Legislator Case Law & Legislation
8146f5ac-4a4a-4d60-8d6a-63afbbcfd095 AI generated

8146f5ac-4a4a-4d60-8d6a-63afbbcfd095 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8146f5ac-4a4a-4d60-8d6a-63afbbcfd095
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1279-232/2011 pagal ieÅ¡kovės V. D.–V. ieÅ¡kinį atsakovui A. T. (trečiasis asmuo UAB „Logichema“) dėl skolos grÄ Å¾inimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                                              I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl 200 000 Lt skolos, 4 931,51 Lt netesybų ir 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo, t. y. ar ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti minėtas pinigų sumas.IeÅ¡kovės teigimu, pagal 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimÄ atsakovas įsipareigojo jai per 2 mėnesius nuo ieÅ¡kovės pareikalavimo dienos iÅ¡mokėti 200 000 Lt.

Legislator headnote

AI generated

8146f5ac-4a4a-4d60-8d6a-63afbbcfd095 · Lietuvos apeliacinis teismas: Å ioje byloje esminė teismo klaida, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato Nr. 51 pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad teismas, vertindamas įrodymus, nustatė ir pasisakė tik dėl sandorio formos, tačiau net nebandė nurodyti materialinės normos (neidentifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusių materialinių santykių), kuriomis teismas vadovavosi priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovei reikalavimÄ pradėjus ginčyti darbo teisiniais santykiais, atsakovas teismo prašė taikyti ir DK 27 straipsnyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau dėl nežinomų priežasčių teismas dėl to visiÅ¡kai nepasisakė, o tai yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-472/2013(Proceso Nr. 2-55-3-02828-2010-8)              Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 116.3; 116.4; 121.21 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2013 m. birželio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1279-232/2011 pagal ieÅ¡kovės V. D.–V. ieÅ¡kinį atsakovui A. T. (trečiasis asmuo UAB „Logichema“) dėl skolos grÄ Å¾inimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                                              I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl 200 000 Lt skolos, 4 931,51 Lt netesybų ir 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo, t. y. ar ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti minėtas pinigų sumas.IeÅ¡kovės teigimu, pagal 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimÄ atsakovas įsipareigojo jai per 2 mėnesius nuo ieÅ¡kovės pareikalavimo dienos iÅ¡mokėti 200 000 Lt.

IeÅ¡kovė 2009 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į atsakovÄ reikalaudama grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ sutartu laiku. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl jis privalo sumokėti ir CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio netesybas 4 931,51 Lt. Anot ieÅ¡kovės, ji su atsakovu susitarė, kad ji dirbdama UAB „Tauro malÅ«nas“, ieÅ¡kos klientų, reklamuos bei organizuos pardavimus ir UAB „Logichema” naudai. Atsakovas buvo pažadėjęs ieÅ¡kovei sumokėti pusę įmonei tenkančio pelno iÅ¡ ieÅ¡kovės surastų klientų užsakymų.

IeÅ¡kovė atsakovo praÅ¡ymu pagal atsakovo nurodytas atsiskaitymo sÄ lygas ieÅ¡kojo UAB „Logichema“ klientų, vykdė įmonės vardu pardavimus ir tikėjosi pelno, uždirbto nuo įmonės padarytų pardavimų ieÅ¡kovės surastiems klientams dalies. Tačiau atsakovas sumokėti už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas delsė, mokėjimÄ atidėliojo. Atsakovas 2004 m. spalio mėn. nurodė, kad iÅ¡mokėti pinigų negali, nes juos yra investavęs į verslÄ ir 2004 m. spalio 15 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovės naudai besÄ lyginį skolos raÅ¡telį, kuriuo asmeniÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 200 000 Lt sumÄ .

Taigi skolos raÅ¡tu atsakovas asmeniÅ¡kai perėmė UAB „Logichema“ įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei ir tapo naujuoju skolininku. Teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. preliminariu sprendimu konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pagrįstas leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais ir tenkintino jį visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 200 000 Lt skolÄ , 4 931,51 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 204 931,51 Lt, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2 549,50 Lt žyminio mokesčio.Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pateikė teismui prieÅ¡taravimus, kuriuose tvirtino, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma yra niekuo nepagrįsta ir nemotyvuota, o 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimas nepatvirtina, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tų skolinęsis 200 000 Lt sumÄ .

Atsakovo nurodymu, jis jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavęs, jokie prievoliniai santykiai ieÅ¡kovės ir atsakovo nesiejo. Atsakovo 2004 m. spalio 15 d. pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas su Å¡ia byla visiÅ¡kai nėra susijęs, kaip jis atsirado pas ieÅ¡kovę, atsakovas nežino. IeÅ¡kovė, dirbusi pas atsakovÄ , nusprendė atsiskirti ir vystyti tokį pat verslÄ atskiroje įmonėje, pasiÅ«lė atsakovui 50 procentų akcijų, už tai, kad Å¡is garantuotų finansavimÄ . Preliminariai sulygta Å¡io finansavimo suma buvo 200 000 Lt, atsakovas pasirašė 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimÄ kaip garantÄ apie savo dalyvavimÄ naujai steigiamoje ieÅ¡kovės įmonėje.

Kadangi dėl galutinių sÄ lygų sutarta nebuvo, jokia veikla bendrai nevykdyta, todėl Å¡is pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovei nebuvo perduotas. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimÄ savavaliÅ¡kai paėmė nuo atsakovo darbo stalo. Trečiojo asmens manymu, kadangi jo ir ieÅ¡kovės jokie darbiniai santykiai nesiejo, su ieÅ¡kove nebuvo sudaręs darbo sutarties ar kitokių susitarimų, todėl ir jokių įsiskolinimų, kildintų iÅ¡ darbinių santykių, negali bÅ«ti. Nesant įsipareigojimui, negalėjo bÅ«ti ir Å¡io įsipareigojimo perleidimo trečiajai Å¡aliai.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų dėl darbo sutarties buvimo.           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė Vilniaus apygardos teismas, remdamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, įvertinęs Å¡alių pateiktÄ tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp ginčo Å¡alių buvo sudarytas vienaÅ¡alis sandoris ir labiau tikėtinomis yra ieÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės, jog Å¡alys buvo sutarę, kad atsakovas pelno dalį (50 procentų) nuo UAB „Logichema“ pardavimų ieÅ¡kovės surastiems klientams mokės ieÅ¡kovei kaip komisinius.

Teismas pažymėjo, kad tokios faktinės aplinkybės egzistavo patvirtina faktai, jog ieÅ¡kovė dirbo UAB „Tauro MalÅ«nas“, o atsakovui tuo metu priklausė 65 procentų akcijų UAB „Tauro malÅ«nas“ ir 75 procentai UAB „Logichema“ akcijų, taigi toks Å¡alių bendradarbiavimas labiau tikėtinas, nei atsakovo nurodoma versija, kad pats atsakovas rodytų iniciatyvÄ steigti dar vienÄ bendrovę, kuri užsiimtų ta pačia veikla ir kaip pripažino pats atsakovas sudarytų konkurencijÄ UAB „Logichema“.

Teismas konstatavo, kad nors tokia bendradarbiavimo forma ir nebuvo įforminta kaip darbo tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens santykiai, Å¡is susitarimas įstatymuose numatytų imperatyvų iÅ¡ esmės nepažeidė. Kad susitarta buvo bÅ«tent taip, liudija ir prie ieÅ¡kovės atsiliepimo į atsakovo prieÅ¡taravimus pridėtos elektroninio laiÅ¡ko, kurio autorystės atsakovas teisme neneigė, kopijos turinys. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė dalyvavo derantis UAB „Logichema“ naudai su stambiais cheminių medžiagų pirkėjais, todėl tikėtina, kad įmonės pelno dalis turėjusi atitekti jai galėjo sudaryti ginčo sumÄ .

Taigi atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nusprendė, kad atsakovas yra įsipareigojęs ieÅ¡kovei sumokėti įsiskolinimÄ už trečiÄ jį asmenį, todėl galutiniu sprendimu preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir priteisė 4 931,51 Lt netesybų, 5 procentus metinių palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas, nesutikdamas su galutiniu sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais: Teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , netinkamai identifikavo ir nenustatė tarp Å¡alių susiklosčiusių materialinių santykių, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla nagrinėtina iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinys atmestinas.  Teismas aiÅ¡kiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teismų praktikos, nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė įrodymus byloje, o dėl dalies atsakovo motyvų teismas apskritai nepasisakė ir dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris naikintinas.  Ginčo atveju buvo bÅ«tina nustatyti (ieÅ¡kovei įrodyti) skolos susidarymo faktÄ ir laikÄ , nes skoliniai santykiai ir paskolos sutartis yra realinė, o Å¡iuo pagrindu (nesvarbu ar skolos pakvitavimas buvo vienaÅ¡alis ar dviÅ¡alis) prievolės kyla Å¡alims nuo pinigų faktinio perdavimo momento, o ne nuo sandorio sudarymo.

Å ioje byloje esminė teismo klaida, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato Nr. 51 pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad teismas, vertindamas įrodymus, nustatė ir pasisakė tik dėl sandorio formos, tačiau net nebandė nurodyti materialinės normos (neidentifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusių materialinių santykių), kuriomis teismas vadovavosi priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovei reikalavimÄ pradėjus ginčyti darbo teisiniais santykiais, atsakovas teismo prašė taikyti ir DK 27 straipsnyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau dėl nežinomų priežasčių teismas dėl to visiÅ¡kai nepasisakė, o tai yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Tarp Å¡alių buvo susiklostę skoliniai teisiniai santykiai, paskolos sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikÅ¡mingas sprendžiant, ar buvo sudarytas sandoris, ar ne. Ginčijamo pareiÅ¡kimo formuluotė „AÅ¡, A. T., esu skolingas V. D. 200 000 litų ir pasižadu juos iÅ¡mokėti pagal pareikalavimÄ â€œ neginčijamai rodo tik paskolos davėjo susiformavusį ketinimÄ perduoti sutarties dalykÄ , tačiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, jos sudarymui patvirtinti bÅ«tinas sutarties dalyko perdavimas.

Tam, kad paskolos sutartį bÅ«tų galima pripažinti sudaryta, paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente turi bÅ«ti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko–pinigų–perdavimo paskolos gavėjui momentas. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad jos sukurta nauda tiesiogiai atiteko UAB „Logichema“, o ne atsakovui. Todėl Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti keliamas laidavimo teisinių santykių egzistavimas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, tačiau net neįrodinėjant fakto, kad UAB „Logichema“ gavo 200 000 Lt turtÄ ar turtinę naudÄ , o taip pat esant neiÅ¡laikytai laidavimo sutarties formai – ir toks santykių aiÅ¡kinimas atmestinas.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas vienaÅ¡alį įsipareigojimÄ bÅ«tų nuginčijęs teisme, atsakovas neprašė šį vienaÅ¡alį sandorį patvirtinantį raÅ¡telį pripažinti negaliojančiu ir Å¡ioje byloje. Atsakovas mano, kad tai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisinio santykio gynimo forma yra Å¡alies prerogatyva, kuriÄ ji gali realizuoti arba pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį arba reikÅ¡dama prieÅ¡taravimus (atsiliepimus) į ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais motyvais: Teismas pateikė ginčo faktinių aplinkybių teisinę kvalifikacijÄ ir nurodė materialias teisės normas, kuriomis remiantis buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovė neteikė paskolos atsakovui – ieÅ¡kovė, priimdama iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kimÄ , tik sutiko su atsakovo pasiÅ«lytu atsiskaitymo už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas bÅ«du (200 000 Lt iÅ¡mokėjimu per du mėnesius nuo pareikalavimo momento). Todėl ieÅ¡kovė neįrodinėjo pinigų perdavimo atsakovui fakto – ieÅ¡kovė įrodė ir pagrindė savo suteiktas paslaugas UAB „Logichema“.

Atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovė teikė paslaugas UAB „Logichema“, trečiasis asmuo UAB „Logichema“ patvirtino, kad ieÅ¡kovė nebuvo susijusi su UAB „Logichema“ darbo teisiniais santykiais, o teikė specifines rinkodaros paslaugas – ieÅ¡kojo klientų ir vykdė pardavimus, už kuriuos ieÅ¡kovei buvo pažadėta atsilyginti iÅ¡mokant dalį UAB „Logichema“ pelno. SuraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ , atsakovas apibrėžė ieÅ¡kovei priklausantį atlyginimo už suteiktas paslaugas (uždirbto pelno dalies) dydį ir vienaÅ¡aliÅ¡kai įsipareigojo asmeniÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kove, besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡mokėdamas jai 200 000 Lt dydžio atlyginimÄ per 2 mėnesius nuo ieÅ¡kovės pareikalavimo momento.Tikrieji Å¡alių ketinimai, pareiÅ¡kimo sudarymo aplinkybės bei byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo argumentus dėl pareiÅ¡kimo kvalifikavimo paskolos sutartimi CK 6.870 straipsnio 1 dalies prasme.

PareiÅ¡kimÄ atsakovas surašė pats, savo ranka, niekieno neverčiamas, todėl Å¡iuo atveju yra taikytina contra proferentem taisyklė, kuria vadovaujantis visos abejonės, kylančios dėl pareiÅ¡kimo turinio ir jo reikÅ¡mės, aiÅ¡kintinos ieÅ¡kovės naudai ir atsakovo, suraÅ¡iusio pareiÅ¡kimÄ , nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl ketinimo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kime nurodytÄ pinigų sumÄ ateityje, kaip investicijÄ Ä¯ bendrÄ bÅ«simÄ verslÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kimo turinį ir teisinę reikÅ¡mę, pagrįstai rėmėsi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįstai pripažino, kad labiau tikėtina, jog egzistuoja ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kuriomis remiantis darytina iÅ¡vada, kad atsakovas yra įsipareigojęs sumokėti ieÅ¡kovei įsiskolinimÄ už trečiÄ jį asmenį.

Taigi teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo tinkamai ir materialinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ . Atsakovo minimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie buvo pateikti bylose, kuriose iÅ¡ esmės skiriasi faktinės ginčų aplinkybės – atsakovo nurodytuose precedentuose, skirtingai nei Å¡ioje byloje, yra nagrinėjami ginčai, kilę iÅ¡ paskolos sutarčių. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimas, jog atsakovas sumokės ieÅ¡kovei nustatyto dydžio atlyginimÄ už ieÅ¡kovės indėlį į UAB „Logichema“ veiklÄ , nepažeidžia įstatymuose nustatytų imperatyvų – civilinė teisė tokio pobÅ«džio susitarimų nedraudžia, tokių susitarimų nedraudžia ir mokesčių ar darbo teisės normos.

Kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovo nesiejo darbo teisiniai santykiai ir ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį atsakovui grindė ne darbo teisiniais santykiais, o prievoliniais teisiniais santykiais, teismas pagrįstai netaikė DK 27 straipsnyje įtvirtinto senaties termino. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).Å ios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteista 200 000 Lt skola, 4 931,51 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 204 931,51 Lt ir 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2010 m. rugpjūčio 23 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teisėtumas ir pagrįstumas.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Å ioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su anksčiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009).IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 200 000 Lt skolos, 4 931,51 Lt delspinigių, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes pagal 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimÄ (toliau – ir pareiÅ¡kimas) atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovei per 2 mėnesius nuo pareikalavimo dienos iÅ¡mokėti 200 000 Lt.

IeÅ¡kovė 2009 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į atsakovÄ reikalaudama grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ sutartu laiku, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacijai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtinomis yra ieÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės, jog Å¡alys buvo sutarę, kad atsakovas pelno dalį (50 procentų) nuo UAB „Logichema“ pardavimų ieÅ¡kovės surastiems klientams mokės ieÅ¡kovei kaip komisinius, o nesumokėjęs jų, prisiėmė prievolę sau sumokėti skolÄ ieÅ¡kovei.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Ä®vertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė pagrįstas iÅ¡vadas bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį (CPK 263 str. 1 d.).Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad minėtu pareiÅ¡kimu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, nes byloje nenustatyta pinigų sumos perdavimo atsakovui nuosavybėn fakto, Å¡ios faktinės aplinkybės ieÅ¡kovė neįrodinėjo, todėl atsakovo civilinė atsakomybė ieÅ¡kovei negali atsirasti paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu.

IeÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį ir jį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme akcentavo prievolinių teisinių santykių su atsakovu faktÄ , t. y. savo reikalavimo teisę, o atsakovo pareigÄ patenkinti reikalavimÄ ir sumokėti skolÄ kildino iÅ¡ pareiÅ¡kimo, faktinio ieÅ¡kinio pagrindo nekeitė (CPK 141 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykÄ nustato pačios ginčo Å¡alys (CPK 12, 13 str.). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieÅ¡kinio ribomis.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v.

UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001, Teismų praktika 15, p. 163-169; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001, Teismų praktika 16, p.125-130, ir kt.). Vadovaujantis CK 1. 136 str. 1 d., civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.

Å io straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iÅ¡ Å¡io kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieÅ¡taraujančių sandorių (CK 1. 136 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei 200 000 Lt, kuriuos jis įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei pareikalavus. PareiÅ¡kimu atsakovas patvirtino savo skolÄ ieÅ¡kovei.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, Å¡alims yra privalomas ir jo bÅ«tina laikytis (pacta sunt servanda). Sutartys laikomos valiniais aktais, nes jų pagrindas yra Å¡alių suderinta valia (consensus ad idem). Pagrindiniu sutarčių teisės principu pripažįstamas sutarčių laisvės principas, kuris, visų pirma, reiÅ¡kia laisvÄ valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ . Civiliniams santykiams valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi ypatingÄ reikÅ¡mę, nes priklausomai nuo to, kaip tų santykių dalyvis sprendžia apie kontrahento valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ , taip jis atitinkamai koreguoja savo valiÄ .

CK normose įtvirtintas įpareigojimas nustatyti Å¡alių valiÄ sutarties sudarymo momentu. Teismui kvalifikuojant susitarimÄ , svarbu nustatyti Å¡alių valiÄ , kuri yra bÅ«tinas sutarties galiojimo elementas (CK 6.159 str.). Byloje nenustatyta, kad sutartis bÅ«tų pasiraÅ¡yta ne laisva valia. Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas tokį pareiÅ¡kimÄ , turėjo suvokti jo pasiraÅ¡ymo padarinius, elgtis apdairiai ir protingai. Kaip minėta, sutartys, jas sudariusioms Å¡alims, turi įstatymo galiÄ (6.189 str. 1 d.), iÅ¡ sutarčių kylančios prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.).

Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu, atsakovas jo neprašė pripažinti negaliojančiu ir nagrinėjamoje byloje. Taigi atsakovui nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų kyla civilinė atsakomybė (CK 6.256 str. 2 d.).Apeliantas, be kita ko, teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o neÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).Pirmosios instancijos teismas, ad hoc, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, priėjo prie iÅ¡vados, kad labiau tikėtinomis yra ieÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės egzistavo patvirtina faktai, jog ieÅ¡kovė dirbo UAB „Tauro MalÅ«nas“, o atsakovui tuo metu priklausė 65 procentų akcijų UAB „Tauro malÅ«nas“ ir 75 procentai UAB „Logichema“ akcijų, kad susitarta buvo bÅ«tent taip, liudija ir prie ieÅ¡kovės atsiliepimo į atsakovo prieÅ¡taravimus pridėtos elektroninio laiÅ¡ko, kurio autorystės atsakovas teisme neneigė, kopijos turinys, ieÅ¡kovė dalyvavo derantis UAB „Logichema“ naudai su stambiais cheminių medžiagų pirkėjais, todėl tikėtina, kad įmonės pelno dalis, įstatymų ir Å¡alių susitarimo nustatyta tvarka turėjusi atitekti ieÅ¡kovei, galėjo sudaryti ginčo sumÄ .

Bylos raÅ¡ytinių įrodymų analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, o jų visetÄ , todėl jo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Inter alia, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų argumentu, kad ginčo atveju taikytina ir contra proferentem taisyklė (CK 6.193 str. 4 d.), t. y. kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindė prievoliniais teisiniais santykiai, byloje ginčo, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės nesiejo darbiniai santykiai nėra, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl DK 27 straipsnio netaikymo pagrįstumo/nepagrįstumo, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ kyla iÅ¡ Konstitucijos.

Teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ , turi siekti nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ , iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Taigi remdamasi iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams (Van de Huk v.

Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.), atsižvelgdama į tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), taip pat atsižvelgdama į tai, jog apeliantas tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų vertinimo bei kvalifikavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Nurodytais motyvais atmetusi apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų, nes jie teisėjų kolegijos pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais nagrinėjamos bylos kontekste kaip neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga ieÅ¡kovei. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau teismui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovės reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – 204 931,51 Lt sumai areÅ¡tavo atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o nesant (trÅ«kstant) tokio turto, areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias banko sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, iÅ¡skyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovo darbo užmokestis.

CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytÄ atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimÄ , praneÅ¡a atitinkamo vieÅ¡o registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje pabaigÄ .Nurodytais motyvais nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo bei vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, anksčiau nurodyta teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. galutinį sprendimÄ , kuriuo paliktas nepakeistas 2010 m. rugpjūčio 24 d. preliminarus sprendimas, nepakeistÄ . Teisėjai                                             Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                                               Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                              Marytė Mitkuvienė