2022-04-27 Nr. AB-10085-4-39-3-00074-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2289-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00074-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistatančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą Centre iki 2022 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pirmą kartą neteisėtai atvyko 2021 m. liepos 2 d., nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis 2021 m. liepos 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini).

3. Centras pažymėjo, jog Užsienietis 2021 m. liepos 30 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo atskraidintas iš (duomenys neskelbtini). Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. gruodžio 10 d., šį terminą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai pratęsė iki 2022 m. kovo 10 d.

4. Centras taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 22 d. sprendimu laikinai apgyvendino Užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietoje 6 mėnesiams, nusprendė įleisti jį į Lietuvos Respubliką.

5. Teikime Centras nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61597 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietis minėtą sprendimą apskundė ikiteismine tvarka, jo skundas buvo atmestas. Užsienietis minėtus sprendimus apskundė teismui, byla dar nebuvo išnagrinėta.

6. Centras nurodė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, veikdamas bendrininkų grupėje, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, kartą jau neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl jis linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaisyti išvykimo iš Centro tvarkos. Centras teigė, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas, jis gali bandyti dar kartą savavališkai išvykti ir pasislėpti. Centro vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebuvo pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis piktybiškai nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Centro teigimu, Užsienietis 2021 m. gruodžio mėnesį atsisakė susitikti su (duomenys neskelbtini) konsulato darbuotoju ir spręsti pilietybės ir tapatybės klausimų, nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis.

7. Centras pažymėjo, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, lėšų pragyvenimui, socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, jog Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo į kilmės valstybę. Centras atkreipė dėmesį, jog Užsienietis nėra priskirtas prie pažeidžiamų asmenų.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui sulaikymą Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki gruodžio 10 d., jo sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. kovo 10 d., Užsienietis 2022 m. sausio 22 d. buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir laikinai apgyvendintas 6 mėnesiams. Teismas nurodė, jog Migracijos departamento Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl Užsienietis buvo laikomas prieglobsčio prašytoju.

10. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis buvo prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vėliau – M. M., gim. (duomenys neskelbtini), jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, veikdamas bendrininkų grupėje, neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančio dokumento, neteisėtai išvyko į (duomenys neskelbtini), prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, nebendradarbiavo su institucijomis. Todėl teismas sprendė, jog Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14017 straipsnyje įtvirtinti sulaikymo pagrindai nagrinėjamu atveju neišnyko.

11. Teismas vertino, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį. Teismas sprendė, kad, paskyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, jog Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, todėl jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo teisinio pagrindo, nes egzistavo abejonių dėl Užsieniečio tapatybės, jo bendradarbiavimo, be to, jis neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl jam gali būti pagrįstai pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Centras nurodo, kad Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką itin didelėje asmenų grupėje, pasinaudodamas nelegalių migrantų organizuojančiomis paslaugomis, būdamas sulaikytas valstybės sieną saugančių pareigūnų, tyčia pateikė melagingus asmens duomenis, prisistatydamas nepilnamečiu, vėliau pakeitė savo asmens duomenis ir prisistatė pilnamečiu asmeniu. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs tapatybę patvirtinančių dokumentų, nors tam buvo sudarytos sąlygos.

16. Centras pažymi, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negalima teigti, jog asmens prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti.

17. Centro vertinimu, Užsieniečio elgesys bei apklausos metu įvardyti faktai nepaneigia rizikos, kad nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyvus ir taikant šią priemonę įmanoma pasiekti reikiamus tikslus, taigi Užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečiui skirtą sulaikymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybės dokumentų, teikė klaidinančią informaciją dėl savo asmenybės, nebendradarbiavo, buvo pažeidęs Centro tvarką ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

20. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, duomenų apie priimtą sprendimą dėl Užsieniečio teisinės padėties nėra, todėl Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde, t. y. iš esmės neginčija, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas, kuriuo vadovaujantis jam galėjo būti pratęstas sulaikymas, tačiau prašo taikyti švelnesnę, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Įstatymo 1407 straipsnis nustato, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (1 d.). Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys įstatymai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių įstatymų nuostatos (2 d.). Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (3 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

23. Vadovaujantis Įstatymo 14017 straipsniu, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (1 d.); kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną (2 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.), ir siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.)

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad aplinkybės nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1070-602/2022 pasikeitė. Pažymėtina, kad minėta nutartimi konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis neteisėtai išvyko iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo, todėl yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išnagrinėjo galimybę Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, nusprendė, jog egzistavo tikimybė, kad Užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.

27. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes sprendimo priėmimo metu, pagrįstai nusprendė, jog buvo pagrindas pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą bei įvertino, kad nebuvo galimybių Užsieniečiui taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė