Legislator Case Law & Legislation
81303a0e-eaaa-40ba-bfdf-18da9d1b697f AI generated

81303a0e-eaaa-40ba-bfdf-18da9d1b697f · Anykščių rajono apylinkės teismas

Case Number 81303a0e-eaaa-40ba-bfdf-18da9d1b697f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., jo atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei,atsakovei D. K., jos atstovui advokato padėjėjui Edvinui Pociui, Institucijos , duodančios iÅ¡vadÄ - Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei , uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovei D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , iÅ¡laikymo ir atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir ,- n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

81303a0e-eaaa-40ba-bfdf-18da9d1b697f · Anykščių rajono apylinkės teismas: Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 5d., nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-88-266/2012 patvirtino taikos sutartį , pagal kuriÄ Â Å¡alių sÅ«naus A.gyvenamoji vietÄ buvo nustatyta su motina D. K., o abu tėvai susitarė kartu teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui A. S. po 200 litų kiekvienas kas mėnesį. ( t.,1, b.l. 8) 2014m. birželio 18d., ieÅ¡kovas V. S. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pakeisti patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ ir gyvenamÄ jÄ sÅ«naus Arno vietÄ nustatyti su juo, o iÅ¡ motinos D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-5-266/2016                   Proceso Nr. 2-14-3-00610-2014-4                                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                          2.6.4.4.2;2.6.4.4.3;3.2.3.8 (S)                                                                                              ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                      S P R E N D I M A S                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2016 m. balandžio 12 d.                                                             Anykščiai          Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienėsekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,dalyvaujant ieškovui V.

S., jo atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei,atsakovei D. K., jos atstovui advokato padėjėjui Edvinui Pociui, Institucijos , duodančios iÅ¡vadÄ - Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei , uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovei D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , iÅ¡laikymo ir atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir ,- n u s t a t ė:

          ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu atsakovei D. K. kreipėsi į teismÄ ir prašė pakeisti 2012m. kovo 5d., Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-88-266/2012 patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ , kuriame nustatyta nepilnamečio sÅ«naus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta su motina ir nustatyti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo tėvu V. S. ir priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 86,89 eurus kas mėnesį iki jo pilnametystės .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, jo atstovė savo ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino, jog su atsakove gyveno nesusituokę ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus A. S.. Visi trys gyveno jo namuose. 2012m. kovo 5d. teismas patvirtino jų taikos sutartį , pagal kuriÄ sÅ«naus A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina atsakove, o iÅ¡ jo buvo priteistas iÅ¡laikymas. Ir po Å¡ios taikos sutarties atsakovė su sÅ«numi gyveno jo namuose ir jie abu vaiku rÅ«pinosi, tačiau atsakovei pradėjus girtauti , ji sÅ«nui skyrė minimalų dėmesį , neruošė valgyti .

Atsakovė alkoholį vartodavo po darbo namie ir tai matydavo sÅ«nus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paliko jo namus ir su sÅ«numi iÅ¡vyko gyventi kitur. Gyvendama atskirai atsakovė vartoja alkoholį. Pernai metais lapkričio, gruodžio mėnesiais atsakovė buvo visiÅ¡kai girta ir jam teko sÅ«nų pasiimti iÅ¡ jos į savo namus. Teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones , nuo 2016m. sausio 14d., sÅ«nus A. gyvena su juo, o su atsakove bendrauja pagal teismo nustatyta laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

Jis sÅ«numi rÅ«pinasi, rÅ«pinasi jo mokymuisi, sveikata, jį visiÅ¡kai iÅ¡laiko. Pats sÅ«nus iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su juo . TÄ patvirtino ir atlikta byloje ekspertizė. Su atsakove jam nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku, jo vaiko auklėjimo, nes atsakovė jį pastoviai Å¡meižia, jog jis vaiku nesirÅ«pina, nesirÅ«pina jo sveikata, mokymusi . Atsakovė stengiasi apkaltinti jį, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, policijÄ , raÅ¡o visur skundus. Dėl alkoholio vartojimo sÅ«nui augti pas motinÄ nesaugu , todėl prašė nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo .

Prašė palikti teismo nutartimi taikytÄ laikinÄ Â bendravimo su vaiku tvarkÄ . Nustačius sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 86,89 eurus (300litų) Mano, jog tokia suma yra pagrįsta ir patenkins vaiko poreikius. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti.           Atsakovė, jos atstovas su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovė teigė, jo su ieÅ¡kovu gyveno kartu nesusituokę daugiau nei 10 metų.

Ir po teismo nutarties, kuria buvo patvirtina jų pasiraÅ¡yta taikos sutartis , jie toliau gyveno ieÅ¡kovo namuose ir abu rÅ«pinosi sÅ«numi . Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais jog ji vartoja alkoholį ir nesirÅ«pina vaiku. Vėliau atsakovė paliko ieÅ¡kovo namus ir kartu su sÅ«numi apsigyveno nusipirktame bute ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė padidinti sÅ«nui priteistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iš ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 100 eurų kas mėnesį .

Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ darbo dienomis ir savaitgaliais, Å¡venčių dienomis, atostogų metu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, jog ieÅ¡kovas praeityje vartojo alkoholį , todėl neatmetama tikimybė, jog jis vėl pradės jį vartoti, teigė jog nesirÅ«pina sÅ«numi, nesirÅ«pina jo mokymusi, nes per tÄ laikÄ kai vaikas gyvena pas tėvÄ , vaiko mokymosi rezultatai suprastėjo, kad tėvas ne turi prieigos prie elektroninio dienyno ir negali patikrinti vaiko pažymių knygelės. Tiek atsakovė, tiek ir jos atstovas nurodė, jog atsakovė alkoholiu nepiktnaudžiauja, dirba, rÅ«pinasi vaiku, kad vaikas tėvo yra nuteikinėjamas prieÅ¡ jÄ .

Prašė teismo nesivadovauti atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, nes vaiko nuomonė dėl gyvenimo su tėvu nėra stabili, nurodė, jog reikia vertinti visus įrodymus ir atsižvelgti į vaiko interesus. Prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.          Institucijos duodančios iÅ¡vadÄ Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė po visų įrodymų tyrimo nurodė, jog vaikui reikia abiejų tėvų.

Vaikas yra normalus, tik įvestas į baisius rėmus, nes yra stebimas jo elgesys, pažymiai, jam keliami padidinti reikalavimai. Jis auga pastovioje įtampoje , kÄ nurodė ir ekspertai . Dėl kiekvieno menkniekio atsakovė D. K. raÅ¡o pareiÅ¡kimus ir Å¡iuo metu ji užpylė visas institucijas pareiÅ¡kimais. Skyriaus atstovė nurodė, jog nei vienas iÅ¡ tėvų neugdo vaiko savarankiÅ¡kumo, tėvai absoliučiai nesikalba. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus ir pateiktÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ , atstovė nurodė, jog Å¡iuo metu skyrius mano, jog nepilnamečio A. gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su tėvu.

PraÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarkÄ taip pat reikia peržiÅ«rėti, ypač dėl bendravimo darbo dienomis.             IeÅ¡kinys tenkintinas , prieÅ¡ieÅ¡kinys ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestini.             Bylos medžiaga , ieÅ¡kovo, jo atstovės atsakovės , jos atstovo paaiÅ¡kinimais liudytojų parodymais nustatyta, ieÅ¡kovas V. S. ir atsakovė D. K. yra nepilnamečio sÅ«naus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. IeÅ¡kovas ir atsakovė gyveno atsakovui priklausančiame name , esančiame (duomenys neskelbtini).

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 5d., nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-88-266/2012 patvirtino taikos sutartį , pagal kuriÄ Â Å¡alių sÅ«naus A.gyvenamoji vietÄ buvo nustatyta su motina D. K., o abu tėvai susitarė kartu teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui A. S. po 200 litų kiekvienas kas mėnesį. ( t.,1, b.l. 8) 2014m. birželio 18d., ieÅ¡kovas V. S. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pakeisti patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ ir gyvenamÄ jÄ sÅ«naus Arno vietÄ nustatyti su juo, o iÅ¡ motinos D.

K. priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui A. S. po 300 litų kas mėnesį. 2015m. kovo 23d., teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo . Teismo sprendimÄ turėjo skelbti 2015m. balandžio 10d., tačiau teismas sprendimo nepriėmė, o priėmė nutartį bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės atnaujinti, nes teismui išėjus raÅ¡yti teismo sprendimo , atsakovė D. K. su sÅ«numi A. S. iÅ¡sikraustė iÅ¡ ieÅ¡kovo namų ir apsigyveno bute , adresu (duomenys neskelbtini). (t.,1, b.l. 128-129) Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimÄ atsakovė teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo, o vėliau prieÅ¡ieÅ¡kinį tikslino ir prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtÄ teismo psichologinė ekspertizė . Kol buvo atliekama byloje ekspertizė, teismas sprendė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nustatyti sÅ«naus A. gyvenamÄ jÄ vietÄ Â iki bus priimtas byloje teismo sprendimas. (t.2, b.l. 40) 2016m. sausio 14d., teismas nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki bus priimtas teismo sprendimas buvo nustatyta su ieÅ¡kovu tėvu V. S.. ( t.2. b.l. 43-44) Atsakovė skundė Å¡iÄ teismo nutartį, tačiau apeliacinė instancija teismo nutartį paliko galioti nepakeistÄ . 2016m. vasario 2d., byloje buvo gauta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizės aktas. (t.2, b.l. 50-56) Po ekspertizės akto, Å¡alims nevyko ginčo iÅ¡spręsti taikiai.

IeÅ¡kovas prašė jo ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovė prašė tenkinti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinį atmesti.          Teismas , priimdamas sprendimÄ remiasi Å¡iais motyvais:Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. LR CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principÄ Â Ä¯gyvendinanti teisės norma, pagal kuriÄ teismas , nagrinėjantis ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , prioritetiÅ¡kai turi vadovautis vaiko interesais .

Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga sprendžiant ginčus dėl vaikų , iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras , iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos , jeigu vaiko norai neprieÅ¡tarauja jo interesams. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės , vystymasis, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti , užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma , tai kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , įgyvendinimas, kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygos, t.y. sÄ lygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su kitu iÅ¡ tėvų; vaiko norai ir pažiÅ«ros.

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų – tai yra svarbi sÄ lyga, nes bÅ«tent prisiriÅ¡imo pagrindas( natÅ«ralus ar nulemtas netinkamo vieno iÅ¡ tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų , bÅ«tina įvertinti , su kuriuo iÅ¡ tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu.

Kaip byloje nustatyta , tai Å¡alys, buvę sugyventiniai. Nors paÅ¡lijus santykiams jie nebegyveno kaip sugyventiniai, tačiau atsakovė nuo 2012 metų, kuomet teismo nutartimi buvo patvirtina jų taikos sutartis ir vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, ji vis tiek liko gyventi ieÅ¡kovo namuose ir gyveno  iki 2015 kovo 27 dienos. 2014m. birželio 18d., ieÅ¡kovui V. S. pateikus ieÅ¡kinį, atsakovė dar gyveno ieÅ¡kovo namuose, tačiau visiÅ¡kai nebesutarė, vyko ginčai ir barniai dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo, atsakovė kaltino ieÅ¡kovÄ , jog jis neatlieka tėvo pareigų.

Šalių šeima buvo stebima Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kartu su jais sprendė problemas. Jų šeimoje lankėsi ir socialiniai darbuotojai. Byloje nustatyta, jog atsakovei dar gyvenant ieškovo namuose, atsakovė vartojo alkoholį, tai pati pripažino ir atsakovė teismo posėdžio metu teigdama , jog kas čia tokio, jei po darbo ji namie išgeria. Ieškovas teigė, jog vaikas matydavo kaip mama parėjusi iš darbo į namus girtėja. Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktoje pirmoje išvadoje yra nurodyta, jog atsakovė namuose girtavo.

Apie motinos girtavimÄ Â jos sÅ«nus A. pasakojo skyriaus darbuotojoms. ( t.,1, b.l. 37-38) 2013m. vasario 15d., atsakovė D. K. buvo bausta administracine tvarka už pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje neblaiviai. ( t.1, b.l.

43) Atsakovės girtavimo faktai užregistruoti ir socialinių paslaugų teikimo metinėje ataskaitoje už 2013 metus ( t.,1 b.l. 45), bei atsakyme iš policijos komisariato . (t.1, b.l.

53) Šių aplinkybių nei atsakovė, nei jos atstovas nepaneigė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V., kuris tuo metu kaip socialinis darbuotojas lankėsi ieškovo ir atsakovės šeimoje teigė, jog atsakovė girtavo ir, kad vaikui saugiau augti su tėvu, kad vaikas labiau prisirišęs prie tėvo. Teismo posėdžio metu teismas klausė nepilnamečio A. nuomonės dėl jo noro gyventi su tėvu ar motina. Tuo metu šalių sūnus teismui negalėjo išsakyti aiškios nuomonės , su kuriuo iš tėvų jam norėtųsi gyventi.

Vaiko teisių apsaugos skyriuje A. S. teigė, jog jam reikia abiejų tėvų. Kuomet ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno ieÅ¡kovo namuose, Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje ir teisme teigė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo nėra visiÅ¡kai pagrįstas, nes jie visi gyvena tame pačiame name ir nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bylos nagrinėjimo metu , atsakovei su sÅ«numi iÅ¡sikrausčius iÅ¡ ieÅ¡kovo namų ir apsigyvenus atskirai bute su sÅ«numi A. , situacija pasikeitė.

Byloje nustatyta, jog atsakovė gyvendama su sÅ«numi A. savo namuose girtavo. Byloje nustatyti du jos girtavimo faktai, tai 2015m. lapkričio 14d., kuomet pats nepilnametis A. S. paskambino tėvui ir pasakęs, jog motina girta prašė kuo greičiau jį pasiimti. Tėvas vaikÄ rado gatvėje su plonais drabužiais, o atvykę pareigÅ«nai užfiksavo , jog atsakovė neblaivi , namuose betvarkė. Po to, 2015m. gruodžio 9d., atsakovė vėl buvo neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, kÄ nustatė policijos pareigÅ«nai.

Šiuos abu atsakovės girtavimo faktus patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir socialinių paslaugų teikimo aktai . ( medžiaga dėl laikinųjų priemonių taikymo , b. l. 13,29,30,31,33,34) Šiais dokumentais teismui nėra jokio pagrindo netikėti. Atsakovė šių girtavimo faktų nepripažino , rašė skundus ir pareiškimus dėl neva nepagrįstų pareigūnų veiksmų. Kadangi nepilnametis šalių sūnus teismui negalėjo išsakyti savo nuomonės dėl gyvenimo su vienu iš tėvų, byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė ( t.2, b.l. 50-56) Ekspertizės metu buvo atsakyta į teismo pateiktus klausimus ir ekspertai konstatavo, jog nepilnametis A.

S. aiškiai išreiškė nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir jis aiškiai nurodo tėvo namus , jog jis labiau prisirišęs prie tėvo ir jo emocinis ryšys yra artimesnis su tėvu nei su motina . Ekspertai taip pat konstatavo, jog atsakovės- motinos piktnaudžiavimas alkoholiu yra lemiama aplinkybė , kurį A. S. veikia itin neigiamai. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti ekspertizės išvadomis. Atsakovės atstovas, teigė, jog teismas neturėtų remtis ekspertizės išvada, nes vaikas neišsakė pagrįstos nuomonės. Tokie atsakovės atstovo argumentai niekuo nepagrįsti.

Teismas ekspertizės aktu remiasi visiÅ¡kai, nes aktas iÅ¡samus ir aiÅ¡kus. Be ekspertizės akto, teismas remiasi ir kitais byloje surinktais įrodymai , bei VTAS iÅ¡vada. Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas turi bÅ«tinai įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumÄ Â vaiko vystymuisi ir nustatyti , ar yra bÅ«tinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių iÅ¡gyvenimų, gali padaryti tam tikrÄ Â socialinę, psichologinė žalÄ .

Visos aukščiau iÅ¡dėstytos ir aptartos aplinkybės patvirtina, jog yra pagrindas keisti nepilnamečio A. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu- ieÅ¡kovu V. S., nes tai visiÅ¡kai atitinka vaiko interesus augti sveikoje aplinkoje ir saugiai. Atsakovės gyvenamojoje vietoje nebus užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Kaip byloje nustatyta A. S. nuo gimimo gyveno tėvo namuose ir savo gyvenamÄ jÄ Â vietÄ Â aiÅ¡kiai nurodo savo tėvo namus. Be to, visiÅ¡kai pasitvirtino ir aplinkybė, jog atsakovė girtauja ir tai mato nepilnametis sÅ«nus, kuris labai aiÅ¡kiai  apibÅ«dino motinos girtavo ekspertams. ( t.,2, b.l.

54) Atsakovė nepripažįsta girtavimo faktų ir visokiai bÅ«dais stengiasi apkaltinti ieÅ¡kovÄ , jog jis vaiku nesirÅ«pina, jog suprastėjo vaiko mokymasis jam gyvena su tėvu , jog tėvas praeityje vartojo alkoholį ir tai gali pasikartoti , raÅ¡o skundus, pareiÅ¡kimus . Tokie atsakovės ir jos atstovo argumentai niekuo nepagrįsti. Byloje teismas nesurinko jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas yra blogas tėvas , ir , kad jis netinkamai rÅ«pinasi vaiku, kad vaikui su juo augti bus nesaugu.  Elektroninio dienyno užraÅ¡ai rodo, kad paskutiniu metu nepilnametis A.

S. neatliko namų darbų, kad išėjo iÅ¡ pamokos, nesilaikė drausmės pamokoje , kas turėtų bÅ«ti tėvo rÅ«pestis, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie apskritai dėmesio vaikui neteikimÄ , tuo labiau, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo pats ieÅ¡kovas, Å¡iuo metu jis sÅ«naus mokslais domisi ir dienynÄ tikrina. Tiek atsakovė , tiek jos atstovas akcentuoja motinos meilę vaikui, jos didesnį rÅ«pestį. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginÄÄ dėl to, su kuriuo iÅ¡ jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Å ioje byloje nustatyta, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus nuo pat gimimo augo tėvo namuose, Å¡iuo metu jam dvylika metų, tai pragyventa tėvo namų aplinkoje ilgas laiko tarpas.

A. S. ir ekspertams aiÅ¡kiai iÅ¡sakė, jog savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Â mato tik tėvo namuose. Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai tenkintinas.          Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Byloje nustatyta, jog 2012m. kovo 5d., teismui patvirtinus tarp Å¡alių taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Å¡alys buvo susitarę, jog kiekvienas iÅ¡ jų teiks vaikui iÅ¡laikymÄ po 200 litų. Nuo 2016 m. sausio 14d., kuomet teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones , Å¡alių sÅ«nus A.

S. gyvena su tėvu- ieÅ¡kovu V. S. ir ieÅ¡kovas juo visiÅ¡kai rÅ«pinasi. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės po 300 litų arba 86,89 eurus ir mano, jog toks iÅ¡laikymo dydis atitiks vaiko poreikius ir atsakovės turtinę padėtį. LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Å ioje byloje teismas, nustatydamas iÅ¡laikymo dydį šalių nepilnamečiam sÅ«nui , atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, jo poreikius, sveikatÄ . Å alių sÅ«nus A. S. , gim. 2004 m. lanko mokyklÄ , jam reikia drabužių, įvairių priemonių lavinimuisi . Yra sveikas .

Å alių sÅ«nus A. yra (duomenys neskelbtini) paauglys, kurio bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena) jau yra ne mažesni nei suaugusiojo , be to jis lanko dailės mokyklÄ , taigi turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ir jo gabumams lavinti, ir jo saviraiÅ¡kos, bendravimo poreikiams tenkinti . Atsakovė dirba, gauna pastovų atlyginimÄ , kitų iÅ¡laikytinių neturi. Teismo posėdžio metu atsakovė neginčijo ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymo sumos. Pateikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, prašė priteisti iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 100 eurų kas mėnesį.

Todėl ,teismas , įvertinęs byloje visas aplinkybes, įvertinęs vaiko poreikius, bei orientuojantis į Å¡ių dienų kainas, mano, jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ po 90 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡laikymas vaikui iÅ¡ atsakovės priteistinas nuo 2016m. sausio 14d., , t.y. nuo tos datos , kuomet Å¡alių sÅ«nus A. S. realiai pradėjo gyventi kartu su tėvu. Nuo 2016m. sausio 14d., nutrauktinas iÅ¡laikymo sÅ«nui A.

S. iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V. S. pagal 2014-12-08 Anykščių rajono apylinkės teismo D. K. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-88-266/2012 .            Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo.            Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje neprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos , tik teismas 2015m. gegužės 19d., nutartimi atsakovės atstovo praÅ¡ymu buvo taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki bus priimtas teismo sprendimas buvo nustatęs laikinÄ Â tėvo ieÅ¡kovo V. S. su sÅ«numi bendravimo tvarkÄ . (t.1, b.l. 160-161) Nustatyta bendravimo tvarka buvo pakeista 2016m. sausio 14d., teismo nutartimi, kuomet teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones- nustatė sÅ«naus A. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu V.

S. ir pakeitė 2015-05-31 teismo nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , t.y., kad motina D. K. bendrauja su sÅ«numi A. kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 16 valandos , jos gyvenamojoje vietoje ir vienÄ kartÄ Â per savaitę darbo dienomis nuo 15 valandos iki 19 valandos, leidžiant bendravimo dienÄ pasirinkti vaiko motinai, apie pasirinktÄ bendravimo dienÄ telefonu informavus vaiko tėvÄ V. S..(medžiaga dėl laikinųjų priemonių taikymo, b.l. 37-39) Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir prašė palikti tokiÄ Â motinos ir vaiko bendravimo tvarkÄ .

Atsakovė ir jos atstovas pateikdami patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ Â darbo dienomis ir savaitgaliais, Å¡venčių dienomis, atostogų metu bei kitais atvejais. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas visiÅ¡kai neargumentavo , kodėl jų siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama ir labiausiai atitiks vaiko interesus. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes mano, jog atsakovės pateikta bendravimo su vaiku tvarka  yra per sudėtinga ir neatitinka vaiko interesų.

Tokia tvarka vaikÄ Ä¯spraudžia į tam tikrus rėmus ir visiÅ¡kai nebeleidžia patiems tėvams, atsižvelgus į vaiko norus, tartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir sÄ lygų. Pažymėtina, jog procesas Å¡ioje byloje užtruko ir vaikas dėl tėvų nesutarimo buvo blaÅ¡komas tai pas vienÄ tėvÄ , tai pas kitÄ ir tai visiÅ¡kai buvo prieÅ¡inga vaiko interesams. Be to, nustatyta, jog atsakovė turi problemų su alkoholio vartojimo, todėl jos sugebėjimas visada tinkamai užtikrinti vaiko interesus, patenkinti jo visus poreikius kiekvienu atveju yra abejotinas.

Atsakovė prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus atžvilgiu , nenoriai bendrauja su skyriaus darbuotojais, socialinių paslaugų centro darbuotojais, todėl nėra pagrindo kol kas nustatyti maksimalaus atsakovės dalyvavimo bendraujant su vaiku. Kadangi sÅ«nus nori bendrauti su motina, todėl teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ , t.y. paliktina 2016m. sausio 14d., teismo nutartimi taikytina bendravimo su vaiku tvarka, tik tikslintinos darbo dienomis bendravimo su vaiku valandos nuo 17 valandos iki 20d.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus situacijai, dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali ateityje kreiptis į teismÄ .          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.          IeÅ¡kovas paduodamas ieÅ¡kinį į teismÄ sumokėjo 41 eurÄ (144 litus) žyminio mokesčio. Posėdžio metu pateikė dokumentus ir prašė priteisti atstovavimo iÅ¡laidas 790 eurų (t., b.1., 86,87, 169, t.2, b.l.

82) ir 88,40 eurų už byloje atliktÄ ekspertizę. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos žyminio mokesčio, atstovavimo ir atliktos ekspertizės iÅ¡laidos, viso 919,40 eurų.           Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotinos teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos- 73.13 eurų.           Vadovaudamasis LR CPK259, 260, 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

          IeÅ¡kinį patenkinti , prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.           Pakeisti 2012m kovo 5d., Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-88-266/2012 patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ , kuriame nustatyta nepilnamečio sÅ«naus A. S., gi. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su motina ir nustatyti A. S. , gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu V. S..          Priteisti iÅ¡ D.

K. nuo 2016-01-14 iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam tėvo V. S. , kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 90 eurų  , iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .           SpendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.           Nutraukti iÅ¡laikymo sÅ«nui A. S. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V. S. pagal 2014-12-08 Anykščių rajono apylinkės teismo D.

K. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-88-266/2012 .          Nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ : nepilnametis sÅ«nus A. S. su motina D. K. bendrauja kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 16 valandos, jos gyvenamojoje vietoje ir vienÄ kartÄ per savaitę darbo dienomis nuo 17 valandos iki 20 valandos, leidžiant Å¡iÄ bendravimo dienÄ pasirinkti vaiko motinai, apie pasirinktÄ bendravimo dienÄ telefonu informavus vaiko tėvÄ V. S..           Priteisti iÅ¡ D.

K. V. S. 919,40 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.           IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės D. K. į valstybės biudžetÄ (sÄ skaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 73,13 eurų teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų .           Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2016 m. sausio 14d., teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones .          Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .

           Teisėja                                                     Zita Gavėnienė                                                                              Â