2021-09-22 Nr. AB-19173-3-62-3-02362-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-819-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02362-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. G. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1368 (toliau – ir Nutarimas ar skundžiamas nutarimas), kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas 30 (trisdešimt) parų perkėlimu į kamerų tipo patalpas už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮ VTT) 50 punkto bei nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir nuteistųjų dienotvarkė), pažeidimus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-4051 (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jis neteisėtų veiksmų neatliko, nedalyvavo masiniuose neramumuose, neniokojo inventoriaus. Tariamo pažeidimo metu buvo savo kameroje ir miegojo, kol 2019 m. liepos 25 d. naktį apie 1 val. 30 min. į jo kamerą įsiveržė pareigūnai, liepė gulti ant grindų, tramdė specialiomis priemonėmis ir kojomis, vėliau pareiškėjas su kitais nuteistaisiais išvestas į kiemą. Pareiškėjas teigė, kad BVK 143 straipsnio 3 dalis numato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Toks reglamentavimas suponuoja nuobaudą skiriančios institucijos pareigą įrodyti buvus pažeidimo – režimo nesilaikymo – sudėtį. Pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai. Anot pareiškėjo, neteisėtais įvardinti jo veiksmai „<...> bendru sutarimu ir vieningais veiksmais keltus masinius neramumus, niokojimą kamerose esančių durų ir kito inventoriaus <...>“ nėra individualizuoti, nėra nurodyta ką konkrečiai jis atliko. Vien kolektyvinių veiksmų faktas negali būti pagrindu individualiai atsakomybei, nes turėtų būti nustatyti konkretūs jo veiksmai, t. y. ar, ir kaip jis prisidėjo prie masinių neramumų, taip pat kokią žalą jis padarė kalėjimo turtui.

3. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas yra abstraktaus pobūdžio, neturi pakankamo teisinio ir faktinio pagrindimo, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tai yra esminis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas ir suponuoja skundžiamo sprendimo naikinimą.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš 11 būrio pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, PĮ VTT 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, kadangi 11–12 būrio nuteistieji, apie 10–15 min. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodami kamerose esančias duris ir grotas, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų duodamų nurodymų nusiraminti.

6. Atsakovas teigė, kad 2019 m. liepos 24 d. 22 val. 20 min. suveikė elektroninių prietaisų sistema, kuri parodė, kad 12 būrio 4 kamerose esantys nuteistieji gali naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Prieš patenkant į kameras pirmiausia buvo mėginama atblokuoti 12–4 kameros magnetinę spyną, tačiau kameros durys neatsidarė, kadangi mechaniniu būdu buvo užkirstos iš gyvenamųjų patalpų vidaus. Atblokavus spyną ir patekus į gyvenamąją patalpą, joje esantys nuteistieji buvo informuoti, kad bus atlikta neplaninė krata. Pareigūnui L. N. atliekant kratą, kažkas iš nuteistųjų 12-ame būryje sušuko „Šmonas“ ir nuteistieji, esantys 11–12 būriuose ėmė daužyti į kamerų duris. Nuteistieji, esantys 11–12 būrio kamerose, ėmė garsiai šaukti, reikšti pretenzijas ir nepasitenkinimą, pareigūnų atžvilgiu vartodami necenzūrinius žodžius. Nustatyti, kurie nuteistieji vartojo necenzūrinius žodžius nebuvo galimybės, nes jie tuo metu buvo užrakinti kamerose. Visose 11–12 būrių kamerose prasidėjo masinis triukšmo ir neramumų kėlimas, daužant duris iš kamerų vidaus, kuris vėliau išplito ir į kitų būrių kameras. Į pareigūnų nurodymus nuteistieji nereagavo, nustatyti, kurie nuteistieji daužė kamerų duris iš vidaus nebuvo galimybės, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose.

7. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. apie 2 val. pareigūnams užėjus į kamerą Nr. 11-6 nuteistieji elgėsi agresyviai, nevykdė pareigūnų nurodymo stotis prie sienos, nusiraminti ir nesipriešinti pareigūnams, vartojo prieš pareigūnus necenzūrinius žodžius „vadino mentais, gaidžiais, sakė „čia mums nepaaiškinsit ką daryti“, nuteistiesiems nenusiraminus ir pabandžius priešintis buvo panaudotos specialios priemonės: koviniai imtynių veiksmai, guminė lazda.

8. Atsakovo teigimu, su įvykiu susijusi medžiaga yra Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19 medžiagoje, o ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys gali būti paskelbti tik su prokuroro leidimu. Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-304 pakeitus Pravieniškių PN-AK struktūrą, nuo 2019 m. spalio 1 d. panaikintas Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius, o kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo funkcijos perduotos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybai. Todėl atsakovas negali perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagos teismui.

9. Atsakovas nurodė, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjui dėl jo pažeidimo buvo svarstoma drausmės komisijos posėdyje. Drausmės komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, 2019 m. liepos 25 d. teikimu pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas trisdešimt parų.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas 2020 m. gegužės 8 d. raštu teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad surinko ir išsamiai išnagrinėjo medžiagą susijusią su pareiškėjui Nutarimu skirta nuobauda, nenustatė, jog nuobauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nutarimą.

12. Teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjui H. G. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, PĮ VTT 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę.

13. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui, Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento sprendimu buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas – atmestas.

14. Įvertinęs 2019 m. liepos 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 46-1475b ir 2019 m. liepos 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. 46-1474a, teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22 val. 20 min. masinis triukšmas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11 ir 12 būrių kamerose, kur buvo kalinamas pareiškėjas, o po kelių akimirkų ir 9 ir 10 būrių kamerose, minėtose kamerose nuteistieji buvo laikomi užrakinti.

15. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. J.-G. paaiškino, kad ji tik girdėjo sklindantį triukšmą iš kamerų, tačiau nematė, kas vyksta kamerose, nuteistieji kamerose buvo užrakinti.

16. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. N. teigė, kad 2019 m. liepos 24 d. dienotvarkėje nustatytu miego metu kilus masiniams neramumams, visiems nuteistiesiems buvo duoti nurodymai nusiraminti. Pareiškėjas gyveno 11 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje trise. Liudytojas nurodė, kad kameroje buvo įjungtas naktinis apšvietimas ir jis pro kameros akutę matė, kaip pareiškėjas dienotvarkėje numatytu miego metu stovėjo šalia kito nuteistojo ir šaukė, o ne miegojo savo lovoje.

17. Teismas liudytojo L. N. parodymus vertino kaip prieštaringus, nes liudytojas L. N. 2019 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 46-1475b „Dėl nuteistojo H. G.“ nurodė: „Nuteistieji, esantys 11–12 būrio kamerose, ėmė garsiai šaukdami reikšti pretenzijas ir nepasitenkinimą, pareigūnų atžvilgiu vartodami necenzūrinius žodžius, nustatyti kurie nuteistieji vartojo necenzūrinius žodžius nebuvo galimybės, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose“, o jau teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jis pro kameros akutę matė, kaip nuteistasis H. G. dienotvarkėje numatytu miego metu stovėjo šalia kito nuteistojo ir šaukė, o ne miegojo savo lovoje.

18. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris ir grotas, šaukė necenzūrinius žodžius. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog šių aplinkybių nustatyti buvo neįmanoma, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Skundžiamame Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent jis. Skiriant nuobaudą buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių (nenurodyta kokį), nenurodant kokia konkrečiai žala buvo padaryta. Vaizdo registratoriaus duomenų atsakovas į bylą nepateikė.

19. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, bylos įrodymus, sprendė, jog skundžiamame Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžta, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog pažeidimo padarymo metu jis miegojo savo lovoje. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leido teismui manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

20. Teismas konstatavo, kad pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Esant minėtoms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Teismas pažymėjo, kad tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.

III. 21. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba šį teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų.

22. Atsakovas teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, padarė proceso teisės normų pažeidimų, t. y. visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus.

23. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 ir 6 dalių, 57 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, teigia, kad teismas privalo rinkti įrodymus arba savo iniciatyva, arba įpareigodamas ginčo šalis pateikti papildomus dokumentus, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ reikalavimų.

24. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su 2019 m. liepos 24 d. vakare vykusiais įvykiais 3-iojo sektoriaus būriuose, atsakovas teigia, kad pareiškėjas teismui pateikė išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pagrįstą. Apelianto teigimu, pareiškėjo nelogiškus pasakojimus paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

25. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad jis nepateikė vaizdo registratorių įrašų, taip pat akto apie sugadintą inventorių, o jų nesant negalima konstatuoti pažeidimo fakto. Atsakovo atsiliepime buvo nurodyta, kad dėl minėtų įvykių visa medžiaga pridėta prie Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19 medžiagos. Atsakovas nei vaizdo įrašų, nei kitos medžiagos teismui pateikti negalėjo, kadangi visi duomenys yra ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti iš prokuratūros reikiamus vaizdo įrašus, kitą medžiagą, tačiau to nepadarė. Be to, šioje situacijoje teismas privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo bylos nagrinėjimą sustabdyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galbūt nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas.

26. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokio akto dėl sugadinto inventoriaus. Atsakovo teigimu, turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomasis nustatyto režimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą. Be to, jeigu teismas ir matė, kad tokių duomenų trūksta ir be jų negalima teisingai išspręsti bylą, vykdydamas įstatyme nustatytą pareigą būti aktyviam, teismas ex officio (pagal pareigas) privalėjo tokius duomenis išreikalauti iš atsakovo. Tačiau šiuo atveju teismas tik formaliai vadovavosi universaliuoju in dubio pro reo teisės principu, iškreipė šio principo esmę, kadangi jis gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas išnaudoja visas galimybes abejonėms pašalinti (reikiamiems įrodymams surinkti). Kaip matyti iš Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. posėdžio protokolo, masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji, buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija. Pareiškėjui, kaip specifinį statusą turinčiam asmeniui, keliami aukštesni standartai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad vien dėl to, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jo argumentai yra paneigti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus proceso teisės normas ir neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prisidėjime prie apeliacinio skundo palaiko jame nurodytus reikalavimus.

28. Pareiškėjas H. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Pareiškėjas atsiliepime akcentuoja, kad atsakovas pats nebuvo aktyvi bylos šalis, minėtais įrodymais ar aplinkybėmis savo procesiniuose dokumentuose nesirėmė, išreikalauti įrodymų nereikalavo, žodiniame bylos nagrinėjime nedalyvavo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas negali advokatauti atsakovui. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 4 dalimi teismas gali tik užtikrinti įrodinėjimo procesą. Pareiškėjas pažymėjo, kad vaizdo registratorių medžiagos buvo reikalaujama pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendė, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, t. y., kad atsakovas objektyviai negalėjo nustatyti pareiškėjo atlikus būtent tuos veiksmus, už kuriuos pareiškėją nubaudė. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai panaikino Pravieniškių PN-AK Nutarimą, kadangi jis buvo abstraktaus pobūdžio, pareiškėjo neteisėti veiksmai neindividualizuoti, o vien kolektyvinių veiksmų faktas negali būti pagrindu individualiai atsakomybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui H. G. paskirta drausminė nuobauda, ir Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra.

32. Atsakovas ir prie apeliacinio skundo prisidėjęs Kalėjimų departamentas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, į bylą neišreikalavo vaizdo registratorių įrašų, kurie pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19 medžiagos, iš atsakovo – duomenų apie pareiškėjo sugadintą inventorių. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nesprendė dėl administracinės bylos sustabdymo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkantiems veiksmams nustatyti, taip pat pripažinti, kad drausminė atsakomybė pareiškėjui taikyta pagrįstai.

33. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, o atsakovas objektyviai negalėjo nustatyti pareiškėją atlikus būtent tuos veiksmus, už kuriuos jį nubaudė.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

37. Byloje buvo nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas trisdešimt parų – už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min., apie 10–15 minučių, sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos aplinkybės apie 2019 m. liepos 24 d., apie 22 val. 20 min. kilusius neramumus įkalinimo įstaigoje.

Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad nustatyti, kurie nuteistieji vartojo necenzūrinius žodžius, daužė kamerų duris iš vidaus nebuvo galimybės, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. J.-G. paaiškino, kad ji tik girdėjo sklindantį triukšmą iš kamerų, tačiau nematė kas vyksta kamerose, nuteistieji kamerose buvo užrakinti, matė kaip kolega L. N., žiūrėjo pro akutę į kamerą, kurioje gyveno pareiškėjas. Ji taip pat nurodė, kad su savimi neturėjo vaizdo registratoriaus.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. N. teigė, kad 2019 m. liepos 24 d. dienotvarkėje nustatytu miego metu kilus masiniams neramumams, visiems nuteistiesiems buvo duoti nurodymai nusiraminti, pareiškėjas gyveno 11 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje trise. Liudytojas nurodė, kad minėtoje kameroje buvo įjungtas naktinis apšvietimas ir jis pro kameros akutę matė, kaip nuteistasis H. G. dienotvarkėje numatytu miego metu stovėjo šalia kito nuteistojo ir šaukė, o ne miegojo savo lovoje. Anot jo, pareiškėjas, durų nespardė, tačiau šaukė, palaikė, kad būtų keliami masiniai neramumai.

Liudytojas nurodė, kad buvo su registratoriumi, kuris patvirtintų, kad jis tikrino durų akutę 11 būrio 6 kameroje. Taip pat nurodė, kad paties registratoriaus vaizdo įrašo neanalizavo, todėl nežino jo turinio ir kokias aplinkybes jis galėtų patvirtinti. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad liudytojų teismo posėdyje nurodytos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, todėl konstatuotini akivaizdūs prieštaravimai dėl aplinkybių, kuriomis atsakovas grindė Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

38. Pareiškėjas nurodė, kad neramumų metu (2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min. apie 10–15 minučių) miegojo ir pabudo tik tuo metu, kai pareigūnai įsiveržė į gyvenamąsias patalpas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).

39. Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo surinktais duomenimis apie pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktuose įrodymuose užfiksuoti duomenys nepatvirtina pareiškėją atlikus veiksmus, už kuriuos jam skirta drausminė nuobauda. Sutiktina, kad minėti įrodymai patvirtina apie kilusius masinius neramumus tam tikruose būriuose, tačiau juose nekonkretizuoti jokie pareiškėjo veiksmai, jie nepatvirtina, kad pareiškėjas kėlė neramumus, taip pat niokojo kameros duris ir inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti, rodė nepagarbą pareigūnams ir pan.

41. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginio, kad teismas visapusiškam bylos išnagrinėjimui turėjo išreikalauti duomenis iš medžiagos, pridėtos prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19, pažymėtina, kad tenkindamas pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prokurorę J. Č. dėl vaizdo įrašo pateikimo (I t., b. l. 193), tačiau 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 3S-2578 ( II t., b. l. 6) kuri nurodė, kad 2019 m. liepos 24 d. įvykio aplinkybes fiksavusio registratoriaus vaizdo įrašo pateikti negali, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, išskyrus jei tokį leidimą suteikia prokuroras. Rašte nurodyta, kad pateikimo metu buvo atliekami visi būtini ir privalomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu renkami duomenys, reikšmingi teisingam visų tiriamų veikų aplinkybių nustatymui ir įvykyje dalyvavusių veiksmų teisiniam įvertinimui, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas. Taigi, atsakovo teiginiai, kad teismas nebuvo aktyvus, yra nepagrįsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šių įrodymų išreikalauti ir neprašė.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais laikytini ir kiti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ reikalavimus teismui būti aktyviam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (žr., pvz., 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti kurios nors šalies naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dėl vienos iš šalių būtų proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principų pažeidimas (žr., pvz., 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-757/2002).

43. Pasisakydama dėl apelianto reikalavimo sustabdyti bylą iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą, teisėjų kolegija pastebi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kokią reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai gali turėti ikiteisminiame tyrime priimti procesiniai sprendimai, byloje nėra duomenų, kad priimant ginčijamą Nutarimą, ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarantys duomenys buvo vertinami ir jais grindžiami ginčijami aktai. Nesant tokių duomenų, darytina išvada, kad nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti administracinės bylos sustabdymo klausimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ar 13 punktuose numatytais pagrindais.

44. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde ir trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjime prie apeliacinio skundo išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė