3K-3-256/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-256/2012

Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00753-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 23 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams antstolei A. L. ir BTA Insurance Company SE dėl antstolės procesinių veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos išieškojimo; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl administracinių nuobaudų vykdymo senaties termino skaičiavimą (termino eigos pradžios, eigos sustabdymo ir eigos pasibaigimo) ir senaties termino pasibaigimo padarinius reglamentuojančių teisės normų – Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) – 308, 313 ir 314 straipsnių aiškinimo ir taikymo.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui paskirta 12 870,45 Lt bauda (administracinė nuobauda) ir ieškovo prašymu išdėstyta vienerių metų laikotarpiui, nustatant jam skolą mokėti 12 mėnesių po 1000 Lt. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimas įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutarimą netenkinti pažeidėjo skundo ir nenaikinti nurodyto teismo nutarimo. Ieškovui skolos visiškai nemokėjus, suėjus vienerių metų terminui (2009 m. lapkričio 13 d.), skaičiuotinu nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos, antstolė pagal gautą vykdomąjį raštą 2009 m. gruodžio 16 d. užvedė vykdomąją bylą ir 2010 m. sausio 6 d. priimtų patvarkymų pagrindu pradėjo priverstinį išieškojimą. Ieškovo teigimu, antstolė, priimdama vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą, pateiktą 2009 m. gruodžio 16 d., praleido ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių senaties terminą nutarimui pateikti vykdyti, veikė neteisėtai ir savo veiksmais padarė ieškovui turtinės žalos, nes nutarimas antstoliui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip per tris mėnesius pasibaigus pirmos įmokos sumokėjimo terminui ir taip kaskart nesumokėjus įmokos. Ieškovas prašė teismo išieškoti solidariai iš atsakovų 12 570,45 Lt žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu bauda buvo išdėstyta vienerių metų laikotarpiui, vadinasi, nebuvo praleistas senaties terminas nutarimui pateikti vykdyti, nes pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutarimas, nepaisant to, jog jo vykdymas buvo išdėstytas, turi būti vykdomas kaip vienas vientisas dokumentas. Juo yra skiriama viena nuobauda, kurios išdėstymas savaime nelemia nuobaudų kiekio pasikeitimo.

Teismas, padaręs teisės normų analizę, sprendė, kad baudos mokėjimo išdėstymas ATPK 313 straipsnio prasme yra terminas pažeidėjui geruoju sumokėti skirtą baudą; tai reiškia, jog, nepasibaigus šiam terminui, negalimas priverstinis nuobaudos vykdymas, nebent teismas priimtų sprendimą panaikinti baudos išdėstymą. Teismas pažymėjo, kad, išdėsčius baudos vykdymą, trijų mėnesių senaties terminas, nustatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, nutarimui pateikti vykdyti netaikomas, nes ši teisės norma, kaip ir ATPK 304 straipsnio 3 dalis bei 313 straipsnio 1 dalis, taikytina tais atvejais, kai pažeidėjui skirtos baudos vykdymas nebuvo išdėstytas.

Be to, teismo teigimu, ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra bendroji, reglamentuojanti pagrindines nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo sąlygas, o ATPK 314 straipsnio 1 dalis ir 313 straipsnio 4 dalis yra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo ypatumus, kai baudos mokėjimas išdėstomas. Dėl to teismas atmetė ieškovo argumentus, kad, pareiškėjui nesumokėjus pirmosios įmokos, antstolė turėjo pradėti nesumokėtų 1000 Lt išieškojimą ir taip elgtis kaskart nesumokėjus įmokos, motyvavo, jog tokiu atveju kartu taikant ir ATPK 308 straipsnio 1 dalį, ir 313 straipsnio 4 dalį, pažeidėjui pakaktų sumokėti pirmąsias tris įmokas, o kitų jis galėtų nebemokėti, nes jau būtų suėjusi nutarimo perduoti priverstiniam vykdymui senatis.

Kadangi nurodytose teisės normose senaties terminų, per kuriuos turi būti perduotas vykdyti vykdytinas dokumentas, esant pažeidėjui skirtos baudos vykdymo išdėstymui, skaičiavimo tvarka nereglamentuota, o ATPK nereglamentuoja pagrindų, kuriems esant senatis sustoja ir tam taikyti CPK straipsnių analogiją negalima, tai teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tai yra procesinės administracinės teisės normos bei vertindamas panašiais atvejais formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje pagal M.

P. skundą, bylos Nr. N3-1256-07; 2010 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta administracinėje byloje pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą, bylos Nr. N-63-503-10; kt.), šios nuobaudos vykdymo ypatumus aiškino remdamasis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) normų nuostatomis, kuriose reglamentuojama apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties, bausmės vykdymo atidėjimo ir priverstinio baudos išieškojimo taikymo tvarka. Teismas, aiškindamas ginčui taikytinos teisės normų turinį, rėmėsi ir istoriniu aiškinimo metodu ir padarė išvadą, kad, esant baudos vykdymo išdėstymui, pažeidėjui nesumokėjus baudos geruoju per ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, nutarimas vykdyti turi būti perduotas antstoliui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 12 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktais motyvais, papildomai nurodė, kad, sistemiškai aiškinant ATPK 313 ir 314 straipsnius, darytina išvada, kad, esant baudos vykdymo išdėstymui, nutarimas priverstinai išieškoti baudą antstoliui gali būti siunčiamas tik po to, kai pažeidėjas jos nesumoka per išdėstymo laikotarpį, nebent teismas priimtų sprendimą panaikinti baudos išdėstymą ir jos išieškojimą vykdyti priverstinai. Kadangi CPK reguliuojami privatiniai teisiniai santykiai, kurie dažnai yra reglamentuoti dispozityviųjų teisės normų, o administracinės teisės normos yra viešosios teisės, kurios esminis bruožas – imperatyvumas, sudėtinė dalis, tai administracinės nuobaudos vykdymo ypatumai gali būti aiškinami vertinant juos pagal BK ir BVK normų nuostatas. Kolegija pažymėjo, kad nutarimo vykdymas dalimis reikštų pažeidėjo padėties pasunkinimą be teisėto pagrindo, nes pagal kiekvieną antstoliui pateikiamą vykdomąjį dokumentą turėtų būti užvedama atskira vykdomoji byla, kuriai būtų skaičiuojamos atskiros vykdymo išlaidos. Tokiu atveju netgi galėtų susiklostyti situacija, kai iš pažeidėjo išieškotinos vykdymo išlaidos gerokai viršytų paskirtos baudos dydį, todėl, esant baudos vykdymo išdėstymui, pažeidėjui nesumokėjus baudos geruoju būtent per ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, nutarimas vykdyti turi būti perduotas antstoliui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė ATPK 308 straipsnio 1 dalį, nes nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti vykdomas, jeigu jis nebuvo perduotas antstolio vykdyti per tris mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos. Teismai taip pat pažeidė ATPK 313 ir 314 straipsnius, nes 313 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas baudos mokėjimo išdėstymas nėra ta aplinkybė, kuri turi reikšmės skaičiuojant senaties termino pradžią pateikti vykdyti nutarimą skirti administracinę nuobaudą. Be to, nėra suformuotos teismų praktikos ginčo klausimu.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas „BTA Insurance Company“ SE prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl ATPK 308, 313 ir 314 straipsnių pažeidimo nepagrįsti, nes teismo nutarimas yra vientisas dokumentas, priverstine tvarka vykdytinas tada, kai pasibaigia skolos išdėstymo terminas. ATPK 308 straipsnio 1 dalis netaikytina baudų išieškojimo atveju, nes tai neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų bei administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 straipsnis). Teismų praktiką dėl ginčo išsprendimo yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė antstolė A. L. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad teismai tinkamai taikė ATPK 308, 313 ir 314 straipsnius, šias teisės normas aiškino sistemiškai, padarė teisingas išvadas, kad, esant nutarimui išdėstyti baudos sumokėjimą, nutarimas skirti baudą priverstinai gali būti vykdomas tik pasibaigus terminui geruoju įvykdyti nutarimą dėl baudos skyrimo. Teismai teisingai nurodė, kad teismo nutartis dėl baudos skyrimo yra vientisas vykdytinas dokumentas pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl atskiri vykdomieji dokumentai dėl kiekvienos baudos dalies išieškojimo neišduodami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą priverstinio vykdymo momento (ATPK 304 straipsnio 1 dalis), esant išdėstytam baudos mokėjimui (ATPK 314 straipsnio 1 dalis)

Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini yra teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių; teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. ATPK reglamentuotos bendrosios nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo ir vykdymo taisyklės.

ATPK 304 straipsnyje pažymėta, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma yra bendroji, nustatanti pagrindines nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo sąlygas. Administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo terminai reglamentuoti specialiosiose teisės normose. ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos; jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti (ATPK 314 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad keturiasdešimties dienų terminas savanoriškam baudos sumokėjimui yra skirtas tokiu atveju, kai nutarimu paskirta bauda nebuvo išdėstyta (ATPK 313 straipsnio 1 dalis), o ATPK 314 straipsnio 1 dalis taikytina esant priverstiniam nutarimo skirti baudą vykdymui.

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (trys mėnesiai nuo nutarimo priėmimo dienos), turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Nagrinėjamoje byloje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ieškovui paskirta 12 870,45 Lt bauda buvo išdėstyta vienerių metų laikotarpiui, taigi ieškovas turėjo pareigą per vienerius metus nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos (2008 m. lapkričio 13 d.) geruoju įvykdyti teismo nutarimą ir sumokėti dalimis jam paskirtą baudą. Priverstinis baudos išieškojimas galimas tik pasibaigus terminui geruoju įvykdyti teismo nutarimą (ATPK 304 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodyta teisės norma, nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatytam keturiasdešimties dienų terminui jį geruoju įvykdyti, tačiau minėta, kad ši taisyklė taikytina tik esant atvejams, kai baudos vykdymas neišdėstytas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ATPK 313 straipsnio 1 dalimi ir 314 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į teismų nustatytą aplinkybę, kad pagal ATPK 313 straipsnio 3 dalį nagrinėjamoje byloje baudos mokėjimas buvo išdėstytas vienerių metų laikotarpiui, sprendžia, kad toks terminas buvo tęstinis ir tik jam pasibaigus galėjo būti atliekami priverstiniai veiksmai dėl baudos priverstinio išieškojimo. Teisės teorijoje trunkamasis teisės pažeidimas apibrėžiamas kaip pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta kaltininko pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai. Taigi nagrinėjamoje byloje esant ieškovo tęstinei pareigai atlikti tam tikrus veiksmus (nagrinėjamu atveju – kiekvieną mėnesį sumokėti baudos dalį arba, nevykdžius šios pareigos dalimis, suėjus terminui sumokėti visą baudą), galutinis terminas, nuo kurio buvo galima pradėti priverstinį baudos išieškojimą, skaičiuotinas nuo paskutinės neatliktų, bet privalomų atlikti, veiksmų dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 14 d.

Dėl to, vadovaujantis ATPK 308 straipsnio 1 dalimi ir 314 straipsnio 1 dalimi, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje, administracinio teismo nutarime esant išdėstytai paskirtos baudos vykdymo tvarkai, ieškovui kilo tęstinė pareiga iki 2009 m. lapkričio 13 d. geruoju sumokėti vienerių metų laikotarpiui išdėstytą baudą, nepaisant to, kokiu būdu jis tą pareigą būtų vykdęs – mokėjęs baudą kiekvieną mėnesį ar sumokėjęs visą baudą paskutinę termino įvykdyti nutarimą geruoju dieną – ši pareiga kilo ATPK 304 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškovo ginčijamas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas, per kurį antstolė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, nutarimui pateikti vykdyti nebuvo praleistas, nes, pirma, teismo priimtas nutarimas yra vientisas vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas); antra, teismo priimtame nutarime, kuriuo paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas vienerių metų laikotarpiui, nurodyti tarpiniai baudos mokėjimo terminai, todėl, suėjus paskutinei pareigos sumokėti baudą įvykdymo termino dienai ir baudos nesumokėjus, ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas antstolei pradėti priverstinį baudos išieškojimą pagrįstai buvo skaičiuotas kitą dieną nuo paskutinės turėtos sumokėti įmokos dienos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog nuobaudos vykdymas buvo išdėstytas, lemia pirmiau nurodytą senaties terminų skaičiavimo tvarką esant tęstiniam pareigos geruoju sumokėti baudą nevykdymui pagal pirmiau nurodytas bendrąsias administracinės ir baudžiamosios teisės normas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti, nes nenustatyta materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 53,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė antstolė A. L. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 500 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, šiai atsakovei iš ieškovo priteistina 500 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,83 Lt (penkiasdešimt tris litus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei antstolei A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys