A-556-1750-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1750/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00311-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. S.,

pareiškėjo atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl įrašo pripažinimo nepagrįstu, protokolinio sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo suderinti detalųjį planą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (T 1, b. l. 6-9) prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas) vyr. inspektoriaus A. P. 2011 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. TP 24-11 įrašą „Nederinti“ nepagrįstu; 2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Nuolatinė statybų komisija) 2011 m. birželio 22 d. protokolinį sprendimą Nr. TP 24-11 nederinti parengto detaliojo plano; 3) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. kovo 20 d. viešai skelbtame aukcione jis įsigijo dujų sandėlį bei 0,0772 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime (žemės paskirtis – kita, naudojimo būdas: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; naudojimo pobūdis: sandėliavimo statinių statybos; spec. naudojimo sąlygos: suskystintų dujų balionų sandėlio zona 0,0353 ha). Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą šis sklypas patenka į rekreacinės statybos zoną, todėl jis parengė detaliojo planavimo dokumentus, pakeičiant sklypo naudojo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į rekreacinės teritorijos naudojimo pobūdį – ilgalaikių poilsio pastatų statybą.

Pagal planavimo sąlygų sąvadą parengęs detaliojo plano projektą, jį pateikė Nuolatinei statybų komisijai derinti, tačiau 2009 m. rugsėjo 30 d. komisija priėmė sprendimą plano nederinti. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštu, kuriame nurodoma plano nederinti, nes nenustatyta vandens apsaugos zona. Pabrėžė, jog gaunant detaliojo plano rengimo sąlygas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (9.14.3)-LV4-6750 nurodė, kad planavimo sąlygų šiam detaliam planui nereikia, nes nėra kriterijų sąlygų parengimui.

Laikydamasis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, apskundė savivaldybės veiksmus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris 2010 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (16.17)-2D-130 nurodė, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neteisėtai, jau parengto detaliojo plano derinimo stadijoje, išreiškė neigiamą poziciją, nors prieš tai jokių konkrečių sąlygų planuojamai teritorijai nebuvo nustatęs. Teigė, jog 2010 m. gruodžio 1 d. pakartotinai buvo nagrinėjamas jo prašymas derinti detalųjį planą ir Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija be jokių motyvų prašymą atmetė.

Minėtos komisijos sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, nes nesilaikyta išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Vadovaudamasis teismo nutartimi, pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją, kuri 2011 m. birželio 22 d. kompleksinio derinimo protokoliniu sprendimu Nr. TP 24-11 atsisakė derinti jo žemės sklypo detalųjį planą. Laikydamas išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, minėtą sprendimą apskundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris 2011 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2D-10049-(16.2) konstatavo, jog ginčijamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra nepagrįstas, tačiau minėta institucija neturi teisės sau nepavaldžios institucijos įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. suderinti detalųjį planą.

Pareiškėjo manymu, Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2011 m. birželio 22 d. protokolinis sprendimas Nr. TP 24-11 nederinti jo žemės sklypo plano dėl to, kad nederina vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, dokumentų derinimo procedūra atliekama kompleksiškai, suderinama, jei visos institucijos pritaria. Teigė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno įrašo Nuolatinės statybos komisijos protokole apie tai, kad žemės sklypas ribojasi su Agluonėnų tvenkiniu, todėl jam turi būti nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei šių saugomų teritorijų naudojimo sąlygos, pagrįstumas paneigtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d., 2011 m. kovo 3 d. sprendimais ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštu, kuris nukreipia į anksčiau priimtus sprendimus.

Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 punkte numatyta, kad vandens apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius (išskyrus tam tikros išimtis), tverti tvoras. Nurodė, kad jo parengto detaliojo plano projekte nustatytoje 5 metrų pakrantės apsaugos juostoje nuo pakrantės šlaito nenumatoma statinių statyba. Pabrėžė, jog planuojama statomų statinių teritorija ir joje nurodytų statomų statinių zona yra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, o tai patvirtina, jog detalusis planas nepažeidžia įstatymų reikalavimų.

Teigė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybų komisija nesilaikė teritorijų planavimo derinimo procedūros tvarkos ir sąlygų nuostatų, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą nederinti parengto žemės sklypo detaliojo plano.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 73-74) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2011 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos posėdyje buvo vykdoma detaliojo plano, kurio planavimo organizatorius K. S., derinimo komisijoje procedūra. Komisijos posėdžio metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas nepritarė detaliojo plano derinimui ir nepritarimo priežastis nurodė derinimo procedūros protokolo Nr. TP 24-11 priede. Pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Akcentavo, jog teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Kadangi vienas iš komisijos narių – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, nepritarė detaliojo plano derinimui, todėl Nuolatinė statybos komisija, esant vieno nario nepritarimui, pagrįstai priėmė sprendimą nederinti detaliojo plano.

Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 77-80) prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog departamentas 2008 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (9.14.3)-LV4-6750 informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, kad pareiškėjo 0,0772 ha ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, planavimo sąlygų departamentas neteikia, nes nėra kriterijų sąlygų parengimui. Akcentavo, jog Nekilnojamojo turto registro pažymėjime prie specialiųjų naudojimo sąlygų nebuvo nurodyta jokių apribojimų, susijusių su saugomomis teritorijomis, todėl departamentas, vadovaudamasis LR aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo 2.3 punktu, rašte nurodė, kad planavimo sąlygų detaliajam planui rengti neteiks. Teigė, kad nepaisant to, ar institucija, turinti išduoti sąlygas, jas išdavė ar ne, ji turi dalyvauti derinant teritorijų planavimo dokumentą savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, nes tokia nuostata numatyta LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 25 punkte. Būtent šiuo pagrindu komisijoje dalyvavo vyr. inspektorius A. P., kuris išreiškė poziciją nederinti parengto detaliojo žemės sklypo plano, nes nebuvo nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei saugomų teritorijų naudojimo sąlygos, detaliojo plano brėžiniuose nepažymėtos vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos ribos. Pažymėjo, kad pareiškėjo valdomas žemės sklypas ribojasi su paviršiniu vandens telkiniu (Agluonėnų tvenkiniu), kuris nepriskiriamas prie tų vandens telkinių, kuriems paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos. Akcentavo, jog būtent šiuo pagrindu žemės sklypo detalusis planas ir nederintas, nes detaliojo plano sprendiniuose numatyta užstatyti teritoriją prie paviršinio vandens telkinio. Detalusis planas nederintas tol, kol bus parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos, esančios prie paviršinio vandens telkinio, naudojimo sąlygas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 121-130) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektoriaus A. P. 2011 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. TP 24-11 įrašą „Nederinti“ nepagrįstu. Teismas panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2011 m. birželio 22 d. protokolinį sprendimą Nr. TP 24-11 nederinti parengto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ir įpareigojo Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją per 15 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano derinimo. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2011 m. birželio 22 d. protokolo Nr. TP 24-11, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjo K. S. parengtą žemės sklypo detalųjį planą, numatantį naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Atsisakymas patvirtinti detalųjį planą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstamas individualiu administraciniu aktu (2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-781/2011), todėl atitinkamą sprendimą, esantį nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, teisėjų kolegija tikrino teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.

Kompleksinio derinimo protokole nurodyta, jog nederinimo priežastys nurodytos protokolo priede – nepažymėtos vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos ribos detaliojo plano brėžiniuose bei šių saugomų teritorijų naudojimo sąlygos, todėl byloje būtina patikrinti, ar nurodytos detaliojo plano nederinimo priežastys yra pagrįstos. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262 patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas.

Teismas nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjui pagal 2008 m. liepos 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0772 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad jis viešai paskelbto aukciono būdu įsigijo minėtą žemės sklypą ir jame esantį dujų sandėlį. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje ir Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos specialios naudojimo sąlygos: suskystintų dujų balionų sandėlių zona – 0,0353 ha. 2008 m. spalio 14 d. pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoti detaliojo plano rengimą, siekdamas, kad detalusis planas būtų parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas <...>. 2008 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2008.690 (Detaliojo plano medžiagos psl. 48-49). Planavimo sąlygose nurodyta, jog planuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema <...>. Kaip priedai nurodytos iš kitų institucijų gautos projektavimo sąlygos:

1) Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos rajono filialo 2008 m. spalio 22 d. sąlygos, 2) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. lapkričio 6 d. sąlygos;

3) AB „VST“ 2008 m. spalio 27 d. sąlygos;

4) UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2008 m. lapkričio 6 d. sąlygos;

5) AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo 2008 m. spalio 24 d. sąlygos. Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (9.14.3)-LV4-6750 nurodyta, jog planavimo sąlygų šiam detaliam planui rengti neteikia, nes vadovaujantis LR aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. D1-294 2.3 punktu nėra kriterijų sąlygų parengimui. 2009 m. sausio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė suderino pareiškėjo parengtą planavimo užduotį, kurioje numatytas planavimo tikslas: nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

Iš detaliojo plano medžiagos matyti, jog teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijoje pareiškėjas atliko viešo svarstymo procedūras, tačiau derinimo su institucijomis stadijoje atsisakyta derinti parengtą detalųjį planą, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija atsisakė derinti pareiškėjo parengtą žemės sklypo detalųjį planą. Rašytine bylos medžiaga bei pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas 4 kartus kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją su prašymu suderinti parengtą žemės sklypo detalųjį planą.

Pagal bylos medžiagą, K. S. žemės sklypo detalusis planas ketvirtą kartą buvo svarstytas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje 2011 m. birželio 22 d. ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. P. nepritarė derinimui. Iš protokolo priedo matyti, jog nederinimo priežastys buvo šios – žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su Agluonėnų tvenkiniu, todėl šiam sklypui turi būti nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei šių saugomų teritorijų naudojimo sąlygos.

Būtent, nederinimo priežastys ir apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas. Byloje būtina nustatyti, ar ginčo žemės sklypui turi būti nustatytos vandens telkinio apsaugos zonos, ar šalia žemės sklypo esantis Agluonėnų tvenkinys patenka į saugomą teritoriją, kas daro įtakos žemės sklypo naudojimo ypatumams. Teismas vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 straipsnio 10 dalimi, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, 20 straipsnio 1, 2 dalimis, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto LR aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 540 (2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija), 1, 2, 3 punktais. Tvarkos aprašo reikalavimai privalomi tiek pareiškėjui, tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (2 p.). Šalia ginčo sklypo esantis Agluonėnų tvenkinys nepriskirtinas prie tų vandens telkinių, kuriems paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos, todėl atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir atsisakė derinti parengtą detalųjį planą iki to laiko, kol nebus parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos, esančios prie paviršinio vandens telkinio, t. y.

Agluonėnų tvenkinio, naudojimo sąlygas, todėl byloje būtina įvertinti šio atsisakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Tvarkos aprašas pateikia apsaugos juostos, apsaugos zonos definicijas. Minėtas teisės aktas numato skirtingus apsaugos juostų ir apsaugos zonų nustatymo principus. Tvarkos aprašo 5 punktas reglamentuoja, kokiu atstumu apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos. Tvarkos aprašo 9-12 punktai (III skyrius) reglamentuoja apsaugos zonų nustatymą.

Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nepateikė įrodymų, kad 5 metrų paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatyta nesilaikant Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 2.2 punktas nustato, jog tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane Agluonėnų tvenkinio vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatytos, specialusis planas nėra patvirtintas, todėl minėtos specialiosios sąlygos turi būti nustatytos žemės sklypo detaliajame plane. Specialiųjų sąlygų 126.1 punktas nustato, jog pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras, o 127.9.1 punktas nustato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimo ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Pastarasis punktas taip pat nustato, jog esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv.m), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Pagal detaliojo plano pagrindinį brėžinį pakrantės apsaugos juostoje nuo pakrantės šlaito (5 metrai) statinių statyba nenumatyta, o pats žemės sklypas nepatenka į šią juostą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento motyvas nederinti detaliojo plano teigiant, kad nenustatyta vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta.

Atsižvelgiant į nustatytą faktinę aplinkybę, jog ginčo sklypo detaliajame plane nustatyta vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, būtina analizuoti, ar žemės sklypui taikomi Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte nustatyti apribojimai dėl vandens apsaugos zonos nustatymo. Draudimas statyti naujus statinius arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos taikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypai yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų. Teismas rėmėsi LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1415-08 ir 2011 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-337/2011, kuriose pasisakyta, jog Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto norma negali būti aiškinama plečiamai, nes plečiamasis jos aiškinimas ribotų asmenų teises.

Specialiosiose sąlygose nėra pateikiami „kaimo“ ir „kaimo ribų“ apibrėžimai, todėl aiškinant šias sąvokas turi būti remiamasi įprastine jų reikšme nacionalinėje teisėje. Kaimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-307 redakcija), apibrėžiamas kaip gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. Gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę.

Lietuvos Respublikos seniūnijos ir gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10, 12 straipsniai). Pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, ginčo žemės sklypo adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini) kaimas. Šis įrodymas laikytinas tinkamu patvirtinti, jog pastarasis žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotos gyvenamosios vietovės – (duomenys neskelbtini) kaimo – teritoriją.

Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė remdamasi aukščiau aptartais įrodymais bei LVAT praktika, kad Nekilnojamo turto registre nurodytas žemės sklypo adresas laikytinas pakankamu patvirtinti, jog sklypas patenka į Lietuvos Respublikos registre įregistruotos gyvenamosios vietovės (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kaimo) teritoriją, o šios aplinkybės nepaneigia ir negali paneigti net ir tas faktas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi konkrečių gyvenamosios vietovės ribų. Pripažinus, jog ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, teisėjų kolegija sprendė, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A.

P. atsisakymas derinti pateiktą žemės sklypo detalųjį planą, argumentuojant tuo, kad jame nenustatytos vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei šių saugomų teritorijų naudojimosi sąlygos, pripažįstamas nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundus dėl atsisakymo derinti detalųjį planą, 2010 m. lapkričio 2 d., 2011 m. kovo 3 d. bei 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimuose nurodė, kad detaliojo plano nederinimo priežastys yra nepagrįstos.

Teismas, pasisakydamas dėl detaliojo plano derinimo Nuolatinėje statybos komisijoje, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, nepritarus vienam iš komisijos narių, priėmė galutinį sprendimą nederinti žemės sklypo detaliojo plano. Teismui konstatavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo nederinimo motyvų nepagrįstumą, teisėjų kolegija sprendė, jog ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2011 m. birželio 22 d. protokolas Nr. TP 24-11 yra nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų.

Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas suklydo spręsdamas dėl teisės, kurios pagrindu turėjo būti sprendžiama dėl parengto detaliojo plano, klaidingai aiškino ir taikė Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktą, todėl viešojo administravimo procedūra nebuvo atlikta tinkamai. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, įpareigojant Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją iš naujo spręsti dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo.

III. Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 132-133) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas.

2. Teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad Tvarkos apraše įtvirtinti reikalavimai yra privalomi tiek pareiškėjui, tiek atsakovui. Tačiau, nustatęs, kad pareiškėjas 2008 m. liepos 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DB-4592 nuosavybės teise įsigijęs žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, bei 2008 m. spalio 14 d. pasirašęs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, pareiškėjas įsipareigojo, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoti detaliojo plano rengimą, teismas nebesiaiškino, ar ir kaip pareiškėjas laikėsi Tvarkos apraše įtvirtintų reikalavimų.

3. Ginčo objektu esantis Agluonėnų tvenkinys nepriskirtinas prie tų vandens telkinių, kuriems paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinyje (Detaliojo plano medžiagos psl. 73) nuo Agluonėnų tvenkinio yra nustatyta 5 metrų apsaugos juosta. Teismas nesiaiškino, kokia apsaugos juosta ir kuo remiantis buvo nustatyta. Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad ekologinės apsaugos zonas nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, t. y. kad šių saugomų teritorijų steigimo teisė nėra suteikta kiekvienam teritorijų planavimo dokumentą rengiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, o tik institucijoms, kurias tai daryti įgaliojo Vyriausybė. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, ekologinės apsaugos zonos ir jų ribos nustatomos parengtuose specialiuosiuose ir bendruosiuose teritorijų planavimo dokumentuose Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 „Dėl aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą Tvarkos aprašą. Saugomų teritorijų įstatymas yra aukštesnę teisinę galią turintis dokumentas, todėl Tvarkos aprašo nuostatos galioja tiek, kiek neprieštarauja įstatymui. Remiantis tuo, kas pasakyta, teismo teiginys, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad 5 metrų paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatyta nesilaikant Tvarkos aprašo reikalavimų, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši 5 metrų paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta prie Agluonėnų tvenkinio buvo nustatyta galiojančio bendrojo arba specialiojo plano sprendiniu. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane Agluonėnų tvenkinio vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatytos, specialusis planas nėra parengtas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad minėtos specialiosios sąlygos turi būti nustatytos žemės sklypo detaliajame plane. Tokia teismo išvada prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.

4. Pakrantės apsaugos juostos be paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos atskirai nenustatomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus (Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos) 125 punkte yra nurodyta, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus jų nuostatus ir pažymimos ūkinės veiklos apribojimų planuose (šiuo metu vadinamose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazėse). Tame pačiame punkte nurodyta, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos kaimuose tvarkomos pagal kaimų planavimo projektus. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė ir paprašė prijungti prie bylos medžiagos išrašą iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazės (anksčiau vadintos ūkinės veiklos apribojimų planais). Atsakovo manymu, tai svarus įrodymas, jog vandens telkinio, besiribojančio su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos turi būti nustatytos, nes iš teismui pateikto išrašo iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazės matyti, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro Hidrografinio tinklo schemoje Agluonėnų tvenkiniui yra pažymėta 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona. Teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė dėl minėto išrašo, todėl teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, arba juos vertino netinkamai.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 138-140) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas detaliai ir itin kvalifikuotai išdėstė teisės aktų ir ginčo situaciją reglamentuojančias aplinkybes. Teismas aiškiai ir suprantamai nurodė, kad jo žemės sklypas patenka į kaimo teritoriją. Todėl šiuo atveju jokie A. P. nurodyti vandens telkinio apsaugos juostoms ir zonoms taikomi reikalavimai negali būti pripažinti teisėtais ir todėl įrašas „Nederinti“ yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo veiksmai pakirto jo pasitikėjimą ne tik valdžios institucijomis, bet patvirtino nuomonę, kad negali pirkti iš valstybės turto net tada, kai aukciono dokumentacijoje nurodyta, jog parduodamam turtui netaikomi apribojimai statyboms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija kompleksinio derinimo metu 2011 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. TP 24-11 atsisakė derinti pareiškėjo K. S. parengtą žemės sklypo detalųjį planą. Nederinimo priežastis - neigiama Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus išvada, kurioje tvirtinama apie nesilaikymą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo I skyriaus 2 punkto reikalavimų. Tai yra, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuomone, planuojamame žemės sklype turėjo būti nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei šių saugomų teritorijų naudojimo sąlygos (b.l. 41). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas socialinį konfliktą, turėjo nustatyti, ar šis reikalavimas buvo teisėtas bei pagrįstas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija), vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 20 straipsnio 2 dalimi, patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, kurio 1 punkte pasisakyta, kad Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus.

Tvarkos aprašo 2 punkte pasisakyta, jog Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę. Taigi Tvarkos aprašo nuostatos privalomos ne tik detaliojo plano organizatoriams, bet ir, šiuo atveju, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Pastarosios institucijos pareigūnas, atsisakydamas derinti parengtą detalųjį planą, turėjo aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti, kokius teisės aktų reikalavimus turėjo įgyvendinti detaliojo plano organizatorius rengdamas teritorijų planavimo dokumentą, kas vis dėl to nepadaryta.

Atsisakymo derinti priežastimi įvardytas Tvarkos aprašo 2 punkto nesilaikymas, tačiau šiame punkte įtvirtinta taisyklė yra bendro pobūdžio ir nukreipta, kaip jau minėta, ne tik į asmenis, rengiančius teritorijų planavimo dokumentus, bet ir į asmenis, vykdančius paviršinio vandens telkinių naudojimo sąlygų valstybinę kontrolę. Tame pačiame Tvarkos apraše yra apibrėžti tikslūs atstumai prie atitinkamų paviršinių vandens telkinių nustatant apsaugos juostas. Apsaugos zonų nustatymą reglamentuoja atskiras skyrius, kuriame apibūdinami paviršiniai vandens telkiniai bei nurodoma kokiu atstumu turi būti nutolusi apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos.

Vadinasi, tam, kad nederinimas būtų pagrįstas, nepakako apsiriboti bendro pobūdžio konkretaus poįstatyminio teisės akto nuostata. Nederinimas galimai būtų pagrįstas tuo atveju, jei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas būtų fiksavęs ir Tvarkos aprašo II skyriaus bei III skyriaus atitinkamų punktų nesilaikymą iš pareiškėjo pusės ir pareigą juos įgyvendinti. Tik tokiu atveju būtų buvę visiškai akivaizdu, kokių privalomų taisyklių nesilaikė asmuo, parengęs detalųjį planą. Apie aiškias galimo teisės pažeidimo ribas būtų žinoma pastarajam, o taip pat teisiniams vienetams, nagrinėjantiems šį konfliktą.

Esama situacija, kai viešojo administravimo sistemos subjektas užkerta kelią visuomeninių santykių vystymuisi be tikslaus priimto sprendimo teisinio pagrindimo, viešojo administravimo plotmėje pripažintina ydinga, ribojanti asmens teisę tinkamai apsiginti, todėl atsisakymas derinti parengtą detalųjį planą turėjo būti pripažintinas nepagrįstu (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

Jei, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuomone, adresatas buvo ne tiek pareiškėjas, o institucija atsakinga už teritorijų planavimo dokumentų, nustatančių teritorijų, esančių prie paviršinio vandens telkinio naudojimo sąlygų parengimą, tai ši pozicija turėjo būti išreikšta jau pirmiau, informuojant, kad tokie dokumentai yra būtini ir be jų detalusis planas nebus derinamas. Arba galėjo būti nurodyta, kad nesant tokių dokumentų bus reikalinga laikytis kitų teisės aktų reikalavimų. Paprasčiausias pasirinktas kelias neteikimas sąlygų suponavo atitinkamus lūkesčius, kurie negalėjo būti paneigti vėliau išreikšta nekonkrečia teisine argumentacija bei ribotu faktinių aplinkybių konstatavimu. Be to, stoka informacijos, neinformavimas apie galimas neigiamas pasekmes (atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (9.14.3)-LV4-6750 nurodyta, jog planavimo sąlygų šiam detaliam planui rengti neteikia, nes vadovaujantis LR aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. D1-294 2.3 punktu nėra kriterijų sąlygų parengimui) prasilenkia su gero viešojo administravimo principu, o visa tai byloja pareiškėjo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas iš principo tenkinti pareiškėjo pateiktus reikalavimus. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo pateikta ginčo teisinė analizė yra išsami, sisteminė ir su teisinga galutine išvada, nebereikalaujančia atskiro aptarimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino net tuos aspektus, kurie nebuvo atspindėti 2011-06-22 protokolo priede, įvardijant atsisakymo derinti priežastį.

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje, kaip ir pažymėjo atsakovas, yra numatyta, jog teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumentą. Sutiktina, kad buvęs vieno komisijos nario nepritarimas teritorijų planavimo dokumentui turėjo sąlygoti protokolinį sprendimą nederinti parengto detaliojo plano. Tai imperatyvas nustatytas įstatymų leidėjo, tačiau paneigus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atsisakymą derinti Nuolatinei statybos komisijai nebelieka kliūčių suderinti parengtą detalųjį planą, neatsiradus kitų aplinkybių iš esmės trukdančių tai padaryti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją per 15 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano derinimo visiškai teisėtas ir teisingas.

Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas yra atmestinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė