2022-10-19 Nr. AB-25298-3-61-3-02573-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3882-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02573-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiauskjo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 22S78426 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai jai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) bei neturėdama giminaičių, realios savo kilmės šalies pagalbos, priskirtina prie pažeidžiamų asmenų grupės, nes jai kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Įvertinus prieglobsčio prašytojos kitą nurodytą aplinkybę – jos gimtojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), vykstantį karinį konfliktą, dėl kurio ji negali grįžti atgal, apklausos metu, atliekant tyrimą buvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas, susijęs su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjos nurodytas karinis konfliktas nėra individualizuotas, tačiau grėsmė susidurti / patirti su karu susijusias pasekmes egzistuoja bendrai visiems prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje gyvenantiems asmenims, o bendra esama nesaugi situacija kilmės valstybėje ir karinio konflikto metu egzistuojantis smurtas vertinamas papildomos apsaugos kontekste, todėl pareiškėjai būtina ir papildoma apsauga.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjai yra nesaugu savo kilmės šalyje, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės. Pareiškėja yra moteris ir dėl nurodytų aplinkybių ((duomenys neskelbtini)) pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus moterys ir yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei, todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

4. Pareiškėjos teigimu, kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje vyksta karo veiksmai. Dėl nuolatinių karo nusikaltimų ir karinių veiksmų pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija. Pareiškėjos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus, taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

5. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad jis, įvertinęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį (pareiškėja jį grindė tuo, kad jos gyvenamojoje vietovėje išsiveržė ugnikalnis, ir dėl vykstančio karo), atliko tyrimą ir ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjos pasakojimą, nenustatyta, kad jai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

8. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, tačiau pareiškėja gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva ir persikelti gyventi į teritoriją kur patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Migracijos departamentas, nesutikdamas su skundo argumentais, kad pareiškėja pagrindė savo prašymą, pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos nurodyta priežastis – (duomenys neskelbtini) – nėra prieglobsčio procedūros objektas, nes tokie veiksniai neatitinka „persekiojimo“ apibrėžimo, šioje situacijoje nėra persekiojimo vykdytojų, todėl šis motyvas savaime nepagrindžia prieglobsčio jai suteikimo. Tyrimo metu įvertinus kitą pareiškėjos nurodytą aplinkybę – jos gimtojoje vietoje vykstantį karinį konfliktą, dėl kurio ji negali grįžti atgal, nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjai gresia persekiojimas, susijęs su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjos nurodytas karinis konfliktas nėra individualizuotas. Grėsmė susidurti / patirti su karu susijusias pasekmes egzistuoja bendrai visiems pareiškėjos gyvenamojoje vietoje gyvenantiems asmenims, o bendra esama nesaugi situacija kilmės valstybėje ir karinio konflikto metu egzistuojantis smurtas savaime nelemia jai pabėgėlio statuso suteikimo. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjos pasakojimo trūkumus, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

10. Atsakovas sutiko su pareiškėjos teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluoti konfliktai, tačiau jie nevyksta visoje šalies teritorijoje. Pagal Migracijos departamento turimą kilmės valstybės informaciją, kariniai veiksmai vyksta (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o pavyzdžiui sostinėje (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) provincijose, remiantis 2021 metų (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, nebuvo užregistruota nė viena auka. Be to, pagal naujausius Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro paskelbtus duomenis (2021 m. lapkričio 30 d.) (duomenys neskelbtini) yra identifikuoti (duomenys neskelbtini) viduje perkeltieji asmenys. Atsižvelgiant į visą surinktą informaciją, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva ir persikelti gyventi į teritoriją, kur patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Atsakovas tvirtino, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįsta, į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėja, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti.

12. Atsakovo teigimu, pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjai nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

13. Atsakovas apibendrino, kad jis atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, o deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, kad sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, nesant šiuos teiginius galinčių pagrįsti dokumentų, t. y. iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neišsamiu, nepagrįstu ar naikintinu.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir jį sumažinti nuo 5 metų iki 3 metų, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad:

15.1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad yra (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad ji išvyko iš kilmės valstybės dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, eidama link Lietuvos sienos, sutiko kitus žmones, su jais kirto sieną ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

15.2. Atsakovas, įvertinęs pateiktus duomenis, Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo vertinimo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

17. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes, t. y. jos gyvenamojoje vietoje įvyko (duomenys neskelbtini), teismas darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nėra prieglobsčio procedūros objektas, nes tai neatitinka „persekiojimo“ apibrėžimo, šioje situacijoje nėra persekiojimo vykdytojų. Įvertinęs kitą pareiškėjos nurodytą aplinkybę – jos gimtojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) vykstantį karinį konfliktą, dėl kurio ji negali grįžti į kilmės valstybę, teismas nenustatė, kad yra faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai gresia persekiojimas, susijęs su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjos nurodytas karinis konfliktas nėra individualizuotas..

18. Teismas pripažino pagrįstomis atsakovo išvadas, kad pareiškėja neatitina Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje gyveno pareiškėja, vyksta ginkluotas konfliktas ir vien būvimas šioje teritorijoje kelia pagrįstą baimę pareiškėjai patirti žalą savo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Apžvelgęs atsakovo surinktą informaciją, teismas darė išvadą, jog prieglobsčio prašytoja gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva ir persikelti gyventi į saugesnę kilmės valstybės provinciją.

19. Teismo įsitikinimu, atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nenustatė pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjos subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti padarytų išvadų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad bus imtasi pareiškėjos persekiojimo veiksmų, o jos baimė dėl gyvybės yra grindžiama jos subjektyvius situacijos vertinimu bei prielaidomis. Teismas vertino, kad atsakovas nustatė, kad pareiškėjos baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jai negresia kankinimai ar mirtis, todėl ji neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šalyje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva ir persikelti gyventi į teritoriją, kur patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Todėl, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojos pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad jai reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjai pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos respublikoje, kadangi ji neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsnių

20. Vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio nuostatomis, įvertinęs pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjos išsiuntimo yra pagrįsta ir teisėta. Teismo įsitikinimu, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog užsienietė slėpsis (jos tikslas niekada nebuvo Lietuva), ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

21. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė jos padarytam pažeidimui. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad atsakovas formaliai ir neargumentuotai taikė Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (redakcija, galiojusia nuo 2018 m. liepos 5 d.) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatas bei nepagrįstai uždraudė pareiškėjai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl šią skundžiamo Sprendimo dalį teismas pakeitė ir pareiškėjai uždraudė į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Nurodęs, kad nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti patenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Teismo vertinimu, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtų kitokį sprendimą.

III. 23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausyta tiesiogiai.

24. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nesurinko išsamios kilmės valstybės informacijos, neįvertino pareiškėjos paaiškinimų, taip pat kitų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas abejoti atsakovo pateiktų vertinimų objektyvumu, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje neva nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodytas esmines faktines aplinkybes ir paneigia atsakovo padarytas išvadas Teismas privalo įvertinti pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad bus imtasi pareiškėjos persekiojimo veiksmų, o jos baimė dėl gyvybės yra nulemta realiu situacijos vertinimu bei įrodymais, kurie patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjos patirto (duomenys neskelbtini) fakto. Taigi atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjos baimė yra visiškai nepagrįsta, kilmės valstybėje jai neva negresia kankinimai ar mirtis, todėl ji neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

25. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva ir persikelti gyventi į teritoriją, kur tikimybė patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl kareivių keliamo smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Įvertinus faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojos pasakojimo formos ir turinio trūkumai nustatyti nepagrįstai. Atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiškėjai reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjai nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

26. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jai turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nepagrįstai vertinta, kad jos prašymas buvo grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) bei nesulaukusi realios savo kilmės šalies pagalbos, priskirtina prie pažeidžiamų asmenų grupės, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pažymėtina, kad patirtos (duomenys neskelbtini)faktą įrodo pareiškėjos pateikiamas įrodymas – medicininė pažyma, kurios išvados patvirtina faktą apie (duomenys neskelbtini), kuriuos atliko (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyti ir pareiškėjos nurodyti esminiai faktai įrodo, kad pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

27. Pareiškėja akcentuoja, kad jos kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) vyksta karinis konfliktas, dėl karo veiksmų ji negali grįžti, jai kylanti grėsmė turi būti įvertinta individualiai, kadangi pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) moteris, t. y. priklauso padidintos rizikos asmenų grupei. Pareiškėjos prieglobsčio prašymo priežastys negali būti vertinamos kaip ekonominės, kadangi gali būti nulemtos kitų aplinkybių, t. y. skirtumas tarp prieglobsčio prašytojo ir ekonominio migranto gali būti nežymus.

28. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

Panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas atsiliepime nurodo faktinius ir teisinius argumentus, kuriuos jau buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir pažymi, kad apeliaciniame skunde nekonkretizuojama, kokios būtent išsamios informacijos Migracijos departamentas nesurinko ir neįvertino.

31. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina, kad pareiškėja patyrė (duomenys neskelbtini) būtent dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių. Pažymėtina, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi būtent kilmės valstybė. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) nenorėtų ar negalėtų apsaugoti pareiškėjos nuo (duomenys neskelbtini), nėra. Priešingai, pati pareiškėja pagalbos į kilmės valstybės institucijas nesikreipė, nors galbūt turėjo medicininę pažymą, patvirtinančią (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėja net nebandė kilmės valstybėje apginti galbūt pažeistas savo teises, apsigyventi kitoje saugesnėje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Be to, prieglobsčio procedūra nėra skirta kompensuoti praeityje patirtą persekiojimą. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja, grįžusi į kilmės valstybę ir apsigyvenusi, pvz., (duomenys neskelbtini), kur nevyksta jokie kariniai veiksmai, patirtų pakartotinai jos apeliaciniame skunde nurodomus veiksmus.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, ginčydama išvadą, kad ji gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, savo teiginių visiškai nedetalizuoja ir neindividualizuoja, nors kilmės valstybės informacija patvirtina, kad žmonės aktyviai naudojasi vidinio persikėlimo alternatyva.

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėja priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, atsakovas pabrėžė, kad pagal ESTT praktiką grėsmė yra vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“ tada, kai kilmės valstybėje yra konstatuojamas beatodairiškas smurtas. Šiuo atveju pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir apsigyventi saugioje kilmės valstybės teritorijoje, todėl pagrindo taikyti ESTT praktiką nagrinėjamai situacijai nebuvo jokio pagrindo. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

34. Atsakovo teigimu, ir jis, ir teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja turėtų būti tiesiogiai išklausyta.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėja apklausta Departamentui nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja ir jos atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėja, tiek jos atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

37. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nesuteiktas pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja skunde taip pat suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos (pareiškėjos) prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

39. Pareiškėja, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jos prašymas suteikti prieglobstį yra pagrįstas, ji asmeniškai patyrė (duomenys neskelbtini), neturi namų, artimųjų, kilmės šalyje vyksta karo veiksmai. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstai atsakovas sprendė dėl jos pasakojimo nenuoseklumo, nesurinko išsamios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę, be to, pareiškėja, kaip vieniša, (duomenys neskelbtini) moteris, priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, o priežastys, dėl kurių pareiškėja paliko kilmės valstybę, negali būti vertinamos kaip ekonominės.

40. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

42. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

43. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

44. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020 ir kt.).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad ji asmeniškai, tikėtina, nuo karinėm struktūrom priklausančių asmenų (duomenys neskelbtini).

46. Atsižvelgiant į užsienietės prašymo suteikti prieglobstį motyvus, darytina išvada, kad pareiškėja persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pažymėtina, kad pareiškėja apklausos metu iš esmės pripažino, kad išvykimo iš kilmės valstybės priežastys buvo (duomenys neskelbtini), vykstantis karas ir (duomenys neskelbtini), sunaikinęs (duomenys neskelbtini) namus. Pareiškėja netvirtino, kad buvo persekiojama, diskriminuojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Iš apklausos duomenų matyti, kad ir pareiškėjos šeimos nariai, artimi asmenys persekiojimo dėl minėtų kriterijų nepatyrė. Taigi nepaneigta pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvada, jog asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais (Įstatymo 86 str. 1 d.), o prieglobsčio prašytoja šių kriterijų neatitiko.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausoje, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo vienu iš nurodytų pagrindų, su kuriais siejamas pabėgėlio statuso suteikimas, auka. Papildomai apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos pateiktais įrodymais siekiama įrodinėti(pagrįsti) 2019 metais galbūt patirtą (duomenys neskelbtini), tačiau vien ši aplinkybė (kad pareiškėja asmeniškai (duomenys neskelbtini)) savaime nelemia, kad pareiškėja atitinka kriterijus, kuriuos nustačius gali būti suteikiamas prieglobstis. Kaip iš apklausos duomenų seka, po (duomenys neskelbtini) pareiškėja gyvenamosios vietovės nekeitė, liko gyventi pas (duomenys neskelbtini), tad nėra pagrindo vertinti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kaip tęstinį ar sisteminį persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

48. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja grindžia savo prieglobsčio prašymą bendra kilmės valstybės informacija, tačiau jokių aplinkybių apie individualiai galbūt kylančią grėsmę būti persekiojamai, nenurodė. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį ir nustatyta, kad pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad, nors pareiškėjos gyvenamojoje provincijoje ((duomenys neskelbtini)) vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau pareiškėja gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad atsakovas šią išvadą padarė remdamasis tarptautinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų surinktais duomenimis, o pareiškėja, neigdama vidinio persikėlimo galimybę, nedetalizavo, kodėl, jos įsitikinimu, ji negali gyventi saugioje kilmės valstybės provincijoje. Konstatuotina, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Byloje nenustatyta ir pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad ji (pareiškėja) kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją.

51. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojama ar kiltų kokia nors grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

52. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėja išsiųsta į kilmės valstybę ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius