2013-05-02 Nr. AB-1450-3-61-3-01620-2010-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-474/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01620-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. K. 2010 m. birželio 1 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-1462 ir įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių priimti sprendimą dėl neišmokėtos pensijos dalies – 1 247,38 Lt, susidariusios 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpiu, grąžinimo.

Skunde ir jo patikslinimuose (b. l. 1, 17, 40-41, 60) pareiškėja paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažino jai paskirtą senatvės pensiją. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 7, 23, 29 straipsnių nuostatos. Dėl pensijos sumažinimo ji atsidūrė sunkioje turtinėje padėtyje. Terminą skundui paduoti praleido dėl ligos, todėl prašė jį atnaujinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 31) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį, valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. L. K. 839,48 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją VSDFV Kauno skyrius paskyrė ir moka nuo 2009 m. birželio 28 d. 2009 m. gruodžio – 2010 m. kovo mėnesiais pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų. Kadangi pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, paskirtos pensijos dydis (839,48 Lt) 2010 m. sausio 1 d. viršijo ribinį pensijos dydį (650 Lt). Nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatomis (pagal Vyriausybės patvirtintą naują 1170 Lt einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį bei iki 120 procentų bazinės pensijos padidintą pagrindinę pensijos dalį) ir išmokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą K, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priedo formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. 2010 m. sausio mėn. pareiškėjai išmokėta senatvės pensijos dalis – 561,44 Lt, 2010 m. vasario mėn. – 561,44 Lt, 2010 m. kovo mėn. – 659,34 Lt, 2010 m. balandžio mėn. – 689,80 Lt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prieštaravo pareiškėjos skundo tenkinimui (b. l. 44-46, 62-63).

Paaiškino, kad pareiškėja, skųsdama VSDFV 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-1462, priimtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Pažymėjo, jog senatvės pensija L. K. perskaičiuota vadovaujantis Laikinuoju įstatymu ir yra mokama teisingai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu L. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 68-70).

Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. kovo 24 d. sirgo, gydėsi stacionare, nuo 2010 m. kovo mėn. gydėsi ambulatoriškai (b. l. 15-16). Be to, 2010 m. spalio 7 d. teismui išaiškinus teisę skųsti sprendimą, ji suprato, kad šis aktas sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad terminą skundui paduoti L. K. praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino. Sprendime nurodė, kad 2009 m. gruodžio – 2010 m. kovo mėnesiais pareiškėja gavo draudžiamųjų pajamų. Dėl šios priežasties jai paskirta pensija (839,48 Lt) 2010 m. sausio 1 d. viršijo ribinį pensijos dydį (650 Lt), todėl VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pagrįstai perskaičiavo senatvės pensiją ir moka pensijos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kaip skundo juridinį pagrindą nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 straipsnis). Konstitucinis Teismas minėtame sprendime išaiškino tam tikras savo ankstesnių nutarimų nuostatas, tačiau Laikinojo įstatymo (ar jo dalies) atitikties Konstitucijai nenagrinėjo, todėl šis įstatymas yra galiojantis ir privalomas vykdyti.

III. Pareiškėja L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Laikinasis įstatymas (2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537) atitinka Konstituciją; 2) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, t. y. priteisti apie 5 000 Lt neišmokėtos pensijos dalį (prašyti atsakovą išduoti pažymą apie tikslią įsiskolinimo sumą) (b. l. 73, 110).

Apeliaciniame skunde paaiškina, kad tikėtina, jog Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis grindžiamas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Prieš taikydamas Laikinąjį įstatymą, teismas, be atskiro proceso dalyvių prašymo, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi ir Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalimi turėjo pareigą savo iniciatyva įvertinti minėto norminio teisės akto konstitucingumą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, juolab, kad Konstituciniame Teisme yra priimti kitų apygardų administracinių teismų, nagrinėjančių analogiškas bylas, prašymai.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 88-89).

Paaiškina, kad teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, paremta jo nuožiūra, vidiniu įsitikinimu bei teisine faktinių aplinkybių ir taikytinų normų analize. Pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą proceso Kauno apygardos administraciniame teisme metu L. K. nenurodė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu (b. l. 81-82). Atsiliepime nurodo argumentus, tapačius atsakovo išdėstytai pozicijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovui taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama 650 Lt ribinį dydį viršijusias socialines išmokas valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, todėl pareiškėjai paskirtos ir mokamos 839,48 Lt senatvės pensijos perskaičiavimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi buvo pagrįstas ir teisėtas.

Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, jog Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. įstatymo redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Taigi Konstituciniam Teismui pripažinus, kad dirbantiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams taikytiną teisinį reguliavimą valstybė pakeitė Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimą ir atsižvelgiant į tai teismui kyla pareiga užtikrinti veiksmingą šių teisių gynybą. VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 24 d. raštas Nr. (1.14)S-7280 patvirtina, kad pareiškėjai paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, buvo dar kartą perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 18 d. pažymos Nr. (10.1)S-5682 duomenimis nustatyta, jog senatvės pensiją mokančiai institucijai vykdant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį L. K. negavo 4 282,52 Lt priklausančios senatvės pensijos dalies (b. l. 131-138). Šį turtinį praradimą teismas privalo visiškai pašalinti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimas dalyje keičiamas, įpareigojant VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią nepriemoką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai L. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 4 282,52 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų ir penkiasdešimt dviejų centų) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas