2024-05-22 Nr. AB-8401-3-62-3-02121-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Bruneros“) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2024-05-22 Nr. AB-8401-3-62-3-02121-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-59-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02121-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Bruneros“) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas M. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame, 2-ajame ir 3-iajame kalėjimuose. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal įvairius valgiaraščius, tik kiauliena buvo pakeista vištiena pagal jo religiją.
2.2. Pareiškėjui teikiamas maistas buvo surūgęs, sugedęs, netinkamas vartoti, šaltas, trūkdavo mėsos. Duodami supjaustyti obuoliai būdavo parudavę, nemalonaus skonio, arbata buvo tiekiama be cukraus, duona pasenusi, silkė neišvalyta.
2.3. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė skrandžio skausmus, nemigą dėl maisto stygiaus, diskomfortą, todėl valstybei kyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Maitinimo organizatorė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikydamasi nuteistųjų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų bei reikalavimų. Įstaigos direktoriaus sudaryta komisija nuolat vykdo patikrinimus. Apie patikrinimo metu nustatytus trūkumus informuojamas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir maitinimo paslaugą teikianti įmonė. Esant trūkumams, pažeidimams, paslaugą teikiančiai įmonei VšĮ „Bruneros“ siunčiamos pretenzijos, reikalaujant užtikrinti sutartyje numatytų sąlygų vykdymą.
4.2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas maitinimo normas nuteistieji maitinami atsižvelgiant į jų priklausymą tam tikrai maitintinų asmenų grupei. Maitinimo norma skirtingose nuteistųjų grupėse gali skirtis labai ženkliai. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal galiojantį aktualų teisinį reglamentavimą, visada gavo maitinimą pagal konkrečios dienos valgiaraštį (31 dienai visiems Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigų nuteistiesiems sudaromi valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“).
4.3. Virtuvės administratorė yra įpareigota nuolat tikrinti visų gaunamų produktų kokybę, o kilus įtarimui dėl jų kokybės, informuoti tiekėją ir jei reikia juos grąžinti. Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija nuolat tikrina virtuvės darbą, gaunamas žaliavas bei jų kokybę. Maistas nuteistiesiems gaminamas iš visų teisės aktų reikalavimus atitinkančių maisto produktų, nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Maitinimas tiekiamas atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. ar nuteistasis dirba, ar yra nedirbantis, reikalingas dietinis maitinimas ar ne, į sveikatos būklę bei kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo tiekiamas maitinimas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį, be kiaulienos.
4.4. Pareiškėjo į bylą pateiktame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2022 m. gegužės 24 d. atsakyme Nr. 7-2706 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundą“ pareiškėjui nurodoma, kad, VšĮ „Bruneros“ valgyklos administratorės teigimu, pareiškėjui maisto tiekimas nebuvo nutrauktas ir jis neatsisakė nė vieno maitinimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl sugedusio maisto yra neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas negalėjo jausti alkio ar kitų neigiamų išgyvenimų.
4.5. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į medikus dėl skrandžio skausmų ar nemigos, kuriuos galėjo sukelti netinkamas maitinimas. Pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė.
4.6. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad maitinimo paslaugas teikia griežtai laikydamasis minėtų teisės aktų reikalavimų ir yra kontroliuojamas tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos, tiek kitų valstybės institucijų, kuriems deleguota maisto tvarkymo subjektų priežiūra. Nuteistųjų maitinimas vykdomas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakingi darbuotojai nuolat kontroliuoja ir prižiūri, kad maitinimo paslaugos nuteistiesiems atitiktų reikalavimus, matuoja patiekiamo maisto temperatūrą.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad 2023 m. liepos 23 d. pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl netinkamos kokybės pieno, į kurį pareiškėjui buvo atsakyta, be to, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl maisto kokybės nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, nes nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kad tokios aplinkybės buvo, kad jos nulemtos atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas (173 str. 4 d., (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), 92 str. 5 d. (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.)), nurodė, kad įstatyme įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.); Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d.); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“.
11. Teismas, įvertinęs Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatas (5 p., 7 p., 14 p., 15 p.), nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba organizavo nuteistųjų maitinimą pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos 2019 m. sausio 29 d. ir 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias nustatyta, jog Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimuose) nuteistųjų maitinimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“. Pravieniškių PN-AK ir VšĮ „Bruneros“ maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarčių priedų techninėse specifikacijose yra detalizuoti nuteistųjų maitinimui ruošiamo maisto reikalavimai, maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties 2 priede nustatyti maitinimo paslaugos įkainiai.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. prašymu Nr. 72(7-8)-2113 2021 m. gegužės 14 d. jam paskirtas vegetarinis maitinimas nedirbantiems vyrams. 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas prašymu Nr. 72(11-12)-4499 prašė pakeisti maitinimą iš vegetarinio į maitinimą be kiaulienos. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas buvo maitinimas pagal Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, be kiaulienos.
13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu yra kreipęsis su skundais į pataisos įstaigos administraciją dėl nepakankamo maisto kiekio, kokybės, tačiau, išnagrinėjus pareiškėjo skundus Lietuvos kalėjimų tarnyboje (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių PN-AK), pažeidimų, susijusių su netinkamu maitinimu, nebuvo nustatyta.
14. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktorius įsakymu Nr. V-119 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistųjų maitinimo kokybės tikrinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kuri 2022 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktu Nr. 77-1542 nustatė pažeidimus (per mažas duonos kiekis, rasta supuvusių obuolių), kituose byloje esančiuose Komisijos patikrinimo aktuose fiksuota, jog pagamintas maistas malonaus kvapo, estetinio vaizdo, pažeidimų, nukrypimų nuo leistinų normų nenustatyta, salėje stalai švarūs, valomi po kiekvieno maitinimo, grindys švarios.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyrius pagal pareiškėjo skundą 2021 m. liepos 28 d. atliko neplaninį patikrinimą Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus maisto tvarkymo skyriuje. Teismas nustatė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakyme Nr. 33S-(33.6)-2467 nurodyta, kad tikrinimo dieną pažeidimų nenustatyta, tačiau, įvertinus Nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo paslaugos teikimo kokybės tikrinimo žurnalo įrašus, nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK atsakingi darbuotojai fiksavo neatitiktis (rytinio maitinimo metu pienas buvo surūgęs, vištienos kukuliai neiškepę, trūksta pupelių veganinio maitinimo patiekaluose, spirgų, baltos duonos, keptos žuvies svoris neatitinka reikiamo svorio, dietinio maitinimo gariniai kotletai šalti, obuoliai pažeisti puvinio), todėl VšĮ „Bruneros“ atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda.
16. Teismas, remdamasis surinktais byloje įrodymais, neturėjo pagrindo prieiti prie išvados, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių PN-AK) pareigūnai (darbuotojai) būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, galėjusius turėti įtakos pareiškėjo visaverčio maitinimo užtikrinimui.
17. Teismas pabrėžė, kad, nors Komisijos atliktų nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktuose užfiksuoti tam tikri pirmiau aptarti nukrypimai, tačiau, juos išanalizavęs, teismas sprendė, kad tokie nukrypimai buvo mažareikšmiai ir negalėjo sukelti kokių nors neigiamų pasekmių ar išgyvenimų pareiškėjui.
18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į medikus dėl skrandžio skausmų ar nemigos, kuriuos galėjo sukelti netinkamas maitinimas.
19. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygos – Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjo skundą atmetė.
III. 20. Pareiškėjas M. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat neišsireikalavo visų įrodymų, kuriuos pareiškėjas prašė išreikalauti.
22. Pareiškėjas prašo vadovautis jo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.
23. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialiosios teisės normas.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, nepažeisdamas nei materialiosios nei proceso tesės normų, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, kadangi pataisos įstaiga nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. neužtikrino pareiškėjui tinkamo maitinimo, atlyginimo priteisimo.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, t. y. nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teiktas maitinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo apeliacinio skundo turiniu, konstatuoja, kad šis skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
31. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta, įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).
33. Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.)
34. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek Komisijos patikrinimo aktus, tiek pareiškėjo skundų ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymų į šiuos skundus turinį, tiek Maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus patikrinimo aktą, t. y. išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
35. Iš byloje esančių patikrinimo aktų matyti, kad Pravieniškių PN-AK (Pravieniškių kalėjime) buvo nuolat tikrinama išduodamų maisto davinių kokybė ir kiekis. Pareiškėjas teikė nusiskundimus pataisos įstaigos administracijai dėl, jo manymu, netinkamos maisto kokybės ir nepakankamo kiekio, jie buvo nagrinėjami, pareiškėjui pateikti atsakymai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų, susijusių su maisto kokybe, tačiau šiuos pažeidimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip mažareikšmius ir negalėjusius sukelti kokių nors neigiamų pasekmių ar išgyvenimų pareiškėjui, nes didžioji dalis Komisijos patikrinimų patvirtina, kad teikiamas maitinimas buvo tinkamas. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitiktį teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo skundo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti Pravieniškių PN-AK (Lietuvos kalėjimų tarnybos) veiksmų neteisėtumą.
36. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, bei žalos padarymo pareiškėjui faktas, pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė