2017-01-18 Nr. AB-1679-2-69-3-14263-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-171-602/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14263-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 53.1; 54.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio

teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui,

Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, dėl akto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 10 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2014 m. spalio 30 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo Kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. KAKP-3 (toliau – ir Aktas);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 906,14 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas skunde (II t., b. l. 89–100) nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad į centrinį registratorių kreipėsi dėl pastabų panaikinimo viešajame registre, nes tai laikė savo, kaip savininko, teisių suvaržymu. Centrinis registratorius 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. espr1-14 jo skundą patenkino ir Nekilnojamojo turto registre panaikino teritorinio registratoriaus padarytą pastabą apie jam priklausančių statinių kadastrinių duomenų tariamą dubliavimąsi su trečiojo suinteresuoto asmens statinių kadastriniais duomenimis.

Teritorinis registratorius pastabą viešame registre įrašė remdamasis Kauno filialo Kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. KAKP-3 duomenimis. Šio Akto kopija buvo išduota jo atstovei advokatei kaip Nekilnojamojo turto registre esantis skaitmenizuotas dokumentas. Centriniam registratoriui panaikinus pastabas kaip nepagrįstas, turi būti atkurta pareiškėjo teisinė padėtis, buvusi iki pažeidimo padarymo – t. y. turi būti panaikintas ginčijamas Aktas, kuris ir buvo pažeidimo padarymo (pastabų įrašymo) pagrindas. Paminėtas Aktas susijęs su pareiškėjo nekilnojamuoju turtu, riboja jo teises laisvai disponuoti savo turtu.

Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnis, 6.321 straipsnis suteikia teisę reikalauti pašalinti savininkui pašalinti bet kokius jo teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Centrinis registratorius 2015 m. sausio 9 d. sprendime Nr. espr1-14 taip pat nustatė, kad ginčijamas Aktas yra nenuoseklus, prieštaringas, jame įtvirtinta išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad neteisėtas atsakovo veiksmais (be pagrindo įrašant į viešąjį registrą pastabas apie kadastrinių duomenų dubliavimąsi) buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Neturtinė žala atsirado dėl išlaidų, skirtų advokato samdymui ir dokumentų kopijų gavimui. Pareiškėjo atstovas turėjo susipažinti su dokumentais, rašyti ir pateikti skundą dėl neteisėtų atsakovo matininkų veiksmų. Dėl to pareiškėjas patyrė 906,14 Eur turtinę žalą. Neteisėtais atsakovų veiksmais pareiškėjui buvo padaryta ir 800 Eur neturtinė žala. Pareiškėjas, gavęs neteisėtą teritorinio registratoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą, patyrė stresą, turėjo aukoti savo laisvalaikį, lankytis pas advokatą, dalį šeimos pajamų turėjo skirti teisinei pagalbai.

Neteisėti atsakovų veiksmai apkartimo pareiškėjui šventes, sukėlė nepasitikėjimo jausmą. Atsakovai VĮ Registrų centro Kauno filialas, Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro Kauno filialo, taip pat atsakovų atstovė teismo posėdžio metu iš esmės prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime į skundą (II t., b. l. 104–110) nurodė, taip pat atsakovų atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijamas Aktas negali būti laikomas administraciniu sprendimu. Jis negali būti laikomas pagrindu keisti statinių kadastrinius duomenis viešajame registre.

Šis Aktas buvo pagrindas nutraukti kadastrinių matavimų atlikimo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Aktas sukėlė pasekmes ne pareiškėjui, o trečiajam suinteresuotam asmeniui. Akte užfiksuoti duomenys neatsispindėjo Nekilnojamojo turto registre. Teismui net ir panaikinus Aktą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Aktas nėra saugomas jokioje archyvinėje inventorinėje byloje. Atsakovai ir jų atstovė taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 34 straipsnyje numatyta, jog dėl žalos atlyginimo pareiškėjas turi teisę kreiptis per 1 mėnesį. 2015 m. spalio 15 d.

VĮ Registrų centre buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2015 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (1.1.4)s-4998 centrinis registratorius atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo (reikalavimui atlyginti žalą) ir nurodė, jog šis individualus administracinis aktas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas tokio skundo nepateikė. Taigi iki šiol nėra baigta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne per teismą tvarka. Todėl byla dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. spalio 30 d. Kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. KAKP-3 nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 906,14 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paliko nenagrinėtą.

Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir du pastatai – daržinė (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), – Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (I t., b. l. 15–17). Trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso du pastatai: sėklų džiovinimo cechas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aliejaus gamybos cechas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 13–14).

VĮ Registrų centro teritorinis registratorius su trečiuoju suinteresuotu asmeniu 2014 m. spalio 9 d. sudarė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį Nr. KSG-2162 (I t., b. l.

73) dėl jam nuosavybės teise priklausančio pastato – aliejaus gamybos cecho kadastro duomenų tikslinimo. Teritorinio registratoriaus darbuotojui nuvykus į trečiojo asmens nurodytą vietą buvo nustatyta, kad toje vietoje yra ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, taip pat jam priklausantys fiziškai pažeisti pastatai. Teritorinio registratoriaus matininkai 2014 m. spalio 30 d. surašė ginčo aktą Nr. KAKP-3, kuriame nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio pastato – aliejaus gamybos cecho konfigūracija ir kiti kadastro duomenys yra panašūs į pareiškėjui priklausančių pastatų: daržinės ir sandėlio, duomenis, bei padarė išvadą, kad

šių šalims priklausančių pastatų duomenys yra sudubliuoti. Viešojo nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat

patvirtina, kad po paminėto Akto surašymo teritorinis registratorius registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „registro pastabos ir nuorodos“ padarė įrašą, kad aliejaus gamybos cecho kadastro ir registro duomenys dubliuojasi su daržinės ir sandėlio kadastro ir registro duomenimis. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. sausio 9 d. sprendime Nr. espr1-14, kuris buvo priimtas pareiškėjo skundo pagrindu, konstatuota, kad paminėtas Aktas nėra tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui pakeisti iki šio Akto surašymo buvusius pastatų kadastro duomenis, nes toks duomenų pakeitimo pagrindas neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 12 straipsnyje išvardintų kadastro duomenų pakeitimo teisinių pagrindų.

Taip pat teritorinio registratoriaus sprendimus bei registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „registro pastabos ir nuorodos“ padarytus įrašus panaikino kaip padarytus be teisinio pagrindo. Teismas darė išvadą, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo ne dėl teisės, o dėl fakto. Tuo tarpu pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kaip jau minėta, pagal ABTĮ 5 straipsnio, 22 straipsnio nuostatas, administracinio ginčo objektu gali būti tik teisines pasekmes sukeliantis aktas, kadangi teisė kreiptis į teismą siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu, realiu ginčų išsprendimu, o ne juridinę reikšmę turinčių faktų ir aplinkybių konstatavimu (ABTĮ 57 str.).

Iš ginčijamo Akto turinio matyti, kad jo duomenimis buvo konstatuota, jog galimai dubliuojasi pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens statinių kadastriniai duomenys. Tą pačią dieną buvo nutraukta iš esmės civilinė Kadastrinių matavimų atlikimo sutartis, sudaryta tarp VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens dėl statinių kadastrinių duomenų nustatymo. Ginčijamame Akte buvo tik konstatuotos vietovėje ir archyvinių kadastrinių bylų analizės metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau jame pareiškėjui nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių daryti įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Taigi akivaizdu, kad Akto surašymas, vykdant 2014 m. spalio 9 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens dėl daikto kadastro duomenų nustatymo Nr. KSNG-2162, buvo tik sutarties sąlygų vykdymo procedūros dalis, kuri sudarė prielaidas nutraukti paminėtą sutartį dėl negalimumo įvykdyti jos sąlygas, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas), kuris gali pažeisti pareiškėjo, kaip savininko, teises (ABTĮ 57 str.). Be to, ir teismų praktikoje dėl dubliavimo akto reikšmės pasisakyta, kad jis ne tik kad nėra tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui pakeisti iki šio akto surašymo buvusias ginčo pastatų kadastro

duomenis, tačiau nelaikytinas ir administraciniu sprendimu, o gali būti vertinamas tik kaip kadastro duomenų (įrašo

apie ginčo pastatų kadastro duomenis) pakeitimo pagrindas (pakankamas arba nepakankamas) (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2644/2011). Nors pareiškėjas ir nurodė teismui, kad Aktas

sukūrė jam neigiamas teisines pasekmes, nes jo pagrindu registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „registro

pastabos ir nuorodos“ buvo padarytas įrašas, jog aliejaus gamybos cecho kadastro ir registro duomenys dubliuojasi su daržinės ir sandėlio kadastro ir registro duomenimis, tačiau net ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. sausio 9 d. sprendime, kuris priimtas skundo dėl minėtų įrašų panaikinimo pagrindu, buvo konstatuota, kad Aktas nėra tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui pakeisti iki šio Akto surašymo buvusius pastatų kadastro duomenis, nes toks duomenų pakeitimo pagrindas neatitinka nei vieno iš NTKĮ 12 straipsnyje išvardintų kadastro duomenų pakeitimo teisinių pagrindų. Dėl to teritorinio registratoriaus sprendimai ir registruose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „registro pastabos ir nuorodos“ padaryti įrašai buvo panaikinti kaip padaryti be teisinio pagrindo. Teismas taip pat pabrėžė, kad šiame Akte iš dalies buvo užfiksuoti kadastro objektų duomenų patikrinimo vietoje ir kadastrinėse bylose rezultatai. Kadastro duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų fiksavimo priemonių, t. y. pagal savo paskirtį ir teisinę reikšmę NTKĮ taikymo prasme negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu pakeisti esamus kadastro duomenis arba juos panaikinti. Atsižvelgdamas į šiuos Akto reikšmingumo bylai argumentus, teismas darė tokias išvadas: 1) kad ABTĮ taikymo požiūriu Aktas nelaikytinas administraciniu sprendimu, o gali būti vertinamas tik kaip kadastro duomenų (įrašo apie ginčo pastatų kadastro duomenis) pakeitimo pagrindas (tai jau atliko centrinis registratorius); 2) NTKĮ taikymo požiūriu šis Aktas nėra (nebuvo) tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui (atsakovui) atlikti įrašus viešajame registre. Tiek NTRĮ, tiek ABTĮ bei CK taikymo požiūriu Aktas nelaikytinas nei administraciniu sprendimu, nei sandoriu, kurie gali būti ginčijami specializuotame arba bendrosios kompetencijos teismuose. Šis Aktas gali būti vertinamas tik kaip kadastrinius matavimus atliekančių asmenų savarankiškas tam tikrų faktų konstatavimas, kuris tikrai nėra pagrindas keisti Nekilnojamojo turto kadastro ar registro duomenis. Todėl pareiškėjo teiginys, jog dėl neteisėtai

surašyto Akto buvo neteisėtai padarytas įrašas dėl jam priklausančių pastatų Nekilnojamojo turto registre yra

visiškai nepagrįstas. Teismui pateikti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad Aktą matininkė surašė siekdama pagrįsti aplinkybes, kurioms esant ji negali atlikti pastato – aliejaus gamybos cecho kadastro duomenų tikslinimo darbų dėl galimai besidubliuojančių pastatų kadastro duomenų. Tai, kad Akto pagrindu nebuvo daromi jokie įrašai NTR, įrodo visi duomenys, kurie buvo (ir yra šiuo metu) įregistruoti viešame registre. Šioje ginčo situacijoje jokia informacija apie Aktą niekada nebuvo ir nėra įregistruota NTR (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio

23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 14 p.). Tuo atveju, jei NTR tvarkytojas būtų laikęs Aktą pagrindu registro pastabos

įrašyti, duomenys apie šį Aktą būtų buvę įregistruoti NTR įrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“, tačiau

to nebuvo padaryta. Akivaizdu, jog NTR tvarkytojas, įrašydamas registro pastabas, vadovavosi kitais duomenimis. Tai patvirtina ir atsakovų atstovės paaiškinimas teisme. NTR pastabos buvo įrašytos po to, kai pats Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atliko išsamią statinių kadastro duomenų bylų (inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)) lyginamąją analizę. Tai patvirtina ir atsakovo 2014 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. (3.4.5)KAS-2884 išdėstyta informacija: ,,Patikrinus archyvinėje nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniame dokumentų archyve esančius duomenis, nustatyta, kad <...>“. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad ginčijamas Aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, jis negali būti ginčo teisme objektu, nes nepriskirtinas nei administracinių teismų, nei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai, dėl ko patenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 101 str. 1 p.). NTKĮ 15 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad NTRĮ įtvirtinta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant kadastro tvarkytojo sprendimus. NTRĮ

34 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad dėl NTR tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas nedviprasmiškai apibrėžė, kad asmuo dėl žalos atlyginimo į NTR tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Jokių šios imperatyvios teisės normos išimčių taikymo įstatymų leidėjas nėra numatęs. Akivaizdu, kad pareiškėjas privalėjo vadovautis tokia įstatymine nuostata. Atsakovas VĮ Registrų centras išnagrinėjo apelianto nurodomą prašymą dėl žalos atlyginimo ir 2015 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (1.1.4.)s-4998 nusprendė apelianto 2015 m. spalio 15 d. prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti bei atsisakyti priimti šį prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kad terminas prašymui paduoti nebuvo atnaujintas, laikytina, jog nėra laikytasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos dėl žalos atlyginimo. Paminėtame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas tokio skundo nepateikė, tačiau turi ABTĮ numatytą procesinę galimybę. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad prašymas dėl žalos atlyginimo VĮ Registrų centre iki šiol net nebuvo nagrinėjamas, nes buvo nustatyta, jog yra praleistas 1 mėnesio tokio prašymo padavimo terminas.

Taigi pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (ABTĮ 10 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog pareiškėjas nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.). Teismas taip pat pabrėžė, kad ir CK 4.260 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėnesio kreipimosi dėl žalos atlyginimo terminą.

CK 1.125 straipsnio 2 dalies numato, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (ginčo kontekste – NTRĮ) nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.124 straipsnis reglamentuoja, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Aktualu, kad CK 4.260 straipsnio 3 dalies reglamentuoja, kad ginčus dėl žalos, kildinamos iš viešojo registro tvarkytojo veiksmų, sprendžia teismas.

NTRĮ 34 straipsnio 3 dalyje taip pat imperatyviai nustatyta, kad žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas teisme tik tada, kai kyla ginčas. Iš to seka išvada, kad šiuo metu tarp pareiškėjo ir atsakovo dar nekilo ginčas dėl žalos atlyginimo, nes registro tvarkytojas net nenagrinėjo pareiškėjo prašymo atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę). Atsakovui gera valia atlyginus pareiškėjo prašomą žalą, nebus pagrindo ir būtinybės pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu priteisti žalą. Bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismai taip pat laikosi pozicijos, kad egzistuoja terminas kreiptis dėl žalos atlyginimo į registro tvarkytoją ir terminas kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-767-407/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-610/2002 ir kt.) Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laikė pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui).

Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos

24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

III.

Pareiškėjas M. B. (toliau – ir apeliantas) padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirajame skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Aktą. Teismas nenurodė institucijos, į kurią pareiškėjas turi kreiptis. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartyje nurodyta, jog šis reikalavimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Šioje byloje buvo kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją, kuri pasisakė, jog visa byla teisminga administraciniam teismui (Nr. T-57/2016). Mano, jog Aktas pažeidžia pareiškėjo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises. Iš byloje esančių dokumentų ir jų priėmimo datų akivaizdu, jog ginčijamo Akto pagrindu buvo priimti neteisėti VĮ Registrų centro sprendimai. Nei teritorinis registratorius, nei centrinis registratorius nenurodė jokių kitų pagrindų, išskyrus ginčijamą Aktą, leidusių neteisėtai atlikti įrašus apie kadastrinių duomenų dubliavimąsi.

Teiginys, jog pastabos registre buvo padarytos atlikus lyginamąją nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų analizę, nepagrįstas. Teismo padaryta išvada, jog jokia informacija apie Aktą niekada nebuvo ir nėra įregistruota NTR, neatitinka tikrovės ir byloje esančių rašytinių įrodymų. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Aktas nesukėlė pareiškėjui jokių pasekmių. Dėl skundo dalies, kuri palikta nenagrinėta, pažymi, kad atsakovas teikė atsiliepimus į pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pastoviai dėstė savo poziciją, kad nesutinka atlyginti padarytos žalos.

Teismui nepagrįstai nustačius, jog ginčo dėl žalos nėra, reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas. Mano, jog žala kilo ne iš registro tvarkytojo veiksmų, bet iš VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų veiksmų, kuriems netaikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apelianto nuomone, teismas galėjo išaiškinti pareiškėjui teisę pateikti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo. CK 4.260 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas yra procedūrinis, todėl jo pasibaigimas nelemia asmens subjektinės teisės pasibaigimo.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad pats pareiškėjas nei skunde, nei posėdžio metu, nei atskirajame skunde nenurodė, kokios teisės normos, reglamentuojančios kadastrinius matavimus atliekančių asmenų veiklą, buvo pažeistos. Teismas pagrįstai nustatė, jog Aktas negali būti laikomas administraciniu sprendimu. Aktas buvo pagrindas nutraukti su A. M. 2014 m. spalio 9 d. sudarytą kadastro duomenų nustatymo sutartį, todėl sukėlė teisines pasekmes ne pareiškėjui, o A.

M. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai vienareikšmiškai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įrašyta jokia informacija apie Aktą. Pažymi, kad, teismui pripažinus Aktą negaliojančiu, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis niekaip nepasikeistų. Dėl žalos atlyginimo pažymi, kad VĮ Registrų centro 2015 m. spalio 28 d. sprendimu atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ir priimti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo, todėl nėra laikytasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Prašo netenkinti prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo arba priteisti mažesnes, nei prašoma, išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria dalis pareiškėjo skundo palikta nenagrinėta, kita administracinės bylos dalis nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas M. B. 2016 m. kovo 10 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2014 m. spalio 30 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo Kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. KAKP-3;

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 906,14 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. spalio 30 d. Kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. KAKP-3 nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 906,14 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paliko nenagrinėtą. Pirmiausia pasisakytina dėl teismo nutarties dalies, kuria administracinės bylos dalis dėl Akto panaikinimo nutraukta.

Teismas sprendė, jog Aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, jis negali būti ginčo teisme objektu, nes nepriskirtinas nei administracinių teismų, nei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apie dubliavimo akto reikšmę yra pasisakyta, kad šiame akte užfiksuoti ir pateikti kadastro objektų duomenų patikrinimo vietoje rezultatai. Kadastro duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų fiksavimo priemonių (Kadastro nuostatų 53 p.), t. y. pagal savo paskirtį ir teisinę reikšmę Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo prasme negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu pakeisti esamus kadastro duomenis arba juos panaikinti.

Atsižvelgdamas į šiuos dubliavimo akto reikšmingumo bylai argumentus, teismas padarė tokias išvados:

1) kad ABTĮ taikymo požiūriu dubliavimo aktas nelaikytinas administraciniu sprendimu, o gali būti vertinamas tik kaip kadastro duomenų (įrašo apie ginčo pastatų kadastro duomenis) pakeitimo pagrindas;

2) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo požiūriu šis aktas nėra (nebuvo) tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui (atsakovui) pakeisti iki šio akto surašymo buvusias ginčo pastatų kadastro duomenis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2644/2011). Atsižvelgdama į pateiktus išaiškinimus ir nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Aktas nelaikytinas administraciniu sprendimu ABTĮ požiūriu, o vien Akto nuginčijimas teisme pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels.

Todėl administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Aktą pagrįstai nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundas dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą paliktas nenagrinėtas, pažymėtina, kad teismas laikė, jog pareiškėjas nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Taigi matyti, jog aptariamoje normoje yra numatyta pretenzijos dėl registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo pareiškimo tvarka, t. y. numatyta, jog turi būti kreipiamasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pareiškiant pretenziją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Nekilnojamo turto registro įstatyme 34 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą, nereiškia, kad asmuo, siekiantis dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo teisme, taip pat privalo teisme ginčyti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymą tenkinti ar nepilnai tenkinti jo pretenziją dėl atsiradusios žalos atlyginimo (2016 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-759-624/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, VĮ Registrų centras pareiškėjo kreipimąsi išnagrinėjo ir atsakė pareiškėjui. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prie skundo pridėdamas įrodymus, kad, be kita ko, kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti dėl registro tvarkytojo veiksmų atsiradusią žalą. Vien šių faktinių aplinkybių užtenka padaryti išvadai, jog pareiškėjas pareiškė pretenziją atsakovui, kuri nebuvo tenkinta, todėl jis turėjo pagrindą paduoti skundą teismui, prašydamas atlyginti kilusią žalą.

Tai, jog VĮ Registrų centras, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, informavo pareiškėją, jog yra praleistas 1 mėnesio prašymo dėl žalos atlyginimo padavimo terminas, aptarto vertinimo nekeičia, nes šiuo atveju svarbus pats faktas, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau žala jam nebuvo atlyginta, t. y. tarp pareiškėjo ir atsakovo iš esmės kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas pareiškė pretenziją atsakovui, įrodė, jog tarp jo ir atsakovo yra kilęs ginčas ir turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo palikimo nenagrinėto klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas

tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas,

naikintina, šioje dalyje bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista. Pareiškėjas atskiruoju skundu, be kita ko, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur už atskirojo skundo surašymą. Pagal ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla dar nėra išnagrinėta, t. y. neaišku, kurios šalies naudai bus priimtas galutinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šiuo bylos nagrinėjimo etapu negali būti sprendžiamas, bet pareiškėjas turės teisę reikšti tokį reikalavimą, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priims sprendimą jo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria skundas pagal pareiškėjo M. B. reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė