2022-02-09 Nr. AB-3423-3-62-3-01339-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-76-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01339-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Alytaus PN pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., nuo 2018 m rugsėjo 20 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. sausio 11 d. Nuo 2020 m. sausio 24 d. pareiškėjas buvo laikomas 24 ir 12 kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN buvo kankinamas, laikomas uždarose kamerose, jautė orumo pažeminimą.

3. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. Alytaus PN direktoriui parašė prašymą leisti paskambinti advokato padėjėjai R. V., tačiau direktorius prieštaravo. Pareiškėjo teigimu, skambučių ribojimas nedera su absoliučia asmens teise į gynybą, teise turėti advokatą, todėl tokie administracijos veiksmai yra neteisėti. Alytaus PN nuo 2015 metų įrengta ryšio blokavimo sistema, trukdanti GSM, radijo, 3G ir 4G bangas drausmės grupės nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose bei visame lokaliniame sektoriuje. Daugiau nei kilometro spinduliu veikianti ryšio blokavimo įranga įdiegta baudos izoliatoriaus teritorijoje, kur yra kamerų tipo patalpos. Blokatorius įrengtas vieno metro atstumu nuo kameros, kurioje gyveno pareiškėjas, todėl, (gyvenant) tokioje nuolatinėje elektromagnetinėje spinduliuotėje, neabejotinai daroma didelė žala sveikatai, t. y. pareiškėjas jautė mieguistumą dienos metu, o naktį negalėjo užmigti, kentė galvos skausmus.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpų, kuriose atliko bausmę, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, neatitiko teisės aktuose numatyto standarto (3,6 kv. m). Be to, daug kameros ploto užėmė baldai, dėl to pareiškėjas turėjo nuolat sėdėti arba gulėti, valgyti sėdint ant lovos, – tokios sąlygos sukėlė didelį diskomfortą bei orumo pažeminimą. Dėl kalinimo perpildytose gyvenamosiose patalpose neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmas ir svaigimas. Be to, nuo 2018 metų spalio mėnesio kamerų tipo patalpose nebuvo išduodamas minkštasis inventorius, tai yra čiužinys. Lovos buvo metalinės, todėl pareiškėjui teko kęsti didelius nepatogumus. Nurodė, kad yra infekuotas ŽIV, todėl tik iš dalies darbingas.

5. Skunde pareiškėjas tvirtino, kad, atliekant bausmę Alytaus PN, 3 lokaliniame sektoriuje, 10 būryje, nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimai. Pastatas avarinės būklės. Langai mediniais išklypusiais rėmais. Žiemos metu, sningant, krituliai patekdavo į gyvenamąsias patalpas, ant stalų, lovų, dėl to patalpose buvo nuolat šalta, laikėsi drėgmė. Pučiant stipriam vėjui, net keletą kartų langai su rėmais buvo iškritę. Dėl šių problemų buvo kreiptasi į Alytaus PN administraciją, kuri patikino, jog situacija pagerės atlikus remontą, tačiau Alytaus PN remontas nebuvo atliktas.

6. Pareiškėjo teigimu, patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, numatytų Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Patalpose nebuvo ventiliacijos, visada buvo drėgna, ant sienų ir lubų atsirado pelėsis, nuo lubų ir sienų krito tinkas. Dėl netinkamos ventiliacijos nuolat trūkdavo oro, todėl dažnai skaudėjo galvą. Pareiškėjas tvirtino, kad į pasivaikščiojimo kiemelį (kamerų tipo patalpų teritorijoje) yra vedami visi esantys kameroje asmenys, t. y. nuo 1 iki 4 ar daugiau žmonių, vienai valandai. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas mažas, tad išvedus tris ar keturis žmones iš esmės laisvai judėti gali tik du žmonės, kiti turi stovėti. Kiemelyje nėra vandens nutekėjimo sistemos, po lietaus visada būna pilna vandens, telkšo balos, todėl pareiškėjas negalėdavo pasivaikščioti, teko stovėti. Kiemelio sienos neatitiko reikalavimų, kadangi yra išdaužytos, grindinys nelygus. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Alytaus PN netinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas, virtuvėje pamainomis dirba tik kelios virėjos ir keli pagalbiniai darbininkai iš nuteistųjų, kurie neturi reikiamų leidimų dirbti su maistu. Dėl nekvalifikuoto darbo maistas yra nekokybiškas ir nehigieniškas, patiekiamas nepakankamos temperatūros, skiedžiamas vandeniu, maisto porcijos neatitinka reikalavimų. Valgykloje tvyro blogas kvapas, o padėklai, ant kurių dedamas maistas, nešvarūs. Tvirtino, kad maitinantis nekokybišku maistu sutriko pareiškėjo sveikata, dažnai skaudėdavo galvą, vemdavo, raižydavo pilvą, skrandį, grauždavo rėmuo.

7. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 49-385 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nuobauda pradėta vykdyti 2020 m. vasario 27 d., išleistas iš kamerų tipo patalpų 2020 m. kovo 27 d. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių su prašymu leisti paskambinti telefonu, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalimi, nuobaudos atlikimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta teisė paskambinti telefonu.

9. Visi radiotechniniai objektai pataisos namuose buvo įrengti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, radiotechninio objekto techniniai parametrai buvo suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, kuri išdavė leidimą eksploatuoti radiotechninius objektus. Teigė, kad tiek kamerų tipo, tiek bendrabučių tipo patalpų, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, plotas atitiko teisės aktuose numatytas normas. Čiužiniai, kaip ir visa patalynė, yra paimami vadovaujantis galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 23 punktu. Pažymėjo, kad su laikymo sąlygomis, dienotvarke pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai ir tai patvirtina individualaus darbo su pareiškėju knygelė.

10. Atsakovo atstovas tvirtino, kad Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 34:2015). Visose uždarosios zonos gyvenamosiose patalpose (kamerose) dėl saugumo yra įrengta patalpų šildymo sistema: vietoj radiatorių per visą sieną (po langu) sumontuoti apvalūs 20 cm diametro metaliniai vamzdžiai, o uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinami atidarius langus, iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl dėl tvarkos kamerose, taip pat dėl pelėsio yra atsakingi patys nuteistieji. Pareigūnai atsakingi už kamerų tipo patalpas, nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl, esant poreikiui, šios patalpos yra kuo skubiau remontuojamos.

11. Uždarojoje zonoje yra 7 įvairaus ploto pasivaikščiojimo kiemai. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemų būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, juose nuolatos palaikoma švara (valo nuteistieji, įdarbinti tvarkiniais), dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienų dažai nėra atsilupę, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėję. Alytaus PN nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parą pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Alytaus PN direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija ne rečiau kaip kartą per 2 savaites tikrina Maitinimo taisyklių reikalavimų, maisto ruošimo, maisto laikymo sąlygų, darbo vietų higienos ir asmens higienos reikalavimų laikymąsi maisto gaminimo ir maisto laikymo vietose. Periodiškai yra atliekami gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai. Tyrimų metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energinė vertė. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi 2 kartus. Pažymėjo, kad tuo laikotarpiu taip pat buvo atlikti maisto laboratoriniai tyrimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicininės paslaugos. Nenustačius ir neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Niklita“ paaiškinimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamo maitinimo yra visiškai nepagrįstos. Nuteistiesiems maistas visuomet gaminamas tik iš kokybiškų produktų.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo P. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

15. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis ir vadovaujantis bylai aktualiais teisės aktais, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,686 kv. m iki 4,48 kv. m. Taigi, teismas apibendrino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ nustatyta gyvenamojo ploto norma.

16. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. Alytaus PN direktoriui pateikė prašymą leisti paskambinti advokato padėjėjai R. V., kuri 2020 m. vasario 24 d. pagal leidimo ir pavedimo sutartį pareiškėjui paskirta teikti teisinę pagalbą. Alytaus PN direktorius pareiškėjui tokio leidimo nedavė, pasirašęs rezoliuciją „prieštarauju“. Alytaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 49-385 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nuobauda pradėta vykdyti, t. y. pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2020 m. vasario 27 d., išleistas iš kamerų tipo patalpų 2020 m. kovo 27 d. Toliau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra nuteistasis, atliekantis bausmę Alytaus PN, t. y. asmuo, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato BVK (1 str. 1 d.). BVK 101 straipsnyje yra nustatyta nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu: pagal šio straipsnio 1 dalį advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Teisė susitikti su advokatu nėra apribota ir nuteistiesiems, paskirtą nuobaudą atliekantiems kamerų tipo patalpose, tačiau teisę skambinti telefonu tokiems nuteistiesiems apriboja specialios BVK 145 straipsnio 1 dalies normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1583-756/2019). Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu 2020 m. vasario 27 d. – 2020 m. kovo 27 d. pažeistos nebuvo.

17. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, jog pareiškėjas, reikšdamas prašymą 2020 m. kovo 13 d. Alytaus PN direktoriui, ketino paskambinti advokato padėjėjai R. V. dėl skundo parengimo šioje byloje. Advokato padėjėja R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog skundas teismui buvo parengtas ir pateiktas, bendraujant su pareiškėju raštu. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad Alytaus PN atsisakymas tenkinti jo prašymą paskambinti advokato padėjėjai, pareiškėjui nesutrukdė realizuoti jo teisės kreiptis į teismą.

18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“ 1 lentelėje nurodytos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės. Nurodyta, jog energijos srauto tankis neturi viršyti 10µW/cm2. Teismas įvertino Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. pažymą, kuri patvirtino, kad Alytaus PN, vykdydami valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų, jau daug metų diegia ir tobulina nesankcionuoto telefoninio ryšio blokavimo sistemas. Sistemų diegimo darbams taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje“. Be kita ko, visi radiotechniniai objektai Alytaus PN buvo įrengti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, visi radiotechninio objekto techniniai parametrai buvo suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, kuri išdavė leidimą eksploatuoti radiotechninius objektus. Taigi, teismas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingo pareigūno išduota pažyma, taip pat byloje esantis medicininis pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjas dėl negalavimų, susijusių su ryšio blokatoriaus poveikiu, nėra kreipęsis į pataisos namų sveikatos priežiūros specialistus, todėl ši pareiškėjo argumentų dalis teismo atmesta kaip nepagrįsta.

19. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, o tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkto reikalavimus. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, išvengiant ir drėgmės. Alytaus PN įrengta kompiuterizuota šildymo sistema, kuri žiemos metu nuolat palaiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančią temperatūrą. Kamerų tipo patalpose 2009-2010 metais atliktas kapitalinis remontas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktas patvirtino, kad uždarosios zonos 27 kamerų tipo patalpoje operatyviosios kontrolės metu nustatyta, jog oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. konstatuotas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas. Aplinkybes, jog patalpose, kuriose atliko bausmę pareiškėjas, kitų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą, pažeidimų nenustatyta, patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. sausio 20 d. patikrinimo aktai.

20. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato pareiškėjui nepatinkantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

21. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Iš byloje pateiktų pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų teismas nustatė, kad kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, kiemeliai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų.

22. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių – maisto kokybės kreipėsi su 2018 m. liepos 2 d. skundu Nr. 6-1570 ir 2018 m. rugsėjo 3 d. skundu Nr. 6-2309. Alytaus PN išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir pateikė atsakymus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo teise skųsti Alytaus PN atsakymus. Tuo laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyrius, siekdamas užtikrinti maisto kokybės kontrolę, atliko dienos maisto davinio patikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. Cheminių tyrimų protokolai ir 2018 m. kovo 14 d. Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolas. Teismas taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktai ir 2020 m. birželio 4 d. raštas Nr. 22S-(22.5)-427 patvirtina, jog Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal pateiktus skundus atliko neplaninį patikrinimą UAB „Niklita“ nuteistųjų valgykloje. Abiem atvejais pranešimai nepasitvirtino. Patikrinimo metu nustatyta, kad tinkamumo vartoti terminų kontrolė, laikymo ir maisto gamybos sąlygos yra užtikrinamos, tyrimų rezultatai atitinka patvirtintas paros davinio kaloringumo ir sudėties normas. Asmenys, tvarkantys maistą, turi gydytojo leidimą dirbti „Dirbti gali“, asmens higienos priemonėmis aprūpinti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

23. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, nesant įrodymų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Teismo vertinimu, pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodė teismas, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, neišsamus, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl neteisėtas.

26. Pareiškėjas pateikia argumentus, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, visais atvejais sanitarinio mazgo užimamas plotas yra išskaičiuojamas iš kameros ploto. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nurodyta, kad minimalus gyvenamosios kameros standartas, tenkantis vienam asmeniui (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą), yra 4 kv. m. Tuo atveju, jeigu vienam asmeniui tenka mažiau nei 4 kv. m gyvenamojo ploto, tam, jog konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, būtina įvertinti papildomus kriterijus – kameros remontą ir švarą, natūralų apšvietimą, ventiliaciją, šildymą, sanitarinio mazgo įrengimą, veiklą už kameros ribų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kameros nebuvo suremontuotos, nebuvo išduodamos asmens higienos priemonės, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, pasivaikščiojimo kiemelių plotas per mažas, kiemeliai neprižiūrimi, už kameros ribų nebuvo naudingos veiklos. Pareiškėjo vertinimu, visą laikotarpį buvo pažeista teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, todėl turėtų būti konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

27. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl to, kad buvo uždrausta telefonu susisiektu su advokato padėjėja. Teigia, kad teismo sprendimas yra antikonstitucinis, pažeidžiantis absoliučias žmogaus teises, todėl yra neteisėtas. Taip pat pareiškėjas pateikia argumentus, kad dėl galimai netvarkingų ryšio blokavimo priemonių teismas turėjo pareigą duoti atitinkamus nurodymus atsakovui ar specialistams / ekspertams, kurie būtų nustatę, kokia yra ryšio blokavimo įrangos būsena aktualiu laikotarpiu. Tai, kad pareiškėjas nesikreipė į medikus dėl neigiamo spinduliuotės poveikio, pareiškėjo vertinimu, nesudaro galimybės teigti, jog neigiamo poveikio nepatyrė.

28. Pateikia argumentus dėl natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, ventiliacijos. Teigia, kad čiužinių ir patalynės atėmimas dienos metu yra perteklinis ir neteisėtas. BVK nenustatė patalynės ir čiužinio atėmimo dienos metu, todėl tokie suvaržymai buvo neteisėti. Teismas, pareiškėjo vertinimu, privalėjo išnagrinėti šį apribojimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir Konvencijos 3 straipsnio kontekste, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) parengtose kalinių teisėse nustatyta, kad tuo atveju, kai pasivaikščiojimų kiemeliai yra tik nežymiai didesni už kameras, o kiemelių sienos yra 3 m aukščio – pažeidžiamas Konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Alytaus PN yra netgi mažesni už kai kurias kameras. Taigi, turėtų būti konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal pateiktus skundus atliko neplaninius patikrinimus nuteistųjų valgykloje, tačiau skundai nepasitvirtino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai atsakovas iš anksto yra perspėjamas apie neplanuojamus patikrinimus – yra imamasi visų priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti iki patikrinimo. Pabrėžia, kad teismas atmetė argumentus dėl higienos reikalavimų, nes visi asmenys, dirbantys valgykloje, turi gydytojo leidimą dirbti – „dirbti gali“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad rezoliucija „dirbti gali“ nėra tapati „gali dirbti ruošiant maistą“. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių nuorodų į teisės aktus, reglamentuojančius maisto gamybą.

30. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovo atstovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33. Teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamo maitinimo grindžiamos niekuo nepagrįstais teiginiais, t. y. jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo maitinimo, maisto, pareiškėjas nepateikė. Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba 2018 m. rugsėjo 14 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu pažeidimų nenustatyta. Tai, reiškia, jog maitinimo paslaugos Alytaus PN buvo teikiamos kokybiškai. Teiginys, kad dėl neplaninių patikrinimų bendrovė yra įspėjama ir imamasi priemonių pažeidimams pašalinti, – nepagrįstas, kadangi jokios informacijos apie neplaninius patikrinimus Alytaus PN virtuvės darbuotojai ar kiti UAB „Niklita“ darbuotojai negauna. Pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl higienos reikalavimų yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 2 d.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti, kur ir kada jam trūko gyvenamojo ploto, taip pat aiškiai detalizuoti kitus nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovo atstovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovo atstovas byloje pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, iš kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m).

38. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad iš kameros ploto atėmus sanitarinį mazgą, minimali gyvenamojo ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, turi būti 4 kv. m.

39. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

40. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad jam teko per mažas gyvenamasis plotas, t. y. nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,6 kv. m), kai teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, o skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus, o nesant objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Pagal atliktą pirmosios instancijos teismo apskaičiavimą pareiškėjui visada teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto (pareiškėjui teko nuo 4,686 kv. m iki 4,48 kv. m ploto).

42. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 1 priede nustatyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1-R25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 23 punkte įtvirtinta analogiška nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

43. Pareiškėjas yra nuteistasis, atlikinėjantis bausmę Alytaus PN, t. y. asmuo, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato BVK (1 str. 1 d.). BVK 101 straipsnyje yra nustatyta nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu: pagal šio straipsnio 1 dalį advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Teisė susitikti su advokatu nėra apribota ir nuteistiesiems, paskirtą nuobaudą atliekantiems kamerų tipo patalpose, tačiau teisę skambinti telefonu tokiems nuteistiesiems apriboja specialios BVK 145 straipsnio 1 dalies normos. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 49-385 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nuobauda pradėta vykdyti, t. y. pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2020 m. vasario 27 d., išleistas iš kamerų tipo patalpų 2020 m. kovo 27 d. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. Alytaus PN direktoriui pateikė prašymą leisti paskambinti advokato padėjėjai R. V., kuri 2020 m. vasario 24 d. pagal leidimo ir pavedimo sutartį pareiškėjui paskirta teikti teisinę pagalbą. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas 2020 m. vasario 27 d. – 2020 m. kovo 27 d. laikotarpiu pažeistos nebuvo.

44. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinys patvirtina, kad teismas išsamiai pasisakė dėl skundo argumentų, jog buvo užtikrintas netinkamas maitinimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktai ir 2020 m. birželio 4 d. raštas Nr. 22S-(22.5)-427 patvirtina, kad Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal pateiktus skundus atliko neplaninį patikrinimą UAB „Niklita“ nuteistųjų valgykloje. Abiem atvejais pranešimai nepasitvirtino ir pažeidimų nustatyta nebuvo.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ryšio blokavimo įranga, natūraliu ir dirbtiniu apšvietimais, ventiliacija, pasivaikščiojimo kiemeliais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šių pareiškėjo nurodytų pažeidimų išsamiai pasisakė, nenukrypdamas nuo LVAT formuojamos praktikos juos įvertino, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių ši išvada turėtų būti pripažinta neteisinga, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir papildomai šiuo klausimu nepasisako.

46. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas, ginčo laikotarpiu kalėdamas Alytaus PN, patyrė tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl teisės aktuose numatytų higienos sąlygų (nustatytas Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas) neužtikrinimo, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo priteisti jam neturtinę žalą pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo jam būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai.

48. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjui kilusius nepatogumus.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan