8146a98b-e4cf-43ec-aca3-80aec67f0fdc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-221-449/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32016-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.4.2; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.9; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N d I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajai R.

E., gynėjui Kęstučiui OžiÅ«nui, nukentėjusiojo L. M. atstovui advokatui Robertui Skėriui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo R. J., nukentėjusiojo L. M. atstovo ir nuteistosios R. E. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. E. nuteista: pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iolikai metų, pagal BK 311 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 9 punktus – laisvės atėmimu penkiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aÅ¡tuoniolikai metų. IÅ¡ nuteistosios R. E. priteista: 9 185,35 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. M., 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. M. ir turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki D. M., gim. xxx, pilnametystės kas mėnesį mokant 100 Eur dydžio iÅ¡mokas, indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡ jų atimant D.

M. iÅ¡mokėtas naÅ¡laičių pensijos sumas, 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. M. ir turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki A. M., gim. xxx, pilnametystės kas mėnesį mokant 100 Eur dydžio iÅ¡mokas, indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡ jų atimant A. M. iÅ¡mokėtas naÅ¡laičių pensijos sumas, 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. M. ir turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki V.

M., gim. xxx, pilnametystės kas mėnesį mokant 100 Eur dydžio iÅ¡mokas, indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡ jų atimant V. M. iÅ¡mokėtas naÅ¡laičių pensijos sumas, 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M. ir turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki R. M., gim. xxx, pilnametystės kas mėnesį mokant 100 Eur dydžio iÅ¡mokas, indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡ jų atimant R.

M. išmokėtas našlaičių pensijos sumas, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. Ž., 20 000 Eur neturtinės žalos ir 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. J., 2 741,56 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, 2 961,19 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Iš nuteistosios R. E. nuspręsta išieškoti: 1 000 Eur nukentėjusiajam L. M. ir 1 000 Eur nukentėjusiajam R. J. išlaidų, turėtų procese dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti, 69,21 Eur proceso išlaidų valstybei ir 432,83 Eur proceso išlaidų Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. E. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 311 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2016 m. slapta palaikydama intymius santykius su L. M. ir siedama su juo tolesnį Å¡eimyninį gyvenimÄ , 2019–2020 m. gavusi iÅ¡ L. M. finansinę paramÄ , kuri pasireiÅ¡kė įvairių prekių pirkimu, paskolinimu ne mažiau 5 000 Eur grynais ir pervedimu į jos sÄ skaitÄ banke 2 090 Eur, kuriuos R. E. pažadėjo L. M. grÄ Å¾inti, 2020 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 30 000 Eur įsigijusi gyvenamÄ jį namÄ su Å«kinės paskirties pastatais bei žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Å¡ia sutartimi įsipareigojusi iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pardavėjui sumokėti likusiÄ nesumokėtÄ 20 000 Eur sumÄ , tačiau tokios pinigų sumos neturėdama, žodžiu susitarė su L.

M., kad pastarasis iki pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos datos sumokės 17 000 Eur už jos įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 2020 m. rugpjūčio 6 d. L. M. pasakius R. E., kad nutraukia su ja santykius ir grįžta gyventi pas buvusiÄ sutuoktinę J. M., R. E. suprato, kad tokiu atveju L. M. nebevykdys žodinio įsipareigojimo padengti didžiÄ jÄ dalį įmokos už jos įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat gali ateityje pareikalauti grÄ Å¾inti paskolintus pinigus bei nebeteikti jai finansinės paramos.

Nepavykus įtikinti L. M. pakeisti savo sprendimÄ R. E., siekdama, kad L. M. vėl nepradėtų Å¡eimyninio gyvenimo su J. M., ir taip užsitikrinti, kad bÅ«tų sumokėta nesumokėta įmokos dalis už įsigytÄ nekilnojamÄ turtÄ , iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo L. M. bei ateityje ir toliau gauti iÅ¡ jo materialinę paramÄ , tai yra dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, nusprendė nužudyti J. M.. Veikdama pagal iÅ¡ anksto jos pačios parengtÄ nužudymo planÄ , 2020 m. rugpjūčio 10 d. R. E. ryÅ¡io priemonėmis bei tiesiogiai bendraudama su J.

M. įtikino jÄ , neva turi duomenų apie jos buvusio sutuoktinio L. M. neiÅ¡tikimybę. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 24 val., R. E. apgaule iÅ¡siviliojo J. M. iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini) upės slėnį, kur nuvyko kartu su J. M. jos vairuojamu automobiliu „T. C. Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. sėdint ant žemės Å¡alia automobilio, R. E., užėjusi jai už nugaros ir uždėjusi ant kaklo iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ smaugimo virvę, rankomis tempdama smaugimo virvės galus, ėmė smaugti J.

M., kuri aktyviai prieÅ¡indamasi rankomis stengėsi atlaisvinti smaugvirvę. R. E. toliau tęsiant smaugimÄ , uždarius kvėpavimo angas ir spaudžiant kaklÄ , po kelių minučių J. M. dėl asfiksijos įvykio vietoje mirė. Tokiu bÅ«du kaltinamoji R. E. tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė J. M.. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , R. E. įkėlė nužudytosios J. M. kÅ«nÄ Ä¯ pastarosios automobilį „T. C. Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie tilto per Aitros upę kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, ten iÅ¡traukė kÅ«nÄ iÅ¡ automobilio ir nurideno jį nuo kelio sankasos į upės vagos pakrantę.

Po to R. E. apnuogino nužudytosios J. M. kÅ«nÄ ir iÅ¡ anksto tam tikslui paruoÅ¡ta skarda iÅ¡pjaustė ant J. M. pilvo, kaktos, deÅ¡inio juosmens–sėdmens, kairio sėdmens ženklus, primenančius nacistines svastikas, tokiu bÅ«du iÅ¡niekindama nužudytosios J. M. palaikus.

2. Taip pat R. E. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 9 punktus už tai, kad nuo 1999 m. lapkričio 27 d. gyvendama santuokoje su R. J., tačiau nuo 2016 metų slapta palaikydama intymius santykius su L. M. bei siedama su juo tolimesnį gyvenimÄ , 2019 metų pradžioje nusprendė nutraukti santuokÄ su R. J.. Siekdama, kad nutraukus santuokÄ su R. J., santuokoje įgytas didelės vertės turtas nebÅ«tų padalintas tarp buvusių sutuoktinių, t. y. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, R.

E. nusprendė nužudyti savo sutuoktinį, t. y. Å¡eimos narį R. J.. Tuo tikslu R. E. jos vairuojamu automobiliu FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 14 d., apie 1 val., nusivežė jos nusikalstamų kėslų neįtariantį R. J. į miÅ¡ko keliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kelio Kvėdarna–ŠvėkÅ¡na–Saugos 7-tame kilometre, deÅ¡inėje pusėje, 120 m nuo Å¡io kelio, kur, R. J. stovint prie minėto automobilio, turėdama tikslÄ nužudyti, smogė akmeniu R.

J. į virÅ¡ugalvį ir padarė triÅ¡akę muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje. Dėl suduoto smÅ«gio R. J. praradus orientacijÄ ir nugriuvus ant žemės, kaltinamoji R. E. apipylė R. J. nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, tuo pačiu padegdama ir automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris visiÅ¡kai sudegė. Dėl ugnies poveikio R. J. buvo padaryti galvos-veido, kaklo, nugaros deÅ¡inės pusės, deÅ¡inio peties sÄ nario, deÅ¡inės rankos žasto-alkÅ«nės sÄ nario-dilbio ir abiejų plaÅ¡takų terminiai II A–II B? nudegimai, apimantys 19 % kÅ«no pavirÅ¡iaus ploto, ko pasekoje, užgijus nudegiminėms žaizdoms, R.

J. deÅ¡inėje rankoje, abiejose plaÅ¡takose susidarė randai, kurie savaime arba taikant kosmetines priemones iÅ¡nykti negali, dėl gilių ir didelį kÅ«no plotÄ apimančių nudegimų R. J. patyrė didelį fizinį skausmÄ bei iÅ¡gyveno dvasines kančias. R. J. dėl didelio skausmo atgavus nuovokÄ , voliojantis ant žemės bei rankomis plėšiant nuo savęs degančius drabužius sugebėjus užgesinti degantį savo kÅ«nÄ , kaltinamoji R. E., tęsdama nusikalstamÄ veikÄ ir siekdama nužudyti R.

J., užsimojo akmeniu/betono luitu smogti ant žemės gulinčiam R. J. į galvÄ , tačiau R. J. pabėgo ir jam buvo suteikta pagalba. Tokiu bÅ«du kaltinamoji R. E. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia pasikėsino itin žiauriai nužudyti savo Å¡eimos narį R. J., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi R. J. pavyko aktyviais veiksmais užsigesinti degantį savo kÅ«nÄ ir pabėgti iÅ¡ nusikaltimo vietos nuo tolesnio R. E. smurtavimo, po ko R.

J. buvo suteikta savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai 3. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti R. E. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad ji pripažino savo kaltę dėl J. M. nužudymo, jos palaikų iÅ¡niekinimo ir padėjo Å¡iuos nusikaltimus iÅ¡aiÅ¡kinti; R. E. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ skirti bausmę laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, Å¡iÄ bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę R. E. paskirti laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Prokuroras skunde nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas nustatė R. E. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog ji pripažino savo kaltę dėl J.

M. nužudymo ir jos palaikų išniekinimo ir, duodama parodymus, padėjo šiuos nusikaltimus išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras su tokia teismo išvada nesutinka, nes tai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetui bei teismo nuosprendyje konstatuotoms aplinkybėms. Iš bylos matyti, kad nužudytos J. M. palaikai buvo rasti 2020 m. rugpjūčio 11 d., apie 6 val., pareigūnams tuo metu nebuvo žinomos jokios J.

M. nužudymo aplinkybės. Nežinant J. M. nužudymo aplinkybių, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18 val., R. E. buvo apklausta liudytoja. Taigi R. E. jau pirmÄ dienÄ po nusikaltimo padarymo turėjo realiÄ galimybę suteikti teisingus ir tyrimui itin reikÅ¡mingus duomenis apie J. M. nužudymo aplinkybes, tačiau to nepadarė ir apklausos metu nurodė tiesos neatitinkančias bylos aplinkybes. Po Å¡ios apklausos R. E. kaime skleidė gandus, kad J. M. nužudė sektantai, prie nužudymo prisidėjo J. M. darbdaviai, įsigijusi neregistruojamas iÅ¡ankstinio apmokėjimo telefono SIM korteles, pati sau siuntinėjo grasinančio pobÅ«džio žinutes, tai yra, kÄ konstatavo ir apygardos teismas, savaitę laiko aktyviais veiksmais bandė nukreipti nuo savęs įtarimus. 2020 m. rugpjūčio 18 d.

R. E. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata ir kratos metu buvo rasti apdegę J. M. daiktai, SIM kortelės ir telefono aparatas, kurių pagalba R. E. sau siuntė grasinančio pobÅ«džio žinutes. Radus ikiteisminiam tyrimui itin reikÅ¡mingus daiktus, kitÄ dienÄ R. E. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl J. M. nužudymo. Apklausos metu R. E. kalta dėl J. M. nužudymo prisipažino, tačiau įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl J. M. nužudymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir palaikų iÅ¡niekinimo, ji kalta prisipažino iÅ¡ dalies, prisipažino nužudžiusi J.

M., tačiau neigė tai padariusi dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Tokios pat pozicijos R. E. laikėsi duodama parodymus nagrinėjant bylÄ teisme. Prisipažinimas nužudžius J. M. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo iÅ¡samus, t. y. ji nors ir neneigia nužudžiusi J. M., tačiau, siekdama suÅ¡velninti savo atsakomybę, neigia tai padariusi dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad R. E. ikiteisminio tyrimo pradžioje prisipažino verčiama surinktų įrodymų, o tolimesnėje tyrimo eigoje bei bylÄ nagrinėjant teisme, prisipažino iÅ¡ dalies, tai yra pripažino ne visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Prokuroras nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad proceso metu R. E. davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, padėdama atskleisti Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybes. IÅ¡ bylos matyti, kad viso proceso metu R. E. jokių aktyvių veiksmų, kurie bÅ«tų padėję iÅ¡aiÅ¡kinti J. M. nužudymo aplinkybes ar surinkti daiktinius įrodymus, neatliko. PrieÅ¡ingai, ji aktyviai slėpė įkalčius, klaidino J. M. nužudymÄ tiriančius pareigÅ«nus ir nužudytosios artimuosius, skleisdama įvairias melagingas versijas apie J.

M. neva nužudžiusius asmenis bei siuntinėdama grasinančio pobÅ«džio žinutes, bandė nukreipti nuo savęs įtarimus. Kaip jau buvo aptarta, nors R. E. ir prisipažino nužudžiusi J. M., tačiau jos parodymai viso proceso metu teisme nebuvo iÅ¡samÅ«s, ji nepripažino nužudžiusi J. M. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Be to, apklausiama įtariamÄ ja, ji nurodė dvi skirtingas vietas, kur įmetė nužudytosios J. M. mobilaus ryÅ¡io telefono aparatÄ , tačiau jos nurodytose vietose J.

M. telefono aparatas rastas nebuvo. Å ių duomenų visetas paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad R. E. pripažino savo kaltę dėl J. M. nužudymo bei jos palaikų iÅ¡niekinimo ir padėjo atskleisti Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybes, todėl kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Å¡alintina. Prokuroras skunde nurodo, kad R. E. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Teismas, skirdamas jai terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad kaltinamoji yra dar pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už nelabai pavojingus administracinius nusižengimus.

Tokie teismo motyvai vertintini kritiškai. Iš bylos matyti, kad nežiūrint R. E. amžiaus, pastaroji siekdama turtinės naudos suplanavo du labai sunkius nusikaltimus, tai yra, suplanavo savo sutuoktinio ir geriausios draugės nužudymus, būdama darbingo amžiaus niekur nedirbo, o turtinės naudos tikėjosi nužudydama J. M.. Po nusikaltimų padarymo, stengdamasi nuo savęs nukreipti pareigūnų dėmesį, elgėsi gana kūrybiškai ir dėjo daug pastangų. Nežiūrint to, kad pati turi nepilnamečių vaikų, tai jai nesutrukdė nužudyti savo draugę, paliekant nepilnamečius vaikus be motinos.

Taip pat akivaizdu, kad planuodama ir darydama Å¡iuos nusikaltimus, R. E. suvokė, jog paaiÅ¡kėjus visoms nusikaltimų padarymo aplinkybėms, jai grės ilgi įkalinimo metai ir ji bus atskirta nuo savo vaikų, tačiau tai jos nesustabdė. Teismas pagrįstai nurodė, kad nustatytas tik vienas J. M. nužudymÄ kvalifikuojantis požymis (savanaudiÅ¡kos paskatos), tačiau net ir nustačius tik vienÄ kvalifikuojantį požymį, tai nekeičia nužudymo pavojingumo laipsnio. Prokuroras pažymi, jog R. E. nesigaili nužudžiusi J.

M.. Skirdamas bausmę, teismas nepakankamai įvertino J. M. nužudymo pavojingumo laipsnį bei R. E. asmenybę ir paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad prie už J. M. nužudymÄ paskirtos 16 metų laisvės atėmimo bausmės teismas pridėjo dalį – 2 metus už pasikėsinimÄ nužudyti R. J. paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Pridėti 2 metai sudaro mažesnę nei septintÄ jÄ dalį paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės, tai yra prieÅ¡ingai, nei nuosprendyje nurodė teismas, teismas pridėjo labai nedidelę kitos paskirtos bausmės dalį.

Tokiu bÅ«du teismas, teigdamas, kad prie griežtesnės bausmės prideda pakankamai didelę – 2 metų trukmės – Å¡velnesnės laisvės atėmimo bausmės dalį, prieÅ¡tarauja pats sau. Teismas, nepagrįstai pripažinęs R. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji pripažino savo kaltę dėl J. M. nužudymo bei palaikų iÅ¡niekinimo ir padėjo Å¡iuos nusikaltimus iÅ¡aiÅ¡kinti, taip pat nepakankamai įvertinęs J. M. nužudymo pavojingumo laipsnį bei R. E. asmenybę, paskyrė aiÅ¡kiai neteisingÄ , per Å¡velniÄ bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.

4. N. R. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti ir sugriežtinti R. E. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bei visiÅ¡kai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis sutinka su iÅ¡vadomis, kurias teismas padarė konstatuodamas R. E. kaltę dėl pasikėsinimo jį nužudyti, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje, arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų bÅ«ti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“).

Tai, kad R. E. turi nepilnametį vaikÄ , negali jÄ charakterizuoti teigiamai skiriant bausmę. Ji, žinodama apie vaikų pažeidžiamumÄ , padarė dvi sunkias nusikalstamas veikas, taip faktiÅ¡kai nepataisomai pažeisdama vaikų psichikÄ . Ji, darydama Å¡iuos nusikaltimus, visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į vaikus, elgėsi iÅ¡imtinai savanaudiÅ¡kai, t. y. iÅ¡ esmės jos veiksmai buvo nukreipti į jos gerovės tenkinimÄ . Å iuo metu ji ir toliau taip elgiasi, ji visiÅ¡kai nesigaili padariusi Å¡ias nusikalstamas veikas ir toliau neigiamai įtakoja savo vaikus, jais manipuliuoja raÅ¡ydama įvairiausius laiÅ¡kus jiems, neigiamai apibÅ«dindama nukentėjusįjį asmenį, visaip jį menkindama, tuo ji pažeidžia vaikų teises augti sveikoje Å¡eimoje, tokioje Å¡eimoje, kurioje abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios.

Toks R. E. tolesnis elgesys, net bÅ«nant suimtai, tik parodo, kad R. E. teigiamai charakterizuoti negalima, jos elgesys bÅ«nant suimtai ir bandant teigiamai save pateikti yra tik farsas, jos savanaudiÅ¡ki veiksmai siekiant vienintelio tikslo – atsakomybės vengimo. Nukentėjusiojo nuomone, R. E. paskirta bausmė už nusikalstamÄ veikÄ jo atžvilgiu yra per Å¡velni, ji turėtų bÅ«ti pakeista ir skirta tokia bausmė, kokios prašė prokuroras – iÅ¡imtinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Lietuvos Respublikoje tokios bausmės skyrimo moteriai precedentai jau yra, jie teismui yra žinomi, nukentėjusysis jų nekartoja, tačiau, jo nuomone, Å¡ios veikos yra identiÅ¡kos, nepaisant to, kad anuo atveju skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos nužudytų vaikų motinai skirta už vaikų nužudymÄ , o Å¡iuo atveju už draugės ir savo sutuoktinio nužudymus ar pasikėsinimus nužudyti. Nukentėjusiojo nuomone, vaikams mamos praradimas, manipuliacija jais daro dar didesnę žalÄ , kuri iÅ¡ esmės neigiamai įtakos vaikų psichikÄ ir nežinia kaip gali pasisukti jų gyvenimas ateityje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusysis prašo teismo skirti R. E. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su teismo sprendimu tik iš dalies patenkinti jo civilinį ieškinį. Reikalavime dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pasisakė, kad sudegęs automobilis buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o sugadinto žiedo aukso laužas atiteko nukentėjusiajam. R. J. nesutinka su tokiu vertinimu. Nors tuo metu automobilis ir buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau jam įsigyti lėšas skyrė išimtinai R.

J., nes jis vienintelis Å¡eimoje buvo dirbantis, automobilis buvo pirktas iÅ¡ jo lėšų, o R. E. veiksmai tyčia sudeginant automobilį parodo, kad Å¡is turtas neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tas pats pasakytina ir apie žiedÄ . Nors jam buvo grÄ Å¾intas perkirptas žiedas, jo sutvarkyti nebuvo galimybės, o aukso laužas kainuoja žymiai mažiau nei aukso dirbinys. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad jam padaryta žymi neturtinė žala, be to, Å¡i žala Å¡iuo metu jam ir toliau daroma R.

E. veikiant iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Be patirtų sužalojimų, dėl kurių jis nuolat turėjo bendrauti su psichologais, nukentėjusiajam buvo smÅ«gis ir tai, kad R. E. vedė faktiÅ¡kai dvigubÄ gyvenimÄ , nuolat jį apgaudinėdavo, iÅ¡naudodavo, o po to, kai ji buvo suimta, vien jos įtakos pagrindu iÅ¡ jo namų sulaukus pilnametystės išėjo dukra, kuri iki pat Å¡iol jį kaltina, kad jis neva nepagrįstai apkaltino mamÄ , R. J. vyresnysis sÅ«nus bando perimti globėjo pareigas jauniausiajam sÅ«nui, Å¡iuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl Å¡io klausimo.

Å i byla jau yra iÅ¡nagrinėta, sÅ«naus praÅ¡ymas buvo atmestas. Visa tai daroma bÅ«tent R. E. įtaka, ji sugeba manipuliuodama savo vaikais prieÅ¡inti juos su tėvu, neigiamai jį apibÅ«dinant, o vaikai, pasitikėdami savo mama, yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę prieÅ¡ savo tėvÄ . Tokie kaltinamosios veiksmai net po įvykio daro neigiamÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo nuomone, pareikÅ¡tas 50 000 Eur ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra didelis, juo labiau jį reiÅ¡kia pats nukentėjusysis asmuo, o ne jo artimieji, kaip dažniausiai bÅ«na tokiose bylose.

Be to, atsižvelgiant į dabartinę finansinę situacijÄ Lietuvos Respublikoje, kai Å¡iuo metu vidutinis darbo užmokestis yra 1 586 Eur, praÅ¡oma suma prilygsta tik 31 mėnesių dydžio vidutinei algai.

5. Nukentėjusiojo L. M. atstovas apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti: skirti nuteistajai R. E. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymÄ bausmę laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos; priteisti L. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. 5 744,54 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 316,36 Eur proceso iÅ¡laidų; priteisti L. M. iÅ¡ nuteistosios turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė bausmės skyrimo nuostatas, todėl nuteistajai paskyrė pernelyg Å¡velniÄ bausmę, neatitinkančiÄ nusikaltimo pavojingumo bei nuteistosios asmenybės. Be to, teismas netinkamai sprendė neturtinės žalos nukentėjusiajam L.

M. priteisimo klausimus. Skirdamas nuteistajai R. E. bausmę, teismas pripažino nuteistosios baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje taipogi konstatavo, kad pradinėje tyrimo stadijoje R. E. klaidino J. M. nužudymÄ tiriančius pareigÅ«nus ir nužudytosios artimuosius, skleisdama įvairias melagingas versijas apie J. M. neva nužudžiusius asmenis ir tokiu bÅ«du bandydama nukreipti nuo savęs įtarimus, ir tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai surinko pakankamai įkalčių, duodančių pagrindÄ Ä¯tarti R.

E. nusikalstamų veikų padarymu, už kuriuos R. E. buvo pripažinta kalta, nuteistoji pripažino savo kaltę. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuteistojo prisipažinimas laikomas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, tuo tarpu Å¡ios bylos kontekste akivaizdu, kad nuteistoji padaryto nusikaltimo nesigaili ir nužudžiusi velionę džiaugėsi. Nuteistosios prisipažinimas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių atskleidimas buvo sÄ lygotas iÅ¡imtinai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinktų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistosios kaltę (vaizdo medžiaga, rasti biologiniai pėdsakai ant R.

E. automobilyje rasto skardos gabalėlio, susiraÅ¡inėjimo su nužudytÄ ja medžiaga ir kt.). Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistoji kaltę pripažino ir nužudymo aplinkybes padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ne laisva valia, o tik po to, kai buvo surinkta visa eilė įrodymų, neginčijančiai liudijančių nuteistosios kaltę. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo esant nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistosios R.

E. tyčiniais veiksmais velionės J. M. gyvybei buvo sukelti negrįžtami padariniai – į tokius kilusius padarinius sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ bei vertinant nuteistosios asmenybės pavojingumÄ , apelianto nuomone, negalima neatsižvelgti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistoji padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas, nusikaltimas padarytas žiauriu bÅ«du – nužudytÄ jÄ pasmaugiant, dėl padaryto nusikaltimo nuteistoji nesigaili, o nusikaltimu padaryta itin didelė žala nužudytosios vaikams.

Å ios bylos kontekste reikÅ¡minga pažymėti, kad R. E. asmenybės pavojingumas teismui skiriant bausmę nebuvo tinkamai įvertintas. Visų pirma, negali bÅ«ti ignoruojamas faktas, kad R. E. ne tik nužudė savo draugę, su kuria palaikė artimus santykius eilę metų, tačiau tai padarė iÅ¡ anksto kruopščiai suplanavusi – nuteistoji ne tik kruopščiai apgalvojo ir parengė nusikaltimo planÄ , pasiruošė nužudymui ir vėlesniam jo slėpimui reikalingas priemones, tačiau buvo sugalvota istorija apie L.

M. neiÅ¡tikimybę, apgalvotas nužudymo įrankis – virvė, bet ir buvo apgalvota kaip nukreipti J. M. dėmesį darant nusikaltimÄ â€“ paimti du buteliukai gėrimo, apgalvotas planas kaip nukreipti nusikaltimÄ tiriančių pareigÅ«nų dėmesį ir pan. Be to, pasinaudodama tuo, kad J. M. buvo nuteistosios draugė, nuteistoji iÅ¡viliojo jÄ naktį iÅ¡ namų į nuoÅ¡aliÄ vietÄ , kurioje ir nužudė. ReikÅ¡minga pažymėti tai, kad nusikaltimas J. M. atžvilgiu buvo padarytas itin skausmingu bÅ«du.

IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad R. E. J. M. nužudyti nekantravo – žiaurų nusikaltimÄ padarė ne tik tyčia, iÅ¡ anksto suplanavusi, tačiau visiÅ¡kai nesusimastydama apie tokio savo elgesio socialines pasekmes. IÅ¡ byloje surinktų duomenų akivaizdu ir tai, kad nuteistoji kaltės dėl padarytų itin žiaurių nusikalstamų veikų nejaučia, po padarytų nusikalstamų veikų nuteistoji nepadarė iÅ¡vadų dėl padarytų nusikalstamų veikų pasekmių.

Todėl nors teismas skirdamas bausmę nuteistajai atsižvelgė į tai, kad ji anksčiau už tyčinius nusikaltimus nėra teista, tačiau akivaizdu, kad Å¡ios aplinkybės nereiÅ¡kia mažesnio nuteistosios asmenybės pavojingumo. PrieÅ¡ingai, tai tik rodo, kad nuteistosios galimybės resocializuotis, nuteistajai sistemingai įvykdžius vienÄ po kitos tyčines žiaurias nusikalstamas veikas ir dėl to nesigailint, yra itin ribotos. Minėtos aplinkybės liudija padidintÄ nuteistosios asmenybės pavojingumÄ .

Be kita ko, nuteistoji ne tik žiauriai nužudė J. M., bet ir amoraliai, žeminančiai ir ciniÅ¡kai elgėsi su nužudytosios palaikais, iÅ¡ jų tyčiojosi. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas nuteistajai R. E. už J. M. nužudymÄ paskyrė pernelyg Å¡velniÄ bausmę. Apelianto nuomone, nuteistajai R. E. už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nes nuteistoji yra pavojinga visuomenei bei neprognozuojama.

Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada esÄ L. M. su J. M. nesiejo Å¡eiminiai ryÅ¡iai, nes jų santuoka buvo nutraukta, todėl nukentėjusiajam esÄ nepriklauso neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , netinkamai vertino nužudytÄ jÄ ir nukentėjusįjį siejusius faktinius ryÅ¡ius. Nors L. M. su nužudytÄ ja J. M. buvo nutraukę oficialius santuokinius ryÅ¡ius ir kurį laikÄ kartu negyveno, tačiau ilgainiui L. M., bÅ«damas santykiuose su R.

E., suprato, kad ilgisi žmonos, kad santykių nutraukimas buvo klaida, nes jis R. E. buvo reikalingas tik dėl finansinių sumetimų. Taigi nukentėjusysis dėjo pastangas atkurti artimus ryÅ¡ius su nužudytÄ ja ir tarp jų buvo susitarimas vėl gyventi kartu – atkurti nutrÅ«kusius santykius. Tai rodo, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl partnerytės (jungtinės veiklos), todėl L. M. turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip J. M. sugyventinis. R. E. grįžus į LietuvÄ , nukentėjusysis jÄ informavo, kad jis grįžta pas žmonÄ , kas ir sÄ lygojo R.

E. nusikalstamus veiksmus. L. M. siekė R. E. nuraminti, sakydamas, kad jie galės ir toliau bÅ«ti meilužiai, nors artimų santykių su R. E. palaikyti neketino. Apelianto nuomone, teismo motyvai galėtų bÅ«ti pagrindas mažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, bet jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pagrindas neturtinės žalos jam nepriteisti, taip sumenkinant jo dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl mylimos moters mirties. J. M. nužudymas jį be galo sukrėtė ir sugniuždė, jis prarado ne tik mylimÄ moterį, bet ir savo vaikų motinÄ , su kuria juos siejo ilgametis artimas ryÅ¡ys.

Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai įvertino nukentėjusiojo dvasines kančias, iÅ¡gyvenamÄ sielvartÄ ir netekties skausmÄ . Nors po velionės nužudymo praėjo beveik 1,5 metų, tačiau nukentėjusysis dėl patirtos netekties vis dar iÅ¡gyvena Å¡irdgėlos ir nesaugumo jausmÄ . Jį kamuoja koÅ¡mariÅ¡ki sapnai, o dvasiniai skausmai atsiliepė ir fizinei savijautai. Taigi teismas netinkamai individualizavo ir įvertino nukentėjusiojo prarasto santykio su mirusiÄ ja padarinius, t. y. jog staigi mylimos moters ir jo vaikų motinos mirtis, įvykusi dėl nuteistosios veiksmų, sukėlė itin skaudžius dvasinius sukrėtimus bei iÅ¡gyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrÅ«kę ryÅ¡iai, yra negrįžtami.

Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde taipogi praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priteisti nukentėjusiojo naudai 5 744,54 Eur (5 324,54 Eur + 420,00 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas UAB „Tyli kalva“ PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis už J. M. kapo sutvarkymÄ , kurias nukentėjusysis yra iÅ¡ dalies apmokėjęs. IÅ¡ pridedamų įrodymų matyti, kad jis UAB „Tyli kalva“ yra faktiÅ¡kai už atliktus darbus sumokėjęs 4 850 Eur.

Likusi suma Å¡iai dienai nėra apmokėta, nes dėl nepalankių oro sÄ lygų kapo tvarkymo darbų nėra galimybės užbaigti. Tačiau kapo tvarkymo darbai turėtų bÅ«ti pabaigti pagerėjus orams. IÅ¡ UAB „Tyli kalva“ sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad bendra J. M. kapo sutvarkymo kaina yra 10 324,54 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteista 5 000 Eur suma, praÅ¡oma priteisti likusias 5 324,54 Eur kapo sutvarkymo iÅ¡laidas. Be kita ko, iÅ¡ teikiamų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis MB „Kavinė Levanda“ faktiÅ¡kai yra sumokėjęs 1 920 Eur už gedulingus pietus, atsižvelgiant į tai, kad 1 500 Eur iÅ¡laidų atlyginimas gedulingiems pietums buvo priteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, apeliantas praÅ¡o teismo priteisti likusias nukentėjusiojo turėtas 420 Eur iÅ¡laidas gedulingiems pietums.

Taipogi apeliantas praÅ¡o teismo priteisti nukentėjusiojo naudai turėtas iÅ¡laidas, susijusias su vykimu į bylos nagrinėjimÄ . IÅ¡ pateikiamų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis vykdamas į numatytus teisminius bylos nagrinėjimus patyrė 316,36 Eur kelionės iÅ¡laidų, kurias sudaro skrydžio bilietai bei automobilio parkavimo iÅ¡laidos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytÄ nukentėjusysis turi teisę į kelionės iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl praÅ¡o teismo priteisti jo naudai iÅ¡ nuteistosios 316,36 Eur patirtų kelionės iÅ¡laidų.

6. N. R. E. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti: R. E. iÅ¡teisinti dėl pasikėsinimo nužudyti R. J., nesant jos veikoje nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio l dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 ir 9 punktuose, sudėties; atmesti nukentėjusiojo R. J. ieÅ¡kinius dėl 1 500 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; dėl J. M. nužudymo sutrumpinti nuteistajai paskirtÄ bausmę, paskiriant jai laisvės atėmimo bausmę Å¡io nusikaltimo sankcijos vidurkio ribose.

Gynėjas nurodo, jog skirdamas bausmes, teismas neatsižvelgė į kai kurias esmines bylos aplinkybes. Nuteistajai R. E. neteisingai paskirta bausmė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl pasikėsinimo nužudyti R. J. teismas, priimdamas nuosprendį šioje dalyje, rėmėsi prielaidomis, o ne konkrečiai surinktais įrodymais. Nuteistoji R. E. iki nusikaltimų padarymo buvo neteista, nebausta ir administracine tvarka, augina tris vaikus, iš kurių du dar nepilnamečiai.

Gynėjo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nuteistajai R. E. bausmę dėl J. M. nužudymo be sunkinančių aplinkybių privalėjo skirti sankcijos už šį nusikaltimÄ vidurkio ribose. Dėl priteistų ieÅ¡kinių nužudytosios J. M. vaikams bei artimiesiems pretenzijų nereiÅ¡kia ir jų sumažinti nepraÅ¡o. Dėl pasikėsinimo nužudyti R. J., gynėjo nuomone, R. E. turi bÅ«ti iÅ¡teisinta. Dėl Å¡io įvykio, surinkus medžiagÄ , buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Pats R. J. savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad gaisras automobilyje kilo tuomet kai jis bandė žiebtuvėliu prisidegti cigaretę. Tokius paaiÅ¡kinimus pateikė ir R. E.. Apie atsisakymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo raÅ¡tu praneÅ¡ta R. J., kuris priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ neskundė. Jei ne J. M. nužudymas, dėl kurio savo kaltę pripažino nuteistoji R. E., Å¡io įvykio daugiau niekas nebÅ«tų prisiminę. Tyrimas buvo pradėtas tik prokurorui panaikinus nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nuteistoji R. E. paaiÅ¡kino, kad maÅ¡inos salone buvo talpa su benzinu ir dėl nesandariai užsukto dangtelio dalis benzino galėjo iÅ¡silieti ant automobilio sėdynių, kas ir buvo Å¡io gaisro priežastimi. Apklausiami asmenys teisingiausius parodymus duota iÅ¡ karto po įvykio. Apklausiamas R. J. nurodė, kad tikrai gaisras įvyko kuomet jis degėsi cigaretę. SužalojimÄ pakauÅ¡io srityje R. J. galėjo gauti griÅ«damas ant kieto žemės pagrindo. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai buvo nustatyti ant R.

J. krÅ«tinės, kas patvirtina versijÄ , kad gaisras kilo maÅ¡inoje, jam prisidegant cigaretę. Ikiteisminio tyrimo metu duoti R. J. parodymai yra nenuoseklÅ«s, tik vėliau, matomai paveiktas ikiteisminio tyrimo tyrėjo, R. J. pakeitė duotus parodymus, pritaikydamas juos prie įvykio aplinkybių. Pakeisti parodymus ir duoti parodymus, kaltinant R. E., nukentėjęs R. J. galėjo ir norėdamas pakenkti R. E., kuomet sužinojo apie jos neiÅ¡tikimybę. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl pasikėsinimo nužudyti R.

J., kaip pagrindinį įrodymÄ nurodė gaisro ekspertizės iÅ¡vadÄ , kuri prieÅ¡tarauja nuteistosios R. E. parodymams. Gynėjo nuomone, Å¡ios ekspertizės iÅ¡vada negali bÅ«ti pagrindiniu įrodymu, nes jos atlikimas neatitiko tų aplinkybių, kurios buvo gaisro metu. Nors teisme nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistosios R. E. kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, pasikėsinant nužudyti R. J., teismas vis tik apkaltino R. E. ir už tai skyrė jai labai griežtÄ bausmę.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad teismas neišsamiai analizavo byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus. Nuosprendis, nuteisiant R. E. dėl pasikėsinimo nužudyti savo sutuoktinį, priimtas remiantis prielaidomis. Tokie argumentai yra pagrindas konstatuoti, kad teismo proceso metu padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai.

7. Nukentėjusiojo L. M. atstovas atsiliepimuose į nuteistosios R. E. gynėjo apeliacinį skundÄ praÅ¡o nukentėjusiojo L. M. atstovo apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistosios R. E. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ nuteistosios L. M. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys. Tik vienas iÅ¡ trijų R. E. vaikų yra nepilnametis. Kiti du vaikai yra sulaukę pilnametystės. Be to, R.

E. jos pačios vaikai nerÅ«pėjo – R. E. faktiÅ¡kai gyveno ir dirbo Norvegijoje, vaikus palikusi Lietuvoje. Dar daugiau, nuteistoji prieÅ¡ savo vaikus sistemingai naudojo smurtÄ . Nurodytos aplinkybės liudija, kad nuteistoji turi giliai įsiÅ¡aknijusias antisocialines nuostatas, yra linkusi smurtauti, taigi yra pavojinga asmenybė. Neginčytina ir tai, kad nuteistoji padarė dvi žiaurias, tyčines nusikalstamas veikas. Abu nusikaltimai buvo kruopščiai suplanuoti, padaryti žiauriu bÅ«du. ReikÅ¡minga tai, kad dėl padarytų nusikaltimų nuteistoji nesigaili, nepaisant dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos.

Taigi Å¡iuo atveju negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, esÄ teismas nuosprendžiu privalėjo skirti sankcijos vidurkį atitinkančiÄ bausmę, nes tokia bausmė nebÅ«tų nei teisinga, nei atitiktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingÄ . PrieÅ¡ingai, nukentėjusiojo nuomone, nuteistajai paskirta bausmė yra per Å¡velni. Nukentėjusiojo atstovas taip pat nesutinka, kad nuteistoji R. E. galėtų bÅ«ti iÅ¡teisinta dėl pasikėsinimo nužudyti R. J.. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių vertinimas dėl neva R.

J. patirtų susižalojimų visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kina muÅ¡tinių R. J. žaizdų kilmės. Neginčytina ir tai, kad remiantis R. J. parodymais R. E. ne tik jam padarė sužalojimus, tačiau ir nesuteikė pagalbos. Be to, ji, liudytojams nurodydama dėl kokių priežasčių su sutuoktiniu R. J. naktį vyko į miÅ¡kÄ , pateikė visiÅ¡kai skirtingas versijas, kas rodo, kad bÅ«tent pačios R. E. parodymai, susiję su R. J. sužalojimų aplinkybėmis, yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Apeliaciniame skunde R.

E. gynėjas ginčija gaisro ekspertizės iÅ¡vadas, teigia, esÄ teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį turėjo remtis ne objektyviais ekspertizės duomenimis, o bylos baigtimi suinteresuoto asmens – nuteistosios R. E. nenuosekliais parodymais, kuriais ji akivaizdžiai siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. Pažymėtina, kad R. E. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės baudžiamojo proceso metu yra visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos ir įrodytos.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , pagrįstai konstatavo, kad R. E. pasikėsino nužudyti R. J.. Taigi dėl nurodytų priežasčių R. E. gynėjo apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

8. Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo L. M. atstovo apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o nuteistosios R. E. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo L. M. atstovas R. Skėrys praÅ¡o nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistosios R. E. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji R. E. ir jos gynėjas K. OžiÅ«nas praÅ¡o nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, o kitus apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 9. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo L. M. atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, o nukentėjusiojo R. J. ir nuteistosios R. E. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nepagrįstai pripažįstant atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir dėl neteisingai paskirtos bausmės bei dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai).

Dėl nuteistosios R. E. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 ir 9 punktus 10. IÅ¡ nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio dalimi dėl nuteistosios R. E. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 ir 9 punktus ir praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti. Pateikdamas savÄ byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ , jis teigia, jog nuteistoji nepadarė veikos, turinčios jai inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad R. E. veiksmuose yra nustatyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 ir 9 punktus, sudėties požymiai.

11. Byloje nustatyta, kad R. E. nužudyti R. J. ruošėsi iÅ¡ anksto (nusivežė į miÅ¡ko keliukÄ , įsigijo degaus skysčio), po to, R. J. stovint prie automobilio, smogė akmeniu jam į virÅ¡ugalvį ir padarė triÅ¡akę muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje. Dėl suduoto smÅ«gio R. J. praradus orientacijÄ ir nugriuvus ant žemės, nukentėjusįjį apipylė degiu skysčiu ir jį padegė, taip padarydama nukentėjusiajam kÅ«no nudegimus, apimančius veido, kaklo, nugaros, rankų sritis, t. y. 19 procentų bendro kÅ«no pavirÅ¡iaus. Neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė dideles kančias ir skausmÄ . Veika nutrÅ«ko tik dėl to, kad nukentėjusiajam pavyko užsigesinti degantį savo kÅ«nÄ ir pabėgti iÅ¡ nusikaltimo vietos, po ko jam buvo suteikta medicininė pagalba. Taigi Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad R. E. tokiais savo veiksmais siekė konkretaus rezultato – atimti nukentėjusiajam gyvybę ir veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

12. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, jokių nepaÅ¡alintų abejonių dėl nuteistosios pasikėsinimo nužudyti R. J. byloje nėra. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ : R. E. ir nukentėjusiojo R. J., liudytojų B. J., D. S., K. S., P. G., T. B., R. M., S. R., T. R., K. A., K. S., S. V., L. I. ir kitų liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, įvykio vietos apžiÅ«ros ir daiktų apžiÅ«ros protokolų duomenis bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus. Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, tik tiek, kiek bÅ«tina atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

13. Negalima sutikti su apelianto skundo argumentu, kad vertinant nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus. Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas privalo savo iÅ¡vadas grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, o kiekvienas nuosprendis turi bÅ«ti motyvuotas.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistosios R. E. kaltės pasikėsinus nužudyti R. J. iÅ¡nagrinėjo visas su Å¡ia nusikalstama veika susijusias bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, turinčius reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir nuteistÄ jÄ R.

E. teisinančius, ir jÄ kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistosios R. E. padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus, t. y. jÄ teisinančius įrodymus.

14. Nukentėjusysis R. J. pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kiai bei suprantamai nurodė visÄ nusikaltimo darymo eigÄ . Visi Å¡ie parodymai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl nekartojami. Savo esme jie atitinka nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 130–134, 139–149, 153–155, 159–161, 165–166, 170–173, 184–188; t. 14, b. l. 1–18). IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tiriant gaisro aplinkybes iÅ¡ karto po įvykio, R.

J. tyrėjamas nurodė ne tas įvykio aplinkybes, kurias jis prisiminė, tačiau tokias, kokias jį R. E. įtikino neva buvus tikrovėje. Dėl to 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2019 m. balandžio 14 d. kilusio gaisro metu sužaloto R. J. bei sudegusio automobilio, konstatavus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas (t. 1, b. l. 14–16). Vėliau, surinkus papildomus duomenis, nuteistosios versija buvo paneigta ir 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo panaikintas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 17–19).

Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡io įvykio, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, nes jo parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde abejoja nukentėjusiojo parodymais motyvuodamas tuo, jog jis gali nuteistajai kerÅ¡yti už jos neiÅ¡tikimybę, todėl suinteresuotas duoti nuteistajai nepalankius parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R.

J. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus.

15. Nuteistoji R. E. viso proceso metu atsakomybę dėl kilusių padarinių bandė priskirti nelaimingam atsitikimui (neva automobilio salone ant sėdynių išsiliejo nesandariai uždaryta talpa su benzinu ir nukentėjusiajam prisidegant cigaretę, įvyko gaisras). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios parodymus ir palyginęs juos su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nesutiko su nuteistosios keliama versija, kad R. J. apdegė dėl nelaimingo atsitikimo.

16. Nuteistosios nurodomÄ gaisro kilimo priežastį paneigia Gaisrų tyrimo centro specialisto iÅ¡vada Nr. 35-4(SI), kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtinas tiriamo gaisro kilimo mechanizmas – tiesioginis atviros liepsnos kontaktas su degiais skysčiais aplietu pavirÅ¡iumi. Gaisras negalėjo kilti tokiomis aplinkybėmis, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė įtariamoji R. E., t. y. užsidegus nuo panaudoto žiebtuvėlio liepsnos automobilio salone susikaupusiems benzino garams. Esant atidarytoms automobilio durims, automobilio viduje negali susikaupti užsidegimui reikalinga garų koncentracija (t. 16, b. l. 152–172).

Negalima sutikti su apelianto skundo teiginiu, kad ekspertinio tyrimo iÅ¡vados nėra patikimos, nes jo atlikimas neatitiko tų aplinkybių, kurios buvo gaisro metu. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados turinio matyti, kad specialistams buvo pateikta visa reikalinga baudžiamosios bylos medžiaga ekspertiniam tyrimui atlikti, jie patys dalyvavo parodymų patikrinime įvykio vietoje, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtoje iÅ¡vadoje užfiksuotų duomenų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas specialisto iÅ¡vadÄ pagrįstai pripažino įrodymu ir juo rėmėsi, pagrįsdamas nuteistosios kaltę.

Be to, specialisto iÅ¡vada Nr. 35-4(SI) nėra vienintelis nuteistosios kaltumÄ patvirtinantis įrodymas. Jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.

17. Apeliantas, skunde ginčydamas byloje nustatytÄ faktinę aplinkybę, kad R. E., R. J. stovint prie automobilio, smogė akmeniu jam į virÅ¡ugalvį ir padarė muÅ¡tinę žaizdÄ , teigia, kad Å¡is sužalojimas galėjo atsirasti R. J. griÅ«nant ant kieto žemės pagrindo. Tačiau tokį sužalojimo atsiradimo mechanizmÄ paneigia specialisto iÅ¡vada Nr. G 1983/2020(03), kurioje nurodyta, kad R. J. padaryta triÅ¡akė muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje galėjo gautis vienu poveikiu, sudavus į virÅ¡ugalvį buku daiktu ar įrankiu, turėjusiu plokščiÄ neribotÄ arba iÅ¡gaubtÄ pavirÅ¡ių, galimai akmeniu.

Pagal savo lokalizacijÄ Å¾aizda negalėjo gautis griuvimo į kÄ nors atsitrenkiant pasekoje (t. 14, b. l. 65–72). Byloje nėra duomenų, kad įvykio vietoje be nuteistosios ir nukentėjusiojo bÅ«tų buvę kitų paÅ¡alinių asmenų, todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta iÅ¡vada, kad minėta žaizda galėjo bÅ«ti padaryta tik R. E. iÅ¡ nugaros pusės nepastebimai prisėlinus prie besilenkiančio į automobilio salonÄ pasiimti cigarečių R.

J., smogiant jam į galvÄ akmeniu ir tokiu bÅ«du apsvaiginant nukentėjusįjį.

18. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog R. E. nukentėjusįjį R. J. padegė. Nuteistoji, bÅ«dama pakaltinama, neabejotinai suprato, kad jos pasirinktas gyvybės atėmimo bÅ«das yra skausmingas, bÅ«dama įvykio vietoje ji stebėjo padegto nukentėjusiojo kančias ir jo bandymus užsigesinti ir nusiplėšti nuo savęs degančius rÅ«bus. Taigi baudžiamojoje byloje pagrįstai konstatuotas ir nužudymÄ kvalifikuojantis požymis itin žiauriai, todėl nuteistosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu R. E. ir R. J. buvo sutuoktiniai, todėl jos veika atitinka nužudymÄ kvalifikuojantį požymį, numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nėra pagrindo abejoti, jog nuteistoji nusikalto, siekdama turtinės naudos. Byloje nustatyta, to neneigia ir pati nuteistoji, kad nuo 2016 m. ji palaikė intymius santykius su L. M., bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties L. M. 2020 metais nutraukė santuokÄ su savo žmona. R. E. neneigė, kad savo tolesnį gyvenimÄ siejo bÅ«tent su L.

M., tačiau prieÅ¡ tai jai reikėjo nutraukti santuokÄ su savo sutuoktiniu R. J.. Teismas pagrįstai atmetė nuteistosios pateiktas versijas dėl santuokos nutraukimo, kaltinant R. J. santuokine neiÅ¡tikimybe, smurtavimu ir girtavimu, nes jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistosios nenoras dalintis santuokoje įgytu turtu paskatino jÄ imtis nusikalstamų veiksmų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad nuteistosios veika atitinka ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytÄ požymį, nes R.

E. pasikėsino nužudyti R. J. dėl savanaudiškų paskatų.

19. Apibendrindama Å¡ioje nuosprendžio dalyje iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai teisiÅ¡kai įvertino R. E. veiksmus ir tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Todėl dėl nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendžio dalį dėl R. E. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 9 punktus nėra teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskirtos bausmės 20. Prokuroras apeliaciniame skunde skundžia tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskirtÄ per Å¡velniÄ bausmę, praÅ¡ydamas panaikinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei paskirti bausmę laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Motyvuodamas praÅ¡ymÄ griežtinti bausmę, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo teismÄ be pagrindo pripažinus R. E. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad ji pripažino savo kaltę dėl J.

M. nužudymo, jos palaikų iÅ¡niekinimo ir padėjo Å¡iuos nusikaltimus iÅ¡siaiÅ¡kinti bei netinkamai įvertinus nuteistosios bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Nukentėjusiojo L. M. atstovas taip pat nesutinka su teismo nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei su R. E. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskirta bausme, teigdamas, kad paskirta bausmė neatitinka nusikaltimo pavojingumo bei nuteistosios asmenybės. Nukentėjusysis R. J. skunde praÅ¡o sugriežtinti nuteistajai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 9 punktus paskirtÄ bausmę, teigdamas, kad ji yra per Å¡velni.

Tuo tarpu nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad R. E. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymÄ paskirta bausmė yra per griežta, nes skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į nuteistosios asmenybę. Å ioje dalyje prokuroro ir nukentėjusiojo L. M. atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo R. J. ir nuteistosios R. E. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

21. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-148/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.).

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, Å¡aliÅ¡kai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-452/2012, 2K-184-746/2016, 2K-229-628/2020 ir kt.).

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. E. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirdamas galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoniolikai metų, atsižvelgė į tyčinį padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų sunkumÄ ir pavojingumÄ , kaltės formÄ , jomis sukeltus padarinius, nuteistÄ jÄ charakterizuojančias aplinkybes, į nuteistosios atsakomybę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 311 straipsnio 1 dalį lengvinančiÄ aplinkybę (pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji pripažino savo kaltę dėl J. M. nužudymo, jos palaikų iÅ¡niekinimo ir padėjo Å¡iuos nusikaltimus iÅ¡siaiÅ¡kinti), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, nuteistosios parodymų turinį, jos asmenybę, visas kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog atsakomybę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 311 straipsnio 1 dalį lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, R. E. pripažinta nepagrįstai.

25. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).

26. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. E. buvo apklausta kaip liudytoja tÄ pačiÄ dienÄ , kuomet buvo rasti nužudytos J. M. palaikai, tačiau apklausos metu ji nepasinaudojo galimybe duoti teisingus ir tyrimui reikÅ¡mingus parodymus apie J. M. nužudymo aplinkybes. PrieÅ¡ingai, po Å¡ios apklausos R. E. skleidė gandus, kad J. M. nužudė sektantai, prie nužudymo prisidėjo J. M. darbdaviai, bandydama nukreipti nuo savęs įtarimus, pati sau siuntinėjo grasinančio pobÅ«džio žinutes.

Å ias aplinkybes nuosprendyje konstatavo ir teismas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams surinkus pakankamai įkalčių, duodančių pagrindÄ Ä¯tarti R. E. Å¡ių nusikalstamų veikų padarymų ir jÄ sulaikius, nuo pat pirmosios apklausos įtariamÄ ja momento ir viso tolesnio proceso metu davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. PrieÅ¡ingai negu konstatavo teismas, teisėjų kolegija tokio R. E. prisipažinimo padarius nusikaltimas veikas nelaiko savanoriÅ¡ku, nes nuteistoji prisipažino nužudžiusi J.

M. tik po to, kai jos gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata ir rasti apdegę J. M. daiktai, SIM kortelės ir telefono aparatas, kurių pagalba ji sau siuntė grasinančio pobūdžio žinutes. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistoji R. E. prisipažino nužudžiusi J. M. ir išniekinusi jos palaikus ne laisva valia, o dėl byloje surinktų įrodymų. Be to, prisipažinimas nužudžius J. M. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo išsamus, t. y. ji nors ir neneigia nužudžiusi J.

M., tačiau neigia tai padariusi dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė laikytina esmine, kadangi ji turi įtakos nuteistosios veiksmų kvalifikavimui ir jos atsakomybei. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad R. E. ikiteisminio tyrimo pradžioje prisipažino verčiama surinktų įrodymų, o tolimesnėje tyrimo eigoje bei bylÄ nagrinėjant teisme, prisipažino iÅ¡ dalies, tai yra pripažino ne visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas aplinkybes.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad duodama nuoseklius parodymus, R. E. padėjo atskleisti jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 311 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matosi, kad R. E. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie bÅ«tų padėję iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ias nusikalstamas veikas. Pats teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. E. klaidino J. M. nužudymÄ tiriančius pareigÅ«nus ir nužudytosios artimuosius, skleisdama įvairias melagingas versijas apie J. M. neva nužudžiusius asmenis bei siuntinėdama grasinančio pobÅ«džio žinutes, taip bandė nukreipti nuo savęs įtarimus. Tokius nuteistosios veiksmus negalima laikyti padėjimu iÅ¡aiÅ¡kinti jos įvykdytas nusikalstamas veikas. PrieÅ¡ingai, nuteistosios formalus savo kaltės pripažinimas nepadėjo teismui nustatyti tiesos baudžiamojoje byloje.

28. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo L. M. atstovo apeliacinių skundų teiginiais ir konstatuoja, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, R. E. pripažinta nepagrįstai, todėl naikintina. Kadangi atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra vienos iÅ¡ tų aplinkybių į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę (BPK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas), padarius iÅ¡vadÄ , kad jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę teismas pripažino nepagrįstai, jau vien dėl Å¡ios priežasties atsiranda pagrindas ir paskirtos bausmės griežtinimui.

29. Teisėjų kolegija taip pat iÅ¡ dalies sutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo L. M. atstovo apeliacinių skundų argumentais, jog už J. M. nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų R. E. paskirta bausmė savo dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. E. bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji padarė labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalto veikdama tiesiogine iÅ¡ankstine apibrėžta tyčia, nusikaltimas buvo iÅ¡ anksto suplanuotas (parengtas nusikaltimo planas, paruoÅ¡tos nužudymui ir nusikaltimo slėpimui reikalingos priemonės).

Skiriant bausmę atsižvelgta ne tik į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir konkrečias jo aplinkybes, bet ir į duomenis apie kaltininkės asmenybę. R. E. yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už nelabai pavojingus administracinius nusižengimus, turi nepilnametį vaikÄ , suėmimo vietos administracijos charakterizuojama teigiamai, turi sveikatos problemų. Svarstydama nuteistajai paskirtos bausmės teisingumo klausimÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, bet ir į tai, kad R.

E., siekdama turtinės naudos, kruopščiai suplanavo savo draugės, su kuria draugavo ne vienerius metus, nužudymÄ . Nusikaltimas įvykdytas brutaliai, nužudytoji naktį iÅ¡viliota iÅ¡ namų į nuoÅ¡aliÄ vietÄ ir nužudyta. Nuteistoji akivaizdžiai pademonstravo, jog žmogaus gyvybė jai yra mažesnė vertybė nei jos pačios materialinė gerovė, kartu atskleisdama ir savo asmenybę, kaip žiauriÄ , nepripažįstančiÄ Å¾mogiÅ¡kųjų vertybių. Po nusikaltimo padarymo, stengdamasi nuo savęs nukreipti pareigÅ«nų dėmesį, skleidė įvairius gandus apie J.

M. nužudymÄ , pati sau siuntinėjo grasinančio pobÅ«džio žinutes. Taigi R. E. elgesys nusikaltimo padarymo metu ir po jo rodo didelį tiek padarytos veikos, tiek ir pačios R. E. asmenybės pavojingumo laipsnį. Be to, nužudydama J. M., ji žinojo, kad dėl jos tokių veiksmų be mamos liks keturi nepilnamečiai vaikai, tačiau tai jos nesustabdė. Taip pat akivaizdu, kad planuodama ir darydama šį nusikaltimÄ ji suvokė, kad paaiÅ¡kėjus nusikaltimo padarymo aplinkybėms, jai grės ilgi įkalinimo metai ir ji bus atskirta nuo savo vaikų.

Visos Å¡ios aplinkybės liudija apie padidintÄ nuteistosios asmenybės pavojingumÄ .

30. Atsižvelgus į Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas R. E. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskyrė neteisingÄ ir savo dydžiu aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, o nuteistajai paskirta bausmė griežtinama, paskiriant bausmę, kuri yra dar artimesnė BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos virÅ¡utinei ribai. Griežtinti, kaip to praÅ¡oma prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo apeliaciniuose skunduose, t. y. skirti laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra.

Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Kolegijos nuomone, apeliantų pasiÅ«lytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų proporcingumo principui, o taip pat teismų praktikai tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (dažniausiai už nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų buvo skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos esant keliems veikos kvalifikuojantiems požymiams, asmenims veikiant organizuota grupe arba nusikalstamo susivienijimo sudėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017, 2K-139-689/2021).

Skirti Å¡velnesnę (mažesnę už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį arba artimÄ tam vidurkiui) laisvės atėmimo bausmę, kaip to praÅ¡oma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, taip pat nėra pagrindo, nes tokia bausmė bÅ«tų per Å¡velni.

31. Tuo tarpu už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 9 punktuose, paskirdamas R. E. penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skiriant Å¡iÄ bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Ä®vertinęs bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas R. E. už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 9 punktuose, paskyrė didesnę už Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmę. Nukentėjusysis R. J. apeliaciniame skunde prašė nuteistajai skirti bausmę, kokios prašė prokuroras pirmosios instancijos teisme, t. y. laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Atkreipiamas nukentėjusiojo dėmesys į tai, kad prokuroras prašė tokiÄ bausmę nuteistajai skirti už J.

M. nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, o už pasikėsinimÄ jį nužudyti prašė skirti laisvės atėmimÄ penkiolikai metų. BÅ«tent tokiÄ bausmę teismas ir paskyrė. Teisėjų kolegijos nuomone, nors R. E. pasikėsino padaryti nužudymÄ , turintį net tris kvalifikuojančius požymius, Å¡iuo atveju skiriant bausmę labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi tai, kad Å¡is nusikaltimas nebuvo baigtas ir nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Galima sutikti, kad pasikėsinimas buvo baigtas ir nukentėjusiajam gyvybė nebuvo atimta pirmiausia dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, tačiau tai, kad R.

J. gyvybė nebuvo atimta, skiriant bausmę turėjo didelės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i nuteistajai R. E. paskirta bausmė nėra nei aiÅ¡kiai per griežta, nei aiÅ¡kiai per Å¡velni ir jÄ keisti pagrindo nėra.

32. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. E. sugriežtinus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskirtÄ bausmę, iÅ¡ naujo subendrinamos Å¡iuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nuteistajai skiriama atitinkamai griežtesnė galutinė subendrinta bausmė. Teisėjų kolegija bausmes irgi bendrina apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, nustatant tÄ pačiÄ pridėtinos bausmės dalį. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad prie už nužudymÄ paskirtos bausmės pridėdamas du metus bausmės, paskirtos už pasikėsinimÄ nužudyti, pirmosios instancijos teismas turbÅ«t pridėjo per maÅ¾Ä Å¡velnesnės bausmės dalį.

Tačiau paskirdama R. E. griežtesnę bausmę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir iÅ¡ naujo skirdama jai galutinę subendrintÄ bausmę teisėjų kolegija Å¡iuo atveju vadovaujasi BK 63 straipsnio 7 dalies nuostata apie tai, kad galutinė subendrinta bausmė negali virÅ¡yti dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 33. Nukentėjusysis R. J. ir nukentėjusiojo L. M. atstovas apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

34. Nukentėjusysis R. J. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos žalos atlyginimo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ R. E. 3 000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 14, b. l. 30). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro nusikaltimo metu sunaikinto jo automobilio rinkos vertė 2 800 Eur ir vestuvinio auksinio žiedo, kurį jo gydymo metu gydytojams teko sukarpyti, vertė 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies.

IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad nuteistoji R. E., padegdama nukentėjusįjį kartu padegė ir automobilį ,,F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu sudegė. Nukentėjusysis R. J. neneigia, kad automobilis buvo įgytas santuokos metu, tačiau teigia, kad pirktas buvo už jo pinigines lėšas, nes žmona niekur nedirbo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu apelianto santuoka buvo iÅ¡irusi ar kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, nustačiusi, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso tik nukentėjusiajam, byloje nėra. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis ,,F. G.“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu priklausė ne tik R. J., bet ir R. E.. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad automobilis buvo pirktas iÅ¡ jo pajamų, nes žmona nedirbo, savaime nedaro turto jo asmenine nuosavybe, nes po santuokos sudarymo ne tik įgytas turtas, bet ir gautos pajamos (įskaitant darbo užmokestį) yra laikomi bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš nuteistosios priteisti tik pusę automobilio ,,F. G.“, registruoto R. J. vardu, vertės – 1400 Eur yra teisėtas ir pagrįstas.

35. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sumažino praÅ¡omÄ priteisti už auksinio žiedo sugadinimÄ 200 Eur sumÄ iki 100 Eur. Nors nukentėjusiojo gydymo metu medikai buvo priversti sukarpyti ant jo rankos pirÅ¡to buvusį vestuvinį auksinį žiedÄ , tačiau žiedas liko jo nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad medžiaga, iÅ¡ kurios jis buvo pagamintas – auksas – net ir sugadintas turi materialinę vertę, jÄ galima realizuoti, nors ir už mažesnę sumÄ , negu vertas pats iÅ¡ aukso pagamintas juvelyrinis dirbinys – žiedas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ nuteistosios priteisti 100 Eur už vestuvinio auksinio žiedo sugadinimÄ taip pat yra pagrįstas.

36. Nukentėjusysis L. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš R. E. 9 489,35 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam išmokėta 304 Eur dydžio laidojimo pašalpa, jo naudai priteisė 9 185,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas prašo priteisti nukentėjusiojo naudai dar 5 744,54 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Šį praÅ¡ymÄ grindžia UAB „Tyli kalva“ PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis už J. M. kapo sutvarkymÄ , kurias nukentėjusysis yra tik iÅ¡ dalies apmokėjęs. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis L. M. UAB „Tyli kalva“ už atliktus darbus yra sumokėjęs 4 850 Eur ir 420 Eur yra sumokėjęs MB „Kavinė Levanda“ už gedulingus pietus, todėl Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistosios R. E. papildomai priteisiama L. M. 5 270 Eur turtinės žalos atlyginimo.

37. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo L. M. atstovas praÅ¡o priteisti 316,36 Eur kelionės iÅ¡laidų, kurias sudaro skrydžio bilietai ir automobilio parkavimo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija sutinka, jog nukentėjusysis ne kartÄ vyko į teisiamuosius posėdžius pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡is faktas nėra pagrindas priteisti iÅ¡laidas, turėtas vykstant į teismÄ . Pagal BK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti, pripažįstami proceso iÅ¡laidomis.

BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minėtos iÅ¡laidos atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. Å ias iÅ¡laidas pripažinus proceso iÅ¡laidomis jos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltu pripažinto asmens valstybės naudai. IÅ¡ minėtų normų nuostatų seka iÅ¡vada, kad iÅ¡laidos, atsiradusios dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , prokuratÅ«rÄ ar teismÄ nelaikytinos jas patyrusio asmens turtine žala.

Asmuo, turėjęs iÅ¡laidų dėl vykimo į minėtas institucijas, turi teisę teikti praÅ¡ymÄ Å¡ioms institucijoms dėl patirtų iÅ¡laidų, susijusių su kelione, atlyginimo. Institucijai ar įstaigai atlyginus Å¡ias iÅ¡laidas jas patyrusiam asmeniui, atsiranda teisė Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kalto asmens valstybės naudai. Dėl Å¡ių aplinkybių apeliaciniame skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nukentėjusiojo naudai priteisti 316,36 Eur kelionės iÅ¡laidų atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

38. Apeliantai skunduose nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir prašo priteisti 50 000 Eur nukentėjusiajam R. J. ir 30 000 Eur nukentėjusiajam L. M. neturtinės žalos atlyginimo. Tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam R. J. nustatė 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, o nukentėjusiojo L. M. civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo ir teisingai įvertino visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pagrįsdamas kiekvieno iÅ¡ jų taikymÄ , jų visumos reikÅ¡mę bei įtakÄ sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai įvertino tokios žalos atlyginimo kriterijus, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

40. Nors apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, tačiau iš skunduose dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o iš esmės prašoma iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė pirmosios instancijos teismas, akcentuojant nukentėjusiojo R.

J. dėl nusikaltimo patiriamas pasekmes ir nukentėjusiojo L. M. dėl buvusios sutuoktinės netekties patirtus iÅ¡gyvenimus. Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

41. Kaip jau minėta Å¡iame nuosprendyje, nukentėjusysis R. J. pateikė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 14, b. l. 30). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sumažino nukentėjusiojo praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ . Nukentėjusysis R. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jam nustatytu neturtinės žalos dėl padaryto sveikatos sutrikdymo atlyginimu, t. y. 20 000 Eur suma.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios sumos neturtinei žalai atlyginti nėra pakankamo pagrindo didinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė bei įvertino tai, kad nukentėjusysis R. J. dėl nuteistosios R. E. nusikalstamų veiksmų buvo sužalotas, nukentėjusysis patyrė itin skausmingus kÅ«no sužalojimus, ilgai gydėsi, ir Å¡iuo metu nepatogumų sukelia liekamieji potrauminiai reiÅ¡kiniai (tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai). Nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam fizinį skausmÄ ir didelius nepatogumus, susijusius su bendravimo galimybių sumažėjimu, nepataisomai subjaurotas jo kÅ«nas.

Nors pagal nukentėjusiojo parodymus net ir plastinėmis operacijomis nebus galimybės paÅ¡alinti ant rankų likusių randų, tačiau byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam bÅ«tų apribota galimybė judėti, dirbti bei ateityje gyventi pilnavertį gyvenimÄ . Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad R. E. prieÅ¡iÅ¡kai nuteikinėja prieÅ¡ jį vaikus, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ reikÅ¡mės neturi, nes Å¡iuo atveju aktualu ne Å¡iuo metu nuteistosios neva jam daroma žala, bet nusikaltimo padarymo metu dėl nuteistosios veiksmų jam padaryta neturtinė žala.

Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinė žala nukentėjusiajam R. J. už jam padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ yra teisinga, todėl didinti jos nėra pagrindo.

42. Nukentėjusiojo L. M. atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti nukentėjusiojo L. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame savo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl buvusios žmonos netekties įvertino 50 000 Eur (t. 8, b. l. 1–10). Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl J. M. mirties, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiÅ¡kia tuo, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieÅ¡kovo ir mirusio asmens, kadangi tai turi tiesioginę įtakÄ patiriamų iÅ¡gyvenimų stiprumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių matyti, kad tyčiniais nusikalstamais nuteistosios R. E. veiksmais buvo atimta jo buvusios žmonos ir jo keturių vaikų motinos gyvybė. Neabejotina, kad L. M. patyrė sukrėtimÄ , emocinį Å¡okÄ , sužinojęs, jog ji buvo brutaliai nužudyta. Tačiau sprendžiant apie nukentėjusiojo L. M. ir nužudytosios J. M. santykį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimo padarymo metu L.

M. nesiejo Å¡eiminiai ryÅ¡iai su J. M. (santuoka jau buvo nutraukta), o gyvendamas santuokoje su J. M., L. M. nuo 2016 metų palaikė slaptus nuolatinius intymius santykius su R. E.. Pagal paties L. M. parodymus jo emociniai ryÅ¡iai su J. M. jau gana ilgÄ laikÄ iki nusikaltimo padarymo buvo atÅ¡alę, dėl to (taip pat ir dėl jo santykių su R. E.) jis įkalbėjo J. M. nutraukti jų santuokÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad ilgÄ laikÄ bÅ«damas santykiuose su R. E., nukentėjusysis suprato, kad ilgisi buvusios žmonos, kad santykiai su R.

E. buvo klaida ir dėjo visas pastangas atkurti nutrÅ«kusius santykius su buvusia žmona, ko pasėkoje buvo priimtas sprendimas nutraukti santykius su R. E. ir vėl gyventi kartu su J. M.. Tačiau Å¡ias skunde nurodomas aplinkybes įvertinus viso jų bendravimo laikotarpio, intensyvumo, santykių pobÅ«džio kontekste, o ypač įvertinus, kad praÅ¡yme nutraukti santuokÄ , kuri nutraukta 2020 m. birželio 9 d. (t. 7, b. l. 125–127), nurodoma apie jų gyvenimÄ skyrium ir neketinimÄ atkurti santuokinių ryÅ¡ių, todėl abejotina, kad nuo santuokos nutraukimo iki nusikaltimo padarymo, t. y. per du mėnesius, juos vėl siejo itin artimu emociniu tvirtumu paremtas nuolatinis ryÅ¡ys.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad L. M. ir jo buvusios žmonos J. M. nesiejo artimi, tvirti ir nuolatiniai, iÅ¡skyrus buvusių sutuoktinių, ryÅ¡iai, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalÄ dėl J. M. mirties. Apelianto nuomone, atmesdamas civilinį ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas neįvertino realių nukentėjusįjį ir nužudytÄ jÄ siejusių ryÅ¡ių. Tačiau vien ta aplinkybė, kad L.

M. ketino nutraukti santykius su nuteistÄ ja ir atkurti santykius su buvusia žmona, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl buvusios sutuoktinės mirties. Teisėjų kolegija dar atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas tikrai pagrįstai priteisė pakankamo dydžio neturtinės žalos atlyginimus nužudytosios J. M. vaikams. Tuo tarpu tokios žalos priteisimas su nužudytÄ jÄ santuokÄ nutraukusiam L. M. tik sumažintų žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo nužudytosios vaikams galimybę.

43. Apibendrindama tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ abiems nukentėjusiesiems iÅ¡sprendė tinkamai, siekiant protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ , vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo teisingumo kriterijais ir formuojama teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 44.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusiojo L. M. atstovas atsiliepimuose į nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ prašė iÅ¡ nuteistosios priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – 2 100 Eur. Kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai, patvirtinantys apie advokatui sumokėtas sumas (t. 23, b. l. 145, 146, 147). Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, turėti atstovÄ , kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu bÅ«tų visapusiÅ¡kai ginami ir užtikrinami.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ieÅ¡kojimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje praÅ¡omas priteisti patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, tai yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas proceso dalyvio praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė.

45. Teisėjų kolegija mano, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiojo atstovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistosios iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma yra neproporcinga bylos sudėtingumui, advokato dalyvavimo procese laikui ir kitoms aplinkybėms. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro, nukentėjusiųjų ir nuteistosios gynėjo apeliacinius skundus, Å¡iuo procesiniu sprendimu prokuroro bei nukentėjusiojo atstovo apeliaciniai skundai patenkinami tik iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas paaiÅ¡kino, kad už apeliacinio skundo parengimÄ yra sumokėta 1 500 Eur, už parengtus atsiliepimus į nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ sumokėta 300 Eur ir dar 300 Eur sumokėta už dalyvavimÄ teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡i byla nėra ypač sudėtinga, nagrinėjami klausimai iÅ¡samiai aptarti teismų praktikoje, todėl advokatui nereikėjo ypatingo pasiruoÅ¡imo, nukentėjusiojo atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų darbo sÄ naudų. Apeliacinis skundas paduotas tik dėl nuteistajai paskirtos bausmės ir netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio. Be to, byloje kaltinimÄ palaikė ir nukentėjusiojo interesus gynė prokuroras, kurio apeliacinis skundas taip pat buvo iÅ¡ dalies patenkintas.

Apeliacinės instancijos teisme vyko tik du teismo posėdžiai, iÅ¡ kurių vienas buvo atidėtas, nes nukentėjusiojo atstovas atostogavo. Kitame teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas dalyvavo vaizdo konferencijos bÅ«du. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumÄ , nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo apimtį ir turinį, taip pat į proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ mažina iki 800 Eur.

46. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 23, b. l. 149), kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 150 Eur. Å ios iÅ¡laidos susidarė už advokato K. O. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajai R. E. nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro, nukentėjusiųjų ir nuteistosios gynėjo apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji R. E. atlieka laisvės atėmimo bausmę, visi apeliaciniai skundai, iÅ¡skyrus jos gynėjo apeliacinį skundÄ , paduoti jos padėtį bloginančiais pagrindais, taip pat į nuteistosios turtinę padėtį, priteistų civilinių ieÅ¡kinių sumas bei nuteistosios teisę į tinkamÄ gynybÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos iÅ¡laidos, susidariusios dėl advokato K.

O. suteiktos antrinės teisinės pagalbos nuteistajai, iš nuteistosios neturi būti išieškotos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistosios R. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, dėl bausmių paskyrimo ir dėl nukentėjusiojo L. M. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimo pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. E. atsakomybę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 311 straipsnio 1 dalį lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir padėjo Å¡ias veikas iÅ¡aiÅ¡kinti. N. R. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 18 (aÅ¡tuoniolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, Å¡iÄ bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausmėmis, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtomis pagal BK 311 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 9 punktus, ir galutinę subendrintÄ bausmę R.

E. paskirti laisvės atėmimÄ 20 (dvideÅ¡imčiai) metų. IÅ¡ nuteistosios R. E. papildomai priteisti 5 270 Eur (iÅ¡ viso 14 455,35 Eur) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. M.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. N. R. J. ir nuteistosios R. E. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. IÅ¡ nuteistosios R. E. iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiajam L. M. 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų advokato K. O. paslaugoms apmokėti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistosios R. E. į valstybės biudžetÄ netenkinti. Teisėjai Evaldas Gražys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta