2018-12-19 Nr. AB-584-3-63-3-02416-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1214-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02416-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje R. M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. V. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Tauragės ir Pagėgių skyriui dėl S. V. nuosavybės teisėmis valdytos 3,35 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 1944 m. gruodžio 31 d. Batakių valsčiaus Žemės komisijos nutarimu jo tėvui S. V. skirtas 3,35 ha žemės sklypas, pareiškėjo tėvas mirė 1982 m. Pareiškėjas 2015 m. sausio 26 d. kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių, kad jam grąžintų 3,35 ha žemės. Lietuvos centriniame valstybės archyve jokių duomenų apie pareiškėjo tėvo turėtą ir valdytą žemę nebuvo. Pareiškėjas neturėjo nuosavybės teises įrodančių dokumentų, todėl 2016 m. vasario 10 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl informacijos pateikimo ir jam išaiškinta, kad, jei neturi dokumentų, įrodančių nuosavybės teises, jis turi kreiptis į Tauragės rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3. Pareiškėjas nurodo, kad remontuodamas namo kaminą, kurį statė jo tėvas, rado Valstybinės žemės paskyrimo aktą Nr. 1326 (toliau – ir Aktas), kuriuo 1945 m. birželio 9 d. tėvas įgijo nuosavybės teisę į žemę. Suprato, kad šis aktas atitinka dokumento, įrodančio nuosavybės teises, sąvoką ir jam nebereikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4. Pareiškėjas teigė, kad jis Tauragės apskrities viršininko administracijos Tauragės rajono žemėtvarkos skyriui, kuris tuomet buvo Mažonų seniūnijoje, Tauragės rajone, laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę ir pateikė giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau dėl nežinomų priežasčių šie dokumentai likviduojant Mažonų žemėtvarkos skyrių nebuvo perduoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui.

5. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties jis neturėjo galimybės sužinoti, kur yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai ir nepažinojo asmenų, galinčių patvirtinti žemės turėjimo aplinkybes. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą kaip šiuo atveju, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad šie klausimai yra labai aktualūs didelei visuomenės daliai ir netaikyti per griežtų standartų vertinant termino praleidimo priežastis (žr., pvz., EŽTT 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje De Geouffre de la Pradelle prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 12964/87, ir kt.).

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jo netenkinti.

7. NŽT nurodė, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – ir LTSR) Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. priėmė deklaraciją „Dėl žemės nacionalizacijos“, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, tai yra valstybės nuosavybe. Remiantis Batakių valsčiaus Žemės komisijos 1944 m. gruodžio 31 d. nutarimu, pareiškėjo tėvui S. V. paskirtas 3,35 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrityje, naudotis neatlygintinai ir neribotam laikui, jam išduotas 1945 m. birželio 9 d. valstybinės žemės paskyrimo aktas Nr. 1326. Pažymėjo, kad šis dokumentas nėra nuosavybės teisę iki 1940 m. liepos 22 d. patvirtinantis dokumentas. Jeigu teismas ir pripažintų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, termino atnaujinimas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių, nes pareiškėjas nėra subjektas, kuriam gali būti atkurtos nuosavybės teisės.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo R. M. V. prašymą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatomis atkurti nuosavybės teises į žemę galima tik žemės savininkui, turėjusiam nuosavybės teisę į žemę iki 1940 m. liepos 22 d., arba mirusio savininko įpėdiniams.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, kokius dokumentus jis privalo pateikti, siekdamas atkurti nuosavybės teises, ir nurodytos pasekmės, jeigu praleis dokumentų pateikimo terminą. Pareiškėjas pateikė tik 2003 m. balandžio 17 d. prašymą, adresuotą Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuriuo prašė pateikti duomenis ne apie jo tėvo, o apie kito asmens nuosavybės teise turėtą žemę. Prašyme teismui pareiškėjas pripažino, jog neturėjo jokių dokumentų apie tėvo nuosavybės teise turėtą žemę ir nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes nežino asmenų, žinojusių apie jo tėvo galimai turėtą žemę.

11. Įvertinęs pareiškėjo byloje pateiktus dokumentus, teismas sprendė, kad pateikti dokumentai nėra nuosavybės teisę iki 1940 m. liepos 22 d., t. y. iki žemės nacionalizacijos, patvirtinantys dokumentai, todėl jais remtis nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvas iki žemės nacionalizacijos yra įgijęs žemės iš O. T. ar kito asmens. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę ir pareiškėjui negali būti atkurtos nuosavybės teisės į LTSR valdžios jo tėvui S. V. paskirtą naudotis 3,35 ha žemę, nes tuo metu žemė jau buvo nacionalizuota.

III. 12. Pareiškėjas R. M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą.

13. Apeliantas nurodo, kad jo tėvas valdė O. T. žemę iki 1940 m. liepos 22 d. dovanojimo pagrindais, tačiau jokių dokumentų apie tai nėra išlikę. Atkūrimo įstatyme nenumatyta, kad asmenys, kurį laiką naudojęsi žeme po jos nacionalizavimo, negali būti pripažinti žemės savininkais Atkūrimo įstatymo prasme. Be to, Atkūrimo įstatyme neįtvirtinta, kad jis taikomas tik asmenims, valdžiusiems žemę iki 1940 m. liepos 22 d. Lietuvoje valstiečių ūkiai buvo apriboti iki 30 ha, nepaimtas valdas jų savininkai asmeninės nuosavybės teise valdė iki kolektyvizacijos, tik vėliau (apie 1948 m.) žemė buvo galutinai nacionalizuota. Aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė tinkamus įrodymus, ir kad subjektai, naudojęsi žeme po jos nacionalizavimo, yra tinkami Atkūrimo įstatymo prasme, suponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, kurio 1.1 punkte detalizuoti papildomi dokumentai. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvo turėtas 3,35 ha žemės sklypas vėliau buvo nacionalizuotas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ant jo 2003 m. balandžio 17 d. prašymo, adresuoto Lietuvos centriniam archyvui, yra Tauragės žemėtvarkos skyriaus antspaudas. Pareiškėjas teigia laiku kreipęsis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikęs giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, buvęs aktyvus.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-130/2008; 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-904/2013) laikomasi nuostatos, jog teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, visuma leidžia daryti išvadą, kad terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti, gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti (2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m., p. 301–329). Kai asmuo iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo apskritai negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2369/2011; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1253-146/2015).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į jo tėvo S. V. valdytą 3,35 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone, ir savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą grindžia Valstybinės žemės paskyrimo aktu Nr. 1326, pagal kurį, pareiškėjo teigimu, 1945 m. birželio 9 d. jo tėvas įgijo nuosavybės teisę į žemę.

18. Kaip yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime, Liaudies Seimo priimta 1940 m. liepos 22 d. deklaracija dėl visos Lietuvos žemės paskelbimo tautos, t. y. valstybės, nuosavybe, tuo pagrindu visa Lietuvos žemė buvo nacionalizuota. Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, priimdamas 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir paskesnius įstatymus, reguliuojančius piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, nustatė, kad piliečiai turi galimybę susigrąžinti iki 1940 m. nuosavybes teise valdytas žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2132/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš Atkūrimo įstatymo nuostatų kyla reikalavimas, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (žr. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos; Administracinių teismų praktika, 2005 m., Nr. 8). Taigi, atkurti nuosavybės teises į žemę galima tik žemės savininkui, turėjusiam nuosavybės teisę į žemę iki 1940 m. liepos 22 d., arba mirusio savininko įpėdiniams.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad turtas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises nagrinėjamu atveju, 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimui paskelbus deklaraciją dėl visos Lietuvos žemės paskelbimo tautos, t. y. Lietuvoje prasidėjus žemės nacionalizacijai, jo tėvui nepriklausė, todėl pareiškėjas negali būti pripažintas asmeniu, turinčiu teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jo tėvas valdė O. T. žemę iki 1940 m. liepos 22 d. dovanojimo pagrindais, tačiau jokie šį teiginį patvirtinantys dokumentai byloje nėra pateikti, todėl teismas vertina šią aplinkybę kaip neįrodytą ir neturi pagrindo ja remtis.

20. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius aplinkybę, jog atnaujinti terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus prašo asmuo, kuris neturi subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, nėra pagrindo nagrinėti terminų praleidimo priežastis ir jų atnaujinimo klausimą.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys