2022-07-20 Nr. AB-19180-3-61-3-01510-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3261-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01510-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 22S62795 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kurį grindė bendra saugumo padėtimi (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės ir neigiamu šeimos narių požiūriu į jos norą ištekėti už mylimo vaikino. Nurodo, kad jos tėvas buvo aktyvistas, nepalaikė to, ką darė (duomenys neskelbtini) teroristinė grupuotė, todėl grupuotės nariai jam grasino ir praėjus vos kelioms dienoms po grasinimo nužudė jį ir pareiškėjos brolį. Atkreipia dėmesį, jog visiems žinoma minėtos grupuotės praktika persekioti nusižengusiųjų (šiuo atveju pareiškėjos tėvas) šeimos narius, siekiant aplinkiniams parodyti pavyzdį, kas gali atsitikti opozicionieriams. Suprasdama, kad kilmės šalyje jos gyvybei gresia persekiojimas ar net susidorojimas, įvertinusi sudėtingą situaciją valstybėje (komplikuota kriminogeninė padėtis, valdžios institucijų siautėjimas, daugybiniai žmogaus teisių pažeidimai ir kt.), nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir išvykti į Europą. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei tos situacijos sąlygojamą pavojų ir tuo pagrindu atsirandančią jos baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

4. Sprendime kriminogeninė situacija kilmės šalyje apibūdinta pakankamai išsamiai, šalyje nuolat vyksta didelį pavojų gyventojams keliantys vidaus ginkluoti konfliktai, tačiau atsakovas, nors ir disponuodamas paminėtais duomenimis, tinkamai jų neįvertino. Pareiškėja pateikia ištraukas, iliustruojančias saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgdama į jas nurodo, kad kriminalinio pasaulio grupuočių taikinys, taikant šią sąvoką plečiamai, yra, kaip tai ir įvardinta ESPA patvirtintame profilių sąraše, grėsmės riziką galimai patirsiantys asmenys - nagrinėjamu atveju moterys (pvz., jauno amžiaus merginos, ir kt.). Todėl bet kuris atitinkamam profiliui atitinkantis asmuo, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (pvz., komplikuotos kriminogeninės situacijos (duomenys neskelbtini) atveju) vertintinas kaip potencialus persekiojimo ir (ar) susidorojimo objektas - jam to nežinant ir nesitikint, gali tapti smurtautojų (ar netgi valdžios institucijų - policijos, valdžios remiamų sukarintų ir ginkluotų grupuočių) auka. Neatsižvelgdamas į šias svarbias faktines aplinkybes, kurias privalėjo įvertinti, spręsdamas klausimą dėl pabėgėlio statuso pareiškėjai suteikimo, atsakovas pažeidė tyrimo išsamumo ir visapusiškumo principus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja yra įsitikinusi, kad grėsmė jai, įvertinus minėtus faktus bei faktines aplinkybes, yra ne tik reali, bet ir visiškai pagrįsta, be to, ir akivaizdžiai kelianti potencialios grėsmės pavojų pareiškėjos sveikatai ir (ar) net gyvybei.

5. Pareiškėjos nuomone, kai kurias atsakovo išvadas nulėmė ir jo vyraujantis selektyvus požiūris į įrodinėjimo pareigos naštos paskirstymą tarp pareiškėjos ir atsakovo. Atsakovas nesivadovavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 5 dalimi.

6. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, nes ji nuoširdžiai padėjo tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, ji laikėsi nustatytų tvarkų, o iš kilmės valstybės išvyko siekdama saugaus gyvenimo.

7. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes buvo konstatuota, kad prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) regione, smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas apie jos gyvybei ir saugumui kylančią grėsmę dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės yra laikomas mažai tikėtinu, kadangi taip pat pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo nedetalus ir nekonkretus, pasakojimui trūko informatyvumo, pareiškėja nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jos pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, todėl tikėtina, kad ji rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais apie (duomenys neskelbtini) veikiančią (duomenys neskelbtini) grupuotę. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos pasakojimą ir pagrįsti, kad jos tėvai tikrai užsiėmė opozicine veikla, dėl kurios gali kilti pavojus jos saugumui ar gyvybei. Atkreipia dėmesį į tai, kad apklausos metu pareiškėja pati patvirtino, jog nėra sulaukusi individualaus grasinimo iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo baimę grindžia bendrais teiginiais apie grupuotės keliamą grėsmę ir galimą opozicionierių šeimos narių žudymą, o ne individualaus pobūdžio persekiojimo veiksmais, tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą iš minėtos grupuotės yra hipotetinio pobūdžio. Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjos teiginiai, kad nors (duomenys neskelbtini) grupuotė žudo šeimos narius, tačiau likę jos šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini), o grėsmė kyla būtent jai, nors ji ir nebuvo sulaukusi asmeninio persekiojimo ir (ar) grasinimo. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja prisistatė nepilnamete, nurodė, kad jai yra 17 metų, tačiau, kilus abejonių dėl jos tikro amžiaus, buvo kreiptasi į kvalifikuotis specialistus, kurie pateikė išvadą, kad pareiškėjai yra daugiau negu (duomenys neskelbtini) metai. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas manė, jog galima pagrįstai teigti, kad pareiškėja Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl yra rimtas pagrindas abejoti pareiškėjos bendru patikimumu ir ji galimai siekia manipuliuoti prieglobsčio suteikimo procedūra.

11. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62795 rezoliucinės dalies 3 punktą (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja nurodė, kad atvyko dėl jos kilmės valstybėje vykstančio karo ir (duomenys neskelbtini) teroro. Teigė, kad kai kuriuos giminaičius nužudė jos akivaizdoje ir dėl kilusių neramumų su kai kuriais jų – savo tėvu, broliu ir dėdėmis – prarado ryšį. Atvyko į Lietuvos Respubliką tikėdamasi geresnio gyvenimo, taikos ir išsilaisvinimo. Pasirinko atvykti būtent į Lietuvos Respubliką, nes čia vyrauja taika

14. Apklausos, vykusios 2021 m. lapkričio 10 d. metu, pareiškėja nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), atvyko iš (duomenys neskelbtini), nėra baigusi mokyklos. (duomenys neskelbtini) liko jos motina, 2 seserys ir 2 broliai. Kitose valstybėse dėl prieglobsčio nesikreipė. Jai nebuvo išduotos vizos ar leidimas laikinai gyventi. Jokiai polinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Papasakojo, kad gyveno mieste, kuriame veikė grupuotė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas buvo nusiteikęs prieš minėtą grupuotę, neigiamai vertino jos veiklą, priešinosi tam, ką daro grupuotės nariai, todėl jam imta grasinti, o vėliau jis ir pareiškėjos brolis buvo nužudyti. Pareiškėjos teigimu, ji taip pat susidūrė su šeimos narių priešiškumu, nes norėjo susituokti su jai patinkančiu vaikinu. Anot pareiškėjos, giminaičiai laikė ją uždarytą, mušė. Jos motinai leisdavo ją lankyti tik 2 kartus per savaitę. Būtent vieno iš tokių apsilankymų metu pareiškėja išėjo su motina pasivaikščioti ir nebegrįžo. Pabėgo į sostinę ir kuriam laikui apsistojo viešbutyje. Vėliau pareiškėjos motina išgirdo apie galimybę išvykti į užsienį. Paprašyta patikslinti aplinkybes, nurodyti kokioje įstaigoje mokėsi, negalėjo atsakyti. Paklausta, ar nebandė persikelti gyventi į kitą miestą kilmės valstybėje, atsakė, jog negalėjo to padaryti, nes neturi pažįstamų ir pinigų. Jei ir būtų persikėlusi į kitą miestą, bijotų, kad dėdės gali ją surasti. Paklausta, kas atsitiktų jei grįžtų į kilmės valstybę, atsakė, kad ją gali nužudyti už tai, jog pabėgo nuo giminaičių.

15. Papildomos apklausos, vykusios 2022 m. sausio 18 d. metu, pareiškėja plačiau papasakojo apie grėsmes, su kuriomis susidūrė kilmės valstybėje. Paaiškino, jog jos tėvas buvo (duomenys neskelbtini) mokslininkas, aktyvistas, nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini) teroristinę grupuotę, todėl jie sekė jos tėvą. Grasino du kartus: pirmą kartą 2021 m. sausio mėnesį, antrą kartą - praėjus dar kelioms dienoms. Antrojo grasinimo metu tėvas buvo nužudytas. Kadangi tuo metu su juo kartu buvo ir pareiškėjos brolis, jį taip pat nužudė. Asmeniškai ji nesusidūrė su grasinimais iš minėtos grupuotės, tačiau jai žinoma teroristinės grupuotės taktika. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) teroristinė grupuotė naudoja opozicionierių šeimos narius mėgindami juo užčiaupti arba parodyti kitiems opozicionieriams, kas jų laukia, jei bandys priešintis. Paprašyta patikslinti, kas jai grėstų grįžimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėja nurodė, kad ji bijo dėl savo gyvybės, nes ją gali nužudyti (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės nariai, taip pat giminaičiai už tai, jog nepritaria jos santuokai su kitos etninės kilmės vaikinu ir už tai, kad pabėgo.

16. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

17. Apklausų metu pareiškėja papasakojo, kad kilmės valstybę paliko iš esmės dėl dviejų priežasčių: 1) baimės būti persekiojamai ir nužudytai (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės, veikiančios pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje; 2) baimės sulaukti atpildo už tai, jog pabėgo nuo giminaičių, kurie nepritarė pareiškėjos santuokai su kitos etninės kilmės vaikinu.

18. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjai kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjos subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Nurodė, kad pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, todėl pareiškėjos baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

19. Remdamasis tyrimo metu surinkta informacija atsakovas aptarė politinę situaciją (duomenys neskelbtini), išskyrė naujausius duomenis apie (duomenys neskelbtini) teroristinę grupuotę, jos ištakas, struktūrą, veikimo principus ir teritorijas, vykdytus teroristinius išpuolius prieš civilius gyventojus ir tikslines žudynes. Atkreipė dėmesį į (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės tikslus, suaktyvėjusią veiklą atsižvelgiant į pastaraisiais metais didėjantį prie grupuotės prisijungusių kovotojų skaičių ir atliekamą priverstinį verbavimą, taip pat, nustatė, kad grupuotė kontroliuoja centrinio ir pietinio (duomenys neskelbtini) dalis, o pastaraisiais metais sustiprino savo buvimą šiaurėje, kur dėl pirmenybės kovoja su pasiskelbusia (duomenys neskelbtini).

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra informacija apie kilmės valstybę, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Tai reiškia, jog Migracijos departamentas kiekvienu konkrečiu atveju turi surinkti pakankamai duomenų prieglobsčio prašytojo prašyme nurodytoms faktinėms aplinkybėms įvertinti ir tinkamai išnagrinėti prašymą. Kiekvienas prieglobsčio prašymas yra individualus, taigi dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio kiekvienu atveju spręstina individualiai.

21. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nenurodė jokių specifinių detalių ar informacijos, kuri patvirtintų jos pasakojimą ar pagrįstų aplinkybę, jog jos tėvas užsiėmė opozicine veikla, dėl kurios gali kilti pavojus pareiškėjos gyvybei ar saugumui. Tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė yra nusitaikiusi į asmenį ir (arba) institucijas, atstovaujančius tarptautinę bendruomenę ir (duomenys neskelbtini) Vyriausybę visoje šalyje, įskaitant Vyriausybės kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) teritorijas. Šio grupės apima saugumo pajėgų narius, parlamentarus ir Vyriausybės pareigūnus, rinkimų stebėtojus, Vyriausybę remiančius klanų lyderius ar tuos, kurie šnipinėjo Vyriausybei. Taikiniu gali būti ir humanitarinės pagalbos darbuotojai, (duomenys neskelbtini), dirbantys Jungtinių Tautų Organizacijoje, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar žurnalistai, tačiau mažai tikėtina, kad žmonėms, neturintiems numanomo ryšio su tarptautinėmis organizacijomis, gresia persekiojimas arba didelė žala. Apklausų metu pareiškėja tvirtino, kad asmeniškai su persekiojimu ar grasinimais iš (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės nesusidūrė. Nurodė, kad jos šeimos nariai liko (duomenys neskelbtini), tačiau neužsiminė, jog jiems gresia pavojus ar jie yra persekiojami, patvirtino, kad pati jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Ji taip pat negali būti priskiriama nei vienai iš paminėtų asmenų grupių. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja savo baimę grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie grupuotės keliamą grėsmę, o ne individualaus pobūdžio persekiojimo veiksmais, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos baimė būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) grupuotės yra hipotetinio pobūdžio.

22. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja teigė bijanti grįžti, nes užsitraukė šeimos narių pyktį dėl noro tuoktis su vaikinu, priklausančiu mažumų etninei grupei, Migracijos departamentas surinko ir informaciją apie moterų teisių padėtį (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) yra vienas iš labiausiai lyčių nelygybe pasižyminčių pasaulio šalių, taip pat, kad šalyje plačiai paplitęs seksualinis smurtas. Išskyrė esmines socialines, ekonomines ir teisines problemas, su kuriomis susiduria (duomenys neskelbtini) gyvenančios moterys bei aptarė kokią įtaką jos daro moterų gyvenimo kokybei. Atsižvelgdamas į surinktą informaciją Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėja būtų susidūrusi su esminiais moterų teisių iššūkiais (duomenys neskelbtini), o jos pasakojimas apie šeimos nepritarimą vedyboms dėl pasakojimo trūkumų negali to patvirtinti.

23. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos pasakojimas buvo abstraktus, į patikslinančius klausimus pareiškėja atsakinėjo abstrakčiais teiginiais, glaustai, lakoniškai, teismas sutiko su atsakovo išvada, jog toks pasakojimas negali būti vertinamas kaip patikimas. Taigi, nors pareiškėja skunde teigė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtino, kad jos prašymas įrodytas, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjos prašymo motyvus, atsižvelgus į pareiškėjos apklausų metu išdėstytus argumentus, jų prieštaringumą ir keliamas abejones, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti teismo vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.

24. Teismas paminėjo, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Atvykusi į Lietuvos Respubliką pareiškėja prisistatė kaip nepilnametė, tačiau atlikus amžiaus nustatymo testą buvo nustatyta, kad jos biologinis amžius yra virš (duomenys neskelbtini) metų, kas suponuoja išvadą, jog pareiškėja tyrimo metu sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama suklaidinti Migracijos departamentą.

25. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos asmenines savybes ir jų santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų ji yra persekiojama ar diskriminuojama, teismas darė išvadą, kad atsakovas tyrimą atliko tinkamai ir užtikrino visapusišką įrodymų ištyrimą.

26. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas sprendė, kad be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjos pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Atsakovo surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos paskutinėje gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) regione, smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėja neįvardijo kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių. Taigi, sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai, pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

27. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjai nustatomas 3 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

III. 28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi.

29. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja nurodo, kad kilmės šalies informacija visiškai sutampa su pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje akivaizdžiai vyksta beatodairiškas smurtas, kuris kelia grėsmę pareiškėjos gyvybei, todėl jai suteiktinas prieglobstis. Nebuvo įvertinta vidinio persikėlimo galimybė.

31. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėja paliko kilmės šalį, kadangi jos šeima nepritarė santuokai, t. y. pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjos pasakojimas apie jos gyvybei ir saugumui kylančią grėsmę dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės yra laikomas mažai tikėtinu, kadangi pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo nedetalus ir nekonkretus, pasakojimui trūko informatyvumo, pareiškėja nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jos pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės. Apklausos metu pareiškėja pati patvirtino, kad pati nebuvo sulaukusi individualaus grasinimo iš (duomenys neskelbtini).

34. Bendra kilmės valstybės informacija, pažymėtina, kad bendra saugumo padėtis kilmės valstybėje savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi yra vertinamos individualios su konkrečiu asmeniu susijusios aplinkybės, o ne bendra kilmės valstybės informacija. Atlikto tyrimo metu pareiškėjos kilmės valstybės informacija buvo įvertinta papildomos apsaugos suteikimo kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jos ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62795 pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jai kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, ji atitinka sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl ji nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kilmės šalyje vyksta kariniai konfliktai.

41. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

43. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

44. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

45. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

46. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

47. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

48. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

50. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad: 1) jai gresia grupuotės (duomenys neskelbtini) persekiojimas, 2) šeimos nariai nepritarė pareiškėjos santuokai su vaikinu, kilusiu iš kitos etninės grupės.

52. Migracijos departamentas Sprendime dėl pirmosios priežasties nurodė, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas buvo nedetalus ir nekonkretus, pasakojimui trūko informatyvumo, prieglobsčio prašytoja nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jos pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad jos tėvas tikrai užsiėmė opozicine veikla, dėl kurios pareiškėjai gali kilti pavojus saugumui ar gyvybei. Dėl antrosios priežasties atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas buvo nedetalus, pasakojimui trūko konkretumo bei informatyvumo. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Be to, prieglobsčio prašytojos šeimos santykiai yra privataus pobūdžio santykiai, todėl savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Atsakovas nenustatė, kad prieglobsčio prašytoja būtų susidūrusi su moterų teisių iššūkiais (duomenys neskelbtini), o jos pasakojimas apie šeimos nepritarimą dėl pasakojimo trūkumų laikomas mažai tikėtinu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, atsakovas laikė, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu, Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus pareiškėjos persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia tik savo subjektyviu situacijos vertinimu, individualios asmeninės grėsmės nenustatyta. Apklausos metu pareiškėja patvirtino, kad pati nebuvo sulaukusi individualaus grasinimo iš (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja prašymą grindė, be kita ko, tuo, kad šeima nepritaria jos santuokai su vaikinu iš kitos etninės grupės, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja apklausų metu nurodė, jog su vaikinu nebebendrauja. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad dėl antrosios priežasties pareiškėjos pasakojimas buvo nedetalus, pasakojimui trūko konkretumo bei informatyvumo. Be to, atsakovas taip pat vertino moterų padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje ir nenustatė, kad pareiškėja būtų susidūrusi su moterų teisių iššūkiais (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) regione, smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, prieš neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos sieną, pareiškėja nurodė gyvenusi Baltarusijos Respublikoje, todėl šiuo atveju nėra aišku, kodėl ji paliko jai saugią šalį ir ten nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina išvadai, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

55. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai). Pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento sprendimo matyti, jog departamentas rėmėsi iš skirtingų šaltinių surinkta informacija. Iš sprendimo matyti, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į konkrečias jos nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

56. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai teisingai išspręsti, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė