813f1fa9-2afe-428f-bf82-73fedbb69264 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-108-781/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00209-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“ P., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T.c. p.“, atsakovų E. Ž. ir R.

S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“ P. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „T. c. p.“, E. Ž., R. S. dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „S.“ P. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,T. c. p.“ (toliau – atsakovė), atsakovų E. Ž. ir R.

S. (toliau visi kartu – atsakovai) 75 000 Eur nuostolius žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 15 ir 16 straipsnių nuostatų pažeidimu.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji teikia oro valymo ir kondicionavimo paslaugas. 1998 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovė su atsakovu E. Ž. pasirašė darbo sutartį, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti direktoriaus pareigose. Darbo sutarties 6.5.1 punkte buvo nurodyta, kas yra komercinė paslaptis ir kaip darbuotojas yra atsakingas už komercinės paslapties atskleidimÄ tretiesiems asmenims. Atsakovas E. Ž. taip pat yra ieÅ¡kovės akcininkas, turintis 20 procentų akcijų. 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis su atsakovu R.

S., kuris buvo priimtas techninio aptarnavimo vadovu. AnalogiÅ¡kai ir su Å¡iuo atsakovu sutartyje numatyta sÄ lyga dėl komercinių paslaugų saugojimo ir atsakomybės. Atsakovai E. Ž. ir R. S. darbo metu ieÅ¡kovės klientams skleidė informacijÄ , neatitinkančiÄ tikrovės, nurodydami, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė yra ta pati įmonė. 2018 m. balandžio 11 d. atsakovai E. Ž. ir R. S. įsteigė atsakovę, kur vykdo veiklÄ , analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės veiklai. Nors atsakovai E. Ž. ir R. S. yra atleisti iÅ¡ darbo, tačiau yra nustatyta, kad atsakovas E. Ž., iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, pasisavino detaliÄ techninę dokumentacijÄ apie ieÅ¡kovės klientų turimus įrenginius, jų komplektacijÄ bei klientų aptarnavimo grafikus.

IeÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti 75 000 Eur žalos dydį tapatina su atsakovės sugeneruotu grynuoju pelnu nuo pat jos įsteigimo dienos, kurio ji nebÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų pasinaudojusi ieÅ¡kovės komercine paslaptimi. IeÅ¡kovė nurodė negalinti tiksliai apskaičiuoti jai padarytos žalos dydžio, kadangi neturi informacijos apie tai, kada tiksliai ir kokia apimtimi kiekvienas ieÅ¡kovės klientas buvo prarastas.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė nesutinkanti su ieÅ¡kiniu. Anot atsakovės, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai E. Ž. ir R. S. atskleidė atsakovei ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, o atsakovė ja naudojasi. Atsakovės manymu, ieÅ¡kinyje apraÅ¡omas konkuravimo, o ne komercinės paslapties atskleidimo teisinis santykis. IeÅ¡kovė atsakovės veiksmų neteisėtumÄ sieja su kitų dviejų atsakovų buvimu darbo santykiuose su ieÅ¡kove. Atsakovai turėjo teisę steigti įmonę ir vykdyti jų pasirinktÄ veiklÄ .

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie konfidencialios informacijos saugumo priemones, nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kinyje deklaruojama informacija atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius ir nepateikė įrodymų, kad atsakovai bÅ«tų atskleidę konfidencialiÄ ieÅ¡kovės paslaptį ar ja pasinaudoję. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio suma yra nepagrįsta, kadangi ji nepagrįstai tapatinama su atsakovės 2018 metais gautu grynuoju pelnu.

4. Atsakovai E. Ž. ir R. S. pateikė bendrÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė su juo nesutinkantys. Atsakovai E. Ž. ir R. S. atsiliepime pažymėjo, kad ieÅ¡kovės keliamas klausimas nėra susijęs su KÄ® nuostatų pažeidimu. Atsakovai E. Ž. ir R. S. pripažino, kad atsakovai iÅ¡ dalies konkuravo su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai buvo pasirašę su ieÅ¡kove darbo sutartis dėl nekonkuravimo su ja, todėl jie pagrįstai konkuravo su ieÅ¡kove, teikdami paslaugas daliai ieÅ¡kovės klientų.

Kadangi nagrinėjamas teisinis santykis yra komercinės paslapties atskleidimas ir jos įgijimas, o ne konkuravimo teisinis santykis, tai, atsakovų E. Ž. ir R. S. manymu, ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovai E. Ž. ir R. S. pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės darbuotojų kvietimÄ pereiti į jų įsteigtÄ bendrovę, kad bÅ«tent atsakovai keitė techninio aptarnavimo lipdukų turinį nurodydami vieno iÅ¡ atsakovų telefonÄ , kad ieÅ¡kovė kaupė popierinę informacijÄ apie savo klientus ir jiems suteiktÄ Ä¯rangÄ bei aptarnavimo grafikus, kuriÄ pasisavino atsakovas E. Ž..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 33 085 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 201 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 1 652,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai nuo 2018 m. balandžio 11 d. darbo metu naudodamiesi konfidencialia ieÅ¡kovės informacija, kuri yra ieÅ¡kovės komercinė paslaptis, atlygintinai teikė paslaugas ieÅ¡kovės klientams, nežinant ieÅ¡kovei, naudodamiesi pagal pareigas patikėta informacija, sudarinėjo sutartis ne ieÅ¡kovės interesais ir naudai. Å ias faktines aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtino ieÅ¡kovės pateiktos dvi PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros (2019 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „P. L.“ ir 2019 m. gegužės 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S. B.“), kurias atsakovės vardu iÅ¡rašė ir pasirašė atsakovas R. S..

7. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad atsakovai E. Ž. ir R. S. nepasisavino ir nesinaudojo ieÅ¡kovės komercine paslaptimi. Tokius teiginius, pirmosios instancijos teismo manymu, paneigė patys atsakovai E. Ž. ir R. S., kurie parodė, kad jiems buvo žinomi ieÅ¡kovės klientų duomenys, kokius įrenginius turi ieÅ¡kovės klientai, kokios yra ieÅ¡kovės teikiamų paslaugų kainos bei apimtys. Byloje atsakovų pateiktas tų pačių klientų sÄ raÅ¡as, kuriuos nurodė ir ieÅ¡kovė, patvirtina, kad Å¡iuos klientus atsakovė perviliojo, pasinaudodama bÅ«tent ieÅ¡kovės duomenų baze.

8. Teismas nustatė, kad atsakovų E. Ž. ir R. S. darbo sutartyse konkrečiai ir detaliai buvo nurodyta, kas sudaro įmonės komercinę paslaptį. Atsakovas E. Ž. buvo ne tik įmonės akcininkas, bet ir jos vadovas, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinomi visi pardavimai, paslaugų įkainiai, jų suteikimo terminai ir kita informacija, kuriÄ Å¾inojo tik įmonės vadovas.

9. Atsakovų pasinaudojimÄ ieÅ¡kovės klientų duomenimis ir atsakovės veiklos be savo sÄ naudų (reklamų) vykdymÄ , teismo vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad siekiant neprarasti klientų kontaktų, atsakovas E. Ž. 2019 m. gegužės 7 d. persirašė savo vardu telefono numerį, kuris buvo naudojamas ieÅ¡kovės kontaktuoti su klientais.

10. Teismas sprendė, kad atsakovai ieškovės komercine paslaptimi naudojosi jų darbo metu pas ieškovę ir vėliau, jau nutraukus darbo santykius, todėl vien šių aplinkybių pakanka išvadai dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos egzistavimo.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateiktas klientų sÄ raÅ¡as, PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros nuo 2014 metų, patvirtina, jog atsakovai, pasinaudodami ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, gavo naudos neteisėtai veikdami.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neteikė teismui prieÅ¡prieÅ¡inių skaičiavimų, kokio dydžio žala buvo padaryta ieÅ¡kovei dėl tų pačių klientų aptarnavimo. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, suformuluota analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, nepritarė atsakovų pozicijai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti patirtos žalos dydį. Sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio sumÄ grindė gautu atsakovės grynuoju pelnu už 2018 metus, padidinusi Å¡iÄ sumÄ dvigubai, ir teigė, kad visas gautas atsakovės grynasis pelnas buvo gautas neteisėtai.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio kainos neskaičiavo pagal gautÄ grynÄ jį pelnÄ už 2019 metus (iki ieÅ¡kinio pateikimo), nors tokie duomenys byloje yra. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė neteikė įrodymų, kokiu pagrindu ji, apskaičiuodama praÅ¡omos priteisti žalos dydį, gautÄ grynÄ jį pelnÄ padidino dvigubai. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės gauto grynojo pelno už 2018 metus suma 35 101 Eur turėtų bÅ«ti mažinama atsakovės pateiktoje lentelėje (atsakovė pateikė bendrojo ir grynojo pelno apskaičiavimo lentelę už 2018 metus ir už 2019 metus) nurodyta grynojo pelno dalimi, kuri yra gauta teisėtai (teisėtai gauto grynojo pelno dalis už 2018 metus yra 2 016,62 Eur, o už 2019 m.

– 7 850,23 Eur). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad priteistinos žalos dydis yra lygus 33 085 Eur.

13. Teismas, spręsdamas žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė ir į ieÅ¡kovės veiksmus siekiant užkirsti keliÄ Å¾alos atsiradimui.

14. Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad byloje taikytina solidarioji atsakovų civilinė atsakomybė, kadangi žala ieÅ¡kovei padaryta atsakovų bendrais veiksmais. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 33 085 Eur žalos atlyginimÄ , pakeisti – ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovų 75 000 Eur žalos atlyginimÄ ir 12 623,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad: 15.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ atsakovų priteistinas tik pirmųjų veiklos metų (2018 m.) atsakovės gautas grynasis pelnas (ir tai netgi ne visas). Priimant sprendimÄ , buvo bÅ«tina remtis atsakovės 2018 ir 2019 m. pelno (nuostolio) ataskaitomis bei laikyti, kad visas atsakovų per 2018 ir 2019 m. gautas bendras pelnas – 211 052 Eur (39 622 Eur bendrojo pelno už 2018 metus ir 171 519 Eur bendrojo pelno už 2019 metus) – yra gautas neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteista visa jos praÅ¡yta priteisti žala. 15.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė padvigubino praÅ¡ytÄ priteisti žalos dydį. IeÅ¡kovė tiesiog manė, kad atsakovų neteisėtai gauta nauda ir per 2019 metus turėtų bÅ«ti ne mažesnė nei ta, kuri buvo gauta per 2018 metus. Ä®vertinti 2019 m. atsakovės finansinių veiklos rezultatų ieÅ¡kovė neturėjo galimybės, dėl to nurodė, kad 2019 m. atsakovės gauto pelno suma yra tik jos prielaida, preziumuojant, kad atsakovė ir 2019 m. turėjo gauti ne mažesnę naudÄ nei 2018 m. sugeneruotas atsakovės pelnas.

IeÅ¡kovė prašė priteisti netgi ženkliai mažesnį jam padarytos žalos dydį nei galėjo praÅ¡yti. 15.3. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad iÅ¡ atsakovų yra priteistinas tik grynasis pelnas ir tik už 2018 m., papildomai iÅ¡ jo atėmus galimai teisėtai atsakovės gautÄ pelnÄ . Nustatant, kokio dydžio naudÄ neteisėtai gavo atsakovai, teismas, visų pirma, turėjo remtis bendrojo, o ne grynojo pelno rodikliu. 15.4. Nustatant ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydį, atsakovės gauto grynojo pelno mažinimas atsakovų lentelėse nurodytomis sumomis, yra negalimas, nes tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ atsakovės neteisėtai gautos naudos yra atimama dar ir ta suma, kuriÄ atsakovai patys pripažino kaip gautÄ neteisėtai. 15.5.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė papildomai turėjo įrodyti savo negautas pajamas, ir kad to nepadarė, yra neteisinga ir nepagrįsta. IeÅ¡kovė neprivalėjo Å¡ioje byloje įrodinėti savo negautų pajamų dydžio, kadangi ji prašė priteisti ne savo negautas pajamas, o atsakovės neteisėtai gautÄ naudÄ . 15.6. Teismas niekaip nepaaiÅ¡kino ir nepagrindė, kaip ir kodėl ieÅ¡kovės veikos finansiniai rezultatai sÄ lygojo iÅ¡ atsakovų priteistos žalos dydį. 15.7.

IeÅ¡kovei tinkamai įvykdžius savo įrodinėjimo pareigÄ , t. y. nurodžius ir įrodžius atsakovės gautÄ bendrÄ jį pelnÄ (211 502 Eur), kaip neteisėtai atsakovų gautÄ naudÄ , teismui pripažinus, kad atsakovai pasisavinę ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ vykdė nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ visÄ ginčo laikotarpį, ir atsakovams nepateikus jokių įrodymų apie tai, kokiÄ savo bendrojo pelno dalį jie 2018 – 2019 m. gavo teisėtai, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas pilnai.

16. Atsakovai E. Ž. ir R. S. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės teiginius, kad jai padaryta žala turi bÅ«ti skaičiuojama ir priteista pagal 2019 m. pelno projekcijÄ , kadangi žala turi bÅ«ti nustatyta ir įrodinėjama teisėtomis priemonėmis. 16.2. IeÅ¡kovė klaidingai nurodė, kad teismas iÅ¡ atsakovų priteisė tik grynÄ jį pelnÄ , gautÄ už 2018 m., papildomai atėmus galimai teisėtai atsakovės gautÄ pelnÄ .

Argumentų, kad priteisiamas tik už 2018 m. gautas grynasis pelnas, skundžiamame sprendime nėra. Teismas nurodė tik žalos dydžio apskaičiavimo metodikÄ . 16.3. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas turėjo priteisti ne grynÄ jį pelnÄ , bet bendrÄ jį. PraÅ¡ydama priteisti žalÄ pagal 2019 m. gauto pelno projekcijÄ , ieÅ¡kovė pati nurodė ieÅ¡kinio dalykÄ , kurio bylos nagrinėjimo metu nekeitė. 16.4. Atsakovų pateiktos lentelės dėl atsakovės 2018 m. – 2019 m. gauto grynojo pelno yra suvestiniai raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, negu ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad jos neįrodo ieÅ¡kovės patirtos žalos. 16.5.

Žalos dydį siejant su pardavimo pajamų sumažėjimu 2019 m., ieškovė turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pajamų sumažėjimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sutartys su ja buvo nutrauktos dėl atsakovų vykdomos veiklos, o ne dėl ieškovės teikiamų nekokybiškų paslaugų.

17. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad: 17.1. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai bÅ«tų atskleidę ieÅ¡kovės komercinę paslaptį ar ja pasinaudoję. Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės įmonėje patvirtintÄ konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡Ä , jos saugojimo bÅ«dÄ . Informacija apie klientus pati savaime nesudaro komercinės paslapties. 17.2.

Faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, arba dirbdamas įmonėje įsteigė kitÄ , ta pačia arba panaÅ¡ia veikla užsiimančiÄ Ä¯monę, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos. 17.3. Vien tik įmonių sÄ rašų pateikimas neįrodo, kad tos įmonės buvo ir ieÅ¡kovės klientai, taip pat neįrodo, kad Å¡iems klientams ieÅ¡kovė teikė paslaugas ir galimo pažeidimo padarymo metu. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė prarado kokius nors savo klientus dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.

18. Atsakovai E. Ž. ir R. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ netaikant civilinės atsakomybės atsakovų atžvilgiu ar visiÅ¡kai (ir dalies) atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės dėl neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų, taip pat pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ ir taikyti dalinę civilinę atsakomybę, o konkrečias dalis nustatyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovai E. Ž. ir R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad: 18.1. IeÅ¡kovė byloje nepaneigė atsakovų sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto, dydžio, priežastinio ryÅ¡io tarp kokių nors atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos. 18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė tik atsakovams. BÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus kaltę, kuri yra preziumuojama. 18.3.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, atsakovai faktiÅ¡kai konkuravo su ieÅ¡kove, o ne atskleidė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį. Atsakovai E. Ž. ir R. S. su ieÅ¡kove nesudarė jokių nekonkuravimo sutarčių, įpareigojančių nekonkuruoti. 18.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo E. Ž. telefono numerio perraÅ¡ymÄ savo vardu priskyrė prie jo atliktų neteisėtų veiksmų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas E. Ž. teisėtai perrašė telefono numerį savo vardu, kadangi jis jam priklausė anksčiau, ir jis juo naudojosi kaip asmeniniu telefono numeriu. 18.5.

Pirmosios instancijos teismo taikyta priteistinos žalos apskaičiavimo metodika yra neteisinga. Atsakovai teismui pateikė lentelę su paskaičiavimais, įrodančiais atsakovės iÅ¡ tų pačių klientų, kurie buvo ir ieÅ¡kovės klientai, 2018 m. gautÄ 2 016 Eur grynÄ jį pelnÄ . Todėl atsakovės ieÅ¡kovei padaryta žala yra lygi 2 016 Eur, o ne 33 085 Eur, kaip konstatavo teismas. Lentelėje nurodyti duomenys nebuvo paneigti. 18.6. Vien tik įmonių sÄ rašų pateikimas neįrodo, kad tos įmonės buvo ir ieÅ¡kovės klientai, taip pat neįrodo, kad Å¡iems klientams ieÅ¡kovė teikė paslaugas ir galimo pažeidimo padarymo metu.

Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė prarado kokius nors savo klientus dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. 18.7. Teismas nenustatė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Nagrinėjamoje byloje neteisėti veiksmai turėjo lemti ieškovės praradimus. Tačiau byloje esantys įrodymai (įmonės 2018 m. balansas) įrodo, kad ieškovė 2018 m. praradimų nepatyrė. Nesant priežastinio ryšio, nėra pagrindo atsakovų civilinės atsakomybės konstatavimui. 18.8.

Teismui nenustačius, kokia konkreti informacija sudarė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klientų duomenis įvertino kaip komercinę paslaptį, nes ieÅ¡kovė pati nesiėmė veiksmų Å¡iai informacijai įslaptinti. 18.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę. Atsakovai E. Ž. ir R. S. iÅ¡ galimai savo neteisėtų veiksmų jokios naudos negavo. VisÄ naudÄ gavo atsakovė.

Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo didesnę žalos dalį priteisti iÅ¡ atsakovės. 18.10. Net jei ir bÅ«tų nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstęs ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus, nepagrįstai nesvarstė atsakovų atleidimo nuo Å¡ios atsakomybės dėl Å¡ių nustatytų aplinkybių klausimo. 18.11. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų priteisė solidariai.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad: 19.1. IeÅ¡kinyje remiamasi konkuravimo (nekonkuravimo) teisiniais santykiais, o ne komercinės paslapties atskleidimo. IeÅ¡kovė su atsakovais E. Ž. ir R. S. nebuvo sudariusi sutarčių dėl nekonkuravimo, todėl Å¡ie atsakovai teisėtai konkuravo su ieÅ¡kove. 19.2.

Ieškovė nepateikė nei vienos su klientais sudarytos sutarties, šių klientų aptarnavimo grafikų, neįrodinėjo su klientais sudarytų sutarčių nutraukimo aplinkybių, ir kaip tai susiję su atsakovų galimai neteisėtais veiksmais, ieškovei padaryta žala. 19.3. Ieškovės nurodyta informacija nebuvo laikoma komercine paslaptimi, kadangi ieškovė pati jos tokia niekada nepripažino. Atsakovė jokios komercinės paslapties neįgijo. Todėl teismo išvada, kuria pripažinta, kad atsakovai panaudojo ieškovės komercines paslaptis ir taip atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsta. 19.4.

Teismas be pagrindo, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, pripažino, kad ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti ne atsakovės gautÄ grynÄ jį, o bendrÄ jį pelnÄ , o atsakovė, nesutikdama su reikalavimu, turi įrodyti gauto pelno teisėtumÄ , kadangi cituotos bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. 19.5. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės pateiktose lentelėse apie sutampančius klientus nurodyti ne visi klientai. 19.6.

Skundžiamame sprendime nepagrįstai tapatinamas atsakovės 2018 m. gautas grynasis pelnas su ieÅ¡kovės patirtu nuostoliu. Atsakovė, kaip naujai įsteigta įmonė, naudojosi mokesčių lengvatomis (pelno mokestis), ieÅ¡kovei tokios lengvatos nebuvo taikomos, todėl tenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimus, teismas suponavo mokesčių mokėjimo iÅ¡vengimo situacijÄ .

20. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime ieÅ¡kovė nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 20.1. IeÅ¡kinys atsakovams buvo pareikÅ¡tas ne dėl paties konkuravimo fakto, t. y. ne dėl to, kad atsakovai įsteigė konkuruojantį su ieÅ¡kove juridinį asmenį, ir ne dėl to, jog atsakovė vykdo veiklÄ , analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės vykdomai veiklai. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl to, kad atsakovai tÄ atliko įstatymų draudžiamais nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais (neteisėtai pasinaudojant ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančia informacija) bei padarė žalos ieÅ¡kovei. 20.2.

Komercinės paslapties apsauga nuo neteisėto naudojimo ir atskleidimo yra taikoma nepriklausomai nuo to, ar yra (buvo) sudarytas nekonkuravimo susitarimas, todėl nekonkuravimo susitarimų su atsakovais E. Ž. ir R. S. nebuvimas neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant atsakovų veiksmų neteisėtumÄ ir niekaip dėl to atsakovų atliktų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų nelegitimuoja. 20.3. Apeliacinių skundų argumentai, kad informacija apie ieÅ¡kovės klientus, kuria pasinaudojo atsakovai, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, neturi pagrindo.

BÅ«tent klientų, kurie įsigijo kuriÄ nors iÅ¡ nurodytos įrangos iÅ¡ ieÅ¡kovės, ir kuriai reikalingas garantinis aptarnavimas informacija yra ypatingai vertinga ieÅ¡kovės komercinė informacija, suteikianti iÅ¡skirtinį konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus rinkos dalyvius. Atsakovų E. Ž. ir R. S. darbo sutartys įrodo, kad jose buvo aiÅ¡kiai apibrėžta, kÄ ieÅ¡kovė laiko komercine paslaptimi, taip pat numatyta, kad jos atskleidimas tretiesiems asmenims yra negalimas. 20.4. IeÅ¡kovei, reiÅ¡kiančiai reikalavimÄ priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautÄ naudÄ , tenka pareiga įrodyti atsakovų gautÄ bendrÄ jį pelnÄ , o atsakovai, nesutikdami su reiÅ¡kiamu reikalavimu, turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jų gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti. 20.5.

Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo jokių neteisėtų ieškovės veiksmų. Todėl atsakovai be pagrindo bando įrodinėti, kad pati ieškovė yra kalta dėl to, jog atsakovai pasinaudojo jos komercine paslaptimi ir perviliojo jos klientus bei dėl to jai buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 22. IÅ¡ byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas E. Ž. nuo 1998 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. ėjo direktoriaus pareigas ieÅ¡kovės įmonėje, be to, nuo 2001 m. sausio 5 d. jis turi 20 proc. Å¡ios įmonės akcijų. Atsakovas R. S. ieÅ¡kovės įmonėje dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. birželio 3 d. Byloje esanti atsakovės steigimo sutartis patvirtina, kad jÄ 2018 m. balandžio 11 d.

įsteigė atsakovai E. Ž. ir R. S.. Atsakovė vykdo analogiÅ¡kÄ veiklÄ , kaip ir ieÅ¡kovė – oro valymo, vėdinimo sistemų montavimÄ , priežiÅ«rÄ , remontÄ ir pan. Be to, atsakovas R. S. pas atsakovę buvo įdarbintas nuo 2018 m. gegužės 14 d. Dėl komercinės paslapties sampratos ir atsakovų neteisėtų veiksmų 23. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ teigdama, kad atsakovai E. Ž. ir R. S. atskleidė atsakovei ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, taip pat bÅ«dami ieÅ¡kovės dalyviais, naudojosi ieÅ¡kovės konfidencialia informacija ne jos naudai, o atsakovė neteisėtai įgijo ieÅ¡kovės konfidencialiÄ informacijÄ ir ja naudojosi be ieÅ¡kovės sutikimo, kas suponuoja pagrindÄ ieÅ¡kovei praÅ¡yti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo – 75 000 Eur – apskaičiuoto kaip atsakovės 2018 m. (nuo 2018 m. balandžio 11 d., kuomet buvo įsteigta atsakovė) – 2019 m. neteisėtai gauta nauda.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nesutikęs tik su ieÅ¡kovės apskaičiuotu žalos dydžiu. Apeliaciniais skundais ieÅ¡kovė ginčija priteistos žalos apimtį, atsakovai nesutinka su civilinės atsakomybės sÄ lygų jų atžvilgiu taikymu.

24. Laikotarpiu, kuriuo, kaip įrodinėja ieÅ¡kovė, buvo atskleista jos komercinė paslaptis ir buvo atlikti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai, ir už kurį dėl Å¡ių veiksmų ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ (atsakovės neteisėtai gautÄ turtinę naudÄ ), t. y. nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. (imtinai), atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimÄ ir (arba) panaudojimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.), nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojusi CK 1.116 straipsnio redakcija bei 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (toliau – KPTAÄ®).

25. CK 1.116 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) numatė, kad asmenys, neteisėtais bÅ«dais įgiję informacijÄ , kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais Å¡iuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos iÅ¡laidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojusi CK 1.116 straipsnio redakcija galimų priteisti nuostolių rÅ«Å¡ių nedetalizuoja ir įtvirtina nuostatÄ , jog komercinių paslapčių apsaugÄ nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis).

KPTAÄ®, įsigaliojęs 2018 m. birželio 1 d., reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimo klausimus. Å io įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo.

Nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiÅ¡kai patirtas komercinės paslapties sukÅ«rimo, tobulinimo ir naudojimo iÅ¡laidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautÄ naudÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

26. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė reikalauti priteisti iÅ¡ nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų gautÄ naudÄ nukentėjusiam asmeniui garantuojama ir CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtÄ komercinės paslapties atskleidimÄ kiltų civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

27. Atsakovai apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , konstatuojančiÄ atsakovų E. Ž. ir R. S. neteisėtus veiksmus, kai jie nuo 2018 m. balandžio 11 d. naudodamiesi konfidencialia ieÅ¡kovės informacija – ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, atlygintinai teikė paslaugas ieÅ¡kovės klientams, nežinant ieÅ¡kovei, naudodamiesi pagal pareigas patikėta informacija; darbo metu sudarinėjo sutartis ne ieÅ¡kovės interesais, o atsakovės, kuri Å¡iÄ informacijÄ neteisėtai įgijo ir ja naudojosi, naudai.

28. Atsakovai, siekdami įrodyti minėtos iÅ¡vados neteisingumÄ , visų pirma, remiasi argumentu dėl ieÅ¡kinyje apraÅ¡omų konkuravimo (nekonkuravimo), o ne komercinės paslapties atskleidimo teisinių santykių, kÄ , anot atsakovų, klaidingai konstatavo teismas. Atsakovų manymu, jie faktiÅ¡kai konkuravo su ieÅ¡kove, teikdami analogiÅ¡kas paslaugas daliai jos klientų, bet komercinės paslapties atsakovai E. Ž. ir R. S. nėra atskleidę – atsakovai E. Ž. bei R. S. nebuvo sudarę jokių nekonkuravimo susitarimų su ieÅ¡kove, todėl atsakovės įsteigimas negali bÅ«ti vertintinas kaip Å¡ių atsakovų neteisėti veiksmai.

29. KÄ® 15 straipsnyje įtvirtintas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų draudimas, pagal kurį Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimÄ , perdavimÄ , skelbimÄ be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimÄ iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui (1 dalies 3 punktas).

Pagal KÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas Å«kio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, žalos atlyginimo. Taigi, Å¡iuo draudimu siekiama suvaržyti asmenų galimybę užsiimti tam tikra veikla ar įsidarbinti.

30. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pozicijos, iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kreipdamasi į teismÄ , ji vadovavosi ne tik KÄ®, bet ir CK 1.116 straipsnio nuostata, numatančia komercinės paslapties apsaugÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindas buvo ne tik atsakovų E. Ž. ir R. S. įsteigtos bendrovės (atsakovės) vykdoma Å«kinė veikla, analogiÅ¡ka ieÅ¡kovės, bet ir atsakovų E. Ž. ir R. S. veiksmai, kuriais jie atskleidė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, jÄ naudojo vykdydami konkuruojančiÄ veiklÄ .

Be to, prie KÄ® 15 straipsnio nuostatoje nurodytų draudžiamų ir galinčių pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti veiksmų priskiriami informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, panaudojimas, perdavimas, skelbimas be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui. Dar daugiau, kaip matyti iÅ¡ KÄ® 15 straipsnio, CK 1.116 straipsnio, KPTAÄ® 8 straipsnio turinio, nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai ir komercinės paslapties neteisėtas atskleidimas, panaudojimas, yra draudžiami įstatymo patys savaime, nepriklausomai nuo nekonkuravimo susitarimų sudarymo.

31. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Å¡alys sutiko dėl nekonkuravimo susitarimo nebuvimo. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ aptartų motyvų, Å¡i aplinkybė neeliminuoja atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo, o iÅ¡dėstytas teisinis reglamentavimas paneigia atsakovų argumento apie pirmosios instancijos teismo klaidingÄ Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimÄ pagrįstumÄ .

32. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pripažino, kad atsakovų E. Ž. ir R. S. atskleista, panaudota, ir atsakovės įgyta ieÅ¡kovei priklausanti informacija atitinka komercinės paslapties požymius. Atsakovai, tam prieÅ¡taraudami, teigia, kad ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi ir patvirtinusi komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o, todėl nėra aiÅ¡ku, kas laikoma jos komercine paslaptimi, be to, klientų, kuriems atsakovė taip pat teikė paslaugas, duomenys (sutartys, jų aptarnavimo grafikas ir pan.), buvo vieÅ¡i; ieÅ¡kovė, priskirdama Å¡iuos duomenis prie komercinės paslapties, nedėjo jokių pastangų juos apsaugoti.

33. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis. Galiojančios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius:

1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta;

3) Å¡iÄ informacijÄ teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad jÄ iÅ¡laikytų slaptÄ . Plėtojant praktikÄ dėl pirmiau nurodytų požymių kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iÅ¡ esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos Å¡iai informacijai iÅ¡saugoti. Slaptumas ir vertingumas aiÅ¡kinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o jÄ turinčiam asmeniui Å¡i informacija sukuria konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji bÅ«tų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranaÅ¡umo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

34. Komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina Å«kio subjekto pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus Å«kio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims nukentėjusiai įmonei gali bÅ«ti padaroma žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, vieÅ¡ai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklÄ , paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

35. Informacija turi bÅ«ti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų bÅ«ti suabsoliutintas. Kasacinio teismo praktika dėl protingų pastangų iÅ¡saugoti informacijÄ standarto jau suformuota – tai turi bÅ«ti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Pažymėtina, kad paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sÄ lygas kitiems asmenims aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarkÄ , kaip su Å¡ia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymÄ si.

Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu bÅ«du asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas bÅ«das leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktÄ . SÄ raÅ¡as fizine prasme yra tik vienas iÅ¡ bÅ«dų suformuoti asmens žinojimÄ apie tam tikros informacijos slaptumÄ , tačiau Å¡is bÅ«das nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

36. Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad atsakovas E. Ž., prieÅ¡ pradėdamas eiti direktoriaus pareigas ieÅ¡kovės bendrovėje, 1998 m. gruodžio 7 d. pasirašė darbo sutartį su ieÅ¡kove, kurios 6.5.1. punktas įsakmiai numatė, kokia ieÅ¡kovės informacija yra laikoma komercine paslaptimi. Prie tokios informacijos buvo priskirti duomenys apie ieÅ¡kovės tiekėjus užsienyje, prekių pirkimo – pardavimo sutartis ir kontraktus, ieÅ¡kovės planus, jos komercinės – Å«kinės veiklos kainodarÄ , finansines operacijas, pajamas ir iÅ¡laidas ir pan. AnalogiÅ¡kas punktas buvo numatytas ir su atsakovu R. S. 2016 m. rugpjūčio 12 d. pasiraÅ¡ytoje darbo sutartyje, kuria jis buvo priimtas dirbti techninio aptarnavimo vadovu (10.5.1. punktas). Sudarytomis darbo sutartimis atsakovai R. S. ir E. Ž. buvo įsipareigoję saugoti komercinę paslaptį.

37. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų R. S. ir E. Ž. pareiga saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis kilo iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardytų darbo sutarties nuostatų. Akivaizdu, kad susipažinus su darbo sutarties turiniu, atsakovai E. Ž. ir R. S. turėjo suprasti, kokia informacija ieÅ¡kovės laikoma komercine paslaptimi. Dar daugiau, atsakovas E. Ž., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu ir 2018 m. kovo 29 d. pasirašęs ieÅ¡kovės bendrovės įstatus, įstatų 7 straipsnio 7.7. punkto 13 dalimi buvo įpareigotas nustatyti informacijÄ , kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.

Todėl neabejotina, kad Å¡ių atsakovų sužinota informacija apie klientus, apimanti jų aptarnavimo grafikus, suteikiamų paslaugų apimtis, kainÄ ir pan., užfiksuota prekių pirkimo – pardavimo sutartyse ir kontraktuose, ieÅ¡kovės buvo traktuojama kaip komercinė paslaptis, kas ir nurodyta su atsakovais pasiraÅ¡ytose darbo sutartyse. Disponavimas Å¡ia informacija suteikė atsakovams, įsteigusiems atsakovę, komercinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę,  bÅ«tent dėl Å¡ios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo jie, kaip konkuruojantys subjektai sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieÅ¡kovės klientais, ir tokiu bÅ«du juos perimti.

38. Atsakovų E. Ž. ir R. S. teigimu, informacija apie klientus buvo segtuvuose, esančiuose lentynose bendrose įmonės patalpose, todėl jÄ galėjo pasisavinti visi darbuotojai. Negana to, ieÅ¡kovė informacijÄ , sudarančiÄ jos komercinę paslaptį, pareikalavo iÅ¡ atsakovo E. Ž. grÄ Å¾inti tik prasidėjus teisminiam procesui, kas rodo ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumÄ siekiant apsaugoti jai svarbius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, Å¡ie teiginiai niekaip nepaneigia nei komercinės paslapties egzistavimo, nei jos svarbumo fakto, nei atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kiančių tokios informacijos atskleidimu, jos panaudojimu, atlikimo.

Visų pirma, vadovaujantis ieÅ¡kovės įstatų 7 straipsnio 7.7. punkto 12 dalimi atsakovas E. Ž., kaip ieÅ¡kovės direktorius, turėjo užtikrinti bendrovės komercinių paslapčių apsaugÄ . Todėl bÅ«tent nuo jo, kaip asmens, organizavusio bendrovės veiklÄ ir jai vadovavusio, veiksmų priklausė, kokiu bÅ«du tai bus padaryta. Be to, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė tik prasidėjus teisminiam procesui paprašė grÄ Å¾inti įmonės informacijÄ ir dėl to nesikreipė į teisėsaugos institucijas, neįrodo jos aplaidaus požiÅ«rio į duomenis, sudarančius komercinę paslaptį.

Nagrinėjamu atveju operatyvus informacijos grÄ Å¾inimas nedaro įtakos pačiam komercinės paslapties atskleidimo, panaudojimo faktui, kadangi atsakovas E. Ž., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu ir tiesiogiai ja disponuodamas, bet kada galėjo ja pasinaudoti, kas ir buvo padaryta. Papildomai pažymėtina ir tai, kad informacijos apie ieÅ¡kovės klientus laikymas segtuvuose bendrose patalpose neįrodo jos vieÅ¡o pobÅ«džio ir atskleidimo kokiomis nors aplinkybėmis tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės klientų sÄ raÅ¡ai, jų kontaktiniai duomenys, sutartys su klientais, informacija apie klientams taikomas kainas ir kt. bÅ«tų skelbiami vieÅ¡ai.

Å iuo klausimu pasisakytina ir tai, kad ieÅ¡kovė, gindama savo komercinę paslaptį, nėra įpareigota kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jos iÅ¡reikalavimo iÅ¡ jÄ turinčių asmenų, ir Å¡ių veiksmų neatlikimas nesudaro prielaidų abejoti ieÅ¡kovės siekiu iÅ¡saugoti jai svarbius duomenis. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, ji Å¡i klausimÄ stengėsi iÅ¡spręsti taikiai, pasikreipus į atsakovÄ E. Ž. dėl dokumentacijos grÄ Å¾inimo.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų E. Ž. ir R. S. turima informacija apie ieÅ¡kovės klientus negali bÅ«ti vertinama kaip jų profesinės kvalifikacijos žinios, įgytos dirbant pas ieÅ¡kovę. Å ių atsakovų įgyta informacija yra susijusi iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovės klientais, jiems taikomomis paslaugų kainomis, darbų periodiÅ¡kumu, o ne darbinių funkcijų atlikimu. Tokių duomenų turėjimas suteikė atsakovams E. Ž. ir R. S. galimybę įsteigti atsakovę ir jos vardu siÅ«lyti ieÅ¡kovės klientams palankesnes paslaugų sÄ lygas nei tai darė ieÅ¡kovė, kas besÄ lygiÅ¡kai suteikė atsakovei verslo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Tai, kad atsakovas E. Ž. pats prisidėjo prie tokios informacijos formavimo ieÅ¡kovės įmonėje, nesuteikia jam teisės ir nutraukus darbo santykius su ieÅ¡kove, naudotis tokia informacija, kadangi ji priklauso ieÅ¡kovei, kuriai vadovavo atsakovas E. Ž., o ne jam pačiam.

40. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinamos kaip komercinės paslapties ieÅ¡kovės bendrovėje egzistavimas, ir patvirtinančios atsakovų E. Ž. ir R. S. aiÅ¡kų suvokimÄ , kokia informacija priskirtina prie ieÅ¡kovės komercinių paslapčių.

41. Atsakovai nesutinka su skundžiamame sprendime nurodyta išvada dėl jų neteisėtų veiksmų konstatavimo pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi įsteigus atsakovę. Jų teigimu, atsakovės, teikiančios analogiškas kaip ir ieškovė, paslaugas, įsteigimas ir bendradarbiavimas su buvusiais ieškovės klientais nereiškia ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, pasinaudojimo tokiais duomenimis. Šioje nutartyje minėta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, kurioje dirbo atsakovai E. Ž. bei R.

S., vykdė tapačiÄ veiklÄ â€“ oro valymo, vėdinimo sistemų montavimÄ , priežiÅ«rÄ , remontÄ ir pan. Atsakovai byloje neneigė, kad kai kurie ieÅ¡kovės klientai ėmė naudotis ir atsakovės paslaugomis. Tačiau atsakovai neįrodė, kad jie atsakovės klientais tapo dėl tam tikrų jiems nepriimtinų ieÅ¡kovės veiksmų, o ne dėl atsakovų E. Ž. ir R. S. disponuojamos informacijos apie ieÅ¡kovės klientus ir atsakovų veiksmų, nukreiptų į klientų perviliojimÄ . PrieÅ¡ingai, byloje esančios aplinkybės patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningÄ naudojimÄ si turimais duomenimis apie ieÅ¡kovės klientus.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė UAB „S. B.“, tuo metu buvusiai ieÅ¡kovės klientei, komercinį pasiÅ«lymÄ . Å ios įmonės atstovas E. J. pirmosios instancijos teismui paaiÅ¡kino, kad jis bendraudavo su atsakovu R. S., dirbusiu pas ieÅ¡kovę; gavęs pasiÅ«lymÄ iÅ¡ atsakovės, jis sužinojo, jog atsakovas R. S. perėjo dirbti pas atsakovę. Vadinasi, atsakovas R. S., turėdamas duomenų apie ieÅ¡kovės klientų turimÄ techninę įrangÄ , ieÅ¡kovės taikomÄ prekių, paslaugų kainÄ , UAB „S. B.“ galėjo pateikti komerciÅ¡kai naudingesnį, priimtinesnį pasiÅ«lymÄ nei ieÅ¡kovė.

Be to, byloje esanti 2019 m. vasario 28 d. UAB „P. L.“ atsakovo R. S. atsakovės vardu iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra patvirtina atsakovės, o ne ieÅ¡kovės, su kuria jį siejo darbo santykiai, naudai vykdomus darbus. Kaip nesÄ Å¾iningi bei įrodantys atsakovo E. Ž. norÄ iÅ¡saugoti ieÅ¡kovės klientų kontaktus traktuotini ir Å¡io atsakovo veiksmai, kuomet jam nustojus dirbti pas ieÅ¡kovę, jis savo vardu perrašė telefono numerį, naudojamÄ ieÅ¡kovės kontaktiniuose techninio aptarnavimo lipdukuose.

Manytina, kad nepaisant Å¡io numerio priklausomybės iki jam tapus ieÅ¡kovės reprezentaciniu numeriu, atsakovas E. Ž. žinodamas, kad Å¡is telefono numeris, visų pirma, naudojamas ieÅ¡kovės kontaktams su savo klientais, turėjo šį numerį palikti ieÅ¡kovei, o ne parraÅ¡yti jo savo vardu. PrieÅ¡ingi veiksmai suponuoja iÅ¡vadÄ apie atsakovo E. Ž. siekį neprarasti ryÅ¡io su ieÅ¡kovės klientais taip tęsiant bendradarbiavimÄ , tačiau jau atsakovei, o ne ieÅ¡kovei, teikiant pasiÅ«lymus bei paslaugas.

42. Atsakovai teisÅ«s teigdami, kad klientų perėmimas pasinaudojant geresnių sÄ lygų pasiÅ«lymu yra konkurencijos pasireiÅ¡kimas ir ne tik nėra neteisėtas veiksmas, bet skatintinas ir neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas reiÅ¡kinys laisvoje rinkoje. Tačiau akcentuotina, kad klientų perviliojimas atsakovams pasinaudojus neteisėtai įgyta ieÅ¡kovės komercine paslaptimi vertintinas kaip nesÄ Å¾ininga konkurencija KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste bei neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

43. Apibendrindama anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės informacija apie klientus atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, o atsakovų E. Ž. ir R. S., įsteigusių atsakovę, neteisėtai atskleidusių bei naudojusių ieÅ¡kovei priklausančiÄ komercinę paslaptį, ir atsakovės, neteisėtai įgijusios, taip pat naudojusios Å¡iÄ informacijÄ , veiksmai vertintini kaip neteisėti, sudarantys vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo jų atžvilgiu, sÄ lygÄ .

44. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas apie ieÅ¡kovės buvusių darbuotojų (V. Å . ir D. Z.) savanoriÅ¡kÄ perėjimÄ dirbti pas atsakovę nelemia kitos, nei padaryta, iÅ¡vados, kadangi byloje nustatyta ir Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstyta pakankamai aplinkybių, įrodančių atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimÄ . Dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo 45. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nesvarstė priežastinio ryÅ¡io elemento, kas vertintina kaip bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių neatskleidimas. Apskųstame sprendime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad tai, jog atsakovai ieÅ¡kovės komercine paslaptimi naudojosi jų darbo metu pas ieÅ¡kovę ir vėliau, jau nutraukus darbo santykius, pakanka iÅ¡vadai dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei atsiradusios žalos egzistavimo.

46. Atsakovų manymu, sprendžiant priežastinio ryÅ¡io nustatymo klausimÄ , jų neteisėti veiksmai turėjo sÄ lygoti ieÅ¡kovės praradimus, t. y. pajamų ir pelno netekimÄ , tačiau byloje esantis ieÅ¡kovės 2018 m. balansas patvirtina tris kartus didesnio pelno, nei 2017 m., gavimÄ , iÅ¡ ko akivaizdu, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovės praradimų.

47. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovų argumentÄ pripažįsta teisiÅ¡kai nepagrįstu. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės veikla 2018 m. buvo pelningesnė nei 2017 m., negali paneigti ieÅ¡kovės dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtos žalos fakto, kadangi ieÅ¡kovės veiklos pelningumas priklauso ne tik nuo klientų, kuriuos perviliojo atsakovai, bet ir nuo kitiems asmenims teikiamų paslaugų, prekių apimties. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovei padidinus klientų skaičių, ar atlikus klientų naudai daugiau darbų, ieÅ¡kovės bendras gautas pelnas iÅ¡augs nepaisant dėl atsakovų kaltės prarastų klientų.

Tačiau Å¡is pelnas, atsakovams neatlikus neteisėtų veiksmų, galėtų bÅ«ti dar didesnis, kÄ ir bando įrodyti ieÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti jos naudai žalÄ . Visa tai sÄ lygoja priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtų praradimų, kuriuos ieÅ¡kovė prilygina atsakovės neteisėtai gautoms pajamoms, konstatavimÄ . Jei atsakovai E. Ž. ir R. S. nebÅ«tų neteisėtai disponavę ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, jie nebÅ«tų galėję nukreipti klientus pas atsakovę ir ji nebÅ«tų galėjusi jiems pateikti palankesnių komercinių pasiÅ«lymų.

Dėl žalos bei jos dydžio 48. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos dydį. IeÅ¡kovės vertinimu, jai Å¡ioje byloje įrodžius atsakovės gautÄ bendrÄ jį pelnÄ (211 502 Eur), kaip neteisėtai atsakovų gautÄ naudÄ , bei teismui pripažinus, kad atsakovai vykdė nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ ir atsakovams nepateikus įrodymų apie tai, kokiÄ savo bendrojo pelno dalį ginčo laikotarpiu jie gavo teisėtai, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas pilna apimtimi (75 000 Eur).

Atsakovai ginasi argumentais, kad jokios žalos ieÅ¡kovei jie nėra padarę, tačiau teismui nusprendus prieÅ¡ingai, atsakovų pateikta lentelė įrodo atsakovės neteisėtai gautÄ pelnÄ 2018 m. – 2 016 Eur – kÄ ir turėjo ieÅ¡kovės naudai priteisti teismas, o ne 33 085 Eur, kaip buvo konstatuota skundžiamame sprendime.

49. IeÅ¡kovė, kaip nuo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo, savo pažeistas teises gina reikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti nuostolius, prilyginamus atsakovės neteisėtai gautai naudai. Nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakingo asmens gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bÅ«ti pripažinta nuostoliais. Å ia teisės norma siekiama palengvinti įrodinėjimo procesÄ , pripažįstant, kad atsakovo dėl jo kaltų veiksmų neteisėtai gauta nauda patvirtina ieÅ¡kovo turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Esant pareikÅ¡tam reikalavimui priteisti iÅ¡ nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautÄ naudÄ netiesioginiai nuostoliai turėtų bÅ«ti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iÅ¡ naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iÅ¡ pažeidėjo iÅ¡reikalautina ta naudos dalis, kuriÄ jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Taigi, apskaičiuodamas atsakovės gautÄ naudÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bÅ«tent atsakovės, o ne ieÅ¡kovės, pelno marÅ¾Ä .

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pasirinktÄ tokį pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neturėjo įrodinėti jos 2018 – 2019 m. negautų pajamų.

50. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, vadovavosi atsakovės į bylÄ pateikta bendrojo ir grynojo pelno apskaičiavimo lentelėmis už 2018 – 2019 m. Teismas vertino, kad Å¡ios lentelės patvirtino atsakovės teisėtai gauto grynojo pelno dalis (už 2018 m. – 2 016,62 Eur, už 2019 m. – 7 850,23 Eur). Apskųstame sprendime taip pat pažymėta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio kainos neskaičiavo pagal gautÄ grynÄ jį pelnÄ už 2019 metus (iki ieÅ¡kinio pateikimo), o ieÅ¡kinio sumÄ grindė atsakovės gautu grynuoju pelnu tik už 2018 m., padidinusi Å¡iÄ sumÄ dvigubai, t. y. iki 75 000 Eur.

51. IeÅ¡kovė, apeliaciniu skundu kvestionuodama Å¡ių pirmosios instancijos teismo motyvų pagrįstumÄ , apeliuoja į iÅ¡vados apie praÅ¡omos priteisti žalos dydžio padvigubinimÄ neteisingumÄ . Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kinio turiniu bei ieÅ¡kovės pozicija, dėstoma bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatė, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų 75 000 Eur, nuolat pabrėždavo negalimumÄ dėl duomenų neturėjimo įvertinti atsakovės finansinius veiklos rezultatus už 2019 m., todėl disponuodama informacija apie atsakovės 2018 m. gautÄ bendrÄ jį pelnÄ â€“ 39 983 Eur, ir grynÄ jį pelnÄ â€“ 35 103 Eur (Å¡iÄ sumÄ numato atsakovės 2018 m. pelno nuostolių ataskaita), ieÅ¡kovė preziumavo, kad 2019 m. atsakovės pelnas turėtų bÅ«ti ne mažesnis, nei 2018 m., ir formuluodama ieÅ¡kinio reikalavimÄ 35 103 Eur sumÄ taikė kalbant apie atsakovės grynÄ jį pelnÄ ir už 2019 m.

Atsakovei 2020 m. sausio 10 d. į bylÄ pateikus 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , ieÅ¡kovė 2020 m. kovo 5 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais dar kartÄ patvirtino praÅ¡ymÄ priteisti 75 000 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro atsakovės 2018 – 2019 m. gautas bendrasis pelnas. Å ios aptartos aplinkybės įgalina pripažinti pirmosios instancijos teismo argumento, kad ieÅ¡kovė į ieÅ¡kinio kainÄ nėra įtraukusi žalos už 2019 m. ir padvigubino praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį, klaidingumÄ .

52. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įrodinėjimo pareigos nustatymo civilinėse bylose, kuriose nagrinėjamas žalos, padarytos neteisėtai panaudojus komercinę paslaptį, atlyginimo klausimas, nurodė, kad ieÅ¡kovui įrodyti, kokiÄ pelno dalį atsakovas gavo iÅ¡ neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, gali bÅ«ti apskritai neįmanoma, todėl neįmanomumas įrodyti gali bÅ«ti viena iÅ¡ sÄ lygų perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ , bei  konstatavo, kad ieÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautÄ naudÄ , tenka pareiga įrodyti atsakovo gautÄ bendrÄ jį pelnÄ , o atsakovas, nesutikdamas su reiÅ¡kiamu reikalavimu, turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

53. Vadovaujantis anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl atsakovės bendrojo pelno priteisimo, o atsakovai, nesutikdami su tuo, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovės gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti. Minėta, kad atsakovė teismui pateikė bendrojo ir grynojo pelno apskaičiavimo lenteles už 2018 m., 2019 m. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateikta atsakovės gauto grynojo pelno suma už 2018 m., ieÅ¡kovei priteistinÄ nuostolių dydį nustatė iÅ¡ atsakovės gauto grynojo pelno už 2018 m. (35 101 Eur) atėmus atsakovės pateiktoje lentelėje nurodytÄ grynojo pelno dalį, kuri, teismo manymu, yra gauta teisėtai.

54. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais apie neteisingos žalos apskaičiavimo metodikos taikymÄ . Pritartina ieÅ¡kovei, kad nustatant atsakovės gautos naudos apimtį, privalu vadovautis atsakovės ne grynojo, o bendrojo pelno rodikliu, kÄ patvirtina anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas bei ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas. IÅ¡ atsakovės pateiktos 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė 2018 m. gavo 35 103 Eur grynojo pelno, o jos bendrasis pelnas sudarė 39 622 Eur; 2019 m. grynasis pelnas sudarė 24 502 Eur, bendrasis – 171 519 Eur.

Taigi, ieÅ¡kovė galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl 211 141 Eur priteisimo, tačiau ji prašė atlyginti jai 75 000 Eur. Atsakovai, savo ruožtu, gindamiesi nuo jiems pareikÅ¡tų pretenzijų, Å¡iÄ sumÄ galėjo sumažinti įrodę, kad tam tikra Å¡ios sumos dalis gauta iÅ¡ teisėtai vykdomos veiklos. PrieÅ¡ingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktos pelno apskaičiavimo lentelės neįrodo atsakovės teisėtai gautų pajamų. Kaip pripažįsta patys atsakovai, Å¡iose lentelėse pateikto bendrojo ir grynojo pelno apskaičiavimas atliktas besidubliuojančių su ieÅ¡kovės klientais, pirkėjų pagrindu, t. y. jose užfiksuotas atsakovės neteisėtai gautas pelnas, kuris, atsakovų siÅ«lymu, turi bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovei padaryta žala (lentelėse nurodytas grynasis pelnas).

Esant nurodytai aplinkybei, pirmosios instancijos teismo sprendimas, apskaičiuojant ieÅ¡kovei priteistinÄ sumÄ , atsakovės gautÄ grynÄ jį pelnÄ už 2018 m. mažinti atsakovės pateiktoje lentelėje nurodyta grynojo pelno dalimi, yra ydingas.

55. Pasisakydama dėl atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų įrodomosios galios ir jų įtakos nustatant ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo apimtį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamos lentelės yra iÅ¡vestinis, sudarytas pirminių dokumentų, kurių byloje nėra, pagrindu, įrodymas. Teismas neturi galimybės patikrinti juose nurodytų duomenų teisingumo, ko, dėl informacijos neprieinamumo, negalėjo padaryti ir ieÅ¡kovė. Atsakovai byloje nepagrįstai reikalauja nustatyti ieÅ¡kovei pareigÄ paneigti atsakovės lentelėse nurodytus duomenis. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, nedisponuodama informacija apie atsakovės perimtus klientus, jiems teikiamų paslaugų apimtis, negali paneigti atsakovės lentelėse nurodytų duomenų. Tokia apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada paremta Å¡ioje nutartyje cituota kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimo.

56. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė stengėsi sukonkretinti reiÅ¡kiamo reikalavimo dydį ir 2019 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, kokiems ieÅ¡kovės klientams atsakovė taip pat teikė paslaugas, kiek buvo gauta pajamų iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ jų, pateikimo, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, kas yra patvirtinta atsakymu į reikalavimÄ dėl informacijos pateikimo.

57. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano nesant pagrindo remtis atsakovės pateiktomis bendrojo ir grynojo pelno apskaičiavimo lentelėmis kaip įrodymu, patvirtinančiu atsakovės neteisėtai gautas pajamas. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti atsakovės 2018 – 2019 m. teisėtai gautÄ pelnÄ , byloje nėra, todėl sutiktina su ieÅ¡kove, kad nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitomis, apibrėžiančiomis atsakovės 2018 – 2019 m. gautÄ bendrÄ jį pelnÄ . Atsakovams nedetalizavus ginčo laikotarpiu atsakovės teisėtai gautų pajamų, jos gautas pelnas vertintinas kaip gautas pasinaudojus ieÅ¡kovės komercine paslaptimi.

58. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovei priteistinÄ Å¾alos dydį, todėl yra pagrindas jį pakeisti. IeÅ¡kovei praÅ¡ant priteisti 75 000 Eur žalos, kas yra žymiai mažiau, nei pelno (nuostolių) ataskaitoje numatyta bendrojo pelno suma už 2018 – 2019 m., Å¡i suma priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų.

59. PrieÅ¡ingos, nei nurodyta iÅ¡vados, nesuponuoja atsakovų E. Ž. ir R. S. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad 80 proc. atsakovės pajamų, gautų 2018 – 2019 m., sudarė įrangos pardavimas, kuriuo ieÅ¡kovė nesivertė. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovės pajamų struktÅ«ra nebuvo analizuojama bei įrodinėjama.

60. Be to, atsakovai E. Ž. ir R. S. negali remtis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimu, nes jis nereglamentuoja privačių asmenų prievolių vykdymo ir civilinės atsakomybės klausimų bei nesukuria civilinės atsakomybės taikymui jokių pasekmių. Dėl atsakovų prievolės solidarumo 61. Atsakovai E. Ž. ir R. S. apeliaciniame skunde kelia atsakovų solidarios atsakomybės klausimÄ teigdami, kad jie jokios naudos iÅ¡ galimai neteisėtų veiksmų negavo, o visÄ naudÄ gavo tik atsakovė.

62. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iÅ¡ jų kaltę, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai numato kÄ kita. Nukentėjęs asmuo negali reikalauti iÅ¡ visų už žalÄ atsakingų asmenų daugiau, negu jis galėtų reikalauti, jeigu atsakingas bÅ«tų tik vienas asmuo (CK 6.279 straipsnio 2, 3 dalys).

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas savo praktikÄ dėl CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir CK 6.249 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 pasisakė dėl solidariosios atsakomybės taikymo galimybės, pažymėdamas, kad, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį KÄ® ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalÄ ieÅ¡kovė patyrė dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, atsakovams E. Ž. ir R. S. atskleidus ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis, o atsakovei tokia informacija pasinaudojus ir gavus iÅ¡ to pelno. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės patirta 75 000 Eur dydžio žala, kuriÄ sudaro atsakovės neteisėtai gauta nauda, priteisiama solidariai iÅ¡ visų trijų atsakovų (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovų atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo 65. Atsakovai apeliaciniuose skunduose reikalauja, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, svarstyti jų atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos mažinimo sÄ lygas. Anot jų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus, į Å¡iÄ aplinkybę niekaip neatsižvelgė ir neatleido atsakovų nuo civilinės atsakomybės, jos net nesumažino.

66. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti žalÄ padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

67. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais esant pagrindui nagrinėjamu atveju taikyti cituotÄ materialinės teisės normÄ . Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs jokių neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų, prieÅ¡ingai nei teigiama atsakovų apeliaciniuose skunduose. IeÅ¡kovės veiksmai (ieÅ¡kovė neužtikrino dokumentacijos perėmimo, ieÅ¡kovė iki dokumentų perėmimo nesiėmė veiksmų komercinei paslapčiai iÅ¡saugoti ir pan.) teismo buvo vertinami tik priteistinos žalos dydžio kontekste.

Be to, Å¡ie veiksmai neturėjo įtakos ieÅ¡kovės žalos padarymui, jie nesÄ lygojo atsakovų neteisėtų veiksmų (komercinės paslapties atskleidimas, pasinaudojimas Å¡ia paslaptimi), kuriuos atlikus ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, todėl negali eliminuoti ar sumažinti atsakovų atžvilgiu taikomos atsakomybės. Dėl bylos procesinės baigties 68. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 75 000 Eur žalos atlyginimÄ kaip atsakovės neteisėtai gautÄ naudÄ , taip pat 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

69. Kiti apeliacinių skundų argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 70. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi bÅ«ti perskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡alių patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus ieÅ¡kinį atsakovams nėra atlyginamos jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ 2019 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį, kad ji sumokėjo 1 350 Eur žyminį mokestį, bei praÅ¡ymus dėl 7 997,21 Eur ir 4 486,44 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (DOK-617, DOK-2415), viso 13 833,65 Eur, atlyginimo. Prie Å¡ių praÅ¡ymų yra pridėti minėtas iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai (2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymai).

71. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

72. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovei suteiktų teisinių paslaugų detalizavimu, nustatė, kad atlygis už ieÅ¡kinio parengimÄ yra įtrauktas į 2019 m. spalio 23 d. ir 2020 m. sausio 23 d. darbų ataskaitas. Be to, vertinant ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti atstovavimo iÅ¡laidų atitiktį Rekomendacijose numatytiems atlygio dydžiams, buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovės atstovė byloje buvo parengusi ieÅ¡kinį, 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. kovo 5 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris nebuvo tenkintas, du praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, lydraÅ¡tį dėl dokumentų pateikimo, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo 12 val.

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2., 8.16. - 8.19. maksimalus ieÅ¡kovei suteiktų atstovavimo paslaugų atlygis galėtų siekti 6 050 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į galimÄ atstovavimo atlygio maksimalų dydį, bylos pobÅ«dį (dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo), bylos sudėtingumÄ (ginčas nagrinėjamoje byloje susijęs su didelės apimties kasacinio teismo praktikos analize), apimtį, ieÅ¡kovės atstovės atliktų veiksmų pobÅ«dį, sprendžia esant protinga bei teisinga priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 7 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

73. Sutiktina su atsakovais E. Ž. ir R. S. apeliaciniame skunde nesutinkančiais su jiems pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta solidaria prievole atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas.

Dėl to iÅ¡ bylÄ pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Be to, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarkÄ , nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų.

Dėl to 8 350 Eur (7 000 Eur atstovavimo išlaidos ir 1 350 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo, t. y. po 2 783,33 Eur.

74. Å alys prašė priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kur taip pat galioja CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė. Tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovai netenka teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį jos 854 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ . Taip pat ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai 4 410,45 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų ieÅ¡kovės atstovei rengiant apeliacinį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinius skundus.

Kartu su praÅ¡ymu ieÅ¡kovė pateikė iÅ¡laidas patvirtinantį įrodymÄ â€“ 2021 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymÄ . Vadovaudamasi Rekomendacijų 7., 8.10., 8.11. punktais teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡i suma atitinka maksimalius teisinės pagalbos atlygio dydžius. Todėl Å¡i bei žyminio mokesčio suma, viso 5 264,45 Eur, priteistina iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei lygiomis dalimis, t. y. po 1 754,81 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“ P. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „T. c. p.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 000 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius eurų) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“ P (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „T. c. p.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 8 350 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų), t. y. iš kiekvieno po 2 783,33 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.“ Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“ P. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „T. c. p.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 5 264,45 Eur (penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 45 centus), t. y. iÅ¡ kiekvieno po 1 754,81 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 81 centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė JÅ«ratė Varanauskaitė