8162d554-e98c-45a2-898e-890942e422e8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-4389-1100/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03653-2019-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. spalio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, Rasai Pladaitei, Akvilei Nemanienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M., jo atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 ir 6 dalis, 426 straipsnio 5 dalį. Teismas n u s t a t ė: I. Teismo nustatytos aplinkybės V. M. 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.22 val., važiuodamas motociklu KTM 1190 RC8R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 14 km, apvažiavo kitas transporto priemones, nenaudodamas nustatytų įspėjamųjų signalų, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 82 punkto reikalavimÄ .

V. M. Å¡iais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Be to, V. M. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.22 val., važiuodamas motociklu KTM 1190 RC8R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 14 km, nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, didindamas važiavimo greitį, nepraleido policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėliais bei specialiais garso signalais ir nesustojo, kaip to reikalaujama pagal taisykles.

V. M. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė KET 4, 5, 9, 12, 16 ir 127 punktų reikalavimus. II. Byloje surinkti įrodymai V. M. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę tik dėl vieno jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. dėl posÅ«kio signalų nerodymo vairuojant motociklÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau dėl kitų administracinių nusižengimų padarymo neigė kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiÅ¡kino, kad, 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.20 val. (karÅ¡ta vasaros diena, Å¡vietė saulė jam į akis) važiuodamas motociklu Vilniuje, nuo GariÅ«nų link Vievio, A1 magistraliniu keliu, persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ , norėdamas apvažiuoti kitas transporto priemones, tačiau tai nelaikytina lenkimu, nes eismas vienpusis.

Tuo metu transporto priemonių buvo nemažai. Apvažiavęs transporto priemones pirmoje eismo juostoje, V. M. sugrįžo atgal į pirmÄ eismo juostÄ , vėliau pamatė iÅ¡ kairės pusės, t. y. antra eismo juosta, važiuojančius policijos pareigÅ«nus, kurie pamojo ranka, ir jis iÅ¡ karto sustojo vykdydamas nurodymÄ . Jo manymu, policijos pareigÅ«nai užnugaryje važiavo kažkurį laikÄ , tačiau negirdėjo jokio garso signalo ir nematė policijos pareigÅ«nų automobilio. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad mieste motociklu važiuoja statmena poza, o užmiestyje važiuojant didesniu greičiu – labiau gulsčia poza, tuomet per veidrodėlius nematyti, kas vyksta už nugaros.

Be to, tÄ dienÄ Ä¯ akis Å¡vietė saulė, todėl tai irgi galėjo lemti policijos pareigÅ«nų nepastebėjimÄ . V. M. paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nų automobilį su įjungtais Å¡vyturėliais pastebėjo tik tada, kai Å¡i transporto priemonė važiavo lygiagrečiai su juo, pamatė ranka duotÄ nurodymÄ sustoti, tuomet iÅ¡ karto tai padarė. Nagrinėjamo įvykio metu greičio nedidino, važiavo maždaug 110–120 km/greičiu, tokia aplinkybė užfiksuota vaizdo įraÅ¡e. Nuo tada, kai policijos pareigÅ«nai privažiavo prie V.

M. ir jis juos pastebėjo, praėjo 29 sekundės. V. M. nurodė, kad motociklas nuosavybės teise priklauso jam, visi dokumentai tvarkingi, jo vairuotojo pažymėjimas galiojantis, važiuojant buvo sÄ moningas ir blaivus, todėl neturėjo tyčios nestoti policijos pareigÅ«nams. Teisę vairuoti motociklÄ turi du ar tris mėnesius, jÄ Ä¯gijo tik 2019 m. gegužės mėnesį. Motociklu važinėja nedažnai (per savaitę vienÄ ar du kartus), anksčiau incidentų nėra buvę važiuojant Å¡ia transporto priemone.

V. M. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad, vairuodamas motociklÄ , buvo blaivus, transporto priemonė tvarkinga, su technine apžiÅ«ra ir galiojančiu draudimu, dėl Å¡viečiančios saulės ir motociklo garso nematė policijos pareigÅ«nų automobilio Å¡vyturėlių (b. l. 1). V. M. atstovo advokato M. Arasimavičiaus pateiktuose 2019 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kurias nurodė V. M., duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu (b. l. 15–22).

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Kelių patrulių rinktinės patrulis, įvykio dienÄ kartu su kolega Vilniuje, GariÅ«nų g., prie parduotuvės „Depo“ pastebėjo motociklÄ , kuris dideliu greičiu važinėjo tarp automobilių iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ . Todėl buvo nuspręsta pažiÅ«rėti, kaip vairuotojas elgsis toliau. Motociklininkas 6–7 kartus įtartinai keitė važiavimo eismo juostas, taip pat nerodė posÅ«kio signalo (pradinė pretenzija), važiavo dideliu greičiu (apie 190 km/h), todėl buvo nuspręsta jį sustabdyti.

Prie GariÅ«nų buvo 500 metrų atstumas nuo vairuotojo. Eismas nebuvo intensyvus, tačiau kelyje automobilių buvo. Eismo sÄ lygos buvo geros, o matomumas puikus. Nors tÄ dienÄ Å¡vietė saulė į priekinę automobilio dalį, tačiau netvieskė į akis. Policijos pareigÅ«nai bandė sustabdyti motociklininkÄ , įjungę garso signalÄ ir Å¡vyturėlius, taip pat per garsiakalbį sakydami motociklo numerius, reikalaudami vairuotojo sustoti, tačiau V. M. visiÅ¡kai nereagavo. Motociklo valstybinius numerius policijos pareigÅ«nai pranešė budėtojui, tikėdamiesi sulaukti pastiprinimo.

Kelis kartus policijos pareigÅ«nai prisivijo dideliu greičiu važiuojantį motociklininkÄ 2–3 metrų atstumu, už degalinės „Emsi“ važiavo lygiagrečiai, taip pat bandė stumti jį į kelkraÅ¡tį, tačiau jis vis tiek nestojo. IÅ¡ visų veiksmų buvo nuspręsta, kad motociklininkas vengia sustabdyti transporto priemonę. NeaiÅ¡ku, ar V. M. pastebėjo policijos pareigÅ«nus, nes jis nesukiojo galvos, tačiau policijos pareigÅ«nams važiuojant su Å¡vyturėliais ir garsiniu signalu, visi vairuotojai traukėsi.

Galiausiai policijos pareigÅ«nai motociklininkÄ aplenkė iÅ¡ kairės pusės ir susilygino su juo prie GrigiÅ¡kių popieriaus fabriko, tuomet jis atsisuko ir sustojo. Sustabdymas truko maždaug pusantros minutės, pats nestojimas – 2 minutes. Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad nepastebėjo policijos pareigÅ«nų, neturėjo tyčios nestoti. Pasak liudytojo, jei motociklininko Å¡almas gamyklinis, tai policijos pareigÅ«nų garsinis signalas girdimas labai gerai, be to, intensyviai tvieskiamas raudonai mėlynas signalas, kuris aiÅ¡kiai matyti per veidrodėlius.

Patikrinus vairuotojo dokumentus, esminių pažeidimų nenustatyta. Liudytojas nurodė, kad mėgsta fiksuoti pažeidimus ir „plačiai“ raÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolus. Ypač daug vairuotojų nesustojimų vyksta naudojant bÅ«tent tÄ policijos pareigÅ«nų automobilį, kuris buvo naudojamas nagrinėjamo įvykio metu. Liudytojas A. S. (A. S.) teismo posėdžio metu parodė, kad su patruliu S. K. važiavo Vilniuje, GariÅ«nų g., ir pastebėjo pravažiuojantį motociklÄ , kurio vairuotojas policijos pareigÅ«nams sukėlė įtarimÄ , nes žvalgėsi į policijos pareigÅ«nus, todėl buvo nutarta jį patikrinti.

Policijos pareigÅ«nai pradėjo vytis motociklÄ A1 kelyje, naudodami garso ir Å¡viesos signalus, tačiau vairuotojas nestojo ir padidino greitį, be posÅ«kių manevravo tarp eismo juostų. Kiti automobiliai trukdė gaudynėms, bet traukėsi, jų metu motociklininkas nesidairė. Kai policijos pareigÅ«nų automobilis susilygino su motociklu, V. M. atsisuko į Å¡onÄ ir pastebėjo policijos pareigÅ«nus, tuomet iÅ¡ karto sustojo. Apie vienÄ ar tris minutes buvo įjungti signalai. Motociklininkas paaiÅ¡kino, kad nepastebėjo policijos pareigÅ«nų, veidrodėliai buvo nenureguliuoti, o garso sirenos negirdėjo.

Nagrinėjamu atveju kategoriškai nepatvirtino, ar V. M. pastebėjo policijos pareigūnus, ar ne. Liudytojas patvirtino, kad jo kolega mėgsta labai „plačiai“ rašyti administracinio nusižengimo protokolus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kurias nurodė liudytojai teismo posėdžio metu (b. l. 5–6).

IÅ¡ VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad motociklo KTM 1190 RC8R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. M. (b. l. 8). IÅ¡ UAB „Tulvita“ transporto priemonės triukÅ¡mo lygio matavimo protokolo matyti, kad faktiÅ¡kai motociklo KTM 1190 RC8R variklis sukelia 113 dB triukÅ¡mÄ (b. l. 26). 2019 m. rugpjūčio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, pasikeitus motociklininko sėdėsenos pozai į gulsčiÄ , per galinio vaizdo veidrodėlius automobilis nėra matomas.

Antstolis pripažino ir užfiksavo, kad už nugaros važiuojančio automobilio šiek tiek pasilenkus nebesimato (b. l. 28–36). Motociklų vairavimo instruktoriaus A. R. pažyma patvirtina, kad motociklininko, važiuojančio mažu ir dideliu greičiu, sėdėsena ir galinio vaizdo matomumas skiriasi. Mažu greičiu važiuojančio motociklininko taip stipriai neveikia oro pasipriešinimo jėgos, dėl to vairuotojas gali sėdėti stačiau (ištiestomis rankomis). Visgi, važiuodamas dideliu greičiu (automagistralėje) motociklininkas nebegali sėdėti stačiai ir išlaikyti tiesių rankų dėl padidėjusio oro pasipriešinimo.

Taisyklinga dideliu greičiu važiuojančio motociklininko kūno padėtis yra pasilenkus (netgi atsigulus ant motociklo kuro bako). Dėl pasikeitusios sėdėsenos ir žiūrėjimo kampo į galinio vaizdo veidrodėlius gali nesimatyti vaizdo, esančio motociklo užpakalyje, jei veidrodėliai buvo sureguliuoti važiavimui statmenai (b. l. 39–40). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informatikos ir ryšių skyriaus vedėjo J. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad informacija apie garso lygį, kurį kelia įjungti policijos tarnybinio automobilio garso signalai yra pateikta oficialiame „Federal Signal Vama“ įmonės tinklapyje, tačiau garso lygis decibelais nenurodomas (b. l. 53–55).

Byloje pateiktas įvykyje dalyvavusių policijos pareigÅ«nų pokalbio garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nai apie V. M. nesustojimÄ 2019 m. rugpjūčio 13 d. 17:20:46 pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui. Netrukus (17:21:27) buvo praneÅ¡ta, kad motociklininkas sustabdytas. Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos V. M. stabdymo aplinkybės (b. l. 57). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimÄ . Atitinkamai KET 82 punktas reglamentuoja, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais, o jeigu Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieÅ¡ pradėdamas važiuoti ir prieÅ¡ sustodamas; prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieÅ¡ apvažiuodamas kliÅ«tį ir baigdamas jÄ apvažiuoti, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, prieÅ¡ apsisukdamas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. M. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. nerodė posÅ«kio signalų persirikiuodamas į kitas eismo juostas. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdžio metu V. M. pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kad, bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje vairuodamas motociklÄ ir persirikiuodamas į eismo juostas, nerodė posÅ«kio signalų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtus veiksmus patvirtina tiesioginių nagrinėjamo įvykio liudytojų S. K. ir A. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, ir vaizdo įrašas. Įvykio aplinkybes taip pat netiesiogiai įrodo patrulio S. K. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad motociklo vairuotojas, keisdamas eismo juostas, nerodė įspėjamųjų signalų. Teismas konstatuoja, kad V. M., byloje nurodytu laiku ir vietoje važiuodamas motociklu KTM 1190 RC8R, apvažiavo kitas transporto priemones nenaudodamas nustatytų įspėjamųjų signalų.

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 82 punkto reikalavimÄ , todėl padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. M., darydamas šį KET pažeidimÄ , ne apvažiavo, o lenkė kitas transporto priemones. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo darė tokius veiksmus ne iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , o manevruodamas kelyje, kuris sudarytas iÅ¡ tos pačios krypties eismo juostų.

Tai negali bÅ«ti vertinamas kaip lenkimas pagal KET 3.9 punktÄ . Todėl Å¡is netikslumas taisytinas įvardijant, kad V. M. apvažiavo kitas transporto priemones, nenaudodamas nustatytų įspėjamųjų signalų. Tai nelaikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybÄ pažeidimu, tuo labiau kad aptariamas patikslinimas nekeičia atitinkamo KET punkto ar ANK straipsnio pažeidimo turinio. Kita vertus, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog V.

M. padarė kitus du jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 6 dalyje ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje. ANK 417 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimÄ , nesustojimÄ , kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitokį kliudymÄ jų eismui. KET 12 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti keliÄ artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais Å¡vyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.

Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, kai jo nėra, – prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (keliuose su skiriamÄ ja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, taip pat teismo posėdžio metu gautus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog V.

M. veiksmuose yra minėto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Administracinio nusižengimo protokole tik abstrakčiai nurodytas Å¡is galimas V. M. padarytas administracinis nusižengimas, nekonkretizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų. Be to, toks V. M. veiksmų kvalifikavimas yra perteklinis ir nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujantis kitam jam inkriminuotam administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Liudytojų parodymai ir vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai vijosi motociklÄ vairuojantį V.

M. bÅ«tent dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, todėl Å¡vyturėliai ir garso signalas buvo naudojami sustabdyti Å¡iÄ transporto priemonę, o ne reikalauti, kad ji praleistų policijos pareigÅ«nų automobilį, kuris, pavyzdžiui, vyko į įvykio vietÄ , vijosi kitÄ transporto priemonę ar pan. Akivaizdu, kad tuo pačiu metu neįmanoma ir nepraleisti policijos pareigÅ«nų automobilio, ir nevykdyti policijos pareigÅ«nų reikalavimo sustoti. Taigi darytina iÅ¡vada, kad V. M. veiksmai neturi ANK 417 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.

Uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. KET 16 punkte yra įtvirtintas įpareigojimas, kad tikrinančio pareigÅ«no stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo jÄ sustabdyti ir pateikti reikalingus dokumentus. Pažymėtina, jog Å¡is administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rÅ«Å¡imi – tiesiogine tyčia (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-323-1020/2017, 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-59-1020/2017).

Taigi aptariamam administraciniam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, jog asmuo suvokdamas, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų, tyčia nepaklūsta tokio pobūdžio reikalavimui. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naÅ¡tos, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepaÅ¡alintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka.

Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. M., veikdamas tiesiogine tyčia, nepakluso policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustoti. Byloje nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai, vydamiesi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamÄ motociklÄ , naudojo įjungtus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlius bei specialų garso signalÄ , tačiau Å¡iuo atveju vien tai neįrodo, kad jis padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 426 straipsnio 5 dalyje.

Pažymėtina, kad V. M. nuo pat jo vairuojamo motociklo sustabdymo momento teigė, kad jis nesuprato, jog buvo stabdomas policijos pareigÅ«nų. Tokios pozicijos jis laikėsi tiek suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , tiek duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu. Kiti byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai S. K. ir A. S. negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, kad V. M. matė ar girdėjo už jo važiavusį policijos pareigÅ«nų automobilį.

Å ie liudytojai taip pat parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tuo metu nebuvo atsisukęs pažiÅ«rėti, kas vyksta už jo nugaros. Taigi liudytojai S. K. ir A. S. neabejotinai nepatvirtino, kad V. M. pastebėjo ir (ar) girdėjo už jo buvusio policijos pareigÅ«nų automobilio Å¡vyturėlius ir specialų garso signalÄ . Minėti liudytojai teismo posėdžio metu labiau pateikė savo subjektyviÄ nuomonę, kad pagal esamÄ situacijÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo (privalėjo) suprasti apie duotÄ reikalavimÄ sustoti.

Kita vertus, to nepakanka pripažinti V. M. tyčiÄ padaryti administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, jog, važiuojant Vilniuje, GariÅ«nų g., buvo pastebėtas pravažiuojantis motociklas, kurio vairuotojas policijos pareigÅ«nams sukėlė įtarimÄ , nes žvalgėsi į policijos pareigÅ«nus, todėl buvo nutarta jį patikrinti. Kita vertus, tuo pačiu automobiliu važiavęs kitas policijos pareigÅ«nas S. K. apskritai nenurodė, kad V.

M. žvalgėsi į policijos pareigÅ«nų automobilį, o jo vairuojamo motociklo stabdymo priežastis buvo įspėjamųjų posÅ«kių nerodymas apvažiuojant kitas transporto priemones, juolab tai buvo pastebėta gana tolimu atstumu. Sprendžiant, ar V. M. turėjo tyčiÄ nepaklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti vairuojamÄ motociklÄ , svarbus objektyvus įrodymas – vaizdo įraÅ¡as. IÅ¡ jo matyti, kad policijos pareigÅ«nų tarnybinis automobilis įjungė mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlius, kai prieÅ¡ jį važiavo kitas automobilis, o ne V.

M. motociklu, todėl kategoriÅ¡kai teigti, kad jau tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo suprasti esÄ s stabdomas, nėra pagrindo. Tokios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manevravo tarp kitų transporto priemonių, nes policijos pareigÅ«nų automobilis nuo jo buvo gana toli nutolęs. ReikÅ¡minga ir tai, kad nuo policijos pareigÅ«nų automobilio priartėjimo prie V. M. vairuojamo motociklo, kai tarp jų nebebuvo jokių transporto priemonių ir atstumas nebuvo itin didelis, iki jų susigretinimo, kai netrukus policijos pareigÅ«nas nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sustabdyti transporto priemonę, praėjo trumpas laiko tarpas (apie 0,5 minutės).

IÅ¡ to paties vaizdo įraÅ¡o matyti, kad V. M., Å¡alia savęs pamatęs policijos pareigÅ«nų transporto priemonę (pažiÅ«rėjęs į Å¡onÄ ) ir nurodymÄ sustoti, iÅ¡ karto pradėjo stabdyti motociklÄ , kuris netrukus sustojo (viskas užtruko maždaug apie 13 sekundžių). Toks nedidelis laiko tarpas neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad V. M. norėjo tyčia nepaklusti pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apie tai taip pat netiesiogiai leidžia spręsti byloje pateiktas įvykyje dalyvavusių policijos pareigÅ«nų pokalbio garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nai apie V.

M. nesustojimÄ 2019 m. rugpjūčio 13 d. 17:20:46 pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, o apie sustabdymÄ â€“ 17:21:27, t. y. praėjus labai trumpam laiko tarpui (apie 40 sekundžių). Nors vaizdo ir garso įraÅ¡o laikai nesutampa, tačiau tai savaime negali bÅ«ti aplinkybe, dėl kurios bÅ«tų pagrindas abejoti Å¡ių įrodymų tikrumu. Negalima ignoruoti V. M. ir jo atstovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (2019 m. rugpjūčio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), motociklų vairavimo instruktoriaus A.

R. pažymos), pagal kuriuos motociklininko, važiuojančio mažu ir dideliu greičiu, sėdėsena ir galinio vaizdo matomumas skiriasi, o šiek tiek pasilenkus, už nugaros važiuojančio automobilio nebesimato, jeigu veidrodėliai sureguliuoti važiavimui stačia sėdėjimo poza (b. l. 28–36, 39–40). Neatmestina, kad dėl nemažo važiavimo greičio ir su tuo susijusios sėdėsenos padėties ant motociklo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepastebėti už jo važiuojančio policijos pareigūno tarnybinio automobilio, juolab, kaip minėta, jis pradėjo stabdyti iš karto, kai abi transporto priemonės važiavo greta ir V.

M. pastebėjo tai. Sprendžiant apie visÄ situacijÄ , svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, policijos pareigÅ«nams sustabdžius V. M., Å¡is buvo blaivus, pateikė visus reikiamus transporto priemonės dokumentus, dėl to nebuvo nustatyta KET pažeidimų, taigi darytina iÅ¡vada, kad jis neturėjo tikslo nepaklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustoti. Galiausiai teismas vertina tÄ aplinkybę, kad V. M. įgijo teisę vairuoti motociklus Å¡iek tiek daugiau kaip prieÅ¡ tris mėnesius iki nagrinėjamo įvykio (b. l. 9).

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepatyrimas vairuoti galingÄ transporto priemonę, turinčiÄ vairavimo ypatumų, galėjo prisidėti prie to, kad jis nedelsiant nesuprato, kad buvo stabdomas policijos pareigÅ«nų. Taigi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nepaneigta V. M. versija, kad, policijos pareigÅ«nams stabdant jo vairuojamÄ motociklÄ , jis neturėjo tyčios nepaklusti tokiam policijos pareigÅ«nų reikalavimui, o asmens tyčiÄ bÅ«tina nustatyti siekiant jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

Ä®vertinęs tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog V. M. tyčia nepakluso policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar nepraleido policijos pareigÅ«nų automobilio su įjungtais Å¡viesos ir garso signalais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. M. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 6 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų požymių.

Dėl Å¡ios priežasties aptartų administracinių nusižengimų teisena V. M. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad V. M. administracinio nusižengimo protokole inkriminuoti KET 4, 5 ir 9 punktai, kurie nustato bendrÄ sias eismo dalyvių pareigas, kurios nėra susijusios su V. M. inkriminuotais administraciniais nusižengimais. Todėl minėti KET punktai apskritai laikytini pertekliniais. IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trisdeÅ¡imt iki devyniasdeÅ¡imt eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas V. M. administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių Å«kiu), kaltės formÄ (administracinis nusižengimas padarytas tyčia), į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į jo asmenybę. V. M. dirba, anksčiau tris kartus baustas administracine tvarka už automobilio vairavimÄ virÅ¡ijant leistinÄ greitį ir automobilio pastatymÄ neleistinoje vietoje, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini itin Å¡iurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 3–4).

Byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. teisę vairuoti motociklÄ Ä¯gijo 2019 m. gegužės mėnesį, taigi motociklu važinėja dar tik kelis mėnesius. Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ kad V. M. charakterizuojamas labiau teigiamai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, V. M. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymÄ skirtina sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis (40 Eur) artimas minimumui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Pripažinti V. M. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 Eur (keturiasdeÅ¡imties eurų) dydžio baudÄ . Nutraukti administracinių nusižengimų teisenos dalį, kurioje V. M. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 6 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, nes V.

M. veikoje nėra administracinių nusižengimų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 6 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) –(duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Darius Lukaitis