2013-07-17 Nr. AB-3650-3-65-3-00041-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1572/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00041-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2;

11.6.1.3; 11.6.1.4; 11.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 17d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui ir Biržų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., D. V. ir J. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Biržų skyrių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 671 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Biržų m.; 2) įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją suformuoti grąžinimui natūra 671 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g., Biržų m.

Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas L. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą ir 671 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu turgaus teritorija (duomenys neskelbtini) gatvėje), Biržų m. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu atnaujino pareiškėjai terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą žemės sklypą ir pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja NŽT Biržų skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra nurodytą žemės sklypą, kuris šiuo metu yra išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., D. V. ir J. V.. NŽT Biržų skyrius nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, motyvuodamas tuo, kad šiame žemės sklype yra Biržų m. turgavietė ir jos teritorijoje yra pastatyti statiniai. Pareiškėjos nuomone, atsakovas gali sumažinti nuomojamų ne žemės ūkio veiklai žemės sklypų, esančių prie D. V. ir A. J. nuosavybės teisėmis valdomų pastatų, plotus ir suformuoti tik šiems pastatams eksploatuoti būtinus žemės sklypus, tokiu būdu išsprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant pareiškėjai žemę natūra. Be to, vieta, kur buvo L. M. žemėvalda, šiuo metu jokiais statiniais nėra užstatyta.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjai negali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant žemę turėtoje vietoje natūra, kadangi: pirma, teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra Biržų regioninio parko, Biržų urbanistikos paminklo (Biržų istorinė dalis, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir Biržų archeologijos paminklo teritorijoje, ji yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama; antra, ši teritorija pagal Biržų miesto bendrąjį planą priskirta komercinei teritorijai, joje įrengta turgavietė, todėl tokia teritorija pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį priskiriama valstybės išperkamai ir už ją atlyginama šio įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Minėta informacija ne kartą buvo pateikta pareiškėjai, taip pat jai siūlyta atkurti nuosavybės teises atlyginant kitais būdais, nes teisės aktų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą grąžinant natūra buvusioje vietoje nėra galimybės.

Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija prašė teismo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal Biržų miesto bendrąjį planą, ginčo teritorija yra priskirta kitos paskirties žemei, naudojimo būdas – komercinė teritorija, ji taip pat patenka į saugomas teritorijas (Biržų regioninis parkas, Biržų senojo miesto vieta, Biržų istorinė dalis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad 0,4723 ha ploto žemės sklypas Biržuose, (duomenys neskelbtini), yra visiškai užstatytas (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys) kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais ir šis žemės sklypas jiems yra išnuomotas iki 2026 m., parengti minėto žemės sklypo detalųjį planą, numatantį pareiškėjos nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimą natūra, nėra galimybės.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. J., D. V. ir J. V. prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į prašymą (II t., b. l. 14–15) tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad 671 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Biržų m., į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje, yra turgavietės teritorijoje. Buvusi pareiškėjos tėvo žemėvalda yra visiškai užstatyta, o pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 dalį, natūra turėtoje vietoje grąžinama tik laisva (neužstatyta) žemė. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tokia žemė priskirtina valstybės išperkamai. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, išduotos projektavimo sąlygos, žemės sklypas išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie turi teisėtus lūkesčius vystyti verslą šioje teritorijoje. Be to, ginčo žemė yra Biržų senojo miesto vietos ir Biržų urbanistikos paminklo, įregistruoto kultūros vertybių registre, teritorijoje, todėl tokios žemės perleidimas natūra pareiškėjos nuosavybėn, taip pat žemės sklypo suformavimas šiuo tikslu yra negalimas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos M. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs bylos įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas L. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,0671 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Biržų m. (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja 2009 m. sausio 14 d. pateikė Biržų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą (I t., b. l. 7) atkurti nuosavybės teises į savo tėvo valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant žemę natūra. Pareiškėjai ne kartą raštu (I t., b. l. 74–90, 93–95) buvo pranešta, jog atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje nėra galimybės, ir siūlyta pasirinkti kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Be to, NŽT Biržų skyrius 2012 m. sausio 30 d. raštu Nr. 21SS-(14.21.45)-1 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (I t., b. l. 34) pakartotinai informavo pareiškėją, jog teritorija, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į L. M. valdytą 0,0671 ha žemės sklypą Biržų mieste, grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje, priskiriama valstybės išperkamai. Taip pat nurodė, jog NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-779 „Dėl piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai bei suteikiamų lygiaverčių naujų žemės sklypų individualiai statybai Biržų mieste patikslintų eilių sąrašų patvirtinimo“ pareiškėja eilėje įrašyta 10 numeriu.

Taip pat nustatė, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises atkurti natūra pretenduoja pareiškėja, patenka į 0,4723 ha žemės sklypą, esantį Biržuose, (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 166), kuris Biržų rajono mero 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 406 „Dėl žemės sklypų nuomos“ (I t., b. l. 140) ir 1996 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimis Nr. 27 ir Nr. 28 (I t., b. l. 159–160, 163–164) išnuomotas 15 metų laikotarpiui po 0,2392 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Biržų m., nuomotojams A. J. ir D. V.. 2011 m. gruodžio 7 d. sudarytos naujos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 21SŽN-829 ir Nr. 21SŽN-827, pagal kurias 0,4723 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Biržų m., lygiomis dalimis 15 metų laikotarpiui išnuomotas nuomotojams A. J. ir D. bei J. V. (I t., b. l. 157–158, 161–162), žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis – kita (komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (II t., b. l. 26–38) minėtame žemės sklype yra įregistruoti nuosavybės teise tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys statiniai: pastatas – prekybos kioskas (2.2.), pastatas – paviljonas (2.3.), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas) (2.4.), šis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, jų apsaugos zonoje (7.5.), jam taikomos specialiosios naudojimo sąlygos: XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai (9.5).

Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 14 punktų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 34 punkto normomis.

Remdamasis byloje esančiais dokumentais, nustatė, jog Biržų rajono savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 (I t., b. l. 165) patvirtino sklypo, skirto turgaus išplėtimui, (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pagal kurį šiame žemės sklype numatyta gatvelių principu įrengti naujus prekybos paviljonus–palapines, tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantį paviljono pastatą išplėsti, įrengiant tualetus, privažiavimui ir pakrovimui numatytas servitutas, organizuotai numatyta spręsti paviršinio vandens nuvedimą ir turgavietės apšvietimą (I t., b. l. 109–110, II t., b. l. 56). Ginčo teritorijai Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 „Dėl sklypų Biržuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas naujas detalusis planas (I t., b. l. 167–168), kuriame išsaugoti ankstesniame detaliajame plane nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo ir tvarkymo reglamentai, reikalingi turgavietei išplėsti (II t., b. l. 63–64). Be to, iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad 0,4723 ha žemės plotas, į kurio dalį pretenduoja pareiškėja ir kuris valstybinės žemės nuomos sutartimis yra išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, šiam žemės sklypui nustatyta žemės naudojimo tikslinė paskirtis – komercijai. Žemės sklypo planas, šio sklypo kadastro duomenys (II t., b. l. 39–45), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (II t., b. l. 26–38) patvirtina, kad žemės sklypas Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra užstatytas. Šiai teritorijai įstatymų nustatyta tvarka parengtas detalusis planas, kuriuo numatyta nauja statyba turgavietei išplėsti, detalusis planas yra galiojantis. Be to, ši teritorija patenka į Biržų regioninio parko teritoriją (II t., b. l. 35, 65–67, 69).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog NŽT Biržų skyrius pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas, kurį iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjos tėvas ir į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra buvusioje vietoje, priskirtas valstybės išperkamai žemei, kuri pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas negali būti grąžinama natūra, todėl tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus nėra pagrindo.

III. Pareiškėja M. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y.: 1) areštuoti 0,4723 ha žemės sklypo plotą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį nuomoti, subnuomuoti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims, vykdyti bet kokius statybos remonto darbus; 2) panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas 2011 m. gruodžio 7 d. tarp NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus ir D. V. bei J. V. Nr. 21SŽN-827, pripažįstant jas neteisėtomis ir niekinėmis; 3) išreikalauti iš VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tretieji suinteresuoti asmenys D. V. ir A. J. tinkamai neprižiūri jiems išnuomoto 0,4723 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį apeliantė pretenduoja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau –ir Seimo kontrolierius), ištyręs apeliantės skundą, 2010 m. gegužės 14 d. rašte siūlė Biržų rajono savivaldybės administracijai suformuoti tokio dydžio žemės sklypus, kurie būtini pastatų (duomenys neskelbtini) eksploatacijai, ir 671 kv. m žemės sklypą, grąžinant apeliantei natūra tėvo turėtą žemę. Taip pat Biržų rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. nusprendė nebepratęsti 0,4785 ha žemės sklypo nuomos sutarties, vietoj išnuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoti du sklypus ir spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo apeliantei. Tačiau atsakovas NŽT Biržų skyrius, nepaisydamas Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, tokiu būdu pažeidė įstatymus bei apeliantės teises ir teisėtus lūkesčius, nes ji jau 5 metus negali atgauti tėvo palikimo.

2. Apeliantė savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, Atkūrimo įstatymo preambulės, 1 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.550–6.552 straipsnių nuostatomis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1994 m. gegužės 27 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė nuosavybė, nes ne teisės pagrindu negali atsirasti teisė, tokiu būdu atimtas iš žmonių turtas laikytinas tik faktišku valstybės valdomu turtu. 2001 m. balandžio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad laisva (neužstatyta) žemė, kuriai nėra konkretaus visuomenės poreikio, turi būti grąžinta natūra turėtoje vietoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-384/99 išaiškinta, jog, kol asmens nuosavybės turto klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimą.

3. Apeliantės žiniomis, miesto daliai, kurioje yra jos tėvo nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas, nėra parengtas detalusis planas. Mano, jog tokiu būdu atsakovai nesilaiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų.

4. D. V. su sutuoktine J. V. iki 2026 m. gruodžio 7 d. yra išnuomota 0,2361 ha ploto, o A. J. – 0,2361 ha ploto žemės sklypas, tačiau statiniai niekada nebuvo parduoti. Iš dokumentų matyti, kad nuomininkai pirko tik prekybos kioską bei turgavietės paviljoną ir jų statinius. Nuomininkai (duomenys neskelbtini) teritoriją pasidalijo į du sklypus, be leidimo dokumentų sugriovė mūrinę tvorą tarp parduotuvės „Norfa“ ir turgaus paviljono bei juos sujungė, tik po to gavo leidimą. Taigi statinių, kurie buvo įregistruoti adresu (duomenys neskelbtini), nebeliko, nes juos visus sugriovė (mūrinę tvorą, tualetą, rūkyklą ir kt.), tačiau šie statiniai iki šiol nėra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

5. Pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos pareiškėjos pateiktus dokumentus, taip pat netenkino pareiškėjos prašymo išreikalauti iš VĮ Registrų centro papildomus įrodymus, susijusius su D. V. ir A. J. neteisėtai sudaryta 2010 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Be to, teismas atsisakė teismo posėdyje apklausti pareiškėjos liudytoją Biržų rajono savivaldybės tarnautoją B. K..

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus nurodo:

1. Biržų rajono savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas, reikalingas pastatų ir įrenginių eksploatavimui. Į šį detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą pateko buvusio savininko L. M. iki nacionalizacijos turėta žemė. Pažymi, kad šis detalusis planas nebuvo ginčijamas ir niekas dėl jo pretenzijų nepareiškė.

2. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, už valstybės išperkamą žemę Biržų mieste Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apeliantei siūloma perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, kurio dydis gali būti nuo 0,04 ha iki 0,15 ha.

3. VĮ Registrų centro duomenimis, pastatas – paviljonas ir kiti statiniai (inžineriniai, kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), esantys (duomenys neskelbtini), Biržų m., yra įregistruoti dviejų asmenų vardais. Su jais 2011 m. buvo sudarytos dvi valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartys, pagal kurias prie nuosavybės teise turimų pastatų išnuomoti žemės sklypai šių pastatų eksploatacijai. Todėl minėtoje vietoje žemė yra išnuomota teisėtai.

Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo nagrinėti administracinę bylą teismo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. V. ir J. V. prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo:

1. Biržų rajono savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 patvirtino sklypo, skirto turgaus išplėtimui, (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pagal kurį šiame žemės sklype numatyta gatvelių principu įrengti naujus prekybos paviljonus–palapines, tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantį paviljono pastatą išplėsti, įrengiant tualetus lankytojams ir turgų aptarnaujantiems žmonėms, privažiavimui ir pakrovimui numatytas servitutas, organizuotai numatyta spręsti paviršinio vandens nuvedimą ir turgavietės apšvietimą. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 šiai teritorijai patvirtintas dar vienas detalusis planas – sklypų Biržuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kuriame išsaugoti ankstesniame detaliajame plane nustatyti sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo ir tvarkymo reglamentai, reikalingi turgavietei išplėsti. Pažymi, kad ginčo žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, buvo užstatytas dar iki pareiškėjos prašymo atkurti jai nuosavybės teises pateikimo (2008 m.), todėl jos teisių pažeisti negalėjo. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu kitoje administracinėje byloje Nr. I-537-279/2012, kurioje dalyvavo ir M. V., teismas pripažino pagrįstais trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teises ir teisėtus lūkesčius dėl žemės sklypo eksploatavimo ir statybų jame vykdymo pagal detalųjį planą.

2. Pareiškėja savo apeliaciniame skunde nepareiškė jokio procesinio teisinio reikalavimo pirmosios instancijos teismo sprendimo atžvilgiu (panaikinti teismo sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti ar kt.), t. y. apeliaciniame skunde nėra jam privalomo dalyko (ABTĮ 130 str. 2 d. 7 p.).

3. Apeliaciniame skunde neteisėtai reiškiamas naujas materialinis teisinis reikalavimas – panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas 2011 m. gruodžio 7 d. Pirma, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 str. 5 d.). Antra, pareiškėja jau yra šį reikalavimą pareiškusi ieškininės teisenos tvarka Biržų rajono apylinkės teisme, kuriame buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-764-434. Nurodyta byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir išspręstas klausimas dėl pareiškėjos teisių į ginčo žemės grąžinimą jai natūra.

4. Nuosavybės teisių atkūrimas natūra ir žemės sklypo suformavimas pareiškėjai yra negalimas, nes pareiškėja yra pasirinkusi kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir jo nėra atsisakiusi (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d.). Iš byloje esančios 2011 m. lapkričio 16 d. Seimo kontrolieriaus pažymos (3 psl.) matyti, kad pareiškėja jos pačios 2010 m. lapkričio 2 d. prašymu buvo įrašyta į piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąrašą. Vadinasi, pareiškėja šiuo metu yra pasirinkusi visiškai kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą nei žemės grąžinimas natūra turėtoje vietoje – t. y. naujo žemės sklypo individualiai statybai Biržų mieste suteikimą ir šio būdo nėra atsisakiusi.

5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą pripažinti Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 28 d. raštą Nr. G168, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta formuoti grąžinimui natūra ginčo žemę, neteisėtu ir niekiniu, kadangi pareiškėja praleido jame įtvirtinto atsakovo sprendimo apskundimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 28 d. sprendimas yra nenuginčytas ir tebegaliojantis, įpareigoti atsakovą suformuoti pareiškėjai 671 kv. m žemės sklypą gražinimui natūra nėra jokio teisėto pagrindo.

6. Pareiškėja savo apeliacinį skundą grindžia išgalvotais, tikrovės ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų neatitinkančiais samprotavimais, kuriuos paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro žemės sklypo dalis, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra.

Pareiškėja M. V. skundu prašė NŽT Biržų skyrių atkurti jai nuosavybės teises į 671 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Biržų m., ir įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją suformuoti grąžinimui natūra prašomą žemės sklypą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2009 m. sausio 14 d. pateikė NŽT Biržų skyriui prašymą (I t., b. l. 7) atkurti nuosavybės teises į savo tėvo L. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Biržų m. (šiuo metu (duomenys neskelbtini), Biržų m.). Tačiau atkurti nuosavybes teises grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje nėra galimybės, nes ji priskiriama valstybės išperkamai ir patenka į 0,4723 ha žemės sklypą, esantį Biržuose, (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 166), kuris Biržų rajono mero 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 406 „Dėl žemės sklypų nuomos“ (I t., b. l. 140), 1996 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimis Nr. 27 ir Nr. 28 (I t., b. l. 159–160, 163–164) buvo išnuomotas 15 metų laikotarpiui po 0,2392 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Biržų m., nuomotojams A. J. ir D. V.. 2011 m. gruodžio 7 d. buvo sudarytos naujos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 21SŽN-829 ir Nr. 21SŽN-827, pagal kurias 0,4723 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Biržų m., lygiomis dalimis 15 metų laikotarpiui išnuomotas nuomotojams A. J. ir D. bei J. V. (I t., b. l. 157–158, 161–162). Taip pat nustatyta, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises atkurti natūra pretenduoja pareiškėja, yra užstatytas, t. y. minėtame žemės sklype yra įregistruoti nuosavybės teise tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys statiniai: pastatas – prekybos kioskas, pastatas – paviljonas, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), šis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, jam taikomos specialiosios naudojimo sąlygos: XXXIV.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo jos skundas buvo atmestas, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijamame teismo sprendime nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimą keisti ar naikinti. Iš esmės dėl visų aplinkybių, kurios kvestionuojamos apeliaciniu skundu, yra pasisakyta sprendime.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad valstybės išperkamai priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų (...).

Pažymėtina, kad šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotos teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimu ir teisės taikymo rekomendacijomis, publikuotomis Administracinių teismų praktikoje Nr. 8, išaiškinimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę tvarkos. Jeigu nustatoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, prašomas grąžinti natūra sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pagrindu, prašomas grąžinti sklypas (jo dalis) turi būti vertinamas kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirmiau nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų ir t. t., administracinių teismų praktikoje iš esmės laikomasi analogiškos nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60-07; 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008). Tačiau detalusis planas yra tik viena iš sąlygų žemę išpirkti, vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomenės poreikis. Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-572-2010, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2599-12).

Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nustatyta, jog Biržų rajono taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas reikalingas pastatų ir įrenginių eksploatacijai. Biržų rajono savivaldybės direktorius 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 82 „Dėl sklypų Biržuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino naują detalųjį planą (I t., b. l. 167-168), kuriame išsaugoti ankstesniame detaliajame plane nustatyti minėto žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Šiuo teritorijų planavimo dokumentu, kadastro duomenimis (II t., b. l. 39-45) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (II t., b. l. 26-38) nustatyta, kad minėta teritorija yra užstatyta tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir yra Biržų regioninio parko, Biržų urbanistikos paminklo (Biržų istorinė dalis, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir Biržų archeologijos paminklo teritorijoje. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas daro išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pakanka trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į statinius pagrindimui byloje ir nėra pagrindo jais abejoti. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, daiktinių teisių į esančius pastatus įregistravimu), byloje padaryta pagrįsta išvada, kad ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra.

Apeliaciniame skunde pareiškėja pateikė papildomą reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme – panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas 2011 m. gruodžio 7 d. tarp NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus ir D. V. bei J. V. Nr. 21SŽN-827, pripažįstant jas neteisėtomis ir niekinėmis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 6 dalis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio reikalavimo nenagrinėja.

Pareiškėja taip pat apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija nurodo, kad šios sutarties teisėtumas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas ir tai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje pareiškėja trimis 2013 06 17 lydraščiai pateikė eilę dokumentų nuorašų, taip pat fotonuotraukas bei atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą. Kolegija pateiktus dokumentų nuorašus, fotonuotraukas bei atsikirtimus prijungia prie bylos. Įvertinus šių pareiškėjos pateiktų dokumentų nuorašų turinį, fotonuotraukas bei atsikirtimus, kolegija pažymi, kad jie niekaip nepaneigia anksčiau teismo konstatuotų aplinkybių, todėl galutiniam procesiniam sprendimui nėra reikšmingi.

Dėl prašymo atlyginti išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. M. V. turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. V. ir J. V., remdamiesi ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, prašo priteisti iš pareiškėjos M. V. jų naudai patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti – 500 Lt. Kartu su prašymu pateikė 2013 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir 2013 m. gegužės 17 d. operacijos išrašo kopiją, iš kurių matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys sumokėjo advokatui 500 Lt už atsiliepimo į M. V. apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos).

Bylos duomenys patvirtina, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo priimtas apginant trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, todėl jie turi teisę į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Remiantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, pareiškėja praranda reikalavimo teisę dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nustatant tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.11 punktas, pagal kurį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, maksimalus užmokesčio dydis yra 1 500 Lt (1,5 x 1000 Lt (MMA, kuri galiojo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą) = 1 500 Lt). Tretieji suinteresuoti asmenys už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 500 Lt. Ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl toks prašymas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. V. ir J. V. iš pareiškėjos M. V. 500 Lt (šešis šimtus litų) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys