2013-12-11 Nr. AB-9806-3-61-3-02461-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-2129/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02461-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. A. (M. M. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. M. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-404 (00226,00026);

2) įpareigoti Migracijos departamentą išduoti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui M. M. A., gim. 1985 m. gruodžio 25 d., teisėtos veiklos pagrindu.

Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-404(00226,00026), kuriuo panaikintas M. M. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimo numeris (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2012 m. liepos 25 d., panaikinimo pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 str. 1 d. 2 p.) bei M. M. A. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (atsisakymo išduoti leidimą pagrindas – Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.).

Migracijos departamentas nurodė, kad gavęs medžiagą, surinktą dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įtarė, kad M. M. A. ir N. A. santuoka fiktyvi. Pareiškėjas paaiškino, kad studijuodamas Mykolo Riomerio Universitete susipažino su N. A., su kuria 2011 m. gegužės 30 d. sudarė santuoką. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba, siekdama įvertinti, ar santuoka nebuvo fiktyvi, 2011 m. birželio 7 d. apklausė sutuoktinius. Migracijos valdybos 2011 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-111 pažymima, kad apklausos metu sutuoktiniai vienodai atsakė į klausimus, įtarimų, kad santuoka yra fiktyvi, nekilo.

Atsakovo Migracijos departamento teiginiai apie santuokos fiktyvumą yra nepagrįsti, išvestiniai, nes per laikotarpį nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. sutuoktiniai bendravo artimai, kartu vyko į poilsinę kelionę į Ispaniją, tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti atsakovo specialistams. Po santuokos pareiškėjas ir N. A. negalėjo kurį laiką gyventi kartu, nes M. M. A. gyveno studentų bendrabutyje, viename mažame kambarėlyje, o N. A. iki santuokos jau turėjo du mažamečius vaikus, todėl jie visi fiziškai negalėjo tilpti į mažą kambarį.

N. A. turimas gyvenamas plotas sodų bendrijoje buvo neįrengtas. Dėl ribotų pajamų sutuoktiniai išsinuomoti gyvenamos patalpos negalėjo, o rastų patalpų savininkai atsisakė pareiškėjui išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą, baimindamiesi dėl jo tautybės bei legalumo. Gyvenamasis adresas yra būtinas pateikti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriui, pildant prašymą dėl laikinojo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Reikalavimą M. M. A. ir N. A. įvykdė, bet dėl anksčiau paminėtų aplinkybių negalėjo per tokį trumpą laiko tarpą surasti ir pateikti kitą.

Dauguma Lietuvos gyventojų pateikia gyvenamosios vietos adresus vienoje vietoje, o gyvena skirtingose, ir tai nėra laikoma fiktyviu ar įstatymais neleistinu gyvenimu. 2011 m. spalio 6 d. pareiškėjas įsteigė įmonę UAB „Beauty Improver Enterprise“ ir pateikė prašymą pakeisti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, t. y. prašė leisti gyventi Lietuvoje kitu teisiniu pagrindu. 2012 m. vasario 6 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius paprašė pareiškėjo užpildyti apklausos lapus dėl realios veiklos vykdymo, pateikti dokumentus, įrodančius, kad buvo pradėta vykdyti UAB „Beauty Improver Enterprise“ veikla ir pradėtos gauti pajamos.

Šių duomenų pateikti M. M. A. negalėjo, nes turimas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo be teisės dirbti. Migracijos Departamento Imigracijos reikalų skyriui apklausos lape pareiškėjas išdėstė numatomus įmonės veiklos planus, kuriuose nurodė, kad užsiims prekių importu iš (duomenys neskelbtini). Susirasti verslo partnerių jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), ten prabuvo beveik du mėnesius, surado reikalingus partnerius ir su jais pasirašė bendradarbiavimo sutartis. Atsakovo priimtame ir pareiškėjo skundžiamame sprendime teiginiai dėl UAB „Beauty Improver Enterprise“ yra neteisingi.

Sprendime atsakovas nurodo, kad vykdė skubų patikrinimą, ir nerado mokamų mokesčių, bet fiziškai to negalėjo padaryti, nes vykdyti verslą sėkmingai užtrunka ne vieną dieną. Šiuo sprendimu atsakovas užkirto kelią pareiškėjui vykdyti įsipareigojimus prieš verslo partnerius, gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 64–68) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl leidimo laikinai gyventi, išduoto šeimos susijungimo atveju, panaikinimo atsakovas paaiškino, kad prieš priimdamas 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-404 (00226,00026) surinko pakankamai įrodymų ir duomenų, kurie pagrindė Migracijos departamento padarytą išvadą, jog M. M. A. ir N. A. santuoka sudaryta fiktyviai, siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi. Kiekvieni santykiai yra individualūs, todėl M. M. A. ir N. A. santykiai nebuvo vertinami paviršutiniškai, t. y. buvo itin įsigilinta į šių santykių savitumą.

Iš surinktų įrodymų konstatuota, kad pareiškėjo ir N. A. 2011 m. gegužės 30 d. sudaryta santuoka yra fiktyvi, o duomenis, kuriuos jie pateikė neatitinka tikrovės. Ši santuoka yra sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, o tik siekiant M. M. A. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. M. M. A. ir N. A. nuo santuokos sudarymo kartu negyveno ir negyvena (tai patvirtino ir patys sutuoktiniai) palaikydami realius santuokinius ar šeiminius santykius, nors gyvenamąją vietą deklaravo tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) (M.

M. A. nuo 2012 m. vasario 9 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini)), bendro ūkio neveda, neturi susiklosčiusių socialinių santykių Lietuvos Respublikoje, neturi nepilnamečių vaikų, nestudijuoja (pažymėtina, kad pirmąjį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavo studijų pagrindu), be to, skiriasi abiejų sutuoktinių planai artimai ateičiai – N. A. nori išvykti iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir ten apsigyventi, o M. M. A. nori gyventi Lietuvoje ir užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Tai, kad N. A. M. M. A. nesupažindino su savo motina bei kitais savo artimaisiais, rodo, kad jie savo santuokos nevertina kaip svarbios, reikšmingos, turinčios perspektyvą bei leidžia teigti, jog santuoka sudaryta tik dėl akių. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu taip pat yra pagrįstas, nes UAB „Beauty Improver Enterprise“ šiuo metu jokios realios veiklos nevykdo ir M. M. A. buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įsteigtos įmonės tikslų ir vykdant veiklą. Atsakovui nesuprantamas pareiškėjo teiginys, kad bendrovės veiklą jis ketina pradėti vykdyti tik tada, kai gaus naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu.

Teisėtą veiklą M. M. A. turėjo teisę vykdyti turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, tačiau šia teise nesinaudojo, bet pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Be to, M. M. A. iš tikrųjų darbo užmokestis nebuvo išmokamas, nepaisant to, kad duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį buvo pateikti Sodros Vilniaus skyriui. Šis faktas leidžia daryti išvadą kad pervedant pinigus Sodrai tiesiog sudaromas UAB „Beauty Improver Enterprise“ veiklos įvaizdis.

M. M. A. įsteigė bendrovę ne ketindamas realiai vykdyti veiklą, o tik siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pasilikti Lietuvos Respublikoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. sprendimu (b. l. 142–150) pareiškėjo M. M. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. gegužės 30 d. M. M. A. sudarė santuoką (b. l. 12–13) su Lietuvos Respublikos piliete N. A., gim. 1982 m. lapkričio 16 d., ir 2011 m. birželio 7 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. Prieš prasidedant teisminiam nagrinėjimui, santuoką nutraukė, nors tvirtino, kad šeimyniniai ryšiai tvirti. Migracijos valdyba, vadovaudamasi Įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi ir Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 44.1 punktu bei siekdama įvertinti, ar M. M. A. ir N. A., santuoka nėra fiktyvi, 2011 m. birželio 7 d. apklausė minėtus sutuoktinius. Migracijos valdybos 2011 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1115 pažymima, kad apklausos metu sutuoktiniai vienodai atsakė į klausimus, Migracijos valdybos specialistams pabendravus su minėtais sutuoktiniais ir įvertinus jų pateiktus atsakymus, įtarimų, kad santuoka yra fiktyvi nekilo. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2011 m. liepos 17 d. nusprendė panaikinti M. M. A. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., ir išduoti M. M. A. naują leidimą laikinai gyventi, galiojusį vienerius metus. 2011 m. liepos 25 d. dėl trumpai galiojančio kelionės dokumento, t. y. iki 2012 m. gegužės 26 d., šiam užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2012 m. vasario 25 d., M. M. A. gavus naują kelionės dokumentą 2012 m. vasario 24 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2012 m. liepos 25 d.

Migracijos departamentas iš Migracijos valdybos gavo 2011 m. spalio 5 d. M. M. A. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaip UAB „Beauty Improver Enterprise“ akcininkui ir vadovui (b. l. 81), pateikiant tai patvirtinančius dokumentus: UAB „Beauty Improver Enterprise“ steigimo aktą (b. l. 14, 85–86), akcininkų sąrašą (b. l. 15), išrašą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (b. l. 16–17, 83–84), UAB „Beauty Improver Enterprise“ įstatus (b. l. 18–19, 87–88), 2011 m. rugsėjo 20 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl skyrimo direktoriumi (b. l. 20, 91), Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 21, 89), Grynųjų pinigų likučio įmonės kasoje priėmimo – perdavimo aktą (b. l. 22, 90), darbo sutartį Nr. 01 (b. l. 26–30, 93–97). Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją bei atsižvelgdamas į Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą priėmė 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-404 (00226,00026) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. A., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje" (b. l. 35–40, 112–117).

Migracijos valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1275 (b. l. 74–75) nurodoma, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos valdybos specialistai siekdami nustatyti, ar M. M. A. ir N. A. gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį, buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), kur turėjo gyventi aukščiau minėti asmenys. Patikrinimo metu M. M. A. ir N. A. Migracijos valdybos specialistai nurodytu adresu nerado, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklype esantis sodo namas yra netinkamas gyventi. Migracijos valdybos specialistai apklausė šalia 29 sklypo esančius kaimynus, kurie paaiškino, kad 29 sklype esančiame name niekas negyvena, prie namo kartais atvyksta savininkas – vyras ir kartą buvo atvykusi jauna moteris su vaikais. Kaimynai apibūdino į 29 sklypą atvykstantį vyrą, kuris kalba rusiškai, bet moka ir lietuvių kalbą, tamsių plaukų, tačiau ne tamsaus gymio. Migracijos valdybos specialistai taip pat apklausė ir kitą liudininkę, t. y. N. A. motiną L. A. gim. 1949 m. birželio 16 d., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. L. A. Migracijos valdybos specialistams paaiškino, kad nieko apie dukters vyrą nežino. Sužinojusi, kad duktė yra ištekėjusi labai nustebo. L. A. manymu, jos duktė taip galėjo pasielgti dėl finansinių problemų, kadangi yra paėmusi paskolą banke. L. A. taip pat sakė, kad jos duktė ketina vykti į užsienį uždarbiauti. L. A. paaiškino, kad jos duktė turi draugą ir su juo – S. N. ir vaikais gyvena atskirai, kažkur nuomojamame bute. S. N. ir N. A. kartu gyvena apie penkerius metus bei kartu augina sūnų N. (b. l. 72).

Migracijos valdybos specialistai tą pačią dieną buvo nuvykę adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame bute buvo rasta N. A. su vaikais D. ir N.. N. A. teigė, kad šiame bute gyvena kartu su M. M. A., tačiau jis šiuo metu yra išvažiavęs perduoti daiktų draugui, jei reikia ji paskambins ir jis atvyks. N. A. buvo paprašyta parodyti namuose esančius M. M. A. daiktus, tačiau to padaryti negalėjo, nes M. M. A. daiktų šiame bute nebuvo, tik parodė vyrišką megztinį. Prisipažino, kad jos sutuoktinis kartu su ja negyvena, jie tik kartais susitinka, o M. M. A. prekybos centre jai ir vaikams nuperka maisto. N. A. sakė, kad M. M. A. gyvena Studentų namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. N. A. taip pat papasakojo apie savo planus išvykti dirbti į Didžiąją Britaniją, nes Lietuvoje su vaikais nepragyvena. Migracijos valdybos specialistams paklausus apie jos draugą S. N. ji paaiškino, kad S. N. yra išvykęs dirbti į užsienį ir patvirtino, kad jis tikrai kartais būna (duomenys neskelbtini) 29 sklype, esančiame sodo namelyje, nes jį remontuoja. Taip pat patvirtino, kad Naujųjų Metų šventę šventė pas mamą kartu su vaikais ir S. N.. N. A. Migracijos valdybos specialistų buvo paprašyta telefonu paskambinti M. M. A. ir paprašyti jį pas ją atvykti, tačiau N. A. tai daryti atsisakė.

Tą pačią dieną į Migracijos valdybą atvyko M. M. A., kuris pateikė paaiškinimą apie savo gyvenamąją vietą (b. l. 71). Jis patvirtino, kad su N. A. gyvena atskirai, nors po vestuvių norėjo gyventi ten pat, kur gyvena N. A., tačiau buto savininkas, kaip teigia pats M. M. A. „sukėlė jam rūpesčių“. Dėl šios priežasties jis pradėjo gyventi studentų bendrabutyje. M. M. A. teigė, kad ir toliau ieško buto tam, kad galėtų kartu gyventi su savo sutuoktine, tačiau butų savininkai jam nenori nuomoti patalpų, kadangi jis yra iš (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties jis su savo žmona gyvena atskirai. Taip pat pateikė kelias vestuvių bei atostogų Ispanijoje metu padarytas nuotraukas. Papasakojo, kad kartu su N. A. 3 dienoms buvo išvykę į Ispaniją pas draugą. N. A. vaikai tuo metu buvo su aukle. Pasidomėjus apie M. M. A. planus ir gyvenimą Lietuvoje jis paaiškino, kad išvykti niekur nesiruošia, nes jo tikslas yra užbaigti studijas, su žmona kartu negyvena, nes kartu negali išsinuomoti buto, N. A. jam paaiškino, kad savininkai nesutinka nuomoti buto tamsaus gymio žmonėms (b. l. 70–71). M. M. A. patvirtino, kad su N. A. susitinka, išeina pasivaikščioti, prekybos centre nuperka jai maisto. 2011 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos valdybos specialistai buvo nuvykę į Studentų namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena M. M. A.. Migracijos valdybos specialistai apžiūrėjo M. M. A. kambarį ir nustatė, kad jis gyvena vienas (b. l. 73), tai patvirtino ir šio bendrabučio administratorius (b. l. 73).

Tiek pareiškėjo, tiek jo buvusios sutuoktinės, tiek N. A. motinos liudijimai buvo prieštaringi, nesutapo nei detalėse, nei iš esmės, nes pasirodė, kad N. A. turi artimą draugą, bendrą sūnų ir negyvena su sutuoktiniu, todėl Migracijos departamento pareigūnai padarė teisingą išvadą, kad santuoka buvo fiktyvi, sudaryta siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Siekiant išsiaiškinti ar pagrįstai M. M. A. prašo pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar jo pateikti duomenys atitinka tikrovę, ar jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įsteigtos įmonės tikslų ir vykdant veiklą, 2012 m. vasario 6 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius paprašė M. M. A. pateikti išsamų paaiškinimą apie UAB „Beauty Improver Enterprise“ vykdomą veiklą bei tai patvirtinančius dokumentus. M. M. A. 2012 m. vasario 6 d. apklausos metu nurodė, kad UAB „Beauty Improver Enterprise“ šiuo metu realios veiklos nevykdo. M. M. A. nurodė, kad jis tik ketina užsiimti įvairių prekių importuojamų iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą prekyba (b. l. 105–110, 123–126). 2012 m. vasario 2 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius išsiuntė paklausimą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Vilniaus įmonių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, prašydamas informuoti, iš kokių lėšų šis užsienietis moka sau darbo užmokestį ir nustatytus mokesčius Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi iš įmonės veiklos lėšų neturi (b. l. 102). 2012 m. balandžio 6 d. raštu Valstybinė mokesčių inspekcija operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Beauty Improver Enterprise“ yra įdarbintas 1 darbuotojas – direktorius M. M. A., pagal bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei M. M. A. paaiškinimą bendrovė pradės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu M. M. A. gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kol kas bendrovė jokios veiklos nevykdo. Nustatyta, kad direktoriui priskaičiuojamas 1 200 Lt mėnesinis atlyginimas nuo bendrovės įregistravimo pradžios nebuvo išmokamas, todėl neatsirado prievolės apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti UAB „Vir fulminans“ nurodė, kad M. M. A. nebuvo išmokamas darbo užmokestis, duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį buvo pateikti Sodros Vilniaus skyriui (b. l. 104).

Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad minėta įmonė buvo užregistruota 2011 m. rugsėjo 20 d., t.y., daugiau nei prieš metus.

Teismas remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 51 straipsnio 3 ir 5 dalies, 57 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatomis, taip pat Tvarkos aprašo 17 punktu (17.19-17.19.2 papunkčiais) bei Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1-500 (2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A1-120 redakcija), 8 punkto (8.1.-8.15. papunkčių) nuostatomis, pažymėjo, kad viena iš aplinkybių, sąlygojančių atsisakymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui yra, kai pateikiami tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkantys duomenys.

Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo turinio, sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. A. priimtas, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė M. M. A. siekdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendime taip pat nurodoma, kad UAB „Beauty Improver Enterprise“ veiklos nevykdo; bendrovės veiklą pareiškėjas ketina pradėti vykdyti tik tada, kai jis gaus naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu; M. M. A. nebuvo išmokamas darbo užmokestis, duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį buvo pateikti Sodros Vilniaus skyriui; daro išvadą, kad M. M. A. įsteigė bendrovę ne ketindamas realiai vykdyti veiklą, o tik siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pasilikti Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad anksčiau užsiimti verslu negalėjo, nes turimas leidimas gyventi buvo be teisės dirbti. Pažymėtina, kad teisėta veika M. M. A. turėjo teisę užsiimti turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduota šeimos susijungimo pagrindu, tačiau šia teise nesinaudojo ir veiklos nevykdė.

Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad UAB „Beauty Improver Enterprise“ yra įdarbintas 1 darbuotojas – direktorius M. M. A., pagal bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei M. M. A. paaiškinimą bendrovė pradės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu M. M. A. gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kol kas bendrovė jokios veiklos nevykdo. Taip pat nustatyta, kad direktoriui priskaičiuojamas 1 200 Lt mėnesinis atlyginimas nuo bendrovės įregistravimo pradžios nebuvo išmokamas, todėl neatsirado prievolės apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti UAB „Vir fulminans“ nurodė, kad M. M. A. nebuvo išmokamas darbo užmokestis, nors duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį buvo pateikti Sodros Vilniaus skyriui (b. l. 104). Informaciją apie asmens darbinę veiklą ir draudžiamąsias pajamas patvirtina duomenys iš Sodros (b. l. 111), pranešimai už metų spalio, lapkritį, gruodį ir 2012 m. sausį, vasarį (b. l. 42–53), iš kurių darytina išvada, kad M. M. A. iš tikrųjų darbo užmokestis nebuvo išmokamas, nors duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį buvo pateikti Sodros Vilniaus skyriui. M. M. A. 2012 m. sausio 30 d. paaiškinime (b. l. 98–100) nurodė, kad verslo vykdyti dar nepradėjo. Jeigu Migracijos departamentas tenkins jo prašymą (išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu) jis ketina pradėti prekybos daiktais (švarkai, pirštinės, krepšiai ir t.t.) verslą. Tačiau iš teismui pateiktų 2012 m. gegužės 14 d., 2012 m. birželio 26 d. bendradarbiavimo sutarčių (b. l. 54–61) matyti, kad sutarties šalys sutinka bendradarbiauti, gaminti ir parduoti chirurginius, stomatologinius, kosmetinės priežiūros instrumentus. Šie prieštaravimai teismui leidžia daryti išvadą, jog UAB „Beauty Improver Enterprise“ įsteigta fiktyviai, pagrįstos Migracijos pareigūnų abejonės dėl įmonės veiklos tikrumo. Pareiškėjas patvirtino, kad įmonė per praėjusį didesnį nei metai laiko tarpą veiklos vykdyti nepradėjo, nes neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, turto neturi.

Dėl pareiškėjo sudarytos santuokos fiktyvumo, įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad pareiškėjo M. M. A. ir N. A. sudarytos santuokos fiktyvumui pagrįsti surinkta pakankamai įrodymų, kad santuoka yra sudaryta neturint tikslo kurti šeimos teisinius santykius, Sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo iki šiol kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, neturi susiklosčiusių socialinių santykių Lietuvos Respublikoje, neturi nepilnamečių vaikų, skiriasi abiejų sutuoktinių planai artimai ateičiai – N. A. nori išvykti iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir ten apsigyventi, o M. M. A. nori gyventi Lietuvoje ir užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. N. A. nesupažindino M. M. A. su savo motina, kuri šią aplinkybę patvirtino 2011 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimuose (b. l. 72). L. A. taip pat nurodė, kad jos dukra santuoką galėjo sudaryti dėl pinigų, kadangi paėmusi paskolą banke, be to, jos dukra jau 5 metai gyvena kartu su jos antro vaiko tėvu S. N.. Todėl pagrįstos Migracijos pareigūnų išvados, jog tai buvo fiktyvi santuoka, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo skundo, surašyto 2012 m. rugsėjo 25 d., argumentai, kad M. M. A. ir N. A. nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. bendravo artimai, kartu buvo nuvykę į poilsinę kelionę, laikytini pareiškėjo gynybine pozicija, nes po dviejų mėnesių 2012 m. lapkričio 23 d. santuoka buvo nutraukta (b. l.139).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, jog prieš priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas veikė aktyviai ir tyrimą atliko nuosekliai, t. y. kilus abejonių dėl M. M. A. pateiktų dokumentų objektyvumo ir juose pateiktos informacijos tikrumo, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti, ar nesama Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nustatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl papildomos informacijos, susijusios su M. M. A. ir UAB „Beauty Improver Enterprise“ veikla, pateikimo ir tik gavęs papildomus dokumentus iš Sodros bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, padarė išvadas, kurių pagrindu atsisakė pakeisti leidimą M. M. A. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu. Migracijos departamento 2012 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 31-404 (00226,00026), kuriuo atsisakyta suteikti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui M. M. A., yra teisėtas ir pagrįstas.

Atmetus M. M. A. reikalavimą panaikinti Migracijos departamento 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-404(00226,00026), nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą išduoti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui M. M. A. teisėtos veiklos pagrindu, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas.

III. Pareiškėjas M. M. A. apeliaciniu skundu (b. l. 170–174) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliantas nesutinka su Migracijos departamento 2012 m. liepos 5 d. sprendimu bei jame nurodytais teiginiais dėl santuokos fiktyvumo. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 195–196) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas remiasi pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime pateiktais teiginiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-404 (00226,00026), kuriuo nuspręsta panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. A., g. 1985 m. gruodžio 25 d., išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2012 m. liepos 25 d., ir atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (b. l. 35-40). Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Vienas iš tokių pagrindų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas (2 p.).

Tvarka, kuria nustatoma, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintu Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

Aprašo (vidaus reikalų ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1V-205 redakcija) 43 punkte numatyti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi (t. y. santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje): susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (43.1 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio (43.2 punktas); iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę (43.3 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis (43.4 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba (43.5 punktas); santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas) (43.6 punktas); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių (43.7 punktas); yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę (43.8 punktas).

Įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs vieną ar keletą iš Aprašo 43 punkte nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi (Aprašo 44 punktas). Šiuo atveju informacija gaunama: sutuoktinius arba asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartį, apklausus raštu (užpildomi apklausos lapai) (44.1 punktas); apklausus kaimynus (44.2. punktas); apklausus vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, arba bendrus sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, draugus bei pažįstamus (44.3 punktas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kilus įtarimams ir siekiant nustatyti, ar pareiškėjo M. M. A. ir N. A. santuoka nėra fiktyvi, Migracijos valdyba pradėjo Aprašo 44 punkte numatytą patikrinimą. Apklausos metu sutuoktiniai iš esmės vienodai atsakė į jiems pateiktus klausimus, tačiau tikrinimo metu buvo nustatyta, kad sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo kartu negyvena ir bendro ūkio netvarko, susitinka tik epizodiškai. N. A. savo sutuoktinio M. M. A. ne tik nesupažindino su motina (L. A.) ir kitais artimaisiais, bet ši, paklausta apie dukters vestuves su šiuo asmeniu, labai nustebo ir paaiškino nieko apie tai nežinanti. Jos duomenimis dukra apie 5 metus gyvena su S. N., su juo ir vaikais ateina pas ją į svečius. Pati N. A. pripažino, kad Naujųjų Metų šventę šventė pas savo motiną su S. N., kuris yra jos sūnaus N. tėvas. Nustatyta, kad S. N., nors ir yra išvykęs uždarbiauti į užsienį, tačiau lankosi (duomenys neskelbtini) 29-tame sklype esančiame sodo name, kur savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę abu sutuoktiniai (M. M. A. nuo 2012 m. vasario 9 d. gyvenamąją vietą jau deklaravo (duomenys neskelbtini)), jį tvarko. Iš esmės skyrėsi ir sutuoktinių N. A. bei M. M. A. išsakyti artimiausios ateities planai: N. A. siekia išvykti gyventi į Didžiąją Britaniją, tuo metu kai M. M. A. iš Lietuvos niekur išvykti nenori, nes planuoja čia baigti studijas.

Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą 2012 m. liepos 5 d. sprendimą, visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad N. A. ir M. M. A. santuoka 2011 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta tik tam, kad pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis) gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikti jokie įrodymai, galintys paneigti minėtas aplinkybes. Gi teismas vertina byloje surinktų ir visapusiškai išnagrinėtų įrodymų visetą ir jų pagrindu daro išvadą pagal vidinį savo įsitikinimą.

Pareiškėjas 2011 m. spalio 6 d. jau pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, vadovaujantis ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kaip UAB „Beauty Improver Enterprise“ akcininkui ir vadovui. Valstybinė mokesčių inspekcija operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad minėtoje bendrovėje įdarbintas vienintelis darbuotojas – direktorius M. M. A.. Bendrovė jokios veiklos nevykdo, o pagal buhalterinius dokumentus jam priskaičiuojamas 1 200 Lt mėnesinis atlyginimas nuo bendrovės įregistravimo neišmokamas, tačiau Sodros Vilniaus skyriui buvo pateikiama informacija apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ir įmokų sumas (b. l. 101-104). Pats pareiškėjas taip pat pripažino, kad UAB „Beauty Improver Enterprise“ jokios veiklos nevykdo, jo teigimu, bendrovė ūkinę komercinę veiklą pradės vykdyti tuomet, kai jis gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Šiuo atveju teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta atsakovo poziciją, kad anksčiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. M. A. pateikdamas duomenis VSDF valdybos teritoriniam skyriui siekė tik sudaryti bendrovės veiklos įvaizdį, nors realiai veiklos vykdyti neketino, o tik norėjo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Be kita ko, pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę vykdyti teisėtą veiklą, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Kadangi nagrinėjamu atveju neabejotinai yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. A. ir Lietuvos Respublikos pilietės N. A. santuoka buvo sudaryta tik tam, kad M. M. A. gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be to duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, atsakovas, vadovaudamasis anksčiau paminėtomis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, visiškai pagrįstai 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-404 (00226,00026) panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. A. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2012 m. liepos 25 d., ir atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Bylos proceso šalies nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant ar netinkamai pritaikant procesinės teisės normas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių naujų argumentų, į kuriuos nebūtų atsakęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. M. A. (M. M. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė