2025-09-03 Nr. AB-13569-3-64-3-01201-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-747-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01201-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, įvardintu pareiškimu, teisme gautu 2025 m. gegužės 26 d., ir prašė: 1) idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, kuriame išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; 3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 4) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 straipsnio 1, 3 dalių ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktų normas; 5) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); 6) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 7) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas).

Pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo terminą, išreikalauti iš darbdavio / atsakovo būtiną dokumentinę medžiagą bylai išnagrinėti, į bylos nagrinėjimą kviesti administracijos direktorę J. K. ir direktoriaus pavaduotoją A. P. (dėl atlyginimo už papildomi atliktą darbą aplinkybių).

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčijamiems administraciniams sprendimams apskųsti.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo ir nurodė, kad, anot pareiškėjo, svarbios termino praleidimo priežastys – „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovo) nesupažindinimas su juo“. Detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, nepagrindė, kas sutrukdė kreiptis į teismą anksčiau. Pareiškėjas apskritai neprašė atnaujinti praleistą terminą apskųsti 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir jau seniai žino apie siekiamus apskųsti įsakymus, nes į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 metų rudenį ir 2024 m. spalio 17 d. nutartimi Nr. I3-15812-641/2024 (skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas netikslus teisėjo kodas – laikytinas rašymo apsirikimu) teismas pareiškėjo analogišką skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 paliko 2024 m. spalio 17 d. nutartį Nr. I3-15812-641/2024 nepakeistą. Taigi, pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, vadinasi, apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. spalio mėnesio. Todėl tai, kad darbdavys (atsakovas) laiku jo nesupažindino su įsakymu, kaip nurodo pareiškėjas, niekaip nepagrindžia, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą septynis mėnesius, skaičiuojant nuo 2024 m. spalio mėnesio, kai apie skundžiamus įsakymus jis neabejotinai žinojo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties Nr. I3-15812-641/2024 priėmimo nuolat teikia analogiškus skundus, kuriuos teismas atsisako priimti, kaip paduotus praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti, tačiau pareiškėjas nenurodo nei naujų faktinių aplinkybių, nei kitokių skundžiamų aktų panaikinimo teisinių pagrindų, nei naujų ar kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimų išaiškinimus neatitinkančiais faktinės tikrovės nenagrinėtinas administracinių teismų dėl to, kad tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku ir pareiškėjo skundą dėl šio reikalavimo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo (kalba netaisyta): 1) „idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Konstitucinio Teismo, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės; 3) LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025), 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025) ir 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (06-04 – yra paskirti šeši, 06-11 – dešimt, 06-18 – penki kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog skundo padavimo terminas yra nepraleistas.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 1 d. pateikė 2025 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, kuriame pakartojo prašymus teismui, nurodytus atskirajame skunde, papildomai prašė pripažinti, kad nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, moralė, vertybės ir demokratinės valstybės esmė (toliau – ir 2025 m. rugsėjo 1 d. prašymas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas, bei kad ginčo dalis nenagrinėtina teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įsakymų panaikinimo paduoti ir nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimų išaiškinimus neatitinkančiais faktinės tikrovės laikė nenagrinėtinu administracinių teismų.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad apskundimo terminas nėra praleistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti skundžiamų įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) 2025 m. gegužės 24 d.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d.

įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, jo argumentai yra išskirtinai hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, neparemti konkrečiais, pagrįstais, išsamiais įrodymais. Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu iš naujo spręsti skundo termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025).

Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, todėl pareiškėjo prašymas pripažinti, jog teiginiai, pateikti Konstitucinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tų pačių argumentų pagrindu teisėjų kolegija nenagrinėja ir pareiškėjo atskirajame skunde ir 2025 m. rugsėjo 1 d. prašyme pateikto analogiško prašymo dėl pripažinimo (ABTĮ 17 str., 18 str.).

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugsėjo 1 d. prašyme prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugsėjo 1 d. prašyme taip pat prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Įvertinusi nagrinėjamos situacijos aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus, subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo priimti atskirosios nutarties. Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat nenustatė poreikio priimti atskirosios nutarties. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis