8146f5ac-4a4a-4d60-8d6a-63afbbcfd095 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. galutinio sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-1279-232/2011 pagal ieÅ¡kovÄs V. D.âV. ieÅ¡kinį atsakovui A. T. (treÄiasis asmuo UAB âLogichemaâ) dÄl skolos grÄ Å¾inimo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :                                                              I. GinÄo esmÄ Byloje ginÄas kilo dÄl 200 000 Lt skolos, 4 931,51 Lt netesybų ir 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo, t. y. ar ieÅ¡kovÄ teisÄtai ir pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti minÄtas pinigų sumas.IeÅ¡kovÄs teigimu, pagal 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimÄ atsakovas įsipareigojo jai per 2 mÄnesius nuo ieÅ¡kovÄs pareikalavimo dienos iÅ¡mokÄti 200 000 Lt.
Legislator headnote
AI generated8146f5ac-4a4a-4d60-8d6a-63afbbcfd095 · Lietuvos apeliacinis teismas: Å ioje byloje esminÄ teismo klaida, o taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato Nr. 51 pažeidimas pasireiÅ¡kÄ tuo, kad teismas, vertindamas įrodymus, nustatÄ ir pasisakÄ tik dÄl sandorio formos, taÄiau net nebandÄ nurodyti materialinÄs normos (neidentifikavo tarp Å¡alių susiklosÄiusių materialinių santykių), kuriomis teismas vadovavosi priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovei reikalavimÄ pradÄjus ginÄyti darbo teisiniais santykiais, atsakovas teismo praÅ¡Ä taikyti ir DK 27 straipsnyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taÄiau dÄl nežinomų priežasÄių teismas dÄl to visiÅ¡kai nepasisakÄ, o tai yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-472/2013(Proceso Nr. 2-55-3-02828-2010-8)              Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 116.3; 116.4; 121.21 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2013 m. birželio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), DanutÄs GasiÅ«nienÄs ir MarytÄs MitkuvienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo A.
T. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. galutinio sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-1279-232/2011 pagal ieÅ¡kovÄs V. D.âV. ieÅ¡kinį atsakovui A. T. (treÄiasis asmuo UAB âLogichemaâ) dÄl skolos grÄ Å¾inimo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :                                                              I. GinÄo esmÄ Byloje ginÄas kilo dÄl 200 000 Lt skolos, 4 931,51 Lt netesybų ir 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo, t. y. ar ieÅ¡kovÄ teisÄtai ir pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti minÄtas pinigų sumas.IeÅ¡kovÄs teigimu, pagal 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimÄ atsakovas įsipareigojo jai per 2 mÄnesius nuo ieÅ¡kovÄs pareikalavimo dienos iÅ¡mokÄti 200 000 Lt.
IeÅ¡kovÄ 2009 m. lapkriÄio 25 d. kreipÄsi į atsakovÄ reikalaudama grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ sutartu laiku. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdÄ, todÄl jis privalo sumokÄti ir CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio netesybas 4 931,51 Lt. Anot ieÅ¡kovÄs, ji su atsakovu susitarÄ, kad ji dirbdama UAB âTauro malÅ«nasâ, ieÅ¡kos klientų, reklamuos bei organizuos pardavimus ir UAB âLogichemaâ naudai. Atsakovas buvo pažadÄjÄs ieÅ¡kovei sumokÄti pusÄ Ä¯monei tenkanÄio pelno iÅ¡ ieÅ¡kovÄs surastų klientų užsakymų.
IeÅ¡kovÄ atsakovo praÅ¡ymu pagal atsakovo nurodytas atsiskaitymo sÄ lygas ieÅ¡kojo UAB âLogichemaâ klientų, vykdÄ Ä¯monÄs vardu pardavimus ir tikÄjosi pelno, uždirbto nuo įmonÄs padarytų pardavimų ieÅ¡kovÄs surastiems klientams dalies. TaÄiau atsakovas sumokÄti už ieÅ¡kovÄs suteiktas paslaugas delsÄ, mokÄjimÄ atidÄliojo. Atsakovas 2004 m. spalio mÄn. nurodÄ, kad iÅ¡mokÄti pinigų negali, nes juos yra investavÄs į verslÄ ir 2004 m. spalio 15 d. iÅ¡raÅ¡Ä ieÅ¡kovÄs naudai besÄ lyginį skolos raÅ¡telį, kuriuo asmeniÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iÅ¡mokÄti ieÅ¡kovei 200 000 Lt sumÄ .
Taigi skolos raÅ¡tu atsakovas asmeniÅ¡kai perÄmÄ UAB âLogichemaâ įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei ir tapo naujuoju skolininku. Teismas 2010 m. rugpjÅ«Äio 24 d. preliminariu sprendimu konstatavo, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas pagrįstas leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais ir tenkintino jį visiÅ¡kai, priteisÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs naudai 200 000 Lt skolÄ , 4 931,51 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 204 931,51 Lt, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2 549,50 Lt žyminio mokesÄio.Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pateikÄ teismui prieÅ¡taravimus, kuriuose tvirtino, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma yra niekuo nepagrįsta ir nemotyvuota, o 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimas nepatvirtina, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovÄs bÅ«tų skolinÄsis 200 000 Lt sumÄ .
Atsakovo nurodymu, jis jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovÄs nÄra gavÄs, jokie prievoliniai santykiai ieÅ¡kovÄs ir atsakovo nesiejo. Atsakovo 2004 m. spalio 15 d. pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas su Å¡ia byla visiÅ¡kai nÄra susijÄs, kaip jis atsirado pas ieÅ¡kovÄ, atsakovas nežino. IeÅ¡kovÄ, dirbusi pas atsakovÄ , nusprendÄ atsiskirti ir vystyti tokį pat verslÄ atskiroje įmonÄje, pasiÅ«lÄ atsakovui 50 procentų akcijų, už tai, kad Å¡is garantuotų finansavimÄ . Preliminariai sulygta Å¡io finansavimo suma buvo 200 000 Lt, atsakovas pasiraÅ¡Ä 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimÄ kaip garantÄ apie savo dalyvavimÄ naujai steigiamoje ieÅ¡kovÄs įmonÄje.
Kadangi dÄl galutinių sÄ lygų sutarta nebuvo, jokia veikla bendrai nevykdyta, todÄl Å¡is pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovei nebuvo perduotas. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kimÄ savavaliÅ¡kai paÄmÄ nuo atsakovo darbo stalo. TreÄiojo asmens manymu, kadangi jo ir ieÅ¡kovÄs jokie darbiniai santykiai nesiejo, su ieÅ¡kove nebuvo sudarÄs darbo sutarties ar kitokių susitarimų, todÄl ir jokių įsiskolinimų, kildintų iÅ¡ darbinių santykių, negali bÅ«ti. Nesant įsipareigojimui, negalÄjo bÅ«ti ir Å¡io įsipareigojimo perleidimo treÄiajai Å¡aliai.
IeÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių įrodymų dÄl darbo sutarties buvimo.           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmÄ Vilniaus apygardos teismas, remdamasis įrodymų vertinimo tikÄtinumo taisykle, įvertinÄs Å¡alių pateiktÄ tarpusavio susiraÅ¡inÄjimÄ , padarÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp ginÄo Å¡alių buvo sudarytas vienaÅ¡alis sandoris ir labiau tikÄtinomis yra ieÅ¡kovÄs nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, jog Å¡alys buvo sutarÄ, kad atsakovas pelno dalį (50 procentų) nuo UAB âLogichemaâ pardavimų ieÅ¡kovÄs surastiems klientams mokÄs ieÅ¡kovei kaip komisinius.
Teismas pažymÄjo, kad tokios faktinÄs aplinkybÄs egzistavo patvirtina faktai, jog ieÅ¡kovÄ dirbo UAB âTauro MalÅ«nasâ, o atsakovui tuo metu priklausÄ 65 procentų akcijų UAB âTauro malÅ«nasâ ir 75 procentai UAB âLogichemaâ akcijų, taigi toks Å¡alių bendradarbiavimas labiau tikÄtinas, nei atsakovo nurodoma versija, kad pats atsakovas rodytų iniciatyvÄ steigti dar vienÄ bendrovÄ, kuri užsiimtų ta paÄia veikla ir kaip pripažino pats atsakovas sudarytų konkurencijÄ UAB âLogichemaâ.
Teismas konstatavo, kad nors tokia bendradarbiavimo forma ir nebuvo įforminta kaip darbo tarp ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens santykiai, Å¡is susitarimas įstatymuose numatytų imperatyvų iÅ¡ esmÄs nepažeidÄ. Kad susitarta buvo bÅ«tent taip, liudija ir prie ieÅ¡kovÄs atsiliepimo į atsakovo prieÅ¡taravimus pridÄtos elektroninio laiÅ¡ko, kurio autorystÄs atsakovas teisme neneigÄ, kopijos turinys. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs pateikto susiraÅ¡inÄjimo elektroniniu paÅ¡tu, teismas priÄjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovÄ dalyvavo derantis UAB âLogichemaâ naudai su stambiais cheminių medžiagų pirkÄjais, todÄl tikÄtina, kad įmonÄs pelno dalis turÄjusi atitekti jai galÄjo sudaryti ginÄo sumÄ .
Taigi atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas nusprendÄ, kad atsakovas yra įsipareigojÄs ieÅ¡kovei sumokÄti įsiskolinimÄ už treÄiÄ jį asmenį, todÄl galutiniu sprendimu preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir priteisÄ 4 931,51 Lt netesybų, 5 procentus metinių palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas, nesutikdamas su galutiniu sprendimu, padavÄ teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs â ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Taip pat praÅ¡Ä priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ pagrindÄ Å¡iais argumentais: Teismas priÄmÄ nepagrįstÄ sprendimÄ , netinkamai identifikavo ir nenustatÄ tarp Å¡alių susiklosÄiusių materialinių santykių, todÄl skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla nagrinÄtina iÅ¡ esmÄs â ieÅ¡kinys atmestinas.  Teismas aiÅ¡kiai nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuluotos teismų praktikos, nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ Ä¯rodymus byloje, o dÄl dalies atsakovo motyvų teismas apskritai nepasisakÄ ir dÄl to priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ , kuris naikintinas.  GinÄo atveju buvo bÅ«tina nustatyti (ieÅ¡kovei įrodyti) skolos susidarymo faktÄ ir laikÄ , nes skoliniai santykiai ir paskolos sutartis yra realinÄ, o Å¡iuo pagrindu (nesvarbu ar skolos pakvitavimas buvo vienaÅ¡alis ar dviÅ¡alis) prievolÄs kyla Å¡alims nuo pinigų faktinio perdavimo momento, o ne nuo sandorio sudarymo.
Å ioje byloje esminÄ teismo klaida, o taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato Nr. 51 pažeidimas pasireiÅ¡kÄ tuo, kad teismas, vertindamas įrodymus, nustatÄ ir pasisakÄ tik dÄl sandorio formos, taÄiau net nebandÄ nurodyti materialinÄs normos (neidentifikavo tarp Å¡alių susiklosÄiusių materialinių santykių), kuriomis teismas vadovavosi priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovei reikalavimÄ pradÄjus ginÄyti darbo teisiniais santykiais, atsakovas teismo praÅ¡Ä taikyti ir DK 27 straipsnyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taÄiau dÄl nežinomų priežasÄių teismas dÄl to visiÅ¡kai nepasisakÄ, o tai yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Tarp Å¡alių buvo susiklostÄ skoliniai teisiniai santykiai, paskolos sutartis yra realinÄ, todÄl pinigų perdavimo faktas yra reikÅ¡mingas sprendžiant, ar buvo sudarytas sandoris, ar ne. GinÄijamo pareiÅ¡kimo formuluotÄ âAÅ¡, A. T., esu skolingas V. D. 200 000 litų ir pasižadu juos iÅ¡mokÄti pagal pareikalavimÄ â neginÄijamai rodo tik paskolos davÄjo susiformavusį ketinimÄ perduoti sutarties dalykÄ , taÄiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Kadangi paskolos sutartis yra realinÄ, jos sudarymui patvirtinti bÅ«tinas sutarties dalyko perdavimas.
Tam, kad paskolos sutartį bÅ«tų galima pripažinti sudaryta, paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente turi bÅ«ti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalykoâpinigųâperdavimo paskolos gavÄjui momentas. IeÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, kad jos sukurta nauda tiesiogiai atiteko UAB âLogichemaâ, o ne atsakovui. TodÄl Å¡ioje byloje galÄtų bÅ«ti keliamas laidavimo teisinių santykių egzistavimas tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo, taÄiau net neįrodinÄjant fakto, kad UAB âLogichemaâ gavo 200 000 Lt turtÄ ar turtinÄ naudÄ , o taip pat esant neiÅ¡laikytai laidavimo sutarties formai â ir toks santykių aiÅ¡kinimas atmestinas.
Teismas pažymÄjo, kad byloje nÄra duomenų, kad atsakovas vienaÅ¡alį įsipareigojimÄ bÅ«tų nuginÄijÄs teisme, atsakovas nepraÅ¡Ä Å¡Ä¯ vienaÅ¡alį sandorį patvirtinantį raÅ¡telį pripažinti negaliojanÄiu ir Å¡ioje byloje. Atsakovas mano, kad tai nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad teisinio santykio gynimo forma yra Å¡alies prerogatyva, kuriÄ ji gali realizuoti arba pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį arba reikÅ¡dama prieÅ¡taravimus (atsiliepimus) į ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovÄ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir praÅ¡Ä skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagrindÄ Å¡iais motyvais: Teismas pateikÄ ginÄo faktinių aplinkybių teisinÄ kvalifikacijÄ ir nurodÄ materialias teisÄs normas, kuriomis remiantis buvo patenkintas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovÄ neteikÄ paskolos atsakovui â ieÅ¡kovÄ, priimdama iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kimÄ , tik sutiko su atsakovo pasiÅ«lytu atsiskaitymo už ieÅ¡kovÄs suteiktas paslaugas bÅ«du (200 000 Lt iÅ¡mokÄjimu per du mÄnesius nuo pareikalavimo momento). TodÄl ieÅ¡kovÄ neįrodinÄjo pinigų perdavimo atsakovui fakto â ieÅ¡kovÄ Ä¯rodÄ ir pagrindÄ savo suteiktas paslaugas UAB âLogichemaâ.
Atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovÄ teikÄ paslaugas UAB âLogichemaâ, treÄiasis asmuo UAB âLogichemaâ patvirtino, kad ieÅ¡kovÄ nebuvo susijusi su UAB âLogichemaâ darbo teisiniais santykiais, o teikÄ specifines rinkodaros paslaugas â ieÅ¡kojo klientų ir vykdÄ pardavimus, už kuriuos ieÅ¡kovei buvo pažadÄta atsilyginti iÅ¡mokant dalį UAB âLogichemaâ pelno. SuraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ , atsakovas apibrÄÅ¾Ä ieÅ¡kovei priklausantį atlyginimo už suteiktas paslaugas (uždirbto pelno dalies) dydį ir vienaÅ¡aliÅ¡kai įsipareigojo asmeniÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kove, besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡mokÄdamas jai 200 000 Lt dydžio atlyginimÄ per 2 mÄnesius nuo ieÅ¡kovÄs pareikalavimo momento.Tikrieji Å¡alių ketinimai, pareiÅ¡kimo sudarymo aplinkybÄs bei byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo argumentus dÄl pareiÅ¡kimo kvalifikavimo paskolos sutartimi CK 6.870 straipsnio 1 dalies prasme.
PareiÅ¡kimÄ atsakovas suraÅ¡Ä pats, savo ranka, niekieno neverÄiamas, todÄl Å¡iuo atveju yra taikytina contra proferentem taisyklÄ, kuria vadovaujantis visos abejonÄs, kylanÄios dÄl pareiÅ¡kimo turinio ir jo reikÅ¡mÄs, aiÅ¡kintinos ieÅ¡kovÄs naudai ir atsakovo, suraÅ¡iusio pareiÅ¡kimÄ , nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Atsakovas nepateikÄ jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius dÄl ketinimo iÅ¡mokÄti pareiÅ¡kime nurodytÄ pinigų sumÄ ateityje, kaip investicijÄ Ä¯ bendrÄ bÅ«simÄ verslÄ , todÄl pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kimo turinį ir teisinÄ reikÅ¡mÄ, pagrįstai rÄmÄsi įrodymų vertinimo taisyklÄmis ir pagrįstai pripažino, kad labiau tikÄtina, jog egzistuoja ieÅ¡kovÄs nurodomos aplinkybÄs, kuriomis remiantis darytina iÅ¡vada, kad atsakovas yra įsipareigojÄs sumokÄti ieÅ¡kovei įsiskolinimÄ už treÄiÄ jį asmenį.
Taigi teismas ginÄo teisinius santykius kvalifikavo tinkamai ir materialinių teisÄs normų nepažeidÄ, todÄl nÄra jokio pagrindo panaikinti ginÄijamÄ sprendimÄ . Atsakovo minimais Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie buvo pateikti bylose, kuriose iÅ¡ esmÄs skiriasi faktinÄs ginÄų aplinkybÄs â atsakovo nurodytuose precedentuose, skirtingai nei Å¡ioje byloje, yra nagrinÄjami ginÄai, kilÄ iÅ¡ paskolos sutarÄių. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄs ir atsakovo susitarimas, jog atsakovas sumokÄs ieÅ¡kovei nustatyto dydžio atlyginimÄ už ieÅ¡kovÄs indÄlį į UAB âLogichemaâ veiklÄ , nepažeidžia įstatymuose nustatytų imperatyvų â civilinÄ teisÄ tokio pobÅ«džio susitarimų nedraudžia, tokių susitarimų nedraudžia ir mokesÄių ar darbo teisÄs normos.
Kadangi ieÅ¡kovÄs ir atsakovo nesiejo darbo teisiniai santykiai ir ieÅ¡kovÄ savo ieÅ¡kinį atsakovui grindÄ ne darbo teisiniais santykiais, o prievoliniais teisiniais santykiais, teismas pagrįstai netaikÄ DK 27 straipsnyje įtvirtinto senaties termino. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinÄs instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).Å ios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs naudai priteista 200 000 Lt skola, 4 931,51 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 204 931,51 Lt ir 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos â 2010 m. rugpjÅ«Äio 23 d. â iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teisÄtumas ir pagrįstumas.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas.
Å ioje teisÄs normoje nustatytas teisminÄs gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijÄs su anksÄiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisÄs pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisÄ ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje V.
L. v. TauragÄs medžiotojų klubas âSakalasâ, bylos Nr. 3K-3-470/2009).IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 200 000 Lt skolos, 4 931,51 Lt delspinigių, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes pagal 2004 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimÄ (toliau â ir pareiÅ¡kimas) atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovei per 2 mÄnesius nuo pareikalavimo dienos iÅ¡mokÄti 200 000 Lt.
IeÅ¡kovÄ 2009 m. lapkriÄio 25 d. kreipÄsi į atsakovÄ reikalaudama grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ sutartu laiku, taÄiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdÄ.TeisÄjų kolegija pabrÄžia, kad apeliacijai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esanÄius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino, ar nepažeidÄ kitų įrodinÄjimo taisyklių.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikÄtinumo taisykle, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad labiau tikÄtinomis yra ieÅ¡kovÄs nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, jog Å¡alys buvo sutarÄ, kad atsakovas pelno dalį (50 procentų) nuo UAB âLogichemaâ pardavimų ieÅ¡kovÄs surastiems klientams mokÄs ieÅ¡kovei kaip komisinius, o nesumokÄjÄs jų, prisiÄmÄ prievolÄ sau sumokÄti skolÄ ieÅ¡kovei.TeisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ sprendimÄ jo teisÄtumo ir pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad nÄra jokio pagrindo iÅ¡ esmÄs teisÄtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Ä®vertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teisÄjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidÄ proceso teisÄs normų dÄl įrodymų vertinimo, iÅ¡ esmÄs tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, todÄl padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas bei priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo patenkino ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį (CPK 263 str. 1 d.).Kaip nepagrįstus teisÄjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad minÄtu pareiÅ¡kimu tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, nes byloje nenustatyta pinigų sumos perdavimo atsakovui nuosavybÄn fakto, Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs ieÅ¡kovÄ neįrodinÄjo, todÄl atsakovo civilinÄ atsakomybÄ ieÅ¡kovei negali atsirasti paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu.
IeÅ¡kovÄ pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį ir jį nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme akcentavo prievolinių teisinių santykių su atsakovu faktÄ , t. y. savo reikalavimo teisÄ, o atsakovo pareigÄ patenkinti reikalavimÄ ir sumokÄti skolÄ kildino iÅ¡ pareiÅ¡kimo, faktinio ieÅ¡kinio pagrindo nekeitÄ (CPK 141 str. 1 d.). Bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme dalykÄ nustato paÄios ginÄo Å¡alys (CPK 12, 13 str.). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrÄžiamas ieÅ¡kinio ribomis.
Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodÄ, ir įrodymais, kurių byloje nÄra) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje likviduojama AB âTauro bankasâ v.
UAB âKaiÅ¡iadorių agrofirmaâ, bylos Nr. 3K-3-101/2001, Teismų praktika 15, p. 163-169; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje B. R. v. bendrija âBaltupiaiâ, bylos Nr. 3K-3-725/2001, Teismų praktika 16, p.125-130, ir kt.). Vadovaujantis CK 1. 136 str. 1 d., civilinÄs teisÄs ir pareigos atsiranda Å¡io kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iÅ¡ fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nÄra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmÄ sukuria civilines teises ir pareigas.
Å io straipsnio 1 dalimi, civilinÄs teisÄs ir pareigos atsiranda iÅ¡ Å¡io kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarÄių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieÅ¡taraujanÄių sandorių (CK 1. 136 str. 2 d. 1 p.). TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei 200 000 Lt, kuriuos jis įsipareigojo sumokÄti ieÅ¡kovei pareikalavus. PareiÅ¡kimu atsakovas patvirtino savo skolÄ ieÅ¡kovei.
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisÄtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, Å¡alims yra privalomas ir jo bÅ«tina laikytis (pacta sunt servanda). Sutartys laikomos valiniais aktais, nes jų pagrindas yra Å¡alių suderinta valia (consensus ad idem). Pagrindiniu sutarÄių teisÄs principu pripažįstamas sutarÄių laisvÄs principas, kuris, visų pirma, reiÅ¡kia laisvÄ valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ . Civiliniams santykiams valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi ypatingÄ reikÅ¡mÄ, nes priklausomai nuo to, kaip tų santykių dalyvis sprendžia apie kontrahento valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ , taip jis atitinkamai koreguoja savo valiÄ .
CK normose įtvirtintas įpareigojimas nustatyti Å¡alių valiÄ sutarties sudarymo momentu. Teismui kvalifikuojant susitarimÄ , svarbu nustatyti Å¡alių valiÄ , kuri yra bÅ«tinas sutarties galiojimo elementas (CK 6.159 str.). Byloje nenustatyta, kad sutartis bÅ«tų pasiraÅ¡yta ne laisva valia. Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas tokį pareiÅ¡kimÄ , turÄjo suvokti jo pasiraÅ¡ymo padarinius, elgtis apdairiai ir protingai. Kaip minÄta, sutartys, jas sudariusioms Å¡alims, turi įstatymo galiÄ (6.189 str. 1 d.), iÅ¡ sutarÄių kylanÄios prievolÄs turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.).
Teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, kad pareiÅ¡kimas įstatymo nustatyta tvarka nÄra nuginÄytas ir pripažintas negaliojanÄiu, atsakovas jo nepraÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiu ir nagrinÄjamoje byloje. Taigi atsakovui nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų kyla civilinÄ atsakomybÄ (CK 6.256 str. 2 d.).Apeliantas, be kita ko, teigia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos raÅ¡ytinius įrodymus. TeisÄjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Visų pirma, teisÄjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).
Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o neÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklÄmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu.
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. M. v. DUAB âBaltijos garantasâ, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje D.
P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).Pirmosios instancijos teismas, ad hoc, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, priÄjo prie iÅ¡vados, kad labiau tikÄtinomis yra ieÅ¡kovÄs nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, kad jos nurodytos faktinÄs aplinkybÄs egzistavo patvirtina faktai, jog ieÅ¡kovÄ dirbo UAB âTauro MalÅ«nasâ, o atsakovui tuo metu priklausÄ 65 procentų akcijų UAB âTauro malÅ«nasâ ir 75 procentai UAB âLogichemaâ akcijų, kad susitarta buvo bÅ«tent taip, liudija ir prie ieÅ¡kovÄs atsiliepimo į atsakovo prieÅ¡taravimus pridÄtos elektroninio laiÅ¡ko, kurio autorystÄs atsakovas teisme neneigÄ, kopijos turinys, ieÅ¡kovÄ dalyvavo derantis UAB âLogichemaâ naudai su stambiais cheminių medžiagų pirkÄjais, todÄl tikÄtina, kad įmonÄs pelno dalis, įstatymų ir Å¡alių susitarimo nustatyta tvarka turÄjusi atitekti ieÅ¡kovei, galÄjo sudaryti ginÄo sumÄ .
Bylos raÅ¡ytinių įrodymų analizÄ teisÄjų kolegijai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, o jų visetÄ , todÄl jo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Inter alia, teisÄjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovÄs atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų argumentu, kad ginÄo atveju taikytina ir contra proferentem taisyklÄ (CK 6.193 str. 4 d.), t. y. kad kai abejojama dÄl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priÄmusios Å¡alies naudai.
Kaip minÄta, ieÅ¡kovÄ savo ieÅ¡kinį grindÄ prievoliniais teisiniais santykiai, byloje ginÄo, kad atsakovo ir ieÅ¡kovÄs nesiejo darbiniai santykiai nÄra, todÄl teisÄjų kolegija nepasisako dÄl apeliacinio skundo argumentų dÄl DK 27 straipsnio netaikymo pagrįstumo/nepagrįstumo, nes tai nÄra bylos nagrinÄjimo dalykas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymÄjÄs, kad teismo priedermÄ teisingai iÅ¡sprÄsti bylÄ ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ kyla iÅ¡ Konstitucijos.
Teismas, nagrinÄdamas konkreÄiÄ bylÄ , turi siekti nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ , iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirdamas ir įvertindamas tos konkreÄios bylos faktus. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisÄs taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susijÄ. Tik nustaÄius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisÄs taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisÄtu ir pagrįstu.Taigi remdamasi iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, nurodytų teisÄs normų sistemine analize, nenustaÄiusi absoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams (Van de Huk v.
Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.), atsižvelgdama į tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), taip pat atsižvelgdama į tai, jog apeliantas tiesiog kitaip vertina tuos paÄius įrodymus, pateikia savo nuomonÄ dÄl jų vertinimo bei kvalifikavimo, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidÄ proceso teisÄs normų dÄl įrodymų vertinimo, iÅ¡ esmÄs tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, todÄl skundžiamas teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Nurodytais motyvais atmetusi apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , teisÄjų kolegija nepasisako dÄl kitų apelianto skundo argumentų, nes jie teisÄjų kolegijos pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais nagrinÄjamos bylos kontekste kaip neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
NagrinÄjamu atveju bylos baigtis yra naudinga ieÅ¡kovei. Nors ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde praÅ¡Ä priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau teismui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas pagrindžianÄių įrodymų nepateikÄ, todÄl jos patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. DÄl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjÅ«Äio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovÄs reikalavimų užtikrinimui pritaikÄ laikinÄ sias apsaugos priemones â 204 931,51 Lt sumai areÅ¡tavo atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertÄ, o nesant (trÅ«kstant) tokio turto, areÅ¡tavo atsakovo pinigines lÄÅ¡as ir/ar turtines teises, esanÄias banko sÄ skaitose ar pas treÄiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, iÅ¡skyrus lÄÅ¡as, gaunamas kaip atsakovo darbo užmokestis.
CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonÄs galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytÄ atvejį. Antstolis, įvykdÄs teismo sprendimÄ , praneÅ¡a atitinkamo vieÅ¡o registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje pabaigÄ .Nurodytais motyvais nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo bei vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, anksÄiau nurodyta teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. galutinį sprendimÄ , kuriuo paliktas nepakeistas 2010 m. rugpjÅ«Äio 24 d. preliminarus sprendimas, nepakeistÄ . TeisÄjai                                             Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                                               DanutÄ GasiÅ«nienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â MarytÄ MitkuvienÄ