8167a0b0-11ba-4717-bedd-cd4a4b442deb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>Administracinė byla Nr. eI2-856-541/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02919-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

N. (V. N.) ir T. S. (T. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjai V. N. ir T. S. (toliau kartu – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslinę iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT), praÅ¡o priteisti:

1) T. S. 90,75 Eur turtinę žalÄ , už faktiÅ¡kai atliktus darbus dėl naujų kadastrinių darbų atlikimo;

2) pareiÅ¡kėjams solidariai turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl negautų pajamų už žemės sklypo pardavimÄ , kurios dydis – 115 200 Eur;

3) V. N. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , atsiradusį dėl negautų pajamų už sodo pastato pardavimÄ ;

4) V. N. 15 000 Eur neturtinės žalos;

5) T. S. 15 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjai paaiškina, kad jiems priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas). Pareiškėjui V. N. nuosavybės teise priklauso Sodo pastatas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Sklype. 2011 m. gruodžio 28 d. NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinti patikslinti Sklypo kadastro duomenys, 2011 m. gegužės 12 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat parengė žemės sklypo planÄ . NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 31 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å ios iÅ¡vados ir Ä®sakymo pagrindu VÄ® Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Vilniaus filialas 2012 m. vasario 3 d. atliko žemės sklypo ribų pažymėjimÄ kadastro žemėlapyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi netenkino praÅ¡ymo panaikinti Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. vasario 3 d. atliktÄ Sklypo ribų pažymėjimÄ kadastro žemėlapyje.

Tačiau Ä®sakymas buvo panaikintas 2012 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris LVAT 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad savo veiksmais atsakovas virÅ¡ijo Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytas jo kompetencijos ribas. Kadastro tvarkytojas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu panaikino Sklypo ribų pažymėjimÄ , kadangi buvo panaikintas Ä®sakymas. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ , kuriuo pastarasis įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2012 m. spalio 22 d. sprendimo pagrindu pakeitė Sklypo kadastro duomenis. 2019 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėja Registrų centrui pateikė praÅ¡ymÄ atlikti Sklypo kadastrinius matavimus.

Registrų centro 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad jos praÅ¡ymas atidėtas iki 2020 m. kovo 16 d. bei praÅ¡oma pateikti sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ galiojantį generalinį planÄ , kuriame bÅ«tų nurodytos aiÅ¡kios ribos ir visi žemės sklypo ribų linijų ilgiai, arba kitÄ teisinį pagrindÄ turintį dokumentÄ , kuriame bÅ«tų nurodytas linijos ilgis, kuris nėra nurodytas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane prie greta besiribojančio žemės sklypo.

Vykdydama šį įpareigojimÄ , pareiÅ¡kėja kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl praÅ¡omų dokumentų pateikimo. NŽT 2020 m. kovo 31 d. raÅ¡tu pateikė Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano iÅ¡traukos kopijÄ ir žemės sklypų privatizacijos schemų kopijas. 2020 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kėja gavo Registrų centro praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog jos praÅ¡ymas buvo atmestas, kadangi ji nepateikė generalinio plano. PareiÅ¡kėja 2020 m. gegužės 26 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su VÄ® „Žemės fondas“ (toliau – ir Žemės fondas) dėl Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo.

Žemės fondas 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tu informavo, kad vykdytojas 2020 m. birželio 30 d. atvyko į vietÄ ir atliko Sklypo ženklinimo darbus. Vykdytojas paaiÅ¡kino, kad gali atlikti kadastrinius matavimus tik remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, o tuo atveju, jei užsakovas nepageidauja, kad vykdytojas atliktų kadastrinius matavimus remdamasis minėtame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, siÅ«loma sutartį nutraukti ir apmokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus.

Atsižvelgdama į Žemės fondo 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėja nutraukė paslaugų teikimo sutarti bei apmokėjo už faktiÅ¡kai atliktus darbus.

3. PareiÅ¡kėjai pabrėžia, kad kadangi buvo panaikintas Ä®sakymas, kuriuo buvo patvirtinti patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir yra atkurtas buvęs žemės sklypo teisinis statusas iki Ä®sakymo priėmimo, pareiÅ¡kėjams yra bÅ«tina atlikti naujus kadastrinius matavimus, nes jiems priklausantis Sklypas yra suformuotas tik atliekant preliminarius matavimus, pareiÅ¡kėjai negali juo laisvai disponuoti. Nurodo, jog buvo atsiradęs pirkėjas, norėjęs pirkti SklypÄ . Apie tai jis pranešė trumpÄ ja SMS žinute.

Tačiau dėl minėtų aplinkybių sandoris negalėjo bÅ«ti įvykdytas. Å iuo atveju žalos atlyginimui pakanka konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjai dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) turėjo aiÅ¡kiai apibrėžtų iÅ¡laidų, susijusių su Sklypo kadastrinių matavimų atlikimu. PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, žala atsirado 2019 m. rugsėjo 30 d., kai kadastro tvarkytojas panaikino Sklypo pažymėjimÄ kadastro žemėlapyje tuo pagrindu, kad buvo panaikintas Ä®sakymas, t. y. buvo atkurtas buvęs Sklypo teisinis statusas iki Ä®sakymo priėmimo.

4. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjai sieja su tuo, jog jie prarado pasitikėjimÄ valdžios institucijomis, patyrė sunkius emocinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , atsirado nemiga, teko pirkti vaistus. II 1. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

2. NŽT praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi pareiÅ¡kėjai sužinojo apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ 2013 m. Nuo tada pareiÅ¡kėjai galėjo teikti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Tačiau Å¡iuo atveju terminas tokiam reikalavimui reikÅ¡ti yra praleistas ir pareiÅ¡kėjai nepraÅ¡o aptariamo termino atnaujinti. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjai anksčiau ėmėsi veiksmų, siekdami gauti žalos atlyginimÄ . Atitinkamai Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti.

3. Nors, NŽT įsitikinimu, šioje byloje yra būtina taikyti ieškinio senatį, tačiau atsiliepime atsakovės atstovė pateikia argumentus, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas. NŽT pabrėžia, jog trumpoji SMS žinutė negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjų patirtos turtinės žalos dydį, kadangi tai nėra dokumentas. Be to, VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame Sklypo plane buvo neteisingai nustatytos sodininkų bendrijos plane pažymėtos Sklypo ribotas.

Todėl minėtas planas negali bÅ«ti naudojamas pagrįsti aplinkybei, kad Sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto Sklypo ribų. Ir nors nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekantys juridiniai asmenys privalo laikytis įstatymų bei atsako už atliktų darbų kokybę, tačiau pareiÅ¡kėjai žalÄ praÅ¡o priteisti tik iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiÅ¡kėjai neįrodė turėtos žalos ir jÄ sudarančių elementų, taip pat neįrodė jos dydžio.

Dėl neturtinės žalos – patirtos žalos padarymo faktas ir dydis grindžiami bendro ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais. Negalima daryti iÅ¡vados, kad NŽT veiksmai lėmė pareiÅ¡kėjų dvasinius iÅ¡gyvenimus, kadangi nėra nurodytus patyrimus patvirtinančių įrodymų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: III Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad Sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m., Sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Riboženklių įtvirtinimo vietos buvo pažymėtos vadovaujantis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ištrauka, Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, Nekilnojamojo turto registrų centro pažymėjimais.

2. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad Sklypo planas ties riboženkliais 2-3-4 sklypo riba neatitinka galimai stabilaus vietovės objekto – tvoros, o gretimi sklypai yra geodeziškai išmatuoti ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Nepilnai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 5 punktas.

3. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimo vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 13 d. pateikė Žemėtvarkos skyriui aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto (2011-09-12 Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius)“, kuriame nurodė, kad ties riboženkliais 2-3-4 žemės sklypo riba neatitinka galimai stabilaus vietovės objekto – tvoros, nes žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtų taÅ¡kų ženklinimas atliktas vadovaujantis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu bei sklypo savininko V. N. nurodytomis ribomis. Bendra riba su kaimyniniu sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat neatitinka galimai stabilaus vietovės objekto – tvoros, tačiau sklypo savininkai pretenzijų neturi.

4. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 3 d. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nepašalintas trūkumas, nustatytas 2011 m. rugsėjo 12 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo, kad negali suderinti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų po kadastrinių matavimų, nes neatitinka gretimo geodeziškai išmatuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.

5. V. N., remdamasis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados, ar Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos atitinka galiojantį sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planÄ ir privatizacijos schemÄ . Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 20 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti 2005 m., žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje.

Pažymėjo, kad 2008 m. atlikti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir nustatyta riba su Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su tvora. Informavo, kad Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos gali būti keičiamos tik esant abiejų žemės sklypų savininkų sutikimui.

6. V. N. atstovas 2011 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė skundÄ dėl 2011 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. spalio 3 d. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kuriame prašė sudaryti komisijÄ , kuri įvertintų situacijÄ dėl Sklypo kadastrinių matavimų teisingumo ir nustatytų, ar jie atitinka teritorijų planavimo dokumentÄ bei žemės sklypo privatizavimo planÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre bei priimti sprendimÄ dėl 2011 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo atstovui pranešė, kad priėmė sprendimÄ suderinti Sklypo planÄ . Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gruodžio 28 d. Ä®sakymu, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841 1.1.1 punktu, žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, remdamasis žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis bei Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu Nr. 3IN-S-1299 patikslino Sklypo plotÄ â€“ (duomenys neskelbtini) kv. m, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį – žemės Å«kio paskirties žemė, mėgėjiÅ¡kų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo, mėgėjiÅ¡kų sodų sklypų; taikytinas specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas.

Įsakymu pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas Įsakyme nurodytus, kadastrinių matavimų metu užfiksuotus, Sklypo kadastro duomenis įregistruoti Registrų centre.

8. VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012 panaikino Ä®sakymÄ . LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-55/2013 VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

9. Byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d. Registrų centro sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriame nurodyta, jog Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu įsiteisėjusio VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimo pagrindu pakeitė Sklypo kadastro duomenis. Pareiškėja su minėtu sprendimu nesutiko ir apskundė jį Registrų centrui.

Aptariamu 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu Registrų centras konstatavo, jog Teritorinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl buvo paliktas galioti. 9.1. Registrų centras sprendime nurodė, kad Sklypo kadastro duomenys Teritorinio registratoriaus 2012 m. vasario 3 d. sprendimu buvo pakeisti Ä®sakymo pagrindu. Teritorinis registratorius pakeitė Sklypo duomenis VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimo pagrindu, kuriuo minėtas Ä®sakymas buvo panaikintas. Kadangi Ä®sakymas teismo sprendimu buvo panaikintas, Teritorinis registratorius sprendimu pakeitė Sklypo kadastro duomenis atstatydamas juos į iki panaikinto Ä®sakymo buvusiÄ padėtį. 9.2.

PareiÅ¡kėja Teritorinio registratoriaus sprendimo neteisėtumÄ taip pat grindė tuo, kad su praÅ¡ymu pakeisti Sklypo duomenis kreipėsi kitas asmuo. Tačiau Registrų centras konstatavo, jog VieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, nekvestionuodamas jų teisėtumo. Todėl kitas asmuo turėjo teisę kreiptis į Teritorinį registratorių, kad Å¡is pakeistų Sklypo kadastro duomenis.

10. Registrų centras 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“ informavo, jog pareiÅ¡kėjos 2019 m. spalio 28 d. praÅ¡ymo atlikti Sklypo kadastrinių matavimų vykdymas atidėtas iki 2020 m. kovo 16 d. Registrų centras raÅ¡te prašė pateikti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ galiojantį generalinį planÄ , kuriame bÅ«tų nurodytos aiÅ¡kios ribos ir Sklypo ribų visi linijų ilgiai arba kitÄ teisinį pagrindÄ turintį dokumentÄ , kuriame bÅ«tų nurodytas linijos ilgis, kuris nėra nurodytas minėtos sodininkų bendrijos generaliniame plane prie greta besiribojančio žemės sklypo.

Nepateikus duomenų, pareiškėjos 2019 m. spalio 28 d. prašymas bus atšauktas. Registrų centras, be kita ko, nustatė, jog Sklypo privatizacijos schemoje, sudarytoje 1992 m. gegužės 30 d. masteliu M 1:500, nurodytas linijos ilgis – (duomenys neskelbtini) m, tačiau Sodininkų bendrijos generaliniame plane (sudarytame pagal minėtos sodininkų bendrijos 1992 m. gegužės 24 d. valdybos posėdį) tos pačios linijos ilgio, besiribojančio prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta.

11. Vykdydama Registrų centro įpareigojimÄ , pareiÅ¡kėja kreipėsi į NŽT dėl praÅ¡omų dokumentų pateikimo. NŽT 2020 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo dokumentų kopijų pateikimo“ pateikė Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano iÅ¡traukos kopijÄ ir Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos schemų kopijas.

NŽT rašte paaiškino, jog jei sodininkų bendrijos generaliniuose planuose ar žemės sklypų privatizacijos schemose nurodyti ne visi ribų linijų ilgiai, kai minėti dokumentai parengti pagal mastelį, tokie ribų ilgiai matuojami grafiškai. Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų (nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribų linijų ilgiai skirtinguose formavimo dokumentuose nurodyti skirtingi), ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus.

12. Pareiškėja 2020 m. gegužės 26 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Žemės fondu dėl Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Žemės fondas 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir apmokėjimo“ prašė pateikti pareiškėjos T. S. nuomonę dėl tolesnio numatytos paslaugos teikimo. Žemės fondas nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, reikalingų darbų atlikimui ir vykdytojui teko savo iniciatyva gauti dokumentus.

Vykdytojas 2020 m. birželio 30 d. atvyko į vietÄ ir atliko Sklypo ženklinimo darbus. 2020 m. liepos 2 d. vykdytojas gavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų skundÄ , kuriame nurodyta, jog vykdytojo atlikti ženklinimo darbai yra neteisėti. Žemės sklypo, besiribojančio su Sklypu, savininkai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje, kuriame nurodyta, jog „<...> Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-03 sprendimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-05 nutartis paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad ieÅ¡kovui bei atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos yra neaiÅ¡kios, nes, kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, Å¡alių žemės sklypų ribos yra nustatytos, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-09-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu minėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Žemės fondas informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog jis gali atlikti Sklypo kadastrinius matavimus, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiÅ¡kėjų Sklypo ribomis. Tačiau jeigu pareiÅ¡kėjai to nepageidauja, Žemės fondas pasiÅ«lė sutartį nutraukti ir apmokėti faktiÅ¡kai atliktus darbus.

IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) serija Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiÅ¡kėja nutraukė sutartį ir apmokėjo už faktiÅ¡kai atliktus darbus.

13. Registrų centras pareiÅ¡kėjos el. paÅ¡tu atsiuntė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėjos užsakyta paslauga (Sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas) buvo atmesta, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė generalinio plano. IV 1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis priteisti pareiÅ¡kėjams turtinę ir neturtinę žalÄ :

1) T. S. 90,75 Eur turtinę žalÄ , už faktiÅ¡kai atliktus darbus dėl naujų kadastrinių darbų atlikimo;

2) pareiÅ¡kėjams solidariai turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl negautų pajamų už žemės sklypo pardavimÄ , kurios dydis yra 115 200 Eur;

3) V. N. 12 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl negautų pajamų už sodo pastato pardavimÄ ;

4) V. N. 15 000 Eur neturtinę žalÄ ;

5) T. S. 15 000 Eur neturtinę žalÄ . Turtinės ir neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjai kildina iÅ¡ galimai neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (dėl to, kad buvo panaikintas NŽT priimtas Ä®sakymas).

2. LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-968-756/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1219-624/2019 ir kt.).

3. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-520/2019; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2123-1062/2019 ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). LVAT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr. 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį.

Konstatuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

4. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, pareiÅ¡kėjai turtinę ir neturtinę žalÄ , iÅ¡ esmės, kildina iÅ¡ neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų (dėl to, kad buvo panaikintas Ä®sakymas). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtÄ neturtinę žalÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015 ir kt.).

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). 4.1. Teismas Å¡iuo atveju sutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad pareiÅ¡kėjai apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti 2013 m. balandžio 29 d., LVAT priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A442-55/2013 ir palikus galioti VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2018.

Todėl pareiÅ¡kėjai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipdamiesi į teismÄ su skundu dėl žalos atlyginimo, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalauti žalos, galbÅ«t patirtos dėl neteisėto Ä®sakymo, jo panaikinimo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjų skunde nurodytus pažeidimus, dėl kurių jie patyrė nurodomÄ Å¾alÄ , akivaizdu, kad jų nurodomų pažeidimų metu jie žinojo apie galimÄ teisių pažeidimÄ ir patirtÄ Å¾alÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjams visÄ ginčo laikotarpį nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismÄ dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai tuo momentu gal ir galėjo nežinoti tikslaus galimos žalos dydžio, bet galimos žalos faktÄ jie suvokė. 4.2. Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjai Å¡ioje byloje nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai jų nurodomų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie galbÅ«t padarytÄ jų teisių pažeidimÄ ir patirtÄ Å¾alÄ , o ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų reikalavimui dėl žalos, kuriÄ jie kildinÄ iÅ¡ neteisėto Ä®sakymo, taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. 4.3. Papildomai pabrėžtina, jog teismo tikslas nagrinėjant bylÄ â€“ teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas. Teismas privalo iÅ¡naudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad Å¡is tikslas bÅ«tų pasiektas (žr. LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį vykdydamas teisingumÄ teismas privalo iÅ¡spręsti tarp proceso Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismo iÅ¡spręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiÅ¡kumų, darančių iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ iki galo neiÅ¡spręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp Å¡alių Å¡altiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikiÅ¡imo (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-460/2014). Paminėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiÅ¡kai, objektyviai jas iÅ¡tirti. Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje taip pat aktualus klausimas dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjams dėl 2019–2020 m.

įvykių (dėl Sklypo pardavimo, Registrų centro išaiškinimų, kitų dokumentų), dėl kurių teismas pasisakys žemiau.

5. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai praÅ¡o atlyginti 90,75 Eur už Žemės fondo faktiÅ¡kai atliktus darbus. Kaip jau buvo minėta Å¡iame teismo sprendime, pareiÅ¡kėjai skunde nurodė, kad Žemės fondas, vykdydamas su pareiÅ¡kėja T. S. sudarytÄ paslaugų suteikimo sutartį dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, gavo kaimyninio žemės sklypo savininkų skundÄ , kad Žemės fondo atlikti žemės ženklinimo darbai yra neteisėti (žr. Å¡io teismo sprendimo III skyriaus 12 punktÄ ), todėl nurodė, jog gali atlikti kadastrinius matavimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas nepakeistas, o tuo atveju, jeigu užsakovas nepageidauja, kad vykdytojas atliktų kadastrinius matavimas remdamasis minėtame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, siÅ«lė nutraukti sutartį ir apmokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, be kita ko, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir I. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo. IeÅ¡kovas V. N. ieÅ¡kiniu prašė nustatyti ribÄ tarp jam nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovams A.

M. ir I. M. nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 2,3,4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi minėtÄ civilinę bylÄ apeliacine tvarka, 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismai procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neteisingai perkelti teritorijos planavimo dokumento – sodininkų bendrijos plano duomenys, 2011 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtu žemės sklypo planu negali būti vadovaujamasi, kadangi jame netinkamai nurodytas V. N. ir T. S. žemės sklypo plotas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad šalių žemės sklypų ribos yra nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“. Taigi, atsakovams A. M. ir I. M. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Nr. I-4277-171/2015 apeliacine tvarka (bylos Nr. A-1172-602/2016) sprendė, kad nėra pagrindo naikinti administracinį sprendimÄ â€“ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. rugsėjo 28 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl V. N. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo buvo patikslintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas -(duomenys neskelbtini) kv. m., buvo panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012, teismui konstatavus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neteisingai perkelti teritorijos planavimo dokumento – sodininkų bendrijos plano duomenys.

V. N. žemės sklypo plotas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m., o ne (duomenys neskelbtini) kv. m. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. Ä®sakymas, kuriuo V. N. įpareigotas kadastro duomenis įregistruoti VÄ® Registrų centre, neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto.

Taigi, Iš minėtais teismų sprendimais konstatuotų aplinkybių matyti, kad pareiškėjų ir kaimyninio žemės sklypo savininkų ginčas dėl žemės sklypų ribos buvo nagrinėjamas tiek bendrosios kompetencijos teismuose, tiek administraciniuose teismuose. Teismų įsiteisėjusiais sprendimais yra konstatuotos aplinkybės dėl žemės sklypo ribos tarp kaimyninių žemės sklypų nustatymo Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Atitinkamai Žemės fondas, su kuriuo pareiškėja sudarė paslaugų teikimo sutartį, ir išaiškino, kad kadastrinius matavimus gali atlikti tik vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, jog žemės sklypo ribos yra nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. Įsakymu. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, paslaugų sutarties nutraukimo priežastis buvo tai, kad pareiškėja nepageidavo, jog vykdytojas atliktų kadastrinius matavimus teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir todėl nutraukė sutartį.

IÅ¡ nurodyto akivaizdu, jog 90,75 Eur suma, kuriÄ pareiÅ¡kėjai įvardija turtine žala dėl neteisėtų NŽT veiksmų, negali bÅ«ti priteista, kadangi Å¡iuo atveju teismas nenustatė jokio priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjos sumokėtos sumos už paslaugų atlikimÄ ir galimai neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, t. y. NŽT priimto Ä®sakymo panaikinimo.

6. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o jiems solidariai atlyginti 115 200 Eur negautų pajamų už žemės sklypo pardavimÄ ir pareiÅ¡kėjui 12 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl negautų pajamų už sodo pastato pardavimÄ . Minėta, jog pagal CK 6.271 straipsnį, žala gali bÅ«ti atlygintina esant 3 kumuliatyvioms sÄ lygoms: žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniams ryÅ¡iui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, kitų sÄ lygų nustatymas tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala, teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Kitaip tariant, iÅ¡ bylos medžiagos turi bÅ«ti nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų valstybės institucijos ar jos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, ir atitinkamai turi bÅ«ti nustatytas tokios žalos dydis. Teismas pažymi, jog kaip žalos įrodymÄ pareiÅ¡kėjai pateikė trumpÄ jÄ SMS žinutę, kurioje nurodoma, jog asmuo ketina pirkti SklypÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju sutiktina su atsakovės atstove, jog tokio pobÅ«džio dokumentas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas žalos įrodymas. Å iuo atveju, teismo įsitikinimu, įrodomÄ jÄ vertę turėtų pvz., preliminari sutartis ar kitoks susitarimas, kuriame bÅ«tų pateikti teisinę reikÅ¡mę turintys faktai ir įrodymai. Atitinkamai konstatuotina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai neįrodė jiems kilusios (jų praÅ¡omos atlyginti) žalos. Be to, teismo įsitikinimu, tai, kad pareiÅ¡kėjai negali parduoti Sklypo, nėra tiesioginė pasekmė to, jog NŽT Ä®sakymas buvo panaikintas (kaip minėta, 2011 m., todėl ir ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja atsisakė atlikti Žemės fondo kadastrinius matavimus ne dėl Ä®sakymo (kuris buvo panaikintas), o dėl to, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pasisakęs dėl pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisių į SklypÄ ir jo ribų. Paminėtina, jog Ä®sakymas (jo panaikinimas) neužkerta kelio pareiÅ¡kėjams atlikti kadastrinius matavimus. Registrų centras atsisakė registruoti Sklypo kadastrinius duomenis bÅ«tent dėl to, jog pareiÅ¡kėja nepateikė bÅ«tinų dokumentų (žr.

Å¡io teismo sprendimo III skyriaus 13 punktÄ ). Atitinkamai Å¡iuo atveju nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp panaikinto NŽT įsakymo ir pareiÅ¡kėjo neatliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti jiems aptariamÄ Å¾alÄ atmestinas.

7. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti 30 000 Eur neturtinės žalos (po 15 000 Eur). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kaip jau nustatyta Å¡iame teismo sprendime, teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp panaikinto Ä®sakymo ir to, jog pareiÅ¡kėjai negali parduoti Sklypo, todėl Å¡iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io. Be to, pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai (nupirkti vaistai) nepagrindžia jų neigiamų iÅ¡gyvenimų, atsiradusių dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, kadangi jie nenurodė ir nepagrindė prieÅ¡ingų Å¡iai iÅ¡vadai argumentų, be to, jų teiginiai dėl kilusios neturtinės žalos vertinti kaip neindividualizuoti ir hipotetiniai, tad pareiÅ¡kėjai taip pat neįrodė ir kilusios žalos atsiradimo fakto.

8. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinus aktualų teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalauti žalos tuo pagrindu, jog NŽT priėmė Ä®sakymÄ , kuris vėliau buvo panaikintas. Tačiau įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes vertintina, jog pareiÅ¡kėjai taip pat neįrodė ir jiems kilusios žalos bei priežastinio ryÅ¡io, kaip kumuliatyvių žalos atlyginimo sÄ lygų. Atitinkamai jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjų V. N. (V. N.) ir T. S. (T. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė