813eeeff-c94b-419a-aacf-d5b271dedaae · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1S-147-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. T. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. kovo 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A.

T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas), n u s t a t ė : A. T. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės atlikimo pradžia 2014 m. birželio 25 d., bausmės pabaiga - 2022 m. birželio 23 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 4 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos.

Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimÄ apskundė apylinkės teismui. 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundÄ ir paliko galioti komisijos nutarimÄ . Teismo įsitikinimu, įvertinus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, net ir konstatuojant, kad A. T. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai), net 23 iÅ¡ Å¡ių balų sudaro dinaminiai veiksniai. Å iuos balus ir tuo pačiu veiksnius nuteistasis dar gali sumažinti.

Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys be nuobaudų, vienu balu sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, noras dirbti, turima gyvenamoji vieta, materialinė pagalba vaikams ir motinai, įgyta specialybė bei įvykdytos programos yra svarbiomis aplinkybėmis, tačiau visgi nėra lemiančios sprendimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam. Atsižvelgdamas į iÅ¡likusiÄ smurtinio elgesio rizikÄ , į likusiÄ neatliktÄ didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį, įgÅ«džių stokÄ valdant emocijas, alkoholio problemos sumenkinimÄ , komisijos nuomonę bei kitas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis teigiama linkme keičiasi įkalinimo įstaigoje, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti – A.

T. pavojingumas visuomenei nėra iÅ¡nykęs. MinėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį A. T. apskundė apygardos teismui, praÅ¡ydamas taikyti lygtinį paleidimÄ . Anot nuteistojo jo smurtinio elgesio rizika vertinta netinkamai ir tÄ lėmė nesidomėjimas juo. Ä®kalinimo įstaigos administracijai jis yra paaiÅ¡kinęs, kad daugiau alkoholio jis nevartoja, tačiau į tai neatsižvelgta. Jis siekė palaikyti santykius su dukra ir dar bÅ«damas pusiaukelės namuose prašė socialinės darbuotojos pagalbos tuo klausimu, tačiau to nebuvo padaryta.

Jis pasižada, kad jei bus paleistas lygtinai, stengsis bÅ«ti doru, nesivelti į konfliktines situacijas, nevartoti alkoholio, grįžęs iÅ¡kart įsidarbinti ir laikytis įstatymų. Nuteistojo A. T. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios lygtinio paleidimo sÄ lygos, bent jau Å¡ioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. T. socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos t. 1, b. l. 74-80) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 33 balais. Visgi pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. 23 balų, pakartotinio A. T. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys A. T. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti alkoholio vartojimas, emocijų (pykčio) valdymo sunkumai, menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, tarpasmeninės problemos.

IÅ¡vadoje taip pat pažymima, kad A. T., nepavykus taikiai iÅ¡spręsti konflikto bei susidÅ«rus su provokacijomis, gali pasielgti impulsyviai ir agresyviai. Pats nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo įvykdymo metu agresyvų elgesį naudojo kaip gynybinę reakcijÄ Ä¯ puolimÄ , o ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡ pykčio dėl žmonos neiÅ¡tikimybės. Jo įsitikinimu, dėl nusikaltimo visgi yra kaltas nukentėjusysis, kuris, jo teigimu, save specialiai sužalojo nusikaltimo įrankiu. A. T. spręsdamas problemas sunkiai įveikia neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, pyktį, stresÄ , kas skatina jo destruktyvų elgesį, yra linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme (asmens bylos t. 1, b. l. 76, 79).

Jau aptartos socialinio tyrimo iÅ¡vados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiÅ¡kai suprantami ir pagrįsti. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, kuriÄ nuteistasis ginčija deklaratyviais argumentais, teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, bÅ«damas laisvėje veikti teisėtu bÅ«du. Juolab, kai jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors probacijos metu jis nepadarė naujos nusikalstamos veikos, praėjus tam tikram laikui, jis padarė vienÄ sunkiausių nusikalstamų veikų – pasikėsino atimti gyvybę kitam žmogui.

Taigi, A. T. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Å ių aplinkybių kontekste nuteistajam turi bÅ«ti keliami iÅ¡ties aukÅ¡ti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartÄ paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

Pabrėžtina, jog A. T. dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo vis dar kaltina nukentėjusiuosius, kas rodo, kad jis tik iÅ¡ dalies kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus. Taip pat jis menkina alkoholio įtakÄ jo gyvenimo bÅ«dui, nors abiem atvejais veikos buvo padarytos jam esant neblaiviam. Minėtos aplinkybės bei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikiami duomenys apie A. T. mastymÄ , elgesį ir kriminogeninius veiksnius, apygardos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. T. ne visuomet geba racionaliai vertinti savo veiksmus, jam bÅ«tina iÅ¡mokti valdyti savo emocijas bei stresÄ , nes bÅ«tent minėtos aplinkybės ir lėmė jo neteisėtÄ veikimÄ praeityje.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. T. pozicija kaltinant pataisos įstaigos administracijÄ , socialinio darbo specialistus, tik patvirtina tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas yra per ankstyvas. Atsižvelgus į tai, kad jo neatliktos bausmės dalis virÅ¡ija 4 metus laisvės atėmimo, darytina ir iÅ¡vada, jog jis turi galimybę bei pakankamai laiko realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A.

T. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                     ArÅ«nas Budrys                                                                                                           Jurgita Kolyčienė                                                      Ernestas RimÅ¡elis                         Â