81357eaf-31e1-46a1-bdec-e80344eea868 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1062-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00387-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens, VieÅ¡oji saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretysis suinteresuotas asmuo VieÅ¡oji saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, TelÅ¡ių AVPK), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. liepos 01 d. d. jis ne kartÄ buvo konvojuojamas į Klaipėdos AVPK iÅ¡ LukiÅ¡kių TIK, ir dažnai užsukant į TelÅ¡ių AVPK Mažeikių PK areÅ¡tinę, nebuvo vedamas į tualetÄ , į jo praÅ¡ymus nuvesti gaudavo neigiamus atsakymus, jog neleidžia areÅ¡tinės virÅ¡ininkas, ar kad tualetas yra neveikiantis. Nuo 2015 m. jau buvo pradėta leisti į Mažeikių areÅ¡tinę, į tualetÄ , bet ten durų neuždarydavo, tad visi matydavo, kaip jis atlieka gamtinius reikalus, nebuvo tualetinio popieriaus, rankÅ¡luosčio, spintelės higienos priemonėms susidėti.

Dėl to jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , atsirado nuolatinė depresija, tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . Jos atlyginimui praÅ¡o priteisti 1 000 Eur.Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas planiniu konvojumi, o TelÅ¡ių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje visada konvojaus atveju yra paruoÅ¡ta viena kamera tam, kad asmenys galėtų nueiti į tualetÄ , nes atskiros patalpos tualeto konvojuojamiems asmenims įrengta nėra.

Tokius asmenis į tualetÄ lydi ir juos prižiÅ«ri konvojaus pareigÅ«nai, už juos areÅ¡tinės darbuotojai neatsako. Policijos areÅ¡tinėje asmenys yra pagal bÅ«tinumÄ aprÅ«pinami higienos priemonėmis, tačiau asmenys, kurie konvojaus metu lydimi į areÅ¡tinę pasinaudoti tualetu, nelaikytini asmenimis, uždarytais į areÅ¡tinę, tad pareigos aprÅ«pinti juos higienos priemonėmis atsakovas neturi. PraÅ¡oma skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog pažeidimų, konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ 2011 – 2016 metais, dėl jo galimybės pasinaudoti tualetu, nustatyta nebuvo, tai yra pripažinęs teismas įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5099-811/2016.

PraÅ¡oma skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas J. S. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo konvojuojamas sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, neleidžiant jam tinkamai pasinaudoti Mažeikių PK areÅ¡tinės tualetu.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Konvojavimo organizavimo tvarkÄ , konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal Å¡ių taisyklių 134 punktÄ konvojuojamieji į tualetÄ vedami jų pačių praÅ¡ymu, nurodyta konvojavimo į tualetÄ tvarka, tualetas prieÅ¡ nuvedant į jį konvojuojamÄ jį turi bÅ«ti apžiÅ«rėtas, paskelbiama iÅ¡vedimo iÅ¡ jo tvarka. Tokiu bÅ«du, planinį konvojų vykdo VieÅ¡osios saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nai, bÅ«tent jie užtikrina konvojuojamųjų apsaugÄ ir jų teises, tame tarpe naudojimÄ si tualetu konvojaus metu, taip pat ir Å¡io naudojimosi tvarkÄ , Mažeikių PK darbuotojai negali įtakoti jų sprendimų.

Duomenų, jog nurodytu laikotarpiu Mažeikių PK areÅ¡tinė bÅ«tų remontuojama, ar kad bÅ«tų atsisakyta įleisti į tualetus konvojuojamuosius asmenis, nėra. Pažymėtina, jog duomenų, jog konvojaus pareigÅ«nai negalėjo užtikrinti nuteistųjų teisių dėl kitų asmenų veikos, byloje nepateikta. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-5099-811/2016 sprendė dėl VieÅ¡osios saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų veiksmų, konvojuojant suimtÄ jį J.

S. aptariamu laikotarpiu, tačiau nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų dėl naudojimosi tualetu, sprendimas yra įsiteisėjęs. Lietuvos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų „Teritorinių policijos areštinių veiklos taisyklių“ 83 punktas numato, jog policijos areštinėje uždaryti asmenys, esant būtinumui, turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis, - muilu, tualetiniu popieriumi. Pareiškėjas J. S. nurodytu laikotarpiu nebuvo uždarytas Mažeikių PK areštinėje, tad aprūpinti jį higienos priemonėmis atsakovas pareigos neturėjo.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog TelÅ¡ių apskrities AVPK Mažeikių PK areÅ¡tinės pareigÅ«nai nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų (neteisėtų) veiksmų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų iÅ¡ atsakovo pusės nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nebuvo uždarytas į Mažeikių PK areÅ¡tinę, tad pareigos aprÅ«pinti jį higienos priemonėmis atsakovas neturėjo, jo teisių užtikrinimÄ , nuvedant jį į Mažeikių PK areÅ¡tinės tualetÄ , įgyvendino tretysis suinteresuotas asmuo, pats nuvedimo, jo tvarkos organizavimas, pasinaudojimo tualetu užtikrinimas taip pat buvo vykdomas trečiojo suinteresuoto asmens.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities AVPK, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

Likusieji pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Å iaulių apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                       Arvydas Martinavičius