8148f2c9-e33b-4c0c-8d9c-613fd70b67f3 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-245-654/2012 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00745-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.2.25.4.3. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 7 d. Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui L. Gružui, gynėjui K. Tamulynui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R. D., jo atstovei advokatei G. LeÅ¡kevičienei, civilinio atsakovo atstovui A. Vidzėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje B.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” Å¡altkalviu-vairuotoju, nevedęs, teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: B. S. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o bÅ«tent:

B. S. 2011 m. birželio 8 d., apie 18.01 val., Vilniuje, Pilaitės pr. ties 13 pastatu, prie marÅ¡rutinio transporto sustojimo „Pilaitės“, vairuodamas motociklÄ â€žYamaha XT 660 X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi neatsargiai, važiuodamas trečia eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo kita, ta pačia kryptimi, važiavusi transporto priemonė, nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad įsitikintų, ar perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti ir sukelti pavojų, nepraleido pėsčiųjų perėja, iÅ¡ deÅ¡inės, važiavusio dviratininko R.

D., kuris vairavo dviratį „Merida, crossway“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį partrenkė, kas sukėlė R. D. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (2011-03-02 nutarimo Nr. 236 redakcija, Žin., 2011, Nr. 28-1323) 9 punktÄ , kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti; 37 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį ir 38 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Å iais savo veiksmais B. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Apklaustas teisme kaltinamasis B. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2011-06-08, po darbo, motociklu „Yamaha“ važiavo nuo VirÅ¡uliÅ¡kių pusės link Pilaitės. Oro sÄ lygos buvo geros, giedra.

Ties degaline „Lukoil“ iÅ¡važiavo į Pilaitės pr. ir važiavo pirma eismo juosta link Pilaitės, vėliau persirikiavo į antrÄ jÄ juostÄ . Toje vietoje geras matomumas, todėl rikiuodamasis matė, kad link pėsčiųjų perėjos eina trys žmonės, todėl jis artėdamas link pėsčiųjų perėjos atleido akseleratoriaus rankenėlę. Matė, kad tuo metu R. D. su dviračiu važiavo keliu pirma eismo juosta. Pėstiesiems įžengus į pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ deÅ¡inės į kairę jo važiavimo kryptimi, jis pamatė, kad juos praleisti antrojoje eismo juostoje sustojo du automobiliai.

Tuomet, likus apie 100 metrų iki pėsčiųjų perėjos, jis pamatė, kad pėstieji perėjo pėsčiųjų perėjÄ , prie jos sustojusio automobilių galiniai stabdymo žibintai nustojo degti, todėl jis persirikiavo į trečiÄ jÄ eismo juostÄ ir pradėjo didinti greitį. Ä®važiavus į perėjos ženklinimo zonÄ pamatė dviratį, važiuojantį per pėsčiųjų perėjÄ , tuomet įvyko susidÅ«rimas. Jis prie perėjos nesustojo, kadangi matė, jog pėstieji jau perėjo pėsčiųjų perėjÄ .

Mano, kad ir nukentėjusysis pažeidė kelių eismo taisykles. Specialisto išvada Nr. T-A 4100/11 (01) nustatyta, kad B. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 101). Specialisto išvada Nr. G 3264/11 (01) nustatyta, kad B. S. nustatyta skeveldrinis kairės mentės podyglinės dalies (sparno) lūžimas ir daugybiniai kūno sumušimai, veido, juosmens ir kojų nubrozdinimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 103-105). Apklaustas teisme nukentėjusysis R. D. parodė, kad važiavo dviračiu po darbo namo nuo Fabijoniškių link Pilaitės, iš pradžių važiavo dviračių takais, o kai jie baigėsi Pilaitės pr. dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu.

Prisimena, kad važiavo ties „Lukoil“ degaline, o kas vyko toliau neprisimena. Kitos dienos ryte atsibudo RVUL. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis ilgÄ laikÄ gydėsi, negalėjo savarankiÅ¡kai judėti, per tÄ laikÄ jis patyrė penkias operacijas, dar laukia ne mažiau nei dvi operacijos ateityje. Jis buvo visÄ laikÄ priklausomas nuo aplinkinių, kurie padėjo jį aptarnauti, slaugyti. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 3262/11(01) nustatyta, kad R. D. buvo padarytos muÅ¡tinės – plėštinės kairio dilbio ir kairės Å¡launies, blauzdos, bei čiurnos žaizdos ir atviri skeveldriniai kairiųjų alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio vidurinių dalių, atviras sÄ narinis kairio blauzdikaulio kÅ«no virÅ¡utinio trečdalio lūžiai.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti motociklo dalimi sudavus smÅ«gį per kairę kojÄ ir kairį dilbį ir/ar Å¡ias galÅ«nes prispaudžiant prie dviračio dalių, kelio, žemės pavirÅ¡iaus ir slenkant jų pavirÅ¡iumi. Tuo R. D. padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 42-44). Specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 4101/11(01) nustatyta, kad R. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 53). Apklausta teisme liudytoja R. B. parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį, apie 18 val., ji Pilaitės pr. link Pilaitės važiavo namo antra eismo juosta.

Prie „Lukoil“ degalinės esančios perėjos ji pamatė, kad staiga į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engė jaunuolių grupelė. Ji sustabdė savo automobilį iki perėjos likus apie 1 metrui ir praleido pėsčiuosius. Pėstiesiems perėjus, ji pradėjo judėti, tada staiga prieÅ¡ jos automobilio priekį atsirado dviratis. Tuomet staiga sustabdė automobilį, kad praleistų nukentėjusįjį. R. D. iÅ¡ pradžių pristabdė dviratį, o paskui pradėjo pedalus sukti greičiau norėdamas pervažiuoti pėsčiųjų perėjÄ .

Nukentėjusiajam pervažiavus jos eismo juostÄ ji iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ ir suprato, kad įvyko susidÅ«rimas. Apklausta teisme liudytoja L. N. parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį, apie 18 val., kartu su vyru važiavo Pilaitės prospektu antra eismo juosta link Pilaitės. PrieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ pamatė, kad į jÄ Ä¯Å¾engė jaunuolių grupelė, todėl jie sustojo. PrieÅ¡ais juos toje pačioje juostoje buvo sustojęs dar vienas automobilis. Tuo metu nei pirmoje nei trečioje eismo juostoje kitų automobilių nebuvo.

Pėstiesiems perėjus pėsčiųjų perėjÄ , pirmasis automobilis pradėjo judėti, tada ji staiga ties pirmojo automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju kampu pamatė dviratininkÄ , kuris nedideliu greičiu pradėjo judėti per pėsčiųjų perėjÄ . Pirmasis automobilis, pavažiavęs apie 1 m, sustojo praleisti R. D.. Tuo metu kai nukentėjusysis buvo ties trečiÄ ja eismo juosta jį partrenkė kaltinamasis, važiavęs motociklu. Apklaustas teisme liudytojas R. N. parodė, kad jis kartu su žmona L.

N. važiavo Pilaitės pr. antra eismo juosta link Pilaitės. Ties pėsčiųjų perėja, esančia netoli VSD pastato, priekyje jų važiuojantis automobilis sustojo praleisti pėsčiųjų grupelės. Jie sustojo už pirmojo automobilio. Tuo metu jis Å¡oniniu žvilgsniu pamatė pirma eismo juosta atvažiuojantį dviratininkÄ R. D.. Pėstiesiems daugmaž perėjus perėjÄ pirmasis automobilis pradėjo judėti, tačiau tuo metu nukentėjusysis pradėjo kirsti pėsčiųjų perėjÄ .

Pirmasis automobilis staigiai sustojo, o nukentėjusysis didesniu lanku apvažiuodamas automobilį pradėjo važiuoti apie 6-7 km/h greičiu per pėsčiųjų perėjÄ . Trečiojoje eismo juostoje nukentėjusįjį partrenkė Å¡ia eismo juosta važiavęs kaltinamojo motociklas. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, eismo įvykio vietos plane ir fotolentelėse užfiksuotos eismo įvykio vietoje, Vilniuje, Pilaitės pr. 13, prie „Pilaitės“ marÅ¡rutinio transporto sustojimo, esančių transporto priemonių padėtys po eismo įvykio:

1) motociklas „Yamaha XT 660 X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), guli Pilaitės pr., kryptimi link Papilėnų g., trečioje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas link Viršilų g., galinė dalis link Papilėnų g.;

2) dviratis „Merida, crossway“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), guli Pilaitės pr. skiriamojoje juostoje, priekine dalimi nukreiptas link Papilėnų g., galinė dalis link VirÅ¡ilų g. Protokolo grafoje „Pagrindiniai duomenys, kurie apibÅ«dina transporto priemonių susidÅ«rimo vietÄ â€œ užfiksuota – stiklų duženų koncentracijos vieta, Pilaitės pr., trečioje eismo juostoje kryptimi link Papilėnų g. plotis – 5,5 m., ilgis – 10 m. (1 t., b.l. 5-6). Transporto priemonių – motociklo „Yamaha XT 660 X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dviračio „Merida crossway“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolais užfiksuoti Å¡ių transporto priemonių sugadinimai (1 t., b.l. 28-29; 31-32). Vaizdo įraÅ¡u ir vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis nufilmuotas vaizdo kameromis priklausančiomis Valstybės saugumo departamento pastato esančio Vilniuje, Pilaitės pr.

19. Eismo įvykio vaizdo įraÅ¡e matosi, dviratininkas važiuoja pėsčiųjų perėjos deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu ir keičia važiavimo kryptį kairiau link perėjos vidurio. Tuo metu motociklas, kerta pėsčiųjų perėjos ženklinimÄ . Motociklininkas važiuoja iÅ¡ kairės nuo Å¡viesios spalvos automobilio, kuris tik pradėjo judėti pėsčiųjų perėjoje. Motociklas susiduria su dviračiu. SusidÅ«rimas įvyksta ties pėsčiųjų perėjos ženklinimo deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu jo pločio atžvilgiu, žiÅ«rint nuo Pilaitės pr. deÅ¡iniojo Å¡aligatvio, o motociklas artėja dviračiui iÅ¡ kairės. Ä® kuriÄ dviračio dalį buvo pirminis smÅ«gis nesimato.

SusidÅ«rimo momentu pėstieji stovi skiriamojoje juostoje. Å viesios spalvos lengvasis automobilis lėtai juda pėsčiųjų perėja, už jo prieÅ¡ pėsčiųjų perėja stovi kitas lengvasis automobilis. Matosi, kad nuo smÅ«gio dviratis ir dviratininkas pakilo į orÄ link skiriamosios juostos ir nukrenta ties skiriamosios juostos deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu. Motociklas juda tiesiai Pilaitės pr. link VydÅ«no g. linkdamas ant kairiojo Å¡ono ir dingsta iÅ¡ vaizdo kameros matymo lauko (1 t., b.l. 38-40). Darydamas iÅ¡vadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi kaltinamojo B.

S., liudytojų L. N., R. N. ir R. B. parodymais, kurie iÅ¡ esmės atitinka vieni kitus, yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, yra patvirtinti kitais byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas taip pat vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, vaizdine medžiaga, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad B. S. važiavo Pilaitės pr. trečiÄ ja eismo juosta link Pilaitės. Tuo metu antrojoje eismo juostoje prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ vienas paskui kitÄ praleisti pėsčiųjų buvo sustoję du lengvieji automobiliai.

B. S., manydamas, kad pėsčiųjų perėja tuščia, greičio nesulėtino ir pėsčiųjų perėjoje trečiojoje eismo juostoje partrenkė dviračiu važiuojantį R. D.. Viena iÅ¡ sÄ lygų atsakomybei pagal BK 281 str. kilti yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl bÅ«tina nustatyti, ar kaltinamasis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus kelių eismo taisyklių punktus. Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 263 redakcija).

B. S. yra kaltinamas pažeidęs KET 9, 37, 38 punktų reikalavimus. KET 9 punkto reikalavimai nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 37 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį. KET 38 punkte nurodyta, jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Kaip matyti, KET 37 ir 38 reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų elgesį kertant pėsčiųjų perėjÄ . Eismo įvykis įvyko ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pažymėta brÅ«kÅ¡ninėmis linijomis, bei nurodomaisiais kelio ženklais Nr. 533 ir 534 „Pėsčiųjų perėja“.

Be to, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ antrojoje eismo juostoje buvo sustoję du automobiliai. Taigi, akivaizdu, kad B. S. tiek priartėdamas prie pėsčiųjų perėjos, tiek matydamas, kad antrojoje eismo juostoje prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ yra sustoję du automobiliai, turėjo vykdyti KET 37 ir 38 punktų reikalavimus, t.y. iÅ¡ pradžių sulėtinti važiavimo greitį, o vėliau ir sustoti. B. S. apklaustas teisme nurodė, kad jis važiuodamas antrÄ ja eismo juosta matė, kad link pėsčiųjų perėjos ėjo trys žmonės, kad jie įžengė į pėsčiųjų perėjÄ , o antrojoje eismo juostoje du automobiliai sustojo jų praleisti.

Tuomet jis atleido motociklo greičio reguliavimo rankenėlę, taip sulėtindamas važiavimo greitį. Likus iki perėjos maždaug 100 metrų jis pamatė, kad pėstieji perėjo pėsčiųjų perėjÄ , o sustojusių automobilių stabdymo žibintai iÅ¡sijungė, kas, jo nuomone, reiÅ¡kė, kad Å¡ie antroje eismo juostoje buvę automobiliai buvo pasiruošę judėti, kelias jiems buvo laisvas. Tokiu bÅ«du įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėja yra laisva, padidino greitį ir kirto jÄ .

Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusįjį jis matė važiuojantį dviračiu pirmÄ ja eismo juosta jo važiavimo kryptimi. Kaip jis pakeitė važiavimo kryptį ir pradėjo važiuoti per pėsčiųjų perėjÄ , jis nematė. Tokie jo parodymai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, byloje esančiam vaizdo įraÅ¡ui, įvykio vietos schemai bei kitiems byloje esantiems įrodymams. R. S. nurodė, kad jis buvo visiÅ¡kai įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėja yra laisva.

Toks jo įsitikinimas rėmėsi dviem aspektais, pirma, jis matė, kad link pėsčiųjų perėjos eina, į jos ženklinimo zonÄ Ä¯Å¾engė ir pėsčiųjų perėjÄ perėjo trys žmonės, kitų asmenų aplinkui nebuvo. Antra, pėstiesiems perėjus pėsčiųjų perėjÄ , antrojoje eismo juostoje stovėjusių automobilių stabdymo žibintai iÅ¡sijungė. Kaip kaltinamajam elgtis važiuojant per pėsčiųjų perėjÄ jis sprendė ne pats įsitikindamas, kad važiuoti bus saugu, o pasikliaudamas matymu, kad į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Ä—jo trys pėstieji ir trys pėstieji iÅ¡ jos išėjo, bei kitų eismo dalyvių veiksmais.

Å ios aplinkybės lėmė, kad kaltinamasis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, bÅ«damas iki jos apie 100 metrų atstumu, greičio nelėtino, o jį padidino. Apklausti teisme liudytojai patvirtino, kad jie važiavo antra eismo juosta, pamatę per pėsčiųjų perėjÄ einančius pėsčiuosius sustabdė automobilius, R. B. vairuojamas automobilis sustojo pirmas, o L. N. – antras. Pėstiesiems perėjus ar bebaigiant pereiti pėsčiųjų perėjÄ (liudytojai tiksliai negalėjo nurodyti) R.

B. vairuojamas automobilis pradėjo judėti, tačiau iki tol pirmojoje eismo juostoje važiavęs nukentėjusysis pasuko ties jos automobilio priekiu ir pradėjo važiuoti pėsčiųjų perėja. Pavažiavusi šiek tiek į priekį, R. B. turėjo staiga stabdyti automobilį. Taigi, akivaizdu, kad R. D. elgesys buvo pakankamai netikėtas ne tik kaltinamajam, bet ir automobiliuose sėdėjusiems įvykio liudytojams. Tačiau tokie netikėti dviratininko veiksmai tarp pirmos ir antros eismo juostos neturi reikšti, kad trečia eismo juosta važiuojantis motociklininkas neturi laikytis KET 37 ir 38 punktų reikalavimų.

Vertinant KET 37 p. ir 38 p. reikalavimus matyti, kad jie nustato to paties veiksmo – transporto priemonių vairuotojų važiavimo per pėsčiųjų perėjÄ , taisykles. KET pėstiesiems suteikia prioritetÄ eiti važiuojamÄ ja kelio dalimi, vairuotojai privalo sustoti ir praleisti pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius. KET 37 p. nustato reikalavimus transporto priemonės vairuotojui, kuomet jis bet kokiu atveju važiuoja per pėsčiųjų perėjÄ , o KET 38 p. reguliuoja transporto priemonės vairuotojo elgesį, kuomet jis važiuoja per pėsčiųjų perėjÄ , tačiau prieÅ¡ jÄ yra sustoję kiti automobiliai.

Tokio reglamentavimo tikslas yra akivaizdus, tai asmenų, einančių per pėsčiųjų perėjÄ saugumas. Kadangi prieÅ¡ pėsčiųjų perėja sustoti draudžiama, tai prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojusios kitos transporto priemonės kitiems vairuotojams turi reikÅ¡ti, kad pėsčiųjų perėja eina pėstieji ir tai, prie KET 37 p., vairuotojams yra papildomas motyvas ir papildoma pareiga sustoti prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas kelių eismo dalyvis turi laikytis kelių eismo taisyklių ir pats asmeniÅ¡kai vykdyti jų reikalavimus, o ne pasikliauti nuomonę, skaičiavimais, tikimybę ar kitų vairuotojų elgesiu.

Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nesilaikė KET 37 punkto ir KET 38 punkto reikalavimų, kadangi jis, pamatęs, kad priekyje automobiliai sustojo praleisti pėsčiųjų, motociklo ne tik nesustabdė, tačiau netgi nesulėtino jo greičio. Šiuo atveju, negali būti pateisinamas ir teiginys, kad priekyje sustojusių automobilių stabdymo žibintai išsijungė. Akivaizdu, kad transporto priemonių vairuotojai kelyje privalo sekti kitų transporto priemonių vairuotojų elgesį, tačiau nepriklausomai nuo to, jie turi laikytis ir KET reikalavimų.

Juolab, kad Å¡ioje situacijoje, kaip patvirtino visi apklausti teisme liudytojai, automobilių stabdymo žibintai buvo iÅ¡jungti tik akimirkai. Todėl jei B. S. bÅ«tų laikęsis KET 37 ir 38 punktų reikalavimų, t.y. pamatęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojusius automobilius, bÅ«tų mažinęs motociklo važiavimo greitį, o vėliau ir sustojęs, akivaizdu, kad bÅ«tų laiku pastebėjęs ne tik tai, kad automobilių stabdymo žibintai vėl užsidegė, tačiau ir pėsčiųjų perėja važiuojantį dviratininkÄ .

Å ioje eismo įvykio situacijoje bÅ«tina įvertinti nukentėjusiojo R. D. veiksmus, kuomet jis, važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta, nenulipęs nuo dviračio pakeitė važiavimo kryptį ir kirto važiuojamÄ jÄ dalį per pėsčiųjų perėjÄ . KET 66 punktas nustato, kad jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitÄ kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamÄ jÄ dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliÅ«ties kitoms transporto priemonėms.

Byloje nustatyta, kad R. D. per pėsčiųjų perėjÄ dviračiu važiavo, o ne jį vedėsi. Tačiau KET 66 punktas nustato dviratininkui pareigÄ vestis dviratį tik tuomet, kai yra intensyvus eismas, o eismui esant neintensyviam dviratininkas gali kirsti važiuojamÄ jÄ dalį važiuodamas dviračiu. Eismo intensyvumas yra subjektyvus kriterijus, kuris turi bÅ«ti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Eismo intensyvumas reiÅ¡kia pravažiuojančių transporto priemonių srautÄ , pravažiuojančių transporto priemonių kiekį per tam tikrÄ laikÄ .

Å is laikas sietinas ne su ilgu laiko tarpu, o su pravažiuojančių transporto priemonių kiekiu prieÅ¡ pat dviratininkui važiuojant per pėsčiųjų perėjÄ . Eismo dalyvių veiksmų ir eismo saugumo situacijos įvertinimui visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės automobilių srautas ilgÄ laikÄ iki įvykio. Å iuo atveju eismo srauto intensyvumui nustatyti yra svarbÅ«s liudytojų parodymai ir vaizdo įraÅ¡as. Tiek iÅ¡ liudytojų parodymų, tiek iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad liudytojų vairuojamiems dviems automobiliams važiuojant link pėsčiųjų perėjos, per jÄ pradėjo eiti trys pėstieji.

Pėstiesiems įžengus į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, automobiliai sustojo ir prie perėjos stovėjo tik Å¡ie du liudytojų vairuoti automobiliai. Jie stovėjo visÄ laiko tarpÄ , kol pėstieji perėjo važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir joks kitas automobilis prie pėsčiųjų perėjos neprivažiavo. Tuo metu nukentėjusysis pakeitė važiavimo kryptį ir važiavo pėsčiųjų perėja. Remiantis Å¡iai motyvais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. D. dviračiu važiuojant pėsčiųjų perėja, eismas toje Pilaitės prospekto vietoje nebuvo intensyvus.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tik kaltinamajam privažiavus prie pat pėsčiųjų perėjos, prie jos privažiavo kiti automobiliai, kurie stojo už jau stovinčių liudytojų automobilių. Antroje eismo juostoje stovintys du liudytojų automobiliai sudarė kliÅ«tį kitoms transporto priemonėms nesustojus pravažiuoti pėsčiųjų perėjÄ . KET V dalyje yra iÅ¡skirtos vairuotojų pareigos pėstiesiems. Vadovaujantis KET pėsčiasis – tai asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedÄ , motociklÄ , traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikiÅ¡kÄ ar kitokį vežimėlį.

IÅ¡ to seka, kad dviratininkas, kuris važiuoja dviračiu, o ne eina jį vesdamasis, nėra laikomas pėsčiuoju. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vairuotojai, matydami, kad pėsčiųjų perėjÄ kerta ne pėsčiasis bet kitas eismo dalyvis nebeprivalo laikytis jiems nustatytų KET. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kad važiuojant link pėsčiųjų perėjos ir matant joje jodantį dviratininkÄ , KET 37 ir 38 p. reikalavimų laikytis nereikia, o pėsčiųjų perėjoje partrenkus ne pėsčiÄ jį, o kitÄ eismo įvykio dalyvį (dviratininkÄ , mopedo vairuotojÄ ar motociklininkÄ ), transporto priemonių vairuotojams nekiltų atsakomybė dėl įvykusio eismo įvykio.

Akivaizdu, kad toks taisyklių aiÅ¡kinimas bÅ«tų ne tik nelogiÅ¡kas, bet ir visiÅ¡kai neteisingas. KET įpareigoja visus eismo dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienam kitÄ , nekelti pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Å iuo atveju teismas pripažįsta, kad B. S. savo veiksmais kuomet artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir matydamas, kad prieÅ¡ jÄ yra sustoję automobiliai, savo vairuojamo motociklo ne tik nestabdė, tačiau ir padidino greitį, pažeidė KET 9, 37 ir 38 punktų reikalavimus.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad eismo įvykio metu R. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykęs. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Remiantis Å¡ia priežastinio ryÅ¡io nustatymo taisykle, eliminavus iÅ¡ įvykių sekos nustatytÄ B. S. pažeidimÄ â€“ artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir matydamas, kad prie jos stovi du automobiliai, nesulėtino važiavimo greičio, prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, vertinant įvykių eigÄ B. S. elgesio modeliu, kuomet jis prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ pristabdo motociklÄ , o pamatęs stovinčius automobilius visiÅ¡kai sustoja, akivaizdi iÅ¡vada, kad tokiu atveju eismo įvykis įvykęs nebÅ«tų.

Tai leidžia teismui konstatuoti, kad B. S. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. gali bÅ«ti padaroma tik kaltininkui veikiant neatsargiai (BK 281 str. 7 d.). Kaltinamasis gali veikti nusikalstamai nerÅ«pestingai ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d., padaroma dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jei jÄ padaręs asmuo nesupranta daromos veikos rizikingumo ir nenumato, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. 3 d. numatytos pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Ä®vykio metu B. S. vairavo transporto priemonę, todėl jo pareiga veikti pagal KET ir numatyti galimas pasekmes teismui abejonių nekelia. Eismo įvykis įvyko birželio 8 d., apie 18 val., kuomet buvo Å¡viesus paros metas, sausa kelio danga. Ä®vykio vieta yra tiesi kelio atkarpa, pats kaltinamasis nurodė, kad gerai matė Å¡iÄ pėsčiųjų perėjÄ . BÅ«tent motociklo vairuotojo B. S. veiksmai pasireiÅ¡kę tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis laiku nesulėtino važiavimo greičio, stovint kitoms transporto priemonėms prie pėsčiųjų perėjos, motociklo nesustabdė, netgi prieÅ¡ingai, greitį artėdamas prie pėsčiųjų perėjos padidino, ko pasekoje nepamatė per pėsčiųjų perėjÄ važiuojančio nukentėjusiojo, nors bÅ«damas pakankamai atidus tokiÄ galimybę turėjo, dėl ko jį partrenkė, nukentėjusiajam R.

D. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad B. S., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 9, 37 ir 38 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. B. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Kaltinamojo B. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , augina mažametį sÅ«nų. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti B.

S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 75 str. numato galimybę esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Teismo nuomonę, nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, apibÅ«dinantys kaltinamÄ jį, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. B. S. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp kurių yra nubaudimai už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , eismo įvykio sukėlimÄ .

Nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę elgiasi labai neatsakingai, jo daromi pažeidimai yra pavojingi, todėl teismas mano, kad būtina taikyti BK 68 str. ir uždrausti B. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatytinas 2 metų draudimo naudotis šia teise terminas. Civilinio ieškinio išsprendimas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė 70 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Be to, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 2 str. 14 d. nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. D. yra padaryta neturtinė žala, kadangi jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – B. S. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta motociklo, t.y. padidinto pavojaus Å¡altinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja bÅ«ti ypač atidžiam. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusysis ilgÄ laikÄ gydėsi ne tik ligoninėje, tačiau ir namuose, vėliau reabilitacijoje.

Per visÄ gydymosi laikotarpį jam buvo atliktos penkios rankos ir kojos operacijos. Ateityje planuojama atlikti dar bent dvi operacijas. Eismo įvykio metu jis patyrė ir galvos smegenų sutrenkimÄ . Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis visÄ laikÄ kentė skausmus, negalėjo vaikščioti, jį nuolat turėjo prižiÅ«rėti artimieji, kadangi jis pats negalėjo savęs apsitarnauti. Laikotarpiu nuo 2011-06-08 iki 2011-12-02 buvo nedarbingas, nuo to nukentėjo jo profesinė veikla. Po įvykio R.

D. liko psichologinės pasekmės, jo teigimu, jis iki pat Å¡iol nežino, kas jo laukia ateityje, ar galės visiÅ¡kai pasveikti, be to, dėl patirtų sužalojimų iÅ¡ esmės pasikeitė jo gyvenimo bÅ«das, sumažėjo bendravimo galimybės, aktyvumas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, taip pat jo turtinę padėtį – jis dirba, turi mažametį vaikÄ . Nustatant neturtinės žalos dydį teismas nesutinka su civilinio atsakovo atstovo argumentu, kad neturtinė žala turi bÅ«ti paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ 12.1 p., kuriame nurodyta, kad laikino nedarbingumo atveju draudimo iÅ¡moka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir iÅ¡mokama nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims po 20 Lt už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ , kol mokama suma nevirÅ¡ija Ä®statymo 11 str. nustatytos maksimalios draudimo sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos.

Nustatant žalos dydį Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose minėtos taisyklės netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis byloje Nr. 2K-17/2011). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, formuojamÄ teismų praktikÄ , teismas mano, kad R. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir mažintinas iki 50 000 Lt. Nukentėjusysis taip pat praÅ¡o atlyginti 20 136,29 Lt jam padarytÄ turtinę žalÄ .

R. D. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ pažymų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei 2012-01-16 SoDros pažymos apie R. D. gautas pajamas matyti, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2011-06-09 iki 2011-12-31 iÅ¡ viso negavo 12 952,86 Lt pajamų, be to patyrė 558,18 Lt transporto iÅ¡laidų, eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas 1249,00 Lt vertės dviratis, dėl eismo įvykio nukentėjusysis su žmona negalėjo iÅ¡vykti į suplanuotÄ kelionę į Å kotijÄ (lėktuvo bilietai už 1073,10 Lt), bei negalėjo pasinaudoti įsigytais 226,00 Lt vertės bilietais į vieÅ¡uosius renginius.

Šias nukentėjusiojo patirtas išlaidos teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl jos priteistinos. Teismas taip pat pripažįsta, kad R. D. patyrė su sveikatos atstatymu susijusių išlaidų, tačiau civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas 60,70 Lt, kadangi šių vaistinių preparatų: Galazolin (5,07 Lt, 2011-08-25, kvito Nr. 363937/59; 5,95 Lt, 2011-08-05, kvito Nr. 439083/14), Physiomer Normal. ster. tirpalas (19,19 Lt, 2011-09-02, kvito Nr. 73023/60), Humer Adult (30,49 Lt, 2011-09-27, kvito Nr. 00215855), vartojimas nesusijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu.

Todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas bendrai 20 075,59 Lt sumai. Dviračio pirkimo iÅ¡laidas teismas priteisia su pridėtinės vertės mokesčių, kadangi iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad dviratį nukentėjusysis pirko parduotuvėje, kurioje savaime suprantama sumokėjo pridėtinės vertės mokestį. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens, privalančio atlyginti žalÄ baudžiamojoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad B. S. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. numatyta, kad iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Ä®statymo 11 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d.

– 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Savo atsakomybės ribose draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl dalis neturtinės žalos ir visa turtinė žala priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės. Likusi neturtinės žalos dalis priteistina iÅ¡ B. S.. R. D. iÅ¡laidos, sumokėtos advokatui, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo B. S.. Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 3 p. kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u paliktina saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, - n u s p r e n d ž i a: B. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant B. S. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, bei per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. IÅ¡ dalies tenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 20 075,59 Lt R. D. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti ir 8632,00 Lt daliai patirtos neturtinės žalos atlyginti. Priteisti iÅ¡ B. S. 41 368,00 Lt R. D. naudai daliai patirtos neturtinės žalos atlyginti. Priteisti R. D. iÅ¡ B. S. 3000 Lt proceso iÅ¡laidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u, saugomÄ byloje, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) Alenas Piesliakas NuoraÅ¡as tikras: Teisėjas A. Piesliakas