813e646d-84cd-4270-93d2-4ea34aefec69 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-390/2011

Procesinio sprendimo kategorija 28

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Dovilei Greblikienei, atsakovo atstovams Egidijui Purliui ir Renatai Ambrazevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundÄ atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas UAB „Vilniaus energija“ skundu (t. I, b.l. 3–17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. lapkričio 23 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-45 (toliau – ir Protokolinis sprendimas) 1 punkto 3 dalį ir 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. O3-216 „Dėl elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 metais, tiekiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1.1 – 1.3 punktus;

2) įpareigoti KomisijÄ paÅ¡alinti pažeidimÄ , t. y. kompensuoti UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė) nepagrįstai iÅ¡skaičiuotÄ permokos sumÄ , atimtÄ skaičiuojant elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 metais, tiekiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainÄ .

Taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas išlaidas, susijusias su skundo surašymu, padavimu, bylos nagrinėjimu ir atstovavimu.

Nurodė, kad Komisija teisingai ir pagrįstai apskaičiavo „nekoreguotas“ 2010 metų elektros energijos supirkimo kainas, tačiau, netinkamai taikydama Komisijos 2004 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-84 patvirtintų Elektros energijos supirkimo kainos iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų reguliavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės)

7.4 punkto 2 dalį ir pažeisdama Taisyklių 5 ir 7 punktuose nustatytÄ principÄ , kad visiems superkamos elektros energijos gamintojams turi bÅ«ti iÅ¡laikomas vienodas pajamų lygis, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ , Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu patvirtintÄ Nacionalinę energetikos strategijÄ (toliau – ir Nacionalinė energetikos strategija) bei jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas, neteisėtai bei nepagrįstai sumažino Bendrovei apskaičiuotÄ superkamos elektros energijos kainÄ , atlikdama „korekcijÄ dėl permokos“. Pagal Taisykles elektros supirkimo kainos individualiai kiekvienai elektrinei nenustatomos. Visiems gamintojams yra nustatoma viena bazinė kaina pagal alternatyvaus tiekėjo duomenis. Nustačius bazinę kainÄ , kuri yra vienoda visoms elektrinių grupėms, yra įvertinamas elektros galios dydžio kategorijÄ nusakantis koeficientas. Jeigu bÅ«tina, apskaičiuojamas superkamos elektros energijos kainos korekcijos dydis. Komisija 2009 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. O5-291 „Dėl elektros energijos, kuriÄ supirkti bÅ«tina 2010 metais, teikiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ bei 2009 m. lapkričio 23 d. patikslintoje pažymoje Nr. O5-294 (toliau – ir Pažyma) visiÅ¡kai teisingai įvertino įmonės negautų pajamų (dėl ženkliai padidėjusios gamtinių dujų kainos 2008 m.) lygį, t. y. 32,74 mln. Lt, tačiau Å¡iuos duomenis visiÅ¡kai nepagrįstai sulygino su Bendrovės kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendru rezultatu, įvardinamu „Faktinis 2008 m. nuostolis“, kuris parodo ne negautas pajamas dėl kuro kainų skirtumo, o įmonės kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendrÄ rezultatÄ , todėl gauti visiÅ¡kai neteisingi rezultatai. Be to, Komisija, taikydama Taisyklių 7.4 punkto

2 dalį, nenurodė ir nepagrindė, kokios prognozuotos faktinės pajamos neatitiko ataskaitinių duomenų. Nei Komisija, nei pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡ anksto suplanuoti ir prognozuoti, koks 2008 metais bus bendras kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos (o ne kuro kainų skirtumo) nuostolis. Bendrovė, veikdama efektyviai, ėmėsi veiksmų bei priemonių sumažinti savo veiklos sÄ naudas, todėl patyrė tokį veiklos nuostolį, o ne didesnį. Tačiau dėl to, kad Bendrovė veikė efektyviau, Komisija jÄ nubaudė atlikdama „korekcijÄ dėl permokos“.

Jei Bendrovė nebÅ«tų sumažinusi savo veiklos sÄ naudų, Komisija ginčo atveju neturėtų pagrindo atlikti tokiÄ apskaičiuotos superkamos elektros energijos kainos korekcijÄ . Sumažintos Bendrovės sÄ naudos, t. y. sutaupytos galimos iÅ¡laidos, negali bÅ«ti prilyginamos negautoms pajamoms. Net ir sumažinus sÄ naudas, pajamos gali iÅ¡likti tos pačios. Nagrinėjamu atveju Komisija palyginimui naudojo duomenis, nesilaikydama Taisyklių 7.4 punkto 2 dalyje nustatytų reikalavimų, neįvertino paties pareiÅ¡kėjo veiksmų įtakos kvotinės elektros energijos gamybos veiklos rezultatui (nuostolio sumažinimui).

Komisijai nustatant elektros energijos supirkimo kainas, termofikaciniams energijos gamintojams yra garantuojamas tam tikras pajamų lygis (visiems vienodas priklausomai nuo nustatytų gamybos apimčių). Teisės aktai nenumato individualizuotos kainos, įvertinant pelnÄ ar nuostolį, nustatymo. Kadangi Komisija, nukrypdama nuo Taisyklių, ėmėsi vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ mažesnį, nei galėjo bÅ«ti, nuostolį, t. y. vertino sutaupytas iÅ¡laidas ir sumažintas veiklos sÄ naudas, ji savo veiksmais pažeidė Taisyklių 5 ir 7 punktuose įtvirtintus principus, Bendrovės atžvilgiu net tik neužtikrino vienodo pajamų lygio su kitais tos pačios grupės gamintojais, bet ir individualizuodama kainÄ , įvertino Bendrovės sumažintas sÄ naudas, apskaičiuodama „korekcijÄ dėl permokos“.

Komisija visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai ėmė reguliuoti ne pajamų lygį, kaip nustatyta Taisyklėse, o pelno lygį. Pabrėžė, kad Komisija tokių savo veiksmų nepagrįstumÄ pati patvirtino 2009 m. lapkričio 23 d. posėdyje, tačiau vis tiek nepagrįstai pritaikė „korekcijÄ dėl permokos“. Komisijai koreguojant apskaičiuotas elektros energijos supirkimo kainas, vienoje galios dydžio kategorijoje esančioms elektrinėms buvo gautos skirtingos elektros energijos supirkimo kainos.

UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ jokia „korekcija dėl permokos“ pritaikyta nebuvo. Teigė, kad dėl tokių nepagrįstų Komisijos veiksmų neleistinai iÅ¡kraipoma konkurencija elektros energijos rinkoje bei diskriminuojami vieni gamintojai prieÅ¡ kitus. PareiÅ¡kėjui neteisingai pritaikius „korekcijÄ dėl permokos“ ir sumažinus nustatytÄ superkamos elektros energijos kainÄ , o kitam gamintojui to nepritaikius, vienodas pajamų lygis nėra iÅ¡laikomas, o Bendrovė diskriminuojama kito gamintojo atžvilgiu.

Nutarimu apskaičiuojant kainas 2010 metams taikant skirtingus principus, vienam gamintojui dalis Å¡ios kompensacijos nepagrįstai sumažinama, atimant pačios Bendrovės efektyviai sumažintas veiklos sÄ naudas (nepagrįstai prilyginant jas pajamoms). Tokiu bÅ«du 2008 metams nebeiÅ¡laikomas vienodas pajamų lygis tarp skirtingų tos pačios grupės gamintojų. Padarė iÅ¡vadÄ , jog Komisija, taikydama skirtingus superkamos elektros energijos kainos apskaičiavimo principus, Nutarimo 1.1-1.3 punktais pritaikius „korekcijÄ dėl permokos“, pažeidė teisės aktų nuostatas ir nustatė per maÅ¾Ä superkamos elektros energijos kainÄ pareiÅ¡kėjo valdomoms elektrinėms.

Komisijos atlikta „korekcija dėl permokos“ yra neteisėta ir nepagrįsta ir dėl to, kad Komisija nereguliuoja kvotinės elektros energijos gamybos pelno/nuostolio. Tokiais Komisijos neteisėtais veiksmais bei neadekvačiais vertinimais termofikaciniam elektros energijos gamintojui yra nustatomas skirtingas pajamų lygis, nepagrįstai mažinant jį efektyviai dirbančiam pareiÅ¡kėjui ir paliekant tÄ patį pajamų lygį įmonėms, kurios neieÅ¡kojo jokių priemonių tokios veiklos nuostoliui amortizuoti.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Komisija pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo principus. Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad minėti jos veiksmai bus Komisijos palaikomi ir skatinami. Bendrovė, siekdama teisės aktuose nustatytų tikslų, ėmėsi priemonių, kad gamybos veikla bÅ«tų efektyvesnė ir bÅ«tų sumažintos veiklos sÄ naudos (ne pajamų ir pelno didinimas, o galimų iÅ¡laidų sutaupymas). Tačiau Komisija sumažino apskaičiuotÄ superkamos elektros energijos kainÄ dėl pareiÅ¡kėjo efektyviai sumažintų sÄ naudų.

Pažymėjo, kad nuostata, kuria rėmėsi Komisija (Taisyklių 7.4 p. 2 d.) buvo įtvirtinta tik Komisijos 2008 m. spalio 12 d. nutarime. PareiÅ¡kėjas negalėjo tikėtis, kad 2008 metų pabaigoje pasikeitus reglamentavimui, vėliau tokie jo veiksmai už 2008 metus bus įvertinti neigiamai. Akcentavo, kad Komisija, neteisingai atlikdama „korekcijÄ dėl permokos“, pareiÅ¡kėjo sutaupytas galimas iÅ¡laidas ir patirtÄ kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendrÄ mažesnį nuostolį, nepagrįstai prilygino pajamoms ir neteisėtai sumažino superkamos elektros energijos kainÄ , nors Bendrovė jokių papildomų pajamų dėl savo veiksmų, mažinant sÄ naudas, negavo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija sprendimus priima, veikdama pagal teisės aktų jai suteiktÄ diskrecijÄ , tačiau privalo įvertinti visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Priimdama NutarimÄ , Komisija ėmėsi vertinti ne duomenis, reikalaujamus pagal Taisyklių

7.4 punkto 2 dalį, o visiÅ¡kai kitus duomenis, kurie Taisyklėse nėra numatyti, t. y. sumažintas sÄ naudas. Nors teisės aktai nenumato individualizuotos kainos, įvertinant pelnÄ ar nuostolį, nustatymo, tačiau Komisija bÅ«tent tokių veiksmų ir ėmėsi. Todėl Komisijos atlikta kainų „korekcija dėl permokos“ pagal pareiÅ¡kėjo sumažintas sÄ naudas, laikytina neteisėta. Komisija pažeidė jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas. Komisijai nepagrįstai pritaikius „korekcijÄ dėl permokos“ Bendrovės sumažintų veiklos sÄ naudų pagrindu, elektros energijos gamyba termofikaciniu bÅ«du ne skatinama, o stabdoma, todėl užsibrėžtas valstybės tikslas gali bÅ«ti nepasiektas. Be kita ko, Komisijos atlikta „korekcija dėl permokos“ prieÅ¡tarauja Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintiems tikslams, nes jokiais bÅ«dais nėra skatinama bendros Å¡ilumos ir elektros energijos gamyba.

Atsakovas Komisija atsiliepimu į skundÄ (t. I, b.l. 63–72) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad skundžiami Nutarimas ir Protokolinis sprendimas yra teisėti bei pagrįsti. Bazinė elektros energijos kaina apskaičiuojama pagal Taisyklių 7 punkte nustatytus reikalavimus, naudojant alternatyvaus elektros gamintojo techninius ir ekonominius rodiklius. Atsižvelgiant į Å¡alies elektros energijos gamybos sektoriaus ypatumus, bazinei elektros energijos kainai apskaičiuoti naudojami AB Lietuvos elektrinės techniniai ekonominiai gamybos rodikliai, t. y. kaina skaičiuojama pagal kondensaciniu ciklu dirbančios elektrinės sÄ naudas.

Pažymėjo, jog kogeneracinių elektrinių ir tų elektrinių, kurioms bÅ«tina atlikti kainų korekcijÄ , nustatyta elektros supirkimo kaina gali skirtis nuo atitinkamai elektrinių grupei nustatytosios kainos. TokiÄ aplinkybę lemia elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse rėmimo principas, t. y. kad elektros energijos gamintojui turėtų bÅ«ti padengiamos tik minimalios gamybos sÄ naudos. PareiÅ¡kėjui 2010 metais nustatytos elektros energijos supirkimo kainos korekcijÄ Komisija atliko pagal Taisyklių 7.4 punktÄ , įvertindama 2008 metus, už kuriuos buvo suteikta kompensacija, prognozuotų faktinių pajamų neatitikimÄ ataskaitiniams duomenims. 2008 metais dėl ženkliai padidėjusios gamtinių dujų kainos įmonės, gaminant kvotinį elektros energijos kiekį, patyrė nuostolių.

Prognozuoti 2008 metų nuostoliai (Komisijos Pažymoje jie įvardinti kaip negautos pajamos) buvo įtraukti į 2009 metų elektros energijos supirkimo kainÄ . Komisija, siekdama įvertinti faktinių ir prognozuotų kuro kainų bei suteiktos kompensacijos už 2008 metus neatitikimÄ , 2009 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu kreipėsi į įmones, praÅ¡ydama pateikti kvotinės elektros energijos pardavimo 2008 – 2009 metais (laukiamus) rezultatus. Atsakydamas į tokį raÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėjas 2009 m. spalio 26 d. raÅ¡tu pateikė faktinius 2008 metų nuostolius.

Pažymi, jog skirtumas tarp prognozuoto ir faktinio nuostolio buvo įvertintas nustatant 2010 metų elektros energijos supirkimo kainÄ . Nurodė, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos elektros rinkos plėtros planas, taip pat ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, nustatydami viešųjų interesų elektros energetikos sektoriuje reguliavimo principus, nustatė, kad elektros energija gaminama termofikaciniu režimu (pagal Å¡ilumos poreikio apkrovas) yra remiama. Komisija, vadovaudamasi jai suteikta teise nustatant supirkimo kainas pasirinkti tokios elektros energijos rėmimo bÅ«dÄ , patvirtino Taisykles, kuriose nustatė tokį superkamos elektros energijos kainos apskaičiavimo principÄ , kad supirkimo kaina padėtų palaikyti esamų kombinuoto energijos gamybos ciklo įrenginių gyvybingumÄ , kol nusistovės ar efektyviai veiks Elektros energetikos įstatyme numatyti rinkos santykiai bei bus užtikrinamas Lietuvos elektros sistemos tiekimo patikimumas.

Kogeneracinių jėgainių rėmimo tvarka siejama su minimaliomis eksploatacijos sÄ naudomis. Pažymėjo, kad teisės normas oficialiai aiÅ¡kinti gali tik tokias normas iÅ¡leidęs subjektas arba tokia galia turi bÅ«ti deleguota specialiai tam įgaliotam subjektui. Bendrovė nėra kompetentinga aiÅ¡kinti Komisijos priimtų Taisyklių nuostatų, todėl skunde nurodyti teiginiai, kaip turėtų bÅ«ti skaičiuojama superkamos elektros energijos kaina, vertintini kaip klaidinantys teismÄ . Taisyklių 7.4 punkto 1 dalyje įtvirtinta Komisijos teisė, nustatant kitų metų supirkimo kainÄ , įvertinti laukiamos ir faktinės kuro kainų skirtumÄ , o tokio punkto 2 dalimi Komisijai suteikta diskrecijos teisė įvertinti prognozuotų faktinių pajamų neatitikimÄ ataskaitiniams duomenims, t. y. faktiÅ¡kai patirtoms pajamoms.

Skaičiuodama „korekcijÄ dėl permokos“, tokia savo diskrecijos teise Komisija ir pasinaudojo, nes Bendrovei planuotas pajamų lygis neatitiko faktinių pajamų. Pažymoje nurodytas „Planuotas 2008 m. nuostolis“, kaip pareiÅ¡kėjas klaidingai mano, nereiÅ¡kia vien tik negautų pajamų dėl laukiamų ir faktinių kuro kainų skirtumo. „Planuotas 2008 m. nuostolis“ reiÅ¡kia Komisijos prognozuotÄ pareiÅ¡kėjo 2008 metų nuostolį (pelnÄ ) arba kitaip skirtumÄ tarp planuotų ir faktinių pareiÅ¡kėjo pajamų (veiklos rezultatÄ ), kuris galėjo susidaryti dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 metų kuro kainų bei dėl skirtume tarp kitų planuotų bÅ«tinųjų ir faktiÅ¡kai patirtų pareiÅ¡kėjo sÄ naudų.

Todėl Bendrovės argumentas, kad Komisija lygina ne tuos duomenis, kokius įvardina, yra nepagrįstas, nes lyginamų duomenų netikslus (ar klaidingas) įvardijimas (apibrėžimas) nėra esminė klaida ir nedaro paties vertinimo savaime nepagrįstu ir neteisingu, dėl kurio Protokolinis sprendimas ir Nutarimas turėtų bÅ«ti panaikinti. Akcentavo, kad Komisija pareiÅ¡kėjo (ir kitų remtinų elektros energijos gamintojų) pelno nereguliuoja. Vadovaudamasi Taisyklėmis, Komisija nustato bazinę elektros energijos kainÄ , o ne vienodÄ pajamų lygį.

Pajamų lygis yra skirtingas, priklausomai nuo superkamo elektros energijos kiekio ir supirkimo kainos. PareiÅ¡kėjo nurodomas garantuojamas tam tikras ir visiems vienodas pajamų lygis neturi bÅ«ti vienodas vienos grupės įmonėms (gamintojams), o iÅ¡ tikrųjų turėtų atspindėti įmonės minimalias sÄ naudas remiamos elektros energijos kiekiui pagaminti. PareiÅ¡kėjas klaidino teismÄ teigdamas, kad Komisija individualizavo kainÄ , apskaičiuodama „korekcijÄ dėl permokos“, nes atlikta kainos korekcija visiÅ¡kai nereiÅ¡kia pelno lygio reguliavimo.

Pažymėjo, jog, Taisyklėse numačius koregavimo mechanizmÄ , vienodo pajamų lygio principas netaikomas atitinkama dalimi, kaip nurodyta 7.4 punkto paskutinėje pastraipoje. Komisija, atsižvelgdama į įmonių pateiktus duomenis bei vadovaudamasi ekonominio pagrindimo principu, atliko įmonių planuotų pajamų neatitikimo faktinėms pajamoms įvertinimÄ . Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis apie įmonės veiklÄ ir pasinaudodama savo diskrecijos teise nustatyti superkamos elektros energijos kainas, Komisija teisingai ir pagrįstai atliko pareiÅ¡kėjui nustatytos elektros energijos kainos korekcijÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (byla Nr. A7-323/2007), jog kainos nepagrįstumas turi bÅ«ti įrodomas Å¡alies, kuri ginčija tokius paskaičiavimus. Dar daugiau tai turi bÅ«ti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus (pvz. pritaikyta įstatymu neleidžiama skaičiavimo metodika, jei tokia yra), arba tam įgaliotų specialistų iÅ¡vadų pagrindu. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė svarių teisinių įrodymų, remiantis kuriais bÅ«tų galima paneigti Komisijos nustatytų kainų apskaičiavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Nutarimu nustatyta kaina yra pagrįsta ir teisėta. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ , nepagrįstas, nes Komisija, bÅ«dama ekonominis reguliatorius ir veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus bei atsižvelgdama į tikslus, dėl kurių buvo įsteigta, surinko visus elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti, kainų nustatymui bÅ«tinus duomenis, juos visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertino, atsižvelgė į visus svarbius veiksnius ir, vadovaudamasi Å¡iais duomenimis, teisės aktų nustatyta tvarka padarė iÅ¡vadas bei priėmė NutarimÄ .

Taip pat nepagrįstas teiginys, jog Komisija pažeidė jai suteiktas diskrecijos iÅ¡orines ribas. Pabrėžė, jog Komisija, priimdama NutarimÄ , preciziÅ¡kai vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, įgyvendino tikslus, kuriems buvo įsteigta. Tuo tarpu visas pareiÅ¡kėjo skundas pagrįstas ekonominio pobÅ«džio argumentais, pateikiami visai su nagrinėjama byla nesusiję argumentai, fragmentiÅ¡kai, iÅ¡traukiant iÅ¡ konteksto. Bendrovės iÅ¡dėstyti ekonominiai argumentai yra susiję su Komisijos diskrecijos teisės realizavimu ir Komisija Å¡iuos argumentus jau yra įvertinusi, priimdama Protokolinį sprendimÄ bei NutarimÄ .

Nustatyti elektros energijos supirkimo kainÄ yra Komisijos diskrecijos teisė, kuriÄ ji įgyvendina, priimdama sprendimus pagal galiojančius teisės aktus, o ne pagal numatomas įgyvendinti priemones ar numatomus pakeisti teisės aktus. Nutarimas priimtas, įgyvendinant Elektros energetikos įstatymo nuostatas bei vadovaujantis Taisyklėmis. Pabrėžė, jog teisės aktuose numatytų imperatyvių teisės normų vykdymas negali bÅ«ti laikomas gamintojų interesų pažeidimu. Komisija užtikrina vartotojų galimų interesų apsaugÄ , siekia, kad superkamos elektros energijos kainos bÅ«tų teisingos, t. y. apskaičiuotos ir nustatytos taip, kad vartotojams netektų apmokėti už didesnes nei bÅ«tinÄ sias sÄ naudas arba už sÄ naudas, kurias įmonės patiria galimai neefektyviai vykdydamos veiklÄ .

Kadangi remtinam elektros energijos gamintojui turėtų bÅ«ti padengiamos tik bÅ«tinosios sÄ naudos gaminant remtinÄ (kvotinę) energijÄ , pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiai, kad į kainÄ bus įtrauktos ir gamintojo sutaupytos veiklos sÄ naudos, yra visiÅ¡kai nepagristi. BÅ«tinybė nustatyti tinkamas, adekvačias ir teisiÅ¡kai pagrįstas kainas yra neatsiejama tiek nuo Elektros energetikos įstatyme įtvirtinto elektros energetikos teisinio reguliavimo tikslo, tiek ir nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų.

Akcentavo, kad, priimdamas Protokolinį sprendimÄ ir NutarimÄ , nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Komisijos įvertintus duomenis, abstraktÅ«s ir subjektyvÅ«s jo samprotavimai negali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodymų prasme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu (t. I, b.l. 169–172) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Taip pat nepatenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Protokolinio sprendimo 1.1 punkto ir Nutarimo 1.1 –

1.3 punktų, kuriais Bendrovei nustatytos elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainos 2010 metams. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , nevertins ginčijamų Protokolinio sprendimo ir Nutarimo įtakos ekonominėms pasekmėms, nes teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , įstatymu yra priskirta Komisijai.

Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad, tikrindamas Komisijos Protokolinio sprendimo ir Nutarimo ginčijamų punktų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , iÅ¡ esmės apsiribos patikrinimu, ar Komisija, įgyvendindama savo diskrecijÄ , nepadarė aiÅ¡kios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, taip pat įvertins, ar priimant Protokolinį sprendimÄ ir NutarimÄ , buvo laikytasi atitinkamų procedÅ«rinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami minėti aktai.

Nustatė, kad Komisijos Elektros skyrius 2009 m. lapkričio 20 d. parengė pažymÄ Nr. 05-291 „Dėl elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 m., teikiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“, kurioje buvo apskaičiuotos nekoreguotos 2010 metų elektros energijos supirkimo kainos ir atlikta elektros energijos kainos korekcija. VieÅ¡ame Komisijos posėdyje, vykusiame 2009 m. lapkričio 20 d., atsižvelgiant į įmonių atstovų, įskaitant ir UAB „Vilniaus energija“, iÅ¡sakytus praÅ¡ymus, nutarta atidėti klausimo dėl elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 metais, teikiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo svarstymÄ iki 2009 m. lapkričio 23 d.

Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo pateiktÄ papildomÄ informacijÄ , Komisijos Elektros skyrius 2009 m. lapkričio 23 d. parengė PatikslintÄ pažymÄ Nr. O5-294 „Dėl elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 m., teikiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ (toliau – ir Patikslinta pažyma). VieÅ¡ame Komisijos posėdyje, vykusiame 2009 m. lapkričio 23 d., vienbalsiai nutarta pritarti Elektros skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 m., teikiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ su 1.1, 1.7 ir 1.8 punktų pakeitimais.

Pagal Protokolinio sprendimo 1.1 punktÄ UAB „Vilniaus energija“ termofikacinei elektrinei Nr. 3 nustatyta 16,98 ct/kWh elektros energijos supirkimo kaina. Komisija 2009 m. lapkričio 24 d. priėmė skundžiamÄ NutarimÄ , kurio 1.1 – 1.3 punktais pareiÅ¡kėjo elektrinėms nustatė elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainas 2010 metams be pridėtinės vertės mokesčio: termofikacinei elektrinei Nr.

3 – 16,98 ct/kWh, termofikacinei elektrinei Nr. 2 – 16,25 ct/kWh ir Salininkų katilinei elektrinei – 16,13 ct/kWh. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų (pakeistų 2007-02-07 nutarimu Nr. 192) (toliau – ir Komisijos nuostatai) 5 punktu, Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 38 dalimi, 3 straipsnio 5 punktu, 5 straipsnio 3 punktu, 49 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d.

įsakymo Nr. 1-214 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sÄ raÅ¡o nustatymo“ 1.2 punktu ir pažymėjo, jog bÅ«tinos supirkti elektros energijos supirkimo kainas nustato Komisija, vadovaudamasi Taisyklėmis (aktuali Taisyklių redakcija, patvirtinta Komisijos 2009-10-12 nutarimu Nr. O3-156). Rėmėsi Taisyklių nuostatomis (3, 5, 7 p.) ir nurodė, jog iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad bazinė elektros energijos kaina 2010 metams buvo perskaičiuota, atsižvelgiant į gamtinių dujų kainos pasikeitimÄ .

PareiÅ¡kėjui nustatytos 2010 metams elektros energijos supirkimo kainos korekcijÄ Komisija atliko, įvertindama 2008 metus, už kuriuos buvo suteikta kompensacija, prognozuotų faktinių pajamų neatitikimÄ ataskaitiniams duomenims. Kadangi 2008 metais dėl ženkliai padidėjusios gamtinių dujų kainos įmonės, gaminant kvotinį elektros energijos kiekį, patyrė nuostolių, prognozuoti 2008 metų nuostoliai buvo įtraukti į 2009 metų elektros energijos supirkimo kainÄ , o skirtumas tarp prognozuoto ir faktinio nuostolio buvo įvertintas nustatant 2010 metų elektros energijos supirkimo kainÄ .

Konstatavo, kad Komisija, priimdama skundžiamus Protokolinį sprendimÄ ir NutarimÄ , nepažeidė aukÅ¡tesnės galios teisės aktų, nepadarė jokios aiÅ¡kios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, neperžengė diskrecijos ribų, laikėsi procedÅ«rinių taisyklių. Komisija teisėtai ir pagrįstai pritaikė rodiklius, įvertindama prognozuotų pajamų neatitikimÄ ataskaitiniams duomenims, t. y. faktinėms pajamoms, bei nustatė pagrįstÄ bei teisėtÄ elektros energijos supirkimo kainÄ .

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A4-1212/2006), ABTÄ® 57 straipsnį,

86 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių prejudicinę reikÅ¡mę turinčių įrodymų, paneigiančių Komisijos įvertintus duomenis ir patvirtinančių skundžiamų Protokolinio sprendimo bei Nutarimo punktų neteisėtumÄ . Padarė iÅ¡vadÄ , kad Komisija, priimdama Protokolinį sprendimÄ ir NutarimÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo kompetencijos, jos veiksmai neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Protokolinio sprendimo 1.1 punktas ir Nutarimo

1.1 – 1.3 punktai yra teisėti bei pagrįsti, jų naikinti ir įpareigoti KomisijÄ paÅ¡alinti pažeidimÄ , t. y. kompensuoti UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai iÅ¡skaičiuotÄ permokos sumÄ , atimtÄ skaičiuojant elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 metais, tiekiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainÄ , vadovaujantis ABTÄ® 89 straipsnio nuostatomis, nurodytais ir kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nurodė, jog, atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ nurodytais motyvais, nepasisako dėl kitų pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų, nes jie pripažintini ekonominio pobÅ«džio. Be to, pagal ABTÄ® 44 straipsnį atitinkamai netenkintinas ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

III.

PareiÅ¡kėjas pateikė apeliacinį skundÄ (t. I, b.l. 176–193), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti skundÄ bei panaikinti Protokolinio sprendimo 1 punkto 3 dalį ir Nutarimo 1.1 – 1.3 punktus, taip pat įpareigoti KomisijÄ paÅ¡alinti pažeidimÄ â€“ kompensuoti Bendrovei nepagrįstai iÅ¡skaičiuotÄ permokos sumÄ , atimtÄ skaičiuojant elektros energijos, kuria bÅ«tina supirkti 2010 metais, tiekiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainÄ . Taip pat praÅ¡o iÅ¡ Komisijos pareiÅ¡kėjo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės nepasisakė nei dėl vieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų ir paaiÅ¡kinimų. Teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentų nevertino, nepasisakė dėl iÅ¡keltų Taisyklių taikymo klausimų, turinčių lemiamos reikÅ¡mės nustatytai superkamos elektros energijos kainai. Sprendimas nemotyvuotas, pateikta argumentacija neiÅ¡sami ir nenuosekli. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. N5-1055/2007, N5-1051/2007), teigia, jog teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno argumento ir įrodymo, kurie gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Be to, teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai pritaikė ir aiÅ¡kino Taisyklių 7.4 punkto

2 dalies, 5 ir 7 punktų nuostatas, taip pat neįvertino ginčijamų aktų prieštaravimo bendram administracinės diskrecijos išorinių ribų laikymosi principui.

2. Nors teismas teigė, kad nevertina ginčijamų aktų įtakos ekonominėms pasekmėms, nes pagal ABTĮ teismas nevertina ginčijamo administracinio akto ar veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, tačiau jis iš esmės nevertino nei vieno pareiškėjo pateikto išimtinai teisinio pobūdžio argumento. Teismas ginčijamame sprendime apskritai nenurodė, kuriuos pareiškėjo argumentus vertina kaip išimtinai ekonominio pobūdžio.

3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir neanalizavo pareiÅ¡kėjo argumentų, jog Komisija netinkamai taikė Taisyklių 7.4 punkto 2 dalį, nes lygino ne tuos duomenis, kurie nurodyti Pažymoje, be to, tarpusavyje lyginti visai kiti duomenys, nei numatyta minėtame Taisyklių punkte. Pabrėžia, jog iÅ¡ Komisijos 2008 m. spalio 16 d. pažymos Nr. O5-260 matyti, kad sumos, kurias Komisija įvardina kaip „planuotas 2008 m. nuostolis“, yra nuostolis dėl gamtinių dujų kainos padidėjimo, t. y. dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 metų kuro kainų ir jokiais atvejais ne dėl skirtumo tarp kitų planuotų bÅ«tinų ir faktiÅ¡kai patirtų pareiÅ¡kėjo sÄ naudų. Be to, vertinti skirtumo tarp kitų planuotų bÅ«tinų ir faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo patirtų sÄ naudų Komisija net negalėtų, nes tokios teisės nesuteikia Taisyklės. Nurodo, jog nei Komisija, nei Bendrovė net ir negalėjo iÅ¡ anksto suplanuoti ir prognozuoti, koks 2008 metais bus bendras kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos nuostolis, kuris ir nėra susijęs su kuro kainų skirtumu. Komisija taip pat tarpusavyje lygino kitus duomenis, nei numatyta Taisyklių 7.4 punkto 2 dalyje, nes dėl kompensacijos už prieÅ¡ tai buvusių skaičiuojamųjų metų kuro kainos ir laukiamos tų metų vidutinės kuro kainos skirtumÄ visiÅ¡kai nepagrįstai lygino su pareiÅ¡kėjo kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendru rezultatu. Be to, Komisija palyginimui ėmė ne pajamas, o nuostolį, nors Taisyklės to nenumato. Tuo tarpu sumažintos Bendrovės sÄ naudos negali bÅ«ti prilyginamos negautoms pajamoms.

4. Nesutinka su Komisijos teiginiu, kad elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse rėmimo principas yra tas, kad elektros energijos gamintojui turėtų bÅ«ti padengiamos tik minimalios gamybos sÄ naudos. Pažymi, jog Taisyklės nenumato, kad rėmimo tikslas yra individualizuoti kainÄ ir padengti tik minimalias sÄ naudas. Be to, iÅ¡ Taisyklių 7 punkto nuostatų matyti, kad užtikrinamos ne minimalios gamybos sÄ naudos, o sÄ naudų lygis pagal alternatyvųjį tiekėjÄ .

5. Teigia, jog Komisija pažeidė Taisyklių 5 ir 7 punktuose nustatytÄ principÄ , kad kaina neindividualizuojama (t. y. nevertinamas pelnas ar nuostolis), o visiems superkamos elektros energijos gamintojams turi bÅ«ti iÅ¡laikomas vienodas pajamų lygis, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino tokių argumentų. Pažymi, jog, Komisijai nustatant elektros energijos supirkimo kainas, termofikaciniams energijos gamintojams garantuojamas tam tikras pajamų lygis (visiems vienodas, priklausomai nuo nustatytų gamybos apimčių), tačiau teisės aktai nenumato individualizuotos kainos, įvertinant pelnÄ ar nuostolį, nustatymo. Nagrinėjamu atveju Komisija nepagrįstai ir neteisėtai ėmė reguliuoti ne pajamų lygį, kaip numato Taisyklės, o pelno lygį, kas atitinkamai prieÅ¡tarauja Taisyklių reikalavimams. Teigia, jog tokiu bÅ«du 2008 metams nebeiÅ¡laikomas vienodas pajamų lygis tarp skirtingų tos pačios grupės gamintojų.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino, kad Komisija, priimdama ginčijamus aktus, pažeidė jai suteiktÄ diskrecijÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog Komisija neperžengė diskrecijos ribų, apskritai net neanalizavo, kokios Komisijos diskrecijos ribos numatytos ginčijamų aktų atžvilgiu. Pabrėžia, jog atitinkami įgalinimai Komisijai suteikti, siekiant nustatyti superkamos kvotinės elektros energijos kainas, remiantis Taisyklių nuostatomis. Tačiau Komisija, priimdama sprendimÄ atlikti „korekcijÄ dėl permokos“ pagal Bendrovės sumažintas sÄ naudas, pažeidė jai suteiktos diskrecijos ribas. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A7-2203/2006) ir teigia, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tina teisinė ekonominių rodiklių interpretacijos kontrolė, t. y. bÅ«tina Komisijos diskrecijos teisės ribose atlikti teisminę sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolę, patikrinant, ar Komisija, nustatydama elektros energijos supirkimo kainas 2010 metams, laikėsi atitinkamos tvarkos, ar Komisija rėmėsi faktais, kuriais turėjo remtis ir/ar nesirėmė tais, kuriais neturėjo remtis, ar Komisija rėmėsi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais kriterijais ir nesirėmė tais, kurie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, ar Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nes teismas visiÅ¡kai nevertino ir nemotyvavo skunde iÅ¡dėstytų argumentų dėl Protokolinio sprendimo ir Nutarimo nepagrįstumo bei argumentų dėl tokių aktų prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Nacionalinei energetikos strategijai. Pažymi, jog Bendrovė, siekdama teisės aktais nustatytų tikslų, ėmėsi priemonių, kad gamybos veikla bÅ«tų efektyvesnė ir bÅ«tų sumažintos veiklos sÄ naudos, todėl pagrįstai tikėjosi, kad tokie jos veiksmai bus Komisijos palaikomi ir skatinami, o Bendrovė už veiklos efektyvinimÄ nebus baudžiama. Be to, nuostata, kuria remiasi Komisija (Taisyklių 7.4 p. 2 d.), buvo įtvirtinta tik Komisijos 2008 m. spalio 12 d. nutarimu, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo tikėtis, kad jo veiksmai, efektyvinant veiklÄ , bus įvertinti neigiamai. Taip pat, prieÅ¡ingai nei numato Nacionalinė energetikos strategija (13 str. 10 d.), Komisijai nepagrįstai pritaikius „korekcijÄ dėl permokos“, elektros energijos gamyba termofikaciniu bÅ«du yra ne skatinama, o stabdoma. Taip pat pažeistos ir kitos minėtos strategijos nuostatos.

Atsakovas Komisija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. II, b.l. 1–13) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundÄ pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nevertintina ginčijamų aktų įtaka ekonominėms pasekmėms, kadangi teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu pavestas Komisijai, bei nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus tyrimÄ ir vertinimÄ , įstatymu priskirta Komisijai. Taip pat sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo apibrėžtoms jo atliekamo vertinimo ribomis. Atsižvelgdamas į Energetikos įstatymo 17 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (bylos Nr. A7-2203/2006, A502-72/2009, A1-362/2004), pabrėžia, jog Komisija yra nepriklausoma institucija, atliekanti valstybės jai pavestas funkcijas, todėl ji turi teisę naudotis jai suteikta diskrecijos teise savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdama į siektinus tikslus ir uždavinius. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginys, kad Komisija pažeidė jai suteiktos diskrecijos ribas, nepagrįstas jokiais įrodymais.

2. Nesutinka su teiginiu, kad netinkamai taikė Taisyklių 7.4 punkto 2 dalį, nes Bendrovei 2010 metams nustatytos elektros energijos supirkimo kainos korekcijÄ Komisija atliko pagal Taisyklių 7.4 punktÄ , įvertindama 2008 metų, už kuriuos buvo suteikta kompensacija, prognozuotų faktinių pajamų neatitikimÄ ataskaitiniams duomenims. Nurodo, kad prognozuoti 2008 metų nuostoliai (Komisijos 2008-10-16 pažymoje Nr. O5-260 įvardinti kaip negautos pajamos) įtraukti į 2009 metų elektros energijos supirkimo kainÄ . Tuo tarpu skirtumas tarp prognozuoti ir faktinio nuostolio (jeigu faktinis nuostolis didesnis už prognozuotÄ , skaičiavimuose įvertinamos Komisijos 2008-10-16 pažymoje Nr. O5-260 nurodytos negautos pajamos) įvertinamas, nustatant 2010 metų elektros energijos supirkimo kainÄ . Pažymi, jog, koreguojant apskaičiuotas elektros energijos supirkimo kainas, vienoje galios dydžio kategorijoje esančioms elektrinėms gaunasi skirtingos elektros energijos supirkimo kainos. Pakartotinai pabrėžia, kad kogeneracinių jėgainių rėmimo tvarka siejama su minimaliomis eksploatacijos sÄ naudomis.

3. Pažymi, jog Pažymos 6 lentelėje nurodytas „planuotas 2008 m. nuostolis“ nereiÅ¡kia vien tik negautų pajamų dėl laukiamų ir faktinių kuro kainų skirtumo, o reiÅ¡kia Komisijos prognozuotÄ Bendrovės 2008 metų nuostolį (pelnÄ ) arba skirtumÄ tarp planuotų ir faktinių pareiÅ¡kėjo pajamų (veiklos rezultatÄ ), kuris galėjo susidaryti dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 metų kuro kainų bei dėl skirtumo tarp kitų planuotų bÅ«tinųjų ir faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo patirtų sÄ naudų.

4. Nesutinka su teiginiais, kad pažeidė Taisyklių 5 ir 7 punktuose įtvirtintÄ principÄ , jog visiems superkamos elektros energijos gamintojams turi bÅ«ti iÅ¡laikomas vienodas pajamų lygis. Pabrėžia, jog Bendrovės pelno nereguliuoja. Taip pat Komisija, vadovaudamasi Taisyklėmis, nustato bazinę elektros energijos kainÄ , o ne vienodÄ pajamų lygį. Pajamų lygis yra skirtingas, priklausomai nuo superkamo elektros energijos kiekio ir supirkimo kainos. Tuo tarpu apelianto nurodomas garantuojamas tam tikras ir visiems vienodas pajamų lygis iÅ¡ tikrųjų neturi bÅ«ti vienodas vienos grupės įmonėms (gamintojams), o turėtų atspindėti minimalias įmonės sÄ naudas remiamos elektros energijos kiekiui pagaminti. Teigia, jog supirkimo kaina, paskaičiuota pagal formules, kurių vieni dėmenys yra bendri tai pačiai elektros galios dydžio kategorijai priskirtiems gamintojams, o kiti – individualiai vertintini, negali ir neturi bÅ«ti vienoda visiems tos pačios elektros galios dydžio kategorijos gamintojams.

5. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kaip Nutarimas prieÅ¡tarauja teisėtų lÅ«kesčių principui. PareiÅ¡kėjas nepateikė svarių teisinių įrodymų, remiantis kuriais bÅ«tų galima paneigti Komisijos nustatytų kainų apskaičiavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

6. Atsižvelgia į Energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad Nacionalinę energetikos strategijÄ sudaro planai, siektini tikslai ir keliamos užduotys. Nesutinka, kad pažeidė tokios akto nuostatas.

7. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. P525-189/2009, P756-151/2009), nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, Be to, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai vertino bylos medžiagÄ , nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimÄ , pateikė jų aiÅ¡kinimÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Protokolinio sprendimo 3 punkto 1 dalies, kuria pritarta Elektros skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 metais, teikiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ su punktų pakeitimais, inter alia, numatant, jog uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ termofikacinei elektrinei Nr. 3 nustatoma kaina – 16,98 ct/kWh. Taip pat pareiÅ¡kėjas ginčija Nutarimo 1.1 – 1.3 punktus, kuriais nustatytos elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainas 2010 metams be pridėtinės vertės mokesčio: UAB „Vilniaus energija“ termofikacinei elektrinei Nr. 3 – 16,98 ct/kWh, termofikacinei elektrinei Nr. 2 – 16,25 ct/kWh, Salininkų katilinės elektrinei – 16,13 ct/kWh. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovÄ atlikti atitinkamus veiksmus – kompensuoti UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai iÅ¡skaičiuotÄ permokos sumÄ , atimtÄ skaičiuojant elektros energijos, kuriÄ bÅ«tina supirkti 2010 metais, tiekiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, kainÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nevertins ginčijamų aktų įtakos ekonominėms pasekmėms, nes teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , įstatymu yra priskirta Komisijai, atlikęs bylos faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės aktų nuostatų vertinimÄ , pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A502-72/2009), kad, vadovaujantis ABTÄ® 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi teismas negali visiÅ¡kai pakeisti Komisijos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl Å¡ių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iÅ¡ esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskrecijÄ , Komisija nepadarė aiÅ¡kios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamÄ Komisijos sprendimÄ buvo laikytasi atitinkamų procedÅ«rinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.

Todėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai nurodė, kad teismų atliekamo tyrimo ribos, kai kilęs ginčas susijęs su Komisijai įstatymu priskirtų funkcijų vykdymu, atliekant atitinkamÄ ekonominį tyrimÄ ir vertinimÄ , yra susijusios su tyrimu, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tačiau pabrėžtina, jog nors teismo atliekamas tyrimas, kaip jau nurodyta, yra atitinkamai ribotas, visais atvejais turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, ar praÅ¡omas atlikti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) nagrinėjimas yra susijęs bÅ«tent su jų vertinimu politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu.

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamų aktų, jais pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nustatytos elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainos 2010 metams. Sutiktina, jog paties matematinio tokių kainų apskaičiavimo vertinimas vienareikÅ¡miÅ¡kai neturėtų bÅ«ti atliekamas teismo, jis yra priskirtas Komisijos kompetencijai. Tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas minėtus Komisijos priimtus aktus ginčijo ir remdamasis argumentais dėl netinkamo Taisyklių taikymo, teigdamas, jog buvo pažeisti Taisyklėse įtvirtinti kainos skaičiavimo principai. PareiÅ¡kėjas pateikė eilę argumentų, dėl kurių, jo manymu, jo atžvilgiu Taisyklės neturėjo bÅ«ti taikomos. Be to, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ motyvavo ir netinkamu permokos sumos apskaičiavimu, teigdamas, kad buvo netinkamai pritaikyti Taisyklėse įtvirtinti principai ir permokos skaičiavimo formulė, netinkamai apskaičiuota permoka (ne matematinio skaičiavimo, o formulės turinio požiÅ«riu). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjo argumentai negalėjo bÅ«ti teismo nevertinti, motyvuojant, kad nagrinėdamas juos teismas pasisakytų dėl ekonominio ginčijamų aktų tikslingumo. Pateikti argumentai yra teisinio pobÅ«džio, susiję su Taisyklėse įtvirtintų normų taikymu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo dėl jų pasisakyti, tačiau to nepadarė.

Kolegijos vertinimu teismas privalėjo pasisakyti dėl teisinių Taisyklėse nustatytos permokos sumos apskaičiavimo aspektų. PareiÅ¡kėjui ginčijant Taisyklių 7.4 punkte numatytos permokos apskaičiavimÄ ir teismui atitinkamai pasisakant dėl su tuo susijusių teisinių aspektų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Taisyklėse numatytÄ kainos ir permokos skaičiavimo tvarkÄ , aiÅ¡kinamas kainos ir permokos skaičiavimo formulės turinys, o tokio formulių turinio atskleidimui, teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tinos ir specialios ekonominio pobÅ«džio žinios.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 2010 m. vasario 17 d. praÅ¡ymu (t. I, b.l. 148–149) prašė iÅ¡kviesti į teismo posėdį specialistÄ , kuris galėtų padėti tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Komisija vartoja teisingas finansines sÄ vokas. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepakankamai pagrįstai Å¡io pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino. Teismui, sprendžiant ginÄÄ , yra aktualu, tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti Taisyklių nuostatų turinį ir jų pritaikymÄ , priimant ginčijamus aktus. Å iems klausimam įvertinti bÅ«tinos specialios žinios, kurių teismas gali ir neturėti, todėl specialisto ar teismo eksperto įtraukimas į bylÄ bÅ«tų racionalus sprendimas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo ne pilnai ir visapusiÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylos iÅ¡sprendimui aktualių aplinkybių, tinkamai neįvertino kilusio ginčo iÅ¡ esmės, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas. Pilnam ir visapusiÅ¡kam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikalinga rinkti daug naujų įrodymų, todėl byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (ABTÄ® 81 straipsnis, 86 straipsnis, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Antanas Ablingis

Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Â