81535aba-ff2b-4a44-9b63-9bf81b28af1e · Varėnos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-29-547/2014Teisminio proceso Nr.1-55-1-00123-13-4Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 19 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Reginai JuÅ¡kevičienei, nukentėjusiajam civiliniam ieÅ¡kovui V. T. vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:D.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė :D. K. nesunkiai sužalojo žmogų: 2013 m. balandžio 13 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., tyčia, kilus asmeniniam konfliktui, sudavė rankomis ir kojomis nemažiau dviejų smÅ«gių V. T. į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės pėdos atvirÄ iÅ¡nirimÄ , iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžimÄ su dislokacija, plėštas kairės blauzdos ir apatinės lÅ«pos žaizdas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairės pėdos atviro iÅ¡nirimo ir iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžimo su dislokacija sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.Tokiais veiksmais D.

K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d.Kaltinamasis D. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino, kad 2013-04-13 apie 10-11 val. nuėjo pas pažįstamus A.į ir V. B., gyvenančius netoliese (duomenys neskelbtini). Namuose buvo iÅ¡gėrę abu broliai. BÅ«nant jų namuose, atėjo V. T., kuris buvo girtas, nes kalbėjo neriÅ¡liai, kvietė eiti į kiemÄ pakalbėti. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis neprisimena, ar nukentėjusiojo veidas, ar kitos kÅ«no vietos buvo sužalotos jau pas B..

Kai jis su V. T. išėjo į laukÄ , kalbėjosi, V. pradėjo grasinti, sakydamas „gausi“, siÅ«lė muÅ¡tis. V. pasakė, kad Å¡is girtas, todėl nesimuÅ¡ su juo, sakė, kad eitų iÅ¡simiegoti. Tada V. griebė jį už drabužių ir pradėjo tampyti, kaltinamasis nurodė, kad jie suėmę už drabužių vienas kitam pasitampė, ir po to jis atstÅ«mė nukentėjusįjį nuo savęs, pasakė, kad eina namo, nenori konfliktuoti. Kai nuo V. paėjo apie 5 metrus, iÅ¡girdo dejavimÄ , atsigrįžęs pamatė V. gulintį Å¡onu ant žemės, Å¡is rankomis laikėsi lyg tai deÅ¡inę kojÄ .

Priėjęs pamatė ties kulkÅ¡nimi kraujÄ , pasakė, kad reikia kviesti medikus. Jis paaiÅ¡kino, kad V. iÅ¡ savo mobiliojo telefono paskambino greitajai med. pagalbai, bandė stotis, bet nepajėgė. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu priėjo S. V., kuris nuėjo prie kelio pasitikti medikų. Taip pat buvo priėjęs ir V. tėvas. Atvykę medikai nukentėjusįjį V. iÅ¡sivežė. Kaltinamasis nurodė, kad jis tÄ dienÄ buvo blaivus. D. K. paaiÅ¡kino, kad jo ir T. santykiai buvo normalÅ«s, jis žinojo, kad iÅ¡gėręs V.

T. bÅ«na priekabus, tad stengdavosi jo vengti. Kaltinamasis patvirtino, kad nepripažįsta nei ligonių kasų civilinio ieÅ¡kinio, nei nukentėjusiojo ieÅ¡kinio, nes mano, kad nekaltas dėl atsiradusio sužalojimo. Nukentėjusysis V. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) Varėnos r. 2013-04-13 apie 10 val. nuėjo pas kaimynus A. ir V. B., rado abu Å¡eimininkus, S. V., J. M. ir D. K. geriančius vynÄ . Visi buvo apgirtę. Kažkurio pakviestas, kartu su jais gėrė vyno. Begeriant D. K. pradėjo kabinėtis prie žodžių, pasiÅ«lė iÅ¡eiti į kiemÄ pasiaiÅ¡kinti santykių, paÅ¡nekėti.

Nukentėjusysis patvirtino, kad iÅ¡gėręs buvo ir jis, ir kaltinamasis, nes vynÄ gėrė visi. Išėjus į kiemÄ , D. K. ranka trenkė jam į veidÄ ir nuo to smÅ«gio jis nukrito ant žemės. Tuomet D. K. pradėjo trypti jo kojÄ , kai pajuto stiprų skausmÄ kojos apatinėje dalyje ties pėda, pradėjo Å¡aukti: „Koja, koja“. Nukentėjusysis nurodė, kad tada smÅ«giai baigėsi, pamatė, kad kairės kojos pėda persikreipusi į kitÄ pusę. Telefonu pats iÅ¡sikvietė med. pagalbÄ , o kaltinamasis tuo metu laikė jo sužalotÄ kojÄ .

Nukentėjusysis patvirtino, kad jis buvo pristatytas į ligoninę, kur diagnozuotas atviras kaulų lūžimas, buvo operuojamas, ligoninėje pragulėjo penkias dienas, po to gydėsi namuose, nes neturėjo sveikatos draudimo. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jo ir kaltinamojo santykiai buvo normalÅ«s, jis neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį, prieÅ¡ingai, iÅ¡ pradžių jis nenurodė policijai asmens padariusio sužalojimÄ , manydamas, kad pats susitars su D. K.. Tačiau , kai K. per 5 dienas jo ligoninėje neaplankė, tuomet jis nutarė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai.

Nukentėjusysis patvirtino, kad po įvykio dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį skausmÄ , stresÄ , teko iÅ¡kęsti dideles kančias, nes gydymas buvo komplikuotas, buvo operuojamas, teko patirti didelius nepatogumus, diskomfortÄ , gyveno nepilnavertį gyvenimÄ , nes teko 5 mėnesius vaikščioti tik su ramentais, negalėjo dirbti. Dar ir dabar sužalojimo vietoje yra metalinė plokÅ¡telė, kuriÄ paÅ¡alinti reikės atlikti dar vienÄ operacijÄ . Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų byloje reiÅ¡kia 2000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos neturtinės žalos.

Padaryta ir 500 Lt turtinė žala, nes kelis kartus teko važiuoti į Varėnos ligoninę perriÅ¡imams pas gydytojus, pirko vaistus nuo skausmo ir kitus vaistus, tačiau kvitų nerinko ir pateikti negali.Liudytojas S. V. parodė, kad 2013-04-13 buvo užėjęs pas V. T., rado Å¡io tėvÄ , paklausė, kur V.. Tėvas pasakė, kad sÅ«nus pas kaimynus B.. Eidamas Smėlio gatve B. namo link, pamatė ant tako, esančio tarp V. Å«kinio pastato ir B. namo, gulintį V.. Prie Å¡io buvo D. K.. Priėjęs arčiau, pamatė, kad V. koja sužalota: kelnių kleÅ¡nė buvo pakelta, matėsi iÅ¡lindęs kojos kaulas.

V. sakė, kad skauda kojÄ . Prie jo buvęs D. laikė kojÄ . Greitai atėjo V. tėvas, kuris paprašė, kad jis eitų prie kelio pasitikti greitosios med. pagalbos automobilio. Liudytojas nurodė, kad atvykę medikai V. iÅ¡sivežė į ligoninę. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jis nežino, ar V. ir D. buvo iÅ¡gėrę, ar blaivÅ«s. Jis paaiÅ¡kino, kad nežino, kaip V. T. susižalojo kojÄ . Jis neatkreipė dėmesio, ar ant V. veido ar kitų kÅ«no vietų buvo daugiau sužalojimų.Liudytojas J.

T., nukentėjusiojo tėvas, parodė, kad 2013-04-13 apie 12 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini) Varėnos r., kai užėjo S. V. ir paklausė, kur sūnus V.. S. V. pasakė, kad nežino. Šis išėjo, bet greitai sugrįžęs pasakė, kad netoli namų ant keliuko guli V.. Nuėjęs netoli B. namų, pamatė, kad prie ūkinio pastato ant žemės ant dešiniojo šono gulėjo V., sūnaus kairės kojos apatinėje dalyje buvo išlindęs kaulas, kelnių klešnė buvo kruvina. Liudytojas paaiškino, kad tuo metu prie sūnaus nieko nebuvo, tik vėliau, kai sūnui užkloti atnešė striukę, rado D.

K., Å¡is tupėjo prie V. ir rankomis laikė sužalotÄ kojÄ . Atvykusi greitoji pagalba sÅ«nų iÅ¡vežė į ligoninę. Dar sÅ«naus buvo kruvinas ir veidas. TÄ dienÄ sÅ«nus iÅ¡ namų išėjo sveikas, nebuvo sužalotas. Vėliau sÅ«nus minėjo, kad tÄ kart jį sumušė D. K..Liudytojas V. B. patvirtino, kad 2013-04-13 pas jį ir brolį į namus buvo užėjęs ir D. K., kuris kartu su kitais gėrė. V. T. sužalojimo aplinkybių nežino. Nurodė, kad prieÅ¡ tai ant V. T. sužalojimo žymių nesimatė.Kaltinamojo kaltę, nors jis savo kaltės ir nepripažino patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo protokolu – pareiÅ¡kimu policijai, kuriame nurodoma, kad D. K. trypė, spardė jo kojÄ ir taip jÄ sulaužė, o taip pat sudavė smÅ«gį į veidÄ . V. T. 2013-04-17 pareiÅ¡kime paaiÅ¡kino, kodėl 2013-04-13 buvo kitoks jo pareiÅ¡kimas. Jis nurodė, kad jį atvežus į ligoninę, greitai atėjo policijos darbuotojai, kurie surašė protokolÄ ir klausė, ar dovanosiu. V. T. patvirtino, kad dovanos, nes manė, kad D. K. atvažiuos į ligoninę ir susitars. Tačiau, kai praėjus beveik savaitei D.

K. nepasirodė, o gydytojai pasakė, kad gydymas bus sunkus ir ilgas, jis kreipėsi į policijÄ pareiÅ¡kimu (b. l. 10, 11). Akivaizdu, kad pirmasis pareiÅ¡kimas, kuriame V. T. nurodė, kad neturi pretenzijų kaltinamajam, nurodė, kad susižalojo pats buvo suraÅ¡ytas 2013-04-13 ir raÅ¡ytas jis ne V. T. , o kito asmens (b. l. 12).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 382/13 (06), kurioje nurodyta, kad V. T. nustatytas kairės pėdos atviras iÅ¡nirimas, iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžimas su dislokacija, plėštos kairės blauzdos ir apatinės lÅ«pos žaizdos padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nurodyto laiko ir aplinkybių.

Labiau tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pėdos atviro išnirimo, išorinės kulkšnies lūžimo su dislokacija sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 26-28).Teismo medicinos specialisto papildoma išvada Nr. pG71-382 (06), kurioje nurodyta, kad sužalojimai V. T. galėjo būti padaryti tiek spardant, tiek ir trypiant kojomis.

Konkrečiai nustatyti, kokia bÅ«tent buvo smÅ«gio į kairę kojÄ poveikio kryptis, ekspertas neturi galimybės (b. l. 30-31).Nukentėjusiojo V. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai V. T. parodė (duomenys neskelbtini) Varėnos r. netoli B. namo vietÄ , kurioje 2013-04-13 bÅ«nant D. K. sudavė smÅ«gį į veidÄ , po to nugriuvusį toliau trypė kojomis (b. l. 20-24).Liudytojo S. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kai liudytojas parodo (duomenys neskelbtini), Varėnos r. takÄ prie J.

T. sodybos Å«kinio pastato, vedantį B. sodybos link, ir vietÄ ant tako, paaiÅ¡kindamas, kad nurodytoje vietoje 2013-04-13 gulėjo sužalotas V. T. (b. l. 42-45).Liudytojo J. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur užfiksuota, kad liudytojas parodė (duomenys neskelbtini) Varėnos r. takÄ , esantį prie Å«kinio pastato B. sodybos link , ir vietÄ ant tako, paaiÅ¡kindamas, kad nurodytoje vietoje 2013-04-13 gulėjo sužalotas jo sÅ«nus V. T. (b. l. 48-51).Ä®tariamojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis parodė (duomenys neskelbtini) Varėnos r. takÄ , esantį prie V.

T. Å«kinio pastato B. sodybos link ir vietÄ ant tako, paaiÅ¡kindamas, kad nurodytoje vietoje 2013-04-13 kalbėjosi su V. T. ir nueidamas pamatė šį nukritusį ant žemės (b. l. 84-87). Akistatos tarp įtariamojo D. K. ir nukentėjusiojo V. T. protokolu, kuomet tiek kaltinamasis , tiek nukentėjusysis liko prie savo pozicijų ( b. l. 89-91).Kaltinamojo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1d. Bylos nagrinėjimo eigoje pasitvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo asmeninis konfliktas, kaltinamasis pirmasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam V.

T. į veidÄ nuo ko Å¡is parkrito. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtinami specialisto iÅ¡vada. Todėl kaltinamojo veika teisingai buvo kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, t.y. pagal BK 138 str. 1d. Nors kaltinamasis nepripažįsta kaltinimo, tačiau teismas laiko, kad jo kaltė patvirtinama byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Tiek kaltinamasis D. K., tiek nukentėjusysis V. T. parodė tÄ pačiÄ vietÄ , kurioje įvyko jų konfliktas. D. K. pripažino, kad konfliktinė situacija buvo, jis susistumdė su V.

T., buvo suėmę vienas kitam už drabužių, pastÅ«mė V. T., tačiau nurodė, kad jis nuo to pastÅ«mimo nenukrito. V. T. tvirtina, kad nuo D. K. smÅ«gio į veidÄ jis nukrito, o po to Å¡iam trypiant jo kairę kojÄ , ji buvo sulaužyta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai bÅ«tų buvę blogi ir nukentėjusysis turėtų pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jį. FaktÄ , kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusysis nurodė, kad susižalojo pats ir nenurodė kaltinamojo D.

K., nukentėjusysis paaiÅ¡kino, sakydamas, kad tikėjosi, jog šį konfliktÄ pavyks iÅ¡spręsti jiems patiems, jis nenorėjo jokios bylos. Tačiau, kai kaltinamasis nepasirodė, nesitarė su nukentėjusiuoju, jis kreipėsi į policijÄ ir toliau visÄ tyrimÄ vieningai laikėsi savo pozicijos. Kaltinamasis tvirtino, kad konflikto metu jis buvo blaivus. Nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis konflikto metu buvo iÅ¡gėręs patvirtino ir liudytojas V. B., kuris patvirtino, kad kaltinamasis D. K. buvo jo namuose ir kartu gėrė.

Nukentėjusiojo tvirtinimÄ , kad kojÄ jam sulaužė kaltinamasis patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek spardant, tiek trypiant kojÄ . Kaltinamasis tvirtino, kad V. T. susižalojo pats, tačiau toje vietoje nebuvo jokių daiktų tik sumintas sniego takelis ir sniegas. Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad kieme prie susižalojusio V. T. buvo kaltinamasis D. K.. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis.Kaltinamojo D.

K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Kaltinamasis D. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu BK 11 str. 3d. Jis neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose (b.l. 65). Administracine tvarka baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra galiojančių nuobaudų (b. l. 69-72). Matuizų seniūnija nurodė, kad D. K. yra išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus. Seniūnija nėra gavusi nusiskundimų jo elgesiu (b. l. 67).

Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ . LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 138 str. numato tris bausmės rÅ«Å¡is: laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ . Teismas laiko, kad konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nukentėjusysis-civilinis ieÅ¡kovas V. T. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimÄ . Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nepateikė teismu dokumentų, tačiau posėdžio metu nurodė, kad jis mokėjo už vaistus, pirko tvarsčius dar bÅ«damas ligoninėje, kadangi pats nebuvo draustas. Po to kai buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės 10 dienų jis turėjo kasdien vykti perriÅ¡imams, todėl buvo keletui dienų nuvykęs į GrigiÅ¡kes, pas pusseserę, kuri yra medikė, siekdamas sumažinti iÅ¡laidas ir nevažinėti kasdien į gydymo įstaigÄ .

Turtinę žalÄ sudaro ir kelionę pas gydytojus į poliklinikÄ , kai buvo sekama, kaip gyja koja, vežė tėvas automobiliu. Tad nors nukentėjusysis ir nepateikė dokumentų, tačiau teismas laiko, kad nurodyti 500 Lt yra reali nukentėjusiojo patirta žala ir ji priteistina. Byloje nustatyta, kad D. K. nukentėjusiajam V. T. žalÄ padarė nusikalstamais veiksmais, todėl yra pagrindas kaltinamÄ jį įpareigoti žalÄ atlyginti. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę:

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiÅ¡kai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo bÅ«do, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ neigiamus padarinius kompensacijÄ už asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimÄ laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiÅ¡kia teismo pareigÄ parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Å ioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ dėl patirto smurto, suduotų smÅ«gių patyrė pažeminimÄ , nepatogumus, nes po operacijos jo judėjimas kurį laikÄ buvo apsunkintas, tai yra nustatyta neginčijamai. Teismas, priteisdamas neturinės žalos dydį, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Siekti teisingumo reiÅ¡kia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga jo padarytai veikai.

Kaltinamasis yra jaunas ir darbingas asmuo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir nukentėjusiajam priteistina 2000 Lt. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 1 726,89 Lt V. T. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiojo sveikatai. Bylos dokumentais įrodyta, kad nukentėjusysis buvo gydomas.

LR CK 6. 263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.Vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. teismasn u s p r e n d ė :D. K. pripažinti kaltÄ padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., ir jam skirti laisvės apribojimÄ aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iÅ¡ D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 2500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybinei ligonių kasai, es. Kalvarijų g. 147, Vilniuje, įm.k.191351679, a.s.(duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ 1 726,89 Lt (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 89 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. T. gydymÄ .Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per 20 d. nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                            Silvana Girdenienė