8147757a-dfd1-44be-b616-2d32080834bd · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-443-574/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01437-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7.; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. (V. K.) atstovo advokato Roko Janausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo V.

K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda –1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu V. K. nubaustas už tai, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 10 val., vairuodamas automobilį ,,BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo kiemo aikÅ¡telėje, važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė Å¡alia stovintį automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei abi transporto priemones apgadino. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nes 2020 m. gegužės 25 d., apie 12.32 val., dėl eismo įvykio iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai V. K. jo iÅ¡kvėptame ore nustatė 1,45 promilės girtumÄ . Å iais veiksmais V.

K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 221 punktus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu V. K. atstovas advokatas Rokas Janauskas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nenustačius pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ , t. y. pakeisti paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .

3. Nurodo, jog 2020 m. gegužės 24 d. 13.21 val. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR P-43194-2020 buvo klaidingai nurodytos nusižengimo aplinkybės, t. y. tai, kad 2020 m. gegužės 24 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kiemo aikÅ¡telėje V. K. automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo bÅ«damas neblaivus. Protokole nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 2020 m. gegužės 24 d. 11.33 val. Apie įvykį buvo praneÅ¡ta tik apie 12.00 val., o pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko tik 12.30 val.

Tik po Å¡io laiko pareigÅ«nai atvyko pas atsakomybėn traukiamÄ asmenį į namus ir tik tada nustatė, kad jis neblaivus, atlikus patikrinimÄ alkotesteriu. Jokių objektyvių įrodymų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo bÅ«tų vairavęs neblaivus, pareigÅ«nai nemini, byloje apie tai jokių duomenų nėra pateikta. Taigi, neblaivumas nustatytas jau praėjus ženkliam laiko tarpui po autoįvykio. Akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai objektyviai negalėjo nustatyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neva vairavo neblaivus.

Todėl kyla pagristų abejonių, kokiu pagrindu pareigÅ«nai protokole nurodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo neblaivus. Be to, V. K. bylos nagrinėjimo metu gynėsi pagal tai, kuo buvo kaltinamas, t. y. pagal nepakeistÄ formuluotę, nurodytÄ administracinio nusižengimo protokole. Teismas paprasčiausiai netyrė ir nevertino aplinkybių, į kurias buvo bÅ«tina atsižvelgti dėl pakeistų kaltinimo formuluočių. Laikytina, kad V. K. teisė į gynybÄ buvo pažeista. Kadangi Å¡i teisė buvo pažeista, apeliacinis teismas turėtų nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės žodinio proceso tvarka, sudaryti galimybę dar kartÄ iÅ¡klausyti V.

K. ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus minėtu klausimu arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti į pirmosios instancijos teismÄ iÅ¡ naujo.

4. Teismas, pakeitęs V. K. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , visiÅ¡kai netyrė, ar jis gali bÅ«ti laikomas padariusiu veikÄ pagal pakeistÄ kaltinimo formuluotę, atsižvelgiant į jos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, t. y. ar V. K. alkoholį vartojo po eismo įvykio, ar suvokė eismo įvykį jo padarymo metu, ar V. K. turėjo/galėjo suprasti ir įvertinti savo pareigÄ nevartoti alkoholio iki įvykio aplinkybių nustatymo, bei ar V. K. padarė minėtÄ nusižengimÄ tiesiogine tyčia. Nagrinėdama bylÄ teismas nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ioje konkrečioje situacijoje V. K. suvokė savo pareigÄ nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jÄ ignoruodamas vartojo.

5. V. K. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, nepastebėjo pažeidimų ir apgadinimų ir todėl nesuvokė jam kylančios pareigos nevartoti alkoholio. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų fotografijų, apgadinimų būta itin nežymių, vos keli įbrėžimai. Apgadinimai padaryti iš keleivio, ne iš vairuotojo pusės. Kadangi apgadinimai padaryti ne iš vairuotojo pusės, V. K. negalėjo jų pastebėti jam išlipus iš automobilio. Pažeidimai padaryti važiuojant mažu greičiu, aikštelėje, parkuojantis galu.

Taip pat nėra užfiksuota, kaip V. K. apžiÅ«ri automobilį ir pasiÅ¡alina, ar palieka raÅ¡telį, ar kreipiasi į automobilio savininkÄ ar pan. Atkreipia dėmesį i tai, kad V. K. nesÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki Å¡io eismo įvykio aplinkybių nustatymo atsitiktinai. V. K. negalėjo suvokti ir apie pareigÄ praneÅ¡ti apie autoįvykį nedelsdamas nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma - policijai, tuo labiau, apie pareigÄ nevartoti alkoholio iki aplinkybių nustatymo.

Taigi V. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.

6. Pažymi, jog dėl jaudulio, senyvo amžiaus ir kalbos barjero V. K. nesugeba duoti konstruktyvių parodymų, neprisimena visų įvykio detalių. Kaip patvirtino liudytoja L. K., V. K. pasireiÅ¡kia tam tikros sveikatos problemos, dėl kurių jis gali kartoti tÄ patį, užmirÅ¡ta, kad kÄ tik tai sakė. Taigi, laikytina, kad paties atsakomybėn traukiamo asmens duotus parodymus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimÄ , bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

7. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nėra V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, jog V. K. gauna senatvės pensijÄ , per pastaruosius penkerius metus analogiÅ¡kų nusižengimų nepadaręs, privalėjo skirti minimaliÄ , t. y. 1200 Eur baudÄ . Tačiau net ir minimalios baudos skyrimas (1200 Eur) Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, bÅ«tų neproporcingas, prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams. Turi bÅ«ti atsižvelgta į administracinio nusižengimo nedidelį pavojingumÄ ir nežymų pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , V.

K. asmenybę (asmuo - senyvo amžiaus, pensininkas, neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitÄ ), į tai, kad jis galiojančių nuobaudų neturi, taip pat į pažeidėjo elgesį po administracinių nusižengimų padarymo (kaimyno atsiprašė, kaimynui žala atlyginta draudimo, kaimynas pretenzijų neturi). Pažymėtina, kad V. K. teisinei padėčiai Å¡velninti svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo baustas už Å¡iurkščius KET pažeidimus (nėra vairavęs iÅ¡gėręs, nėra padaręs avarijos ir pan.).

8. Be kita ko, teismo teiginiai, kad nusižengimas padarytas Å¡iurkščiai pažeidžiant KET, ar kad tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukelta kur kas skaudesnių ir/ar negrįžtamų pasekmių, laikytini nepagrįstais. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, eismo įvykis įvyko kieme, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Ä®vykis įvyko vairuojant nedideliu greičiu, buvo nepavojingas. Å iuo atveju yra akivaizdus padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas bei nedidelis jos pavojingumas. V. K. jau patyrė iÅ¡laidų (15 Eur už dienÄ ) dėl automobilio priverstinio nuvežimo, kas irgi vertintina kaip papildoma poveikio priemonė (sankcija).

Pažymėtina ir tai, kad V. K. turės atlyginti draudimui beveik 2063 Eur sumÄ , kas taip pat laikytina, kaip pakankama sankcija už sukeltÄ eismo įvykį. Todėl laikytina, kad atsižvelgiant į proporcingumo principÄ , teismas turėtų papildomai piniginės baudos neskirti, arba skirti mažesnę baudÄ , nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje. V. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumas (1,45 promilės), todėl jam turėjo bÅ«ti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.

Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ANK 423 straipsnio 4 dalį ir paskyrė netinkamÄ nuobaudÄ . Teismas klaidingai vertino, kad nėra iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų skirti mažesnę nuobaudÄ , trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminÄ ar jų apskritai neskirti. Net ir minimalus terminas vairuoti transporto priemonę atėmimas - 2 metams, Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , bÅ«tų per didelis ir neproporcingas.

Todėl laikytina, kad teisė vairuoti transporto priemonę atėmimas neturėtų būti taikomas arba skiriamas trumpesnis terminas (pavyzdžiui, iki 6 mėnesių), kas būtų proporcinga.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Apeliantas nurodo, jog V. K. neblaivumas nustatytas praėjus nemažam laiko tarpui po administracinio nusižengimo padarymo, todėl jokių objektyvių duomenų, kad V. K. vairavo neblaivus, nėra. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, į kurias buvo bÅ«tina atsižvelgti dėl pakeistų kaltinimo formuluočių, todėl V. K. teisė į gynybÄ buvo pažeista.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarime iÅ¡samiai aptartas administracinio nusižengimo protokole nurodomų faktinių aplinkybių tikslinimo klausimas. Teismo nutarime detaliai aptartos įvykio aplinkybės, jų seka, dėl ko teismas konstatavo, jog abejonės dėl V. K. vairavimo esant neblaiviam fakto aiÅ¡kintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir Å¡i faktinė aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ V. K. pareikÅ¡to kaltinimo. Vis dėlto, teismas nurodė, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas alternatyvus Å¡io nusižengimo objektyviosios pusės požymis – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir Å¡iuo pagrindu V. K. tiksliname kaltinime nuoroda iÅ¡ KET 14 punkto buvo pakeista nuoroda į KET 221 punktÄ .

12. Teismų praktikoje pripažįstama protokolo trÅ«kumais, kliudančiais bylÄ nagrinėti teisme, tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimÄ (nutartį), asmens veika bÅ«tų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas negali savo iniciatyva papildyti protokolÄ naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius.

13. Atsižvelgus į tai, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju nebuvo pakeistos esminės faktinės veikos aplinkybės ar nurodyti nauji esminiai nusižengimo sudėties požymiai, dėl ko galėjo bÅ«ti pažeista teisė į gynybÄ . PrieÅ¡ingai, 2020 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu apeliantui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl kaltinimo tikslinimo, iÅ¡sakyti savo argumentus (b. l. 72), proceso metu teismas tenkinto apelianto praÅ¡ymus ir atliko kitus veiksmus, kurie leido iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti 2020 m. gegužės 25 d.

įvykį. Atstovo advokato dalyvavimas administraciniame procese, suteiktos galimybės iÅ¡sakyti savo pozicijÄ , teismo sprendimas iÅ¡taisyti netikslumÄ dėl V. K. galimo neblaivumo vairavimo metu ir jį aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai parodo, jog V. K. teisė į gynybÄ buvo užtikrinta. Be to, faktinę aplinkybę, kad V. K. alkoholį vartojo po įvykio, nurodydami ir tokio vartojimo aplinkybes, iÅ¡kėlė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas ir jas teismas iÅ¡tyrė.

14. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų.

15. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti byloje egzistuojančius prieÅ¡taravimus bei visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas nagrinėjamo eismo įvykio kilimo aplinkybes, tenkino apelianto praÅ¡ymÄ ir apklausė liudytojus, vertino kitus byloje esančius įrodymus – tarnybinius praneÅ¡imus, pateiktus papildomus duomenis apie eismo įvykį, fotonuotraukas ir kt., bei padarė iÅ¡vadÄ , jog V. K. veiksmuose yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

V. K. 2020 m. birželio 10 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta, parkavosi galu ir užkliudė kaimyno automobilį – apgadino galinį kairįjį sparnÄ , slenkstį ir galines dureles (b. l. 22). Automobiliui ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 16-20), taip pat pateikti papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad V. K. priklausančiam automobiliui ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės durelės (b. l. 7).

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad įvykęs aiÅ¡kus automobilių kontaktas, taip pat abiejų automobilių apgadinimų mastas ir lokalizacija, akivaizdus jų pobÅ«dis ir matomumas, ilgalaikė V. K. vairavimo patirtis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. suprato sukeltas pasekmes, dėl kurių galėjo ir privalėjo situacijÄ vertinti kaip eismo įvykį.

17. Teismas iÅ¡nagrinėjo ir kitus objektyvius įrodymus, kurių visumÄ suponuoja iÅ¡vadÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl daroma iÅ¡vada, jog buvo laikomasi ANK 567 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.

18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad V. K., turinčiam didesnį nei 40 metų vairavimo staÅ¾Ä , neabejotinai buvo žinoma pareiga laikytis saugaus atstumo tarp automobilių, kad nebÅ«tų apgadinta jokia transporto priemonė, vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, privalomi tolesni veiksmai bei pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio. Nežinojimas ar netinkamas įstatymų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

19. Dėl V. K. parodymų patikimumo, kurį siekia nuginčyti apeliantas, teigdamas, kad dėl jaudulio, senyvo amžiaus, kalbos barjero, užmirÅ¡imo V. K. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais, teismas pažymi, jog neginčijama, kad pirmiau minėti įrodymai yra gauti ir užfiksuoti laikantis įstatymų numatytos tvarkos, taip pat, įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, jų visumÄ , juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, paÅ¡alinus esančius prieÅ¡taravimus, yra pagrindas manyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai atitinka įvykio aplinkybes, be to, byloje nepateiktas priedas, nurodantis, jog V. K. diagnozuotas atitinkamas sutrikimas ar liga, dėl kurios jis negeba prisiminti faktinių aplinkybių, vertinti situacijos ar kt.

20. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ vairuotojams skiriama bauda nuo 1200 iki 1500 Eur ir privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu apeliantas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nubaustas 1300 Eur bauda ir jam 3 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , paskirta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda, artima minimaliai baudai, bei ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

21. Pagal ANK 22 straipsnį, administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-40-489/2018 ir kt.).

22. Nesutiktina su apeliantu, jog V. K. padarytas nusižengimas yra mažareikÅ¡mis. V. K. anksčiau baustas administracine tvarka už nusižengimus, numatytus ANK 22 skyriuje (Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių Å«kiu). Nors kaltinimas buvo patikslintas, apeliantas remiasi aplinkybe, kad V. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumas (1,45 promilės), tačiau teismas pabrėžia, jog toks neblaivumo laipsnis yra artimas baudžiamosios atsakomybės taikymui. Nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taip pat nuobaudos paskirtį padeda įgyvendinti administracinio poveikio priemonės, todėl visiÅ¡kas netaikymas ar sprendimas sumažinti poveikio priemonės terminÄ nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti visų nuobaudos tikslų.

Dėl to pirmosios instancijos teismo paskirta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda, kuri artima minimaliam baudos dydžiui (1200 Eur) ir minimaliam įstatyme nustatytam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nėra per didelė ir paskirta teisingai, be kita ko, pirmosios instancijos teismas nusprendė nekonfiskuoti V. K. automobilio, nors tokiÄ diskrecinę teisę turėjo. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei skundÄ nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui nepateikti duomenys apie V.

K. gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, turtÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis finansiÅ¡kai nėra pajėgus sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ .

23. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens praÅ¡ymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas), priimdami nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. BylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, praÅ¡ymas dėl baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo nebuvo pareikÅ¡tas, minėta, kad nebuvo pateikti jokie V.

K. finansinę padėtį patvirtinantys duomenys, todėl esant sunkiai materialiniai padėčiai ar kitoms objektyvioms aplinkybėms, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai, pagal minėto ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl šio klausimo sprendimas apeliacinės instancijos teisme negalimas.

24. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. remiantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovo advokato Roko Janausko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Jurgita Mačionytė