8161c8b8-bdc1-4070-bb4e-131a243d4d79 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-6101-621/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00923-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 7 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. J. Ž. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ su skundu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Atsakovas), 295 300 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) buvo laikomas nuo 2012-11-30 iki 2020-03-10 PravieniÅ¡kių PN-AK.

Bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos namuose nuteistųjų skaičius akivaizdžiai virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių, kas iÅ¡ esmės lėmė žeminančias žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ bausmės atlikimo sÄ lygas visais aspektais, t. y. sanitariniu, fiziniu, sveikatos priežiÅ«ros, psichologiniu ir kt. Gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui, tarp jų ir pareiÅ¡kėjui, vidutiniÅ¡kai teko apie 2,3 kv. m. gyvenamojo ploto. BÅ«riuose, kuriuose bÅ«davo 70-90 nuteistųjų, tekdavo naudotis tik 6 praustuvėmis, 6 klozetais ir 3 pisuarais, dėl ko Å¡iose patalpose nebuvo užtikrinta sanitarinius reikalavimus atitinkanti tvarka.

Maitinimosi patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose neįrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema, kas lėmė antisanitarines sÄ lygas. Skalbyklos ir džiovyklos plotas nesiekia nė 10 kv. m., todėl Å¡ios patalpos neatliko savo tiesioginės paskirties, dėl ko ilgai tekdavo dėvėti purvinus rÅ«bus, o jeigu pavykdavo iÅ¡siskalbti, tai juos džiovindavo užsivilkęs ant savo kÅ«no kaip ir daugelis kitų nuteistųjų, kas vėsiuoju-Å¡altuoju metų laiku sukeldavo perÅ¡alimo ligas, kuriomis ir pareiÅ¡kėjas.

PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamųjų patalpų ventiliacija nėra pritaikyta dideliam nuteistųjų skaičiui, dėl ko Å¡ios patalpos tvankios ir sunku iÅ¡simiegoti tam skirtu laiku. Antisanitarinės sÄ lygos yra palankios veistis įvairiems graužikams ir vabzdžiams, ypač kraugeriams. Visose patalpose, tiek gyvenamose, tiek maisto bloke, buvo pelių ir žiurkių. Miegamose patalpose buvo blakių ir tarakonų. PareiÅ¡kėjas buvo sukandžiotas, įkandimo vietas nepakeliamai niežti, o kuomet nevalingai pasikasoma, tos vietos pradeda pÅ«liuoti.

Ant pareiÅ¡kėjo kÅ«no buvo nuolat pÅ«liuojančios žaizdos, atsiradusios po Å¡ių vabzdžių įkandimų. Ä®vardytos bausmės atlikimo sÄ lygos yra prieÅ¡ingos pataisos namų paskirčiai. PravieniÅ¡kių PN-AK negali atlikti nuteistųjų auklėjamosios funkcijos. Bausmės atlikimo sÄ lygos žemina žmogiÅ¡kÄ jį nuteistųjų orumÄ , gniuždo nuteistuosius psichologiÅ¡kai, kas neretai priveda prie suicido. Tai palietė ir pareiÅ¡kėjÄ asmeniÅ¡kai. Pagal savo prigimtį pareiÅ¡kėjas yra jautrus, bet stiprus žmogus.

Tačiau jį sugniuždė ne teismo paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis, o psichologiÅ¡kai palaužė apibÅ«dintos bausmės atlikimo sÄ lygos, dėl ko palaipsniui atsirado depresijos požymiai. Å iuo atžvilgiu ne kartÄ kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK medikus, tačiau Å¡ie rimtos Å¡io pobÅ«džio pagalbos nesuteikė, dėl ko pareiÅ¡kėjo psichologinė krizė gilėjo ir, jausdamasis beviltiÅ¡kai prislėgtoje bÅ«senoje ryžosi savižudybei, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, pareiÅ¡kėjo gyvybė buvo iÅ¡gelbėta.

Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja PravieniÅ¡kių PN-AK, neteisėta veika, kaip jau minėta, pasireiÅ¡kė tuo, kad nuteisti laisvės atėmimo bausme asmenys, tarp jų ir pareiÅ¡kėjas, bausmę atliko sÄ lygomis, kurios akivaizdžiai neatitiko sÄ lygų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Bausmės atlikimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjÄ psichologiÅ¡kai suluoÅ¡ino, privedant net iki savižudybės, kÄ pareiÅ¡kėjas kvalifikuoja kaip neturtinę žalÄ . Tarp anksčiau nurodytos neteisėtos veikos ir neturtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes teisės aktams neatitinkančios bausmės atlikimo sÄ lygos lėmė pareiÅ¡kėjo psichologinės-psichinės sveikatos suluoÅ¡inimÄ â€“ neturtinės žalos kilimÄ .

Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-ANK, kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad netinkamos, akivaizdžiai prieÅ¡taraujančios teisės aktams kriminalinės bausmės atlikimo sÄ lygos vieÅ¡ai žinomos ir tęsiasi deÅ¡imtmečiais, t. y. Å¡i institucija nevykdo įstatymuose numatytos pareigos, neveikia taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija privalėjo ir privalo veikti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčo laikotarpiui nuo 2012-11-30 iki 2018-04-21 taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taip pat atsiliepime nurodė, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo kėlimosi iki miego laiko nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi 11 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurioje buvo 21 miegama vieta. Vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,21 kv. m. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerų tipo patalpose laisvės atėmimo bausmės neatliko. Reikalavimus dėl minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose asmeniui nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. T-41 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Atsakovas pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bÅ«tina pažymėti, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais. Antrojo sektoriaus 11 būrio sanitariniu mazgu naudojasi tik 11 būrio nuteistieji. Sanitariniame mazge įrengtos medinės darinėjamos durys.

Sanitarinių mazgų plotas į gyvenamÄ jį plotÄ neskaičiuojamas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Antrojo sektoriaus 11 bÅ«rio 4 patalpos skundžiamu laikotarpiu netikrino. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato: „KarÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.“ Teisės aktai nenumato karÅ¡tÄ vandenį tiekti j trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpas.

Antrajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje (plotas 41 m2) ir džiovykloje (plotas 18.32) yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, batus. BÅ«riuose tam numatytose vietose įrengtos automatinės skalbimo bei džiovinimo maÅ¡inos. Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rių kiemuose po stacionariais stogeliais. Antrojo sektoriaus Kamerų tipo patalpose atliekančių drausmines nuobaudas nuteistųjų neÅ¡varÅ«s drabužiai bei patalynė surenkami ir priduodami į Ä®staigoje esančiÄ skalbyklÄ .

IÅ¡skalbti ir iÅ¡džiovinti skalbiniai grÄ Å¾inami nuteistiesiems. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustato: „17. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“. 11 bÅ«rio patalpos vėdinamos per langus. Nuo 2016-11-23 įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Ä®staigos patalpų valymo vykdymo tvarkÄ nustato PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. vasario 8 d.

įsakymas Nr. V-56 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Ä®staiga užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės, vykdymÄ . Å varai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės (valymo priemonių iÅ¡davimo žurnalai pridedami).

Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų atsirasti pelėsis ar parazitai. PareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę 2-ame sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų psichologinio sukrėtimo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė. Todėl vertinant aplinkybes, jog PareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų jautė neigiamas emocijas, baimes, iÅ¡gyvenimus bei stresÄ yra nepagrįstos.

Iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

Pažymėtina ir tai, kad suimtasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui, sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas V. J. Ž. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 295 300 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012-11-30 iki 2020-03-10. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.

Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ . CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , todėl Å¡iam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminÄ praleidęs, nes tik 2021-04-23 kreipėsi į teismÄ (spaudas ant voko). Todėl Å¡iuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos ir pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-11-30 iki 2018-04-22 atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, jog jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei tai numato teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, galiojusios iki 2020-01-22) (toliau – ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės) 111. punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2. punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (2.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.2. punktas).

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018-04-23 iki 2020-03-10 PravieniÅ¡kių PN-AK antrajame sektoriuje buvo laikomas 11 bÅ«rio 4 brigados bendrabučių tipo patalpose, kurių plotas 67,41 kv. m., 21 miegama vieta.

Byloje nėra duomenų, kad gyvenamosiose patalpose (bendrabučio ar kameros tipo) buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra miegamų vietų. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ atsakovo atsiliepimo bei pažymos Nr. 77-1262 matyti, kad sanitarinių mazgų plotas į gyvenamÄ jį plota neįskaičiuotas. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam bendrabučių tipo patalpoje teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m. ploto.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ventiliacija nepritaikyta dideliam nuteistųjų skaičiui. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ 2021-06-04 pažymos Nr. 77-1262 matyti, kad 11 bÅ«rio patalpos vėdinamos per langus. PareiÅ¡kėjas dėl blogos ventiliacijos su skundais ar praÅ¡ymais į atsakovÄ nesikreipė. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad dėl patalpų vėdinimo atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas nurodė, kad maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nebuvo įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, jog skalbyklos plotas buvo mažesnis, nei 10 kv. m., todėl šios patalpos neatliko savo tiesioginės paskirties, dėl ko ilgai tekdavo dėvėti purvinus rūbus, o jeigu pavykdavo išsiskalbti, tai juos džiovindavo užsivilkęs ant savo kūno. Tokie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs. Pareiškėjas neteikė skundų atsakovui dėl negalėjimo pasinaudoti skalbykla ar džiovykla.

Iš 2021-06-04 pažymos Nr. 77-1262 matyti, kad antrajame sektoriuje veikianti skalbykla ir džiovykla yra skirtingose patalpose. Skalbyklos plotas 41 kv. m., džiovyklos plotas 18,32 kv. m. Atsakovas paneigė pareiškėjo teiginius, todėl pareiškėjo argumentai, dėl negalėjimo pasinaudoti skalbykla ir/ar džiovykla atmestini, kaip nepagrįsti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad visose patalpose, tiek gyvenamose, tiek maisto bloke, buvo pelių ir žiurkių. Miegamose patalpose buvo blakių ir tarakonų.

PareiÅ¡kėjas buvo sukandžiotas, ant pareiÅ¡kėjo kÅ«no buvo nuolat pÅ«liuojančios žaizdos, atsiradusios po Å¡ių vabzdžių įkandimų. IÅ¡ 2021-06-04 pažymos Nr. 77-1262 matyti, kad nuo 2016-11-23 įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų).

Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Å iuos duomenis patvirtina UAB „Utenos deratizacija“ darbų/paslaugų atlikimo aktai. IÅ¡ asmens sveikatos istorijos matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje įrašų dėl vabzdžių įkandimo, pÅ«lingų žaizdų, nėra. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Viena iÅ¡ bÅ«tinų neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygų yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmai. Nenustačius, valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti jam neturtinės 295 300 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. J. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl 295 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Žanas Kubeckas