2018-11-28 Nr. AB-21662-3-63-3-01184-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3324-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01184-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18; 42.7; 59.1.4

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) su skundu (b. l. 3–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės V. K. (toliau – ir atsakovė) priteisti 15,54 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

1.1. Pareiškėjas prašymą (b. l. 3) grindė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu T2-426, kurio pagrindu patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti.

1.2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė 15,54 Eur vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. nuosavybės teise valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir už laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nuosavybės teise valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

2. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie atsakovo skundą buvo informuota viešo paskelbimo būdu.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo naudai 8,61 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atsakovės V. K.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovės nesumokėtos 15,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

5. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

5.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 5–8) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. liepos 29 d. atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininke, o laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. – nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininke, todėl pagal Nuostatų 3 punktą nurodytu laikotarpiu ji buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

5.2. Butų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, buvo pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

5.3. Pažymoje apie skolą (b. l. 4) nurodyta, jog per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, susidarė 4,67 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas, o per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, – 10,87 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

6. Teismas nustatęs, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. už valdytą nekilnojamojo turto objektą ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, sprendė, kad 4,67 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjui priteistina. Nustatęs, jog nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. liepos 29 d. atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pareiškėjui iš atsakovės priteisė 3,94 Eur (10,87-6,93=3,94 Eur) vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą.

7. Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą iš dalies, pasisakė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog asmuo neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims (žr. pvz: 2015 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. A-888-556/2015, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. A556-1729/2014). Pareiškėjui neįrodžius, jog nekilnojamojo turto objektu – butu (adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda), atsakovė faktiškai naudojosi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 14 d., nuo 2016 m. liepos 30 iki 2016 m. liepos 31 d., prašymą toje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 26 ir 27) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir reikalavimą dalyje dėl 10,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos patenkinti.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog:

9.1. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas, savo esme, yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia civiliniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška – tylėjimas. Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis).

9.2. Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retrospektyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

9.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje Nr. A-2486-602/2016 išaiškino, kad su nekilnojamojo turto objektais susijusios prievolės, kurios atsiranda po šio turto palikėjų mirties, yra turto paveldėtojų prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas; ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų taikymo prasme turto paveldėtojas yra pripažintinas disponavusiu turto objektu nuo šio turto palikėjo mirties momento.

9.4. Išrašas iš Gyventojų registro patvirtina, kad buvusi buto, adresu (duomenys neskelbtini) dalies savininkė S. A. mirė 2016 m. vasario 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei Testamentų registro išrašas patvirtina, kad jai nuosavybės teise priklausiusią buto dalį paveldėjo atsakovė V. K. Todėl, pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo dienos.

10. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

12. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia, kad pirmosios instancijos sprendimas būtų pakeistas, teigdamas, jog palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos, taigi, po S. A. mirties (2016 m. vasario 24 d.), buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje dalies savininke tapo atsakovė V. K., kuriai teko pareiga mokėti vietinę rinkliavą nuo 2016 m. vasario 24 d.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.).

15. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

17. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr.38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

18. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, kad tinkamo proceso principas reikalauja, jog sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008).

19. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nors ir turėdamas byloje duomenis, kad atsakovė nebėra nekilnojamojo turto, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkė ir nuosavybės teise jo nebevaldo nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d., būtent šiuo adresu 2017 m. rugsėjo 2 d. siuntė atsakovei pareiškėjo skundą (b. l. 13–14), o nepavykus jo įteikti nurodytu adresu paštu, dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu bei tokiu būdu pranešė atsakovei apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą (b. l. 16). Pareiškėjas apeliaciniame skunde jau nurodo atsakovės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Liepoja, Latvija (b. l. 26). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktame testamentų registro išraše palikimą priėmusio asmens (šiuo atveju atsakovės) nurodytas gyvenamosios vietos adresas taip pat – (duomenys neskelbtini), Liepoja, Latvija (b. l. 29). Vertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių siekiant nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, t. y. neįpareigojo pareiškėjo pateikti papildomus duomenis apie atsakovę (pvz. jos asmens kodą arba gyvenamąją vietą) ir tokiu būdu nepranešęs atsakovei paneigė jos teisėtą interesą žinoti apie prieš ją pradėtą teismo procesą.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, priešingu atveju būtų reikšmingai pažeistos asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai nurodyti Nutarties 15–18 punktuose (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą peržengdamas apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 2 d.).

21. Nutarties 19 punkte nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog buvo pažeista atsakovės teisė būti realiai informuotai apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytai teisme.

22. Tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat grindžia EŽTT išaiškinimu, kuriame akcentuota tai, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

23. EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kuomet taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 39–44).

24. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, šioje byloje iš esmės pažeidė ABTĮ 72 ir 74 straipsnių nuostatas ir tokiu būdu taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, nes atsakovė, neturėdama jokios informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės ir taip pat pareigos domėtis bylos eiga, o iš bylos aplinkybių nustačius, kad buvo priimtas sprendimas tinkamai nepranešus apie gautą prašymą, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai; asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, todėl, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normą ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė