dar 5–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,99 kv. m iki 2,49 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-11-13 iki 2013-11-15 buvo laikomas su dar 3–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 6,66 kv. m iki 2,85 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-11-26 iki 2013-11-29 buvo laikomas su dar 4–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,99 kv. m iki 2,22 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-12-04 iki 2013-12-06 buvo laikomas su dar 6–10 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,33 kv. m iki 1,99 kv. m.

Kameroje Nr. 66 (22,6 kv.

m) laikotarpiu nuo 2014-01-07 iki 2014-01-10 buvo laikomas su dar 3–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,53 kv. m iki 5,65 kv. m; laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-01-17 buvo laikomas su dar 2–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 11,3 kv. m iki 3,76 kv. m. Kameroje Nr. 83 (23,05 kv.

m) laikotarpiu nuo 2014-01-29 iki 2014-01-31 buvo laikomas su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 11,52 kv. m iki 5,76 kv. m.Iš viso pareiškėjas per laikotarpį nuo 2011-02-25 iki 2014-01-31 Šiaulių TI buvo kalinamas 276 dienas. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, jog Kameroje Nr. 27 (15,93 kv.

m) laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2012-07-02 buvo laikomas su dar 1–3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 15,93 kv. m iki 5,31 kv. m. Kameroje Nr. 45 (18,47 kv.

m) laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-01-04 buvo laikomas su dar 5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,69 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-01-09 iki 2013-01-11 buvo laikomas su dar 3–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 6,15 kv. m iki 4,61 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-01-18 buvo laikomas su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 9,23 kv. m iki 4,61 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-01-25 iki 2013-01-30 buvo laikomas su dar 4–5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,61 kv. m iki 3,69 kv. m. Kameroje Nr. 57 (19,99 kv.

m) laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2013-02-20 buvo laikomas su dar 4–5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,99 kv. m iki 3,99 kv. m; laikotarpiu nuo 2013-07-29 iki 2013-07-31 buvo laikomas su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 9,99 kv. m iki 4,99 kv. m. Kameroje Nr. 66 (22,6 kv.

m) laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-02-26 buvo laikomas su dar 5–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,52 kv. m iki 3,76 kv. m; laikotarpiu nuo 2014-01-07 iki 2014-01-10 buvo laikomas su dar 3–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 7,53 kv. m iki 5,65 kv. m; laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-01-17 buvo laikomas su dar 2–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 11,3 kv. m iki 3,76 kv. m. Kameroje Nr. 83 (23,05 kv.

m) laikotarpiu nuo 2014-01-29 iki 2014-01-31 buvo laikomas su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 11,52 kv. m iki 5,76 kv. m. Aukščiau minėtose kamerose buvo ne mažesnis nei 3,6 kv. m, todėl konstatuotina, jog 41 dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto. Tačiau galimai mažesnis, nei teisės aktų nustatytas, gyvenamasis plotas kamerose vienam asmeniui teko 235 dienas. Konstatuotina, jog Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto (235 dienas), t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija.PareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų, stalo, kuris užėmė 1,5 kv. m, 6 gultų (dviejų aukÅ¡tų), kurie užėmė 12 kv. m ploto, sanitarinio mazgo, kuris užėmė 2,2 kv. m grindų ploto, ir kad visa tai jam sukėlė nepatogumus, teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančiÄ kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trÅ«kumÄ ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamÄ kaip pareiÅ¡kėjui palankiÄ , sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ .

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas V. Ž. laikotarpiu nuo 2011-02-25 iki 2014-01-31 į Å iaulių TI direktorių su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jis buvo kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, t. y. kamerose Å¡alta, drėgna, nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais, kratos kamerose taip pat Å¡alta, purvina, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes.Byloje nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-19 patikrinimo akte Nr. EP-289 (b. l. 26-28) nustatyta, kad patikrinta kamera Nr.

46. Patikrinimo metu nustatyta, kad pelėsių nėra, lubų dažų danga vietomis (virš sanitarinio mazgo) lupasi, kameroje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-01-17 patikrinimo akte Nr. EP-3 (b. l. 29-34) nustatyta, kad patikrinta kamera Nr.

57. Patikrinimo metu nustatyta, kad ant sienų lubų matosi pelėsis (HN 76:2010 X sk. 56 p. pažeidimas). Apgyvendinimo kameroje sanitarinis mazgas dalinai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos: iš vienos pusės metaline plokšte (maždaug iki pusės sienos aukščio), iš kitos – medžiaginėmis užuolaidomis. Patalpoje neužtikrinamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.), nes sienos, durys palangė, baldai purvini, aprašinėti (HN 76:2010 X sk. 54 p., 59 p. pažeidimas). Apgyvendinimo kameroje oro temperatūra 16,3 C, neapibrėžtis 0,27 C (HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas).

Santykinė oro drėgmė 58,6 %, neapibrėžtis 0,99 % dirbtinė apšvieta 63 lx, neapibrėžtis 10,5 lx (HN 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas). Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. EP-128 (b.l. 35-42) vėl patikrinta kamera Nr.

57. Patikrinimo metu nustatyta, kad stalas, kabykla asmeniniams drabužiams yra. Sanitarinis mazgas atitvertas užuolaidomis. Sienų dažai vietomis lupasi, siena prie sanitarinio įrenginio pajuodusi, su apnaÅ¡omis, reikalingas remontas (HN 76:2010 X sk. 56 p., 62 p. pažeidimas), pelėsio nėra. Dirbtinė apÅ¡vieta 70 lx, matavimų neapibrėžtis 11,4 lx (HN 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas), oro temperatÅ«ra 20,8 C, neapibrėžtis 0,18 C, santykinė oro drėgmė 54,2%, neapibrėžtis 1,57 %. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-19 patikrinimo akte Nr. EP-249 nustatyta, jog apgyvendinimo kameroje Nr. 57 HN 76:2010 X sk. 56 p., 62 p. pažeidimas paÅ¡alintas, atliktas dalinis patalpos remontas, HN 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas nepaÅ¡alintas – dirbtinė apÅ¡vieta 79 lx, matavimų neaibrėžtis12,73 lx.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ Å iaulių TI darant asmens ar jo daiktų apžiÅ«ras, tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir t. t.).

Asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 144 p. nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo.

ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines. Instrukcijos 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama.

Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Å ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratÄ atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ .

Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Ä®taręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visa krata, gali turėti ginklÄ , kratÄ atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas atliekančio kratÄ asmens saugumas.PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, taip pat jo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, be to, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ .PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji asmenys laikomi vienoje kameroje.

Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų. Taigi, toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas.Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Teismas pažymi, jog nors pareiÅ¡kėjas skunde kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodo ir tai, jog rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kameroje, kurioje kalėjo pareiÅ¡kėjas, buvo rÅ«koma.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl laikymo kartu su kitais rÅ«kančiais asmenimis, į Å iaulių TI administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė. Teismas pažymi, kad norėdamas bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis su praÅ¡ymu į kalėjimo administracijÄ , tačiau byloje nenustatyta, kad tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs. Teismas konstatuoja, kad Å iaulių TI teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė dėl laikymo nerÅ«kančių su rÅ«kančiais asmenimis, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pagal įstatymų reikalavimus, todėl Å¡io pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos bei higienos normas atitinkančių gyvenimo sÄ lygų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, apie 235 dienas buvo kalinamas galimai pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ . Nors, teismo nuomone, kiti nustatyti Å iaulių TI pažeidimai dėl patalpų bÅ«klės nėra esminiai, tačiau įvertinus visumÄ patirtų pareiÅ¡kėjo nepatogumų, pareiÅ¡kėjui priteistina neturtinė žala įvertinta pinigais.

Taip pat sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad Å iaulių TI netinkamo kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, jų pareiÅ¡kėjas nenurodė ir skunde, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

IÅ¡ V. Ž. asmens sveikatos istorijos Nr. 1917 matyti, kad pareiÅ¡kėjas kreipdavosi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Dažniausi jo nusiskundimai bÅ«davo dantų skausmas, pilvo skausmas ar bėrimai. 2013-01-16 jam buvo rasta niežų erkė. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-03-04 pažymos Nr. 69/06-997 matyti, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo kalinamas nepastoviai, periodiÅ¡kai jis buvo etapuojamas į kalinimo vietas, todėl įrodymų, jog niežais pareiÅ¡kėjas užsikrėtė bÅ«tent Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nėra.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (LVAT 2013 m. liepos 16 d. nutartyje už 172 dienas priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui), pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2253 Lt), teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti įvertinta 2400 Lt.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 35 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p.n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo V. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 2400 (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai litų) Lt neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                  Žanas Kubeckas