Legislator Case Law & Legislation
2025-07-29 Nr. CB-4498-2-68-3-09356-2024-0 AI generated

2025-07-29 Nr. CB-4498-2-68-3-09356-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-07-29 Nr. CB-4498-2-68-3-09356-2024-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Darbo kodekso 32 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, 139 straipsnio 1 dalį, konstatuodami, kad bazinis darbo užmokestis ieškovui už 2024 m. sausio – balandžio mėnesius buvo apskaičiuotas ir išmokėtas teisėtai ir pagrįstai. Jeigu paaiškėtų, kad teisinis reglamentavimas numato darbdavio teisę darbuotojui mokėti proporcingai mažesnį faktiškai dirbtam laikui darbo užmokestį, ieškovo vertinimu, darbdavys, prieš priimdamas sprendimą, privalėtų atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar darbdaviui abejonių keliančiu laiku darbuotojas vykdė darbo funkcijas, ar jų nevykdė. Teismai visiškai nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, kad nebūdamas įmonės teritorijoje, jis atliko darbo funkcijas, todėl neteisėtai sprendė, jog darbo užmokesčio dalies nemokėjimas jam nagrinėjamu atveju atitinka teisingo apmokėjimo už darbą principą.

Legislator headnote

AI generated

2025-07-29 Nr. CB-4498-2-68-3-09356-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neišmokėtos bazinio atlyginimo dalies, neturtinės žalos, delspinigių ir netesybų priteisimo. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ieškinį atmesti, o bylos dalis dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimo netekusiu galios nutraukta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-2701

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09356-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 21 d. paduotu ieškovo E. L. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neišmokėtos bazinio atlyginimo dalies, neturtinės žalos, delspinigių ir netesybų priteisimo. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ieškinį atmesti, o bylos dalis dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimo netekusiu galios nutraukta.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Darbo kodekso 32 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, 139 straipsnio 1 dalį, konstatuodami, kad bazinis darbo užmokestis ieškovui už 2024 m. sausio – balandžio mėnesius buvo apskaičiuotas ir išmokėtas teisėtai ir pagrįstai. Jeigu paaiškėtų, kad teisinis reglamentavimas numato darbdavio teisę darbuotojui mokėti proporcingai mažesnį faktiškai dirbtam laikui darbo užmokestį, ieškovo vertinimu, darbdavys, prieš priimdamas sprendimą, privalėtų atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar darbdaviui abejonių keliančiu laiku darbuotojas vykdė darbo funkcijas, ar jų nevykdė. Teismai visiškai nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, kad nebūdamas įmonės teritorijoje, jis atliko darbo funkcijas, todėl neteisėtai sprendė, jog darbo užmokesčio dalies nemokėjimas jam nagrinėjamu atveju atitinka teisingo apmokėjimo už darbą principą.

2. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi netinkama teismų praktika – teismų cituotose bylose nebuvo sprendžiami su darbo užmokesčio mažinimu susiję klausimai, o buvo aiškinamas darbo užmokesčiui prilygintos išmokos sąvokos turinys. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas visai kitas klausimas – dėl darbdavio teisės mažinti bazinį darbo užmokestį.

3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ieškovui netaikė analogiškų įrodinėjimo standartų, kokius taikė atsakovei, rėmėsi tik atsakovės pateiktais įrodymais, paaiškinimais, o dėl ieškovo teiktų įrodymų, paaiškinimų nepasisakė, taip pažeidė CPK 185, 265 straipsnių reikalavimus. Teismai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus dėl darbo funkcijų atlikimo už įmonės teritorijos ribų, nevertino pateiktų įmonės partnerių, klientų rašytinių paaiškinimų apie tai, kad ieškovas lankėsi pas juos dėl darbo reikalų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė