2020-12-02 Nr. AB-22726-3-62-3-02201-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2240-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02201-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti,

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo paskirtas į Alytaus PN 1-ą lokalinį sektorių, bendrabutį Nr. 2. Jam teko mažesnis gyvenamas plotas nei nustatytas teisės aktuose, nes gyvenamosios patalpos plotas buvo 46,43 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų. Patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, prastas vėdinimas, laikydavosi drėgmė, pelėsis, būdavo šalta ir tamsu. Žiemą nebuvo užtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, o vasarą buvo per karšta. Čiužiniai buvo drėgni ir seni. Elektros instaliacija buvo netinkama. Sanitariniuose mazguose labai drėgna, langai išdaužyti, veikė ne visi praustuvai, sienelės tarp tualetų mažesnės nei 1,35 m, todėl buvo nepakankamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Maudytis buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę, pareiškėjas negalėdavo išsimaudyti po sporto. Nurodė, jog pagal Europos Tarybos teisės aktus turi būti užtikrinta galimybė maudytis ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Miegamosiose patalpose pilna tarakonų, veisiasi graužikai, yra dulkių, trūksta oro, natūralus ir dirbtinis apšvietimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Maistas nebuvo skanus, nebuvo užtikrintas tinkamas jo kiekis ir kokybė. Dėl nurodytų sąlygų pareiškėjas teigė patyręs sveikatos pablogėjimą, orumo ir garbės pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, nemigą, įtampą, nerimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo nerakinamose patalpose, kuriose apgyvendinti nuteistieji gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl jo perkėlimo į kitą būrį ar lokalinį sektorių. Nuteistiesiems sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, būriuose galima nusiprausti kūną šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Galiojantys teisės aktai nenumato reikalavimo sudaryti galimybę nuteistiesiems nusiprausti po sporto užsiėmimų. Patalpose užtikrinamas nuteistųjų privatumas, sanitariniai mazgai yra atskiri nuo miegamųjų, tualetai ir dušai atskirti ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis. Praustuvai sanitariniuose mazguose nuolatos veikia. Pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ pastoviai ir pagal poreikį atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Miegamieji vėdinami per langus, juos ir kitas bendro naudojimo patalpas valo patys nuteistieji. Elektros instaliacija yra tvarkinga, instaliuota tinkamai ir saugiai. 2-as bendrabutis nėra avarinės būklės. 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parą, pagal patvirtintus valgiaraščius ir mitybos normas, maistas patiekiamas geros kokybės, išduodamas tik po Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo. Kartą per ketvirtį yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai. Maistingumo ir energetinės vertės pažeidimų nebuvo užfiksuota. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundą teismui parengė ir išsiuntė 2018 m. spalio 2 d., į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nenustatęs nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas taikė 3 metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. spalio 1 d. atmetė.

7. Teismas nustatė, kad atsakovo veiksmai vykdant nariuotakojų ir graužikų monitoringą ir naikinimą ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nepakankami, todėl konstatavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto pažeidimą.

8. Teismas taip pat nustatė pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad tualetus skiriančios sienelės užtikrino bent minimalų privatumą.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės (langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri), neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo drėgna, nepakako šviesos, nebuvo galimybės išvėdinti, trūko oro, laikydavosi pelėsis, žiemą buvo šalta, vasarą per karšta). Įvertinęs ginčui aktualiu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) atliktų periodinių patikrinimų aktus (b. l. 37–40, 41–43; toliau – ir Patikrinimo aktai), teismas nustatė, kad jie paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nebuvusios galimybės patalpas išvėdinti, dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytu 2008 m. vasario 27 d. aktu (b. l. 55–56) Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės. Nors Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad 2-ajam bendrabučiui (šiame bendrabutyje buvo apgyvendintas pareiškėjas) yra būtinas kapitalinis remontas, tačiau jokios užuominos apie pastato avarinę būklę nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad patalpose buvo netinkamas apšvietimas, žiemą buvo šalta, vasarą per karšta, nedetalizavo, kurios žiemos, kokiu konkrečiu laikotarpiu buvo šalta, kurią vasarą, kokiu konkrečiu laikotarpiu buvo per karšta (pastebėjo, kad reikalavimo daliai nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. spalio 1 d. taikytas ieškinio senaties terminas), todėl argumentus dėl gyvenamosiose patalpose buvusio netinkamo apšvietimo, netinkamos oro temperatūros teismas atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Teismas akcentavo, kad Patikrinimo aktuose nurodyti duomenys yra apie visas Alytaus PN patalpas ir nė viename iš jų higienos normų pažeidimai nekonstatuoti. Likusius pareiškėjo nusiskundimus teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

10. Nenustatęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pakankamo privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo ir nepakankamo kenkėjų naikinimo) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, ar kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis, ir apsiribojo tik pareiškėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.

III. 11. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nebuvo nubaustas už tai, kad pareiškėjas buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, yra įrodymas, kad atsakovas sąmoningai žemino pareiškėjo orumą ir to pakanka neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į statinio pripažinimo avarinės būklės aktą, kuriame nurodyta, kad pablogėjusi pastato būklė buvo pradėta fiksuoti nuo 1997 m. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 paskirta komisija (toliau – ir Komisija) įvertino statinio inžinerinių sistemų būklę. Pareiškėjas nurodo minėtos Komisijos nustatytas aplinkybes (pastato trūkumus), teigia, kad Komisija pripažino, jog statinys yra avarinės būklės.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. birželio 5 d.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimams už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pritaikė ieškinio senatį ir dėl to atitinkamą skundo dalį atmetė. Nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus dėl nepakankamo kenkėjų naikinimo ir pakankamo privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo (dėl to, kad atsakovo atstovas byloje nepateikė įrodymų, kad tualetus skiriančios sienelės užtikrino bent minimalų būtiną privatumą), kitus pareiškėjo argumentus atmetęs, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į statinio pripažinimo avarinės būklės aktą, Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos statinio būklės įvertinimą, teigia, kad Komisija pripažino, jog statinys yra avarinės būklės. Be to, iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nors buvo nustatyti tam tikri jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimai.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins pirmosios instancijos teismo sprendimą šiais aspektais: 1) dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl avarinės bendrabučio Nr. 2 būklės; 2) dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo / dydžio.

19. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo avarinės būklės, nurodydamas, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų periodinių patikrinimų aktuose (b. l. 37–40, 41–43) nebuvo konstatuoti higienos normų pažeidimai, šie aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nebuvusios galimybės patalpas išvėdinti, dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytu 2008 m. vasario 27 d. aktu (b. l. 55–56) Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.120) nurodyta, kad būtinas bendrabučio Nr. 2 kapitalinis remontas (b. l. 37–40).

21. Alytaus apskrities viršininko sudarytos Komisijos 2008 m. vasario 27 d. parengto akto užfiksuota, kad 2008 m. vasario mėn. atlikus bendrabučio Nr. 2 apžiūrą, jo būklė pripažinta bloga; taip pat konstatuota vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija; praustuvai, klozetai ir visi esantys tualetų vamzdynai stipriai pažeisti korozijos, estetinė išvaizda labai bloga; bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios; laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis; langų rėmai supuvę, nesandarūs; durų staktos ir pačios durys nesandarios; vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.); stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės; reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Įvertinus nustatytas aplinkybes matyti, kad nors pastatas nebuvo pripažintas avarinės būklės, nustatyta, kad jo būklė bloga. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad iki šios bylos ginčo laikotarpio pradžios minėti trūkumai buvo pašalinti. Todėl prieš tai nurodyti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogos bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę, būklės.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

23. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas blogos būklės pastate, nebuvo užtikrintas pakankamas kenkėjų naikinimas ir nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl pakankamo privatumo sanitariniame mazge), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), nenustačius, kad dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas naudojosi atskiroje patalpoje esančiais sanitariniais įrenginiais, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, patikrinus bylą ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta apimtimi, konstatuotina, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė