2023-03-08 Nr. AB-5293-3-61-3-00076-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-155-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00076-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) ministrės 2022 m. gruodžio 12 d. (pareiškėjo skunde nurodyta data „2022 m. gruodžio 13 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ Nr. 1V-765 dalį „A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gim. valstybė – (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiama dalis). Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamos dalies galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje.

Pareiškėjas nurodė, jog skundžiama dalis yra nemotyvuota ir priimta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, nenurodomos priėmimo faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai. Priimant skundžiamą dalį nebuvo suėjęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ Nr. 280 23 punkte įtvirtintas 6 mėnesių terminas, todėl skundžiamos dalies galiojimas turi būti sustabdytas iki bus išnagrinėta administracinė byla, nes pareiškėjas prarado galimybę per teisės aktuose nustatytą 6 mėnesių terminą pateikti duomenis, susijusius su jo teise į dvigubą pilietybę.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nesustabdžius skundžiamos dalies galiojimo, jis praras teisę į teisingą teismą, nes negalės tinkamai dalyvauti teismo procese, bus pažeistas šalių procesinių teisių lygiavertiškumo principas. Be to, pareiškėjas jau dabar susiduria su neteisėto skundžiamo akto pasekmėmis – jis vyko aplankyti savo mamą, tačiau nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką, oro uoste iš jo atimtas Lietuvos Respublikos pasas. Taigi, pareiškėjas iki 2022 m. balandžio 17 d. turi teisę pateikti turimus dokumentus dėl dvigubos pilietybės įgijimo ir tik nustačius, kad jis tokios teisės neturi, galėtų būti priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atėmimo. Dėl šios priežasties, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti.

Atsakovas VRM pateiktoje pozicijoje dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašė prašymo netenkinti.

Atsakovas VRM nurodė, jog skundžiama dalis priimta 2022 m. gruodžio 12 d., o ne 2022 m. gruodžio 13 d., kaip nurodė pareiškėjas. Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė negalėtų būti įvykdyta faktiškai, nes skundžiama dalis ne suteikė, o panaikino subjektines teises, tačiau gali būti sustabdytas tik galiojančio teisės akto galiojimas. Be to, prašymo adresatas yra valstybės įmonė „Registrų centras“, kuri nežinotų kaip atitinkamą reikalavimo priemonę įvykdyti. Pareiškėjo teisė pačiam dalyvauti teismo posėdyje gali būti realizuota nuotolinio dalyvavimo būdu ir šiuo atveju jis nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateiktoje pozicijoje dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašė prašymo netenkinti.

Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo – jis nepranešė apie įgytą (duomenys neskelbtini) pilietybę ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamas aktas trukdo jam veiksmingai pasinaudoti teise į teisingą teismą, nes pareiškėjo byla yra elektroninė ir pareiškėjas turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), taip pat susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Be to, pareiškėjui byloje atstovauja du advokatai, per kuriuos pareiškėjas gali įgyvendinti savo procesines teises ir jeigu pareiškėjas pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, jis gali prašyti skirti teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas prašė laikinai sustabdyti skundžiamos dalies galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pateikia reikalavimo pagrįstumą grindžiančius argumentus, tačiau iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis nori dalyvauti asmeniškai teismo posėdžiuose, teikti įrodymus bei paaiškinimus, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be to, pareiškėjo interesus atstovauja advokatas, galintis tinkamai atstovauti pareiškėją, o pareiškėjui nėra apribota galimybė teikti rašytinius įrodymus ir paaiškinimus ir jis gali dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose.

III. Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad dalyvaudamas teismo procese nuotoliniu būdu pareiškėjas turės galimybę disponuoti visomis proceso šalies teisėmis, o teismo posėdis, vykdomas nuotoliniu būdu prieš pareiškėjo valią, neužtikrina visapusiškos jo teisės į teisingą teismą. Siekiančiam veiksmingai pasinaudoti teise į teisingą teismą pareiškėjui turėtų būti sudarytos sąlygos posėdžiuose dalyvauti gyvai ir įsitraukti į bylos nagrinėjimą, kaip garantuoja ABTĮ. Pareiškėjas jau dabar susiduria su itin sudėtingomis pasekmėmis – jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo teisės į teisminę gynybą veiksmingai neužtikrins dalyvavimas posėdžiuose nuotoliniu būdu ir teikiant vien rašytinius įrodymus bei paaiškinimus.

Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į naujus įrodymus, susijusius su reikalavimo pagrįstumu, kurių pareiškėjas neturėjo ir negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas VRM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo ir nenurodė argumentų dėl skundžiamos dalies neteisėtumo. Pareiškėjas pripažįsta, jog skundžiamą dalį siekia panaikinti dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų (iš esmės – 6 mėnesių termino nesilaikymo), tačiau pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų dėl ginčo esmės, t. y. materialiosios teisės pagrindimo, kurie tikėtinai pagrįstų skundo reikalavimą.

Atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjas nepagrindė ir antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonės sąlygos, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo galimybės dalyvauti teismo procese ir naudotis atitinkamomis teisėmis.

Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo atskirajame skunde įvardijamos naujos faktinės aplinkybės ir pateikiami nauji dokumentai nebuvo žinomi skundo gavimo, atsiliepimo teikimo ar pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, todėl neturėtų būti vertinami, kadangi pareiškėjas šiomis aplinkybėmis kaip faktiniu savo reikalavimo pagrindu nesirėmė.

Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Migracijos departamentas nurodo, jog pareiškėjas iki šiol nepagrindė, kokį dvigubos pilietybės pagrindą jis atitinka, jis pats asmeniškai nesikreipė į archyvus dėl duomenų apie savo šeimą gavimą ir nepateikė jokių kitų įrodymų savo reikalavimams byloje pagrįsti, dėl to jis tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o argumentai, susiję su teisės į teisingą teismą pažeidimu, yra nepagrįsti.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo galimybes dalyvauti teismo procese ir veiksmingai įgyvendinti savo teisę į teisingą teismą, pareiškėjas jau dabar susiduria su skundžiamos dalies neigiamai pareiškėjo padėtį veikiančiais padariniais, dėl to netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Taigi, šiuo atveju ginčas kilo dėl ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimo tikėtino pagrįstumo ir neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizikos.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti skundžiamą dalį ir stabdyti jos galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, t. y. taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikinas sustabdymas).

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog skundžiama dalis, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, yra nepagrįsta ir neteisėta, ją priimant nebuvo suėjęs 6 mėnesių terminas, per kurį pareiškėjas turėjo teisę pateikti duomenis, susijusius su jo teise į dvigubą pilietybę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėstydamas argumentus, susijusius su reikalavimo pagrįstumu, pareiškėjas nepagrindė tikėtino reikalavimo pagrįstumo sąlygos ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vertindama pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų pažymi, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tikėtinai (prima facie) pagrindžiančių pareiškėjo skundo reikalavimą.

Sprendžiant dėl antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos yra iš esmės grindžiami galimu pareiškėjo teisės į teisingą teismą pažeidimu, t. y. jog pareiškėjui bus užkirsta teisė atvykti į Lietuvos Respubliką, jis negalės gyvai dalyvauti teismo procese, teikti paaiškinimus, būti išklausytas ir pan. Teisėjų kolegija nustatė, jog pagal pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamos dalies panaikinimo pradėta administracinė byla šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI2-2913-596/2023). Ši byla yra elektroninė ir joje pagal teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį pareiškėją atstovauja advokatai. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nėra apribota galimybė pačiam teikti teismui rašytinius paaiškinimus ar įrodymus. Dėl to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, šiuo aspektu pareiškėjo teisė į teisingą teismą ir galimybė raštu dalyvauti teismo procese nėra apribojama ar pažeidžiama, nes nurodytų procesinių teisių įgyvendinimui nėra būtinas pareiškėjo fizinis buvimas Lietuvos Respublikoje.

Be to, vertindama pareiškėjo argumentus dėl apribojimo dalyvauti žodiniame teismo posėdyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog susiklosčius situacijai kaip nagrinėjamoje byloje, ABTĮ yra įtvirtinta galimybė organizuoti teismo posėdžius nuotoliniu būdu, t. y. taip pat nereikalaujant pareiškėjo fizinio buvimo Lietuvos Respublikoje. Tokiu atveju, teisėjų kolegija vertinimu, pareiškėjui ir atsakovui VRM būtų sudarytos vienodos galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir nebūtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, su kuriuo susijusius argumentus dėsto pareiškėjas. Taigi, nors šiuo atveju pareiškėjas gali susidurti su iš skundžiamos dalies kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių išvadą, jog dėl šių priežasčių ir negalėjimo fiziškai dalyvauti teismo procese, būtų padaryta nepataisoma ar sunkiai pataisoma didelė žala, sąlygojanti neproporcingą įsiterpimą į pareiškėjo teises ir būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdant skundžiamos akto dalies galiojimą.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog netaikius pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – skundžiamos akto dalies galiojimo sustabdymo iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje – gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjo teisėms ar interesams, be kita ko, teisei į teisingą teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes ir įrodymus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir atskirojo skundo 41 punkte prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į juos sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Susipažinusi su šiais duomenimis ir įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo pateikti duomenys yra susiję su pareiškėjo skundo reikalavimo dėl skundžiamos akto dalies panaikinimo faktiniu pagrindu, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo keisti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepataisomos arba sunkiai pataisomos didelės žalos sąlyga nėra įrodyta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius