Legislator Case Law & Legislation
8166ef02-b8fa-48af-93f8-6f72e3ef6873 AI generated

8166ef02-b8fa-48af-93f8-6f72e3ef6873 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8166ef02-b8fa-48af-93f8-6f72e3ef6873
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Legislator headnote

AI generated

8166ef02-b8fa-48af-93f8-6f72e3ef6873 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-190-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00002-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4; 3.1.11.4; 3.1.14.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. e2-1441-430/2022 pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 67 500 Eur turtinės ir 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio nėra galimybės identifikuoti faktinio ieškinio pagrindo, nėra nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, ieškovė konkrečiai nenurodė, kaip pasireiškė prokuroro veiksmų neteisėtumas, neaišku kaip ieškinyje aptariamos aplinkybes, susijusios su žemės sklypo privatizavimu, pagrindžia ieškinyje keliamus reikalavimus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje taip pat konstatuota, jog ieškinio aplinkybės dėl prašomos žalos dydžio nėra aiškiai išdėstytos, nepateikta įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, nepateiktas Generalinei prokuratūrai teiktas prašymas, paveldėjimo teisės liudijimas, žemės sklypo nuosavybės dokumentai, kurie aptariami ieškinyje. Be to, ieškovė buvo įpareigota sumokėti 1 323 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2022 m. sausio 10 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį. Kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktas Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, praÅ¡ymas Generalinei prokuratÅ«rai ir paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau didžioji dalis kitų Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje konstatuotų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nebuvo paÅ¡alinti. Teismas, įvertinęs patikslinto ieÅ¡kinio turinį, atkreipė dėmesį, kad jis yra analogiÅ¡kas kaip ir pradinis ieÅ¡kinys. Be to, nepateikti įrodymai apie sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

6. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nustatytu terminu (iki 2022 m. sausio 13 d.) nepaÅ¡alino nutartyje nurodytų trÅ«kumų, todėl ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovė R. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinį priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 7.1. Ieškovė pašalino visus ieškinio trūkumus ir kartu su patikslintu ieškiniu pateikė reikalautus dokumentus. Teismas konkrečiai nenurodė, kokie trūkumai nebuvo pašalinti. 7.2. Ieškinyje nurodė, kad ieškinys pateiktas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl žyminio mokesčio mokėti nereikia (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ir įstatymas, ir teismų praktika įrodo, kad tokiose bylose žyminis mokestis nemokamas. 7.3.

IeÅ¡kinyje aiÅ¡kiai (suprantamai) iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, t. y. aiÅ¡kiai nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas. IeÅ¡kinio pagrindas yra tas, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras D. V. padarė neteisėtus veiksmus, nes pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnį, 168 straipsnį. Prokuroras, pažeisdamas įstatymÄ , atsisakė nagrinėti iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros jam persiųstÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Prokuroras nepriėmė motyvuoto nutarimo, kodėl atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Veikdamas neteisėtai, atsiuntė 2021 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad praÅ¡ymas atlikti ikiteisminį tyrimÄ paliekamas nenagrinėtu, pripažinus jį kartotiniu. Ä®statymas reikalauja, kad dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tų priimtas motyvuotas nutarimas. Prokuroras padarė neteisėtus veiksmus, nepriėmęs tokio nutarimo. 7.4. Prašė atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 nustatyto fakto, kad neturėdami valios perleisti S. M. privatizuojamÄ Å¾emės sklypÄ , valstybės valdžios pareigÅ«nai pareikalavo už S. M. privatizuojamÄ 0,225 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) sumokėti 3 119 rublių už perkamÄ Å¾emę, 300 rublių už žemės privatizavimÄ , ir dar kartÄ 300 rublių už žemės privatizavimo dokumentų tvarkymÄ ir įforminimÄ .

Kadangi prokuroras neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl nurodytų nusikalstamų veiksmų, ieÅ¡kovei atsirado žala, kuriÄ pagal įstatymÄ valstybė privalo atlyginti. Žalos dydį nurodė pagal dabartines žemės kainas, kurios yra visiems žinomos, nes jos vieÅ¡ai skelbiamos spaudoje ir internete. Neturtinės žalos dydį nurodė minimalų. Teismui turėtų bÅ«ti suprantami ieÅ¡kovės pergyvenimai, kai Kauno rajono teismo sprendimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo atimta teisė paveldėti visÄ S. M. turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir kt. pastatus bei žemės sklypÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir privalo bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ).

Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar nėra ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) formos ir turinio trÅ«kumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ .

PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu siekia žalos atlyginimo dėl, jos teigimu, neteisėtų Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro veiksmų, Å¡iam atsisakius nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pripažinus tokį praÅ¡ymÄ kartotiniu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi buvo nustatęs ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat nurodęs, kad ieÅ¡kinio pagrindas nėra konkretus, faktinės bylos aplinkybės nėra iÅ¡dėstytos nuosekliai ir aiÅ¡kiai (suprantamai), nepateikti įrodymai, pagrindžiantys žalos dydį, nesumokėtas 1 323 Eur žyminis mokestis.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismo reikalautus papildomus rašytinius įrodymus, tačiau, nepaisant to, iš esmės nepašalino visų kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų.

13. IeÅ¡kinį sudaro du privalomi elementai: ieÅ¡kinio pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio dalykÄ . IeÅ¡kinio dalykas – tai atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .

Todėl ieÅ¡kinį reiÅ¡kiantis asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taigi neabejotina, kad tikslus ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimÄ .

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ tiek pradinį, tiek ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad R. M. pateikto ieÅ¡kinio pagrindas nėra aiÅ¡kus ir suprantamas, faktinės aplinkybės iÅ¡dėstytos nenuosekliai, nenurodoma, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė prokuroro veiksmų neteisėtumas ir kaip tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo privatizavimu, pagrindžia ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkretaus ir aiÅ¡kaus faktinio ieÅ¡kinio pagrindo nesuformulavimas ne tik apsunkina teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, bet ir apriboja prieÅ¡ingos Å¡alies galimybę tinkamai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ).

15. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamÄ nutartį priėmusiu pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovė, pateikusi patikslintÄ ieÅ¡kinį, neiÅ¡taisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje nustatyto trÅ«kumo, t. y. tinkamai ir aiÅ¡kiai nesuformulavo ieÅ¡kinio pagrindo.

16. Viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), pareiÅ¡kimÄ dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl ginčo dalyko, pareiÅ¡kimÄ jau pradėtoje byloje, pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas Å¡ioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieÅ¡kinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas.

17. Pažymėtina, kad reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikÅ¡ti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan.

Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismÄ bÅ«tų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas bÅ«tų naudojamas kaip paskutinė priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti Å¡ių tikslų įgyvendinimÄ , įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , atleidimo nuo žyminio mokesčio sÄ lygas ir kt.

18. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė, pateikusi ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žyminio mokesčio nesumokėjo, per Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje nustatytÄ terminÄ Å¡io trÅ«kumo taip pat nepaÅ¡alino. IeÅ¡kovė tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek ir atskirajame skunde nurodė, kad ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ .

19. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vienas tokių atvejų, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, įtvirtintas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nustatančiame, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos Å¡alys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ .

20. Kaip minėta, ieÅ¡kovė R. M. pateikė ieÅ¡kinį, reikalaudama iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti jai turtinę ir neturtinę žalÄ dėl, ieÅ¡kovės teigimu, neteisėtų Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro veiksmų, Å¡iam atsisakius nagrinėti jos praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pripažinus tokį praÅ¡ymÄ kartotiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sritį. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, jos nurodomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nenustato atvejo, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo bÅ«tų atleidžiami ieÅ¡kovai bylose dėl žalos, atsiradusios dėl prokuroro atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , atlyginimo.

21. Taigi konstatavus, kad nėra CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, atleidžiančių ieÅ¡kovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei nustačius, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡taisė pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto trÅ«kumo, t. y. per teismo nustatytÄ terminÄ nesumokėjo 1 323 Eur žyminio mokesčio, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį (patikslintÄ ieÅ¡kinį) laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovei.

22. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai, tinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas CPK nuostatas, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė