2019-01-16 Nr. AB-1510-3-61-3-02815-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1035-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02815-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G.-S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G.-S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. G.-S. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismui pateikė skundą, prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. ji buvo laikoma Lukiškių TI-K kamerose nežmoniškomis sąlygomis: vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų; kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo užsiveisęs pelėsis, buvo drėgna; sanitariniame mazge nebuvo unitazo, jis užsidarydavo nesandariai, todėl sklido nemalonūs kvapai. Dėl to pablogėjo sveikata, kankino depresija, pradėjo vengti žmonių.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti, taip pat iš pareiškėjos priteisti 1,44 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

4. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose. Reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, patalpų priežiūros bei profilaktinių patikrinimų. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dieninis ir naktinis elektros apšvietimas kamerose įrengiamas pagal dirbtinio apšvietimo normas. Kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengtas klozetas ir praustuvas. Privatumui užtikrinti sanitariniuose mazguose įrengiamos užuolaidos, atskiros kabinos su durimis. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėja tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jai tarimai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo prašomos atlyginti žalos sumos dydžio.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareikštu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja į Kalėjimų departamentą skundžiamu laikotarpiu dėl jos laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nesikreipė. Pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, patirtos žalos dydį, tai, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Be to, žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, gali būti taikomas ir teisės pažeidimo pripažinimas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, bylai aktualų teisinį reglamentavimą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl jai tenkančios ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo.

9. Teismas, atlikęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktų analizę, nustatė, kad Lukiškių TI-K kamera Nr. 417, kurioje pareiškėja buvo laikoma 6 paras (2015 m. liepos 15 d., nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 20 d.), neatitiko higienos normų reikalavimų (pelėsio požymiai, nubyrėję, atšokę lubų ir sienų dažai). Sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas vertino, kad šis pažeidimas galėjo sukelti pareiškėjai nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėja turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška.

10. Teismas, nustatydamas 60 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (6 paros), pareiškėjai nepagrįstai sukeltus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į socialinius rodiklius, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose.

III. 11. Pareiškėja O. G.-S. apeliaciniame skunde prašo priteisti jai iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėja, vadovaudamasi CK nuostatomis reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, Konvencijos 3 straipsniu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais Konvencijos 3 straipsnio taikymo aspektu, iš esmės nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Vertina, kad už teismo sprendime nustatytus pažeidimus, atsižvelgiant į jos kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis, t. y. pažeidžiant higienos normų reikalavimus, trukmę, sukeltus nepatogumus, nurodytus teismo sprendime, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, jai turi būti priteistas 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškėjos teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjos patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nesuteikiant jai teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja 6 paras Lukiškių TI-K buvo laikomą sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, kad dėl šio pažeidimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuria įvertino 60 Eur suma.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ji patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjai priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).

20. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., EŽTT 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.). Kita vertus, EŽTT pažymėjo, kad nors ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar elgesio tikslas buvo pažeminti ir sumenkinti auką, vis dėlto tokio tikslo nebuvimas visiškai nepašalina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimo galimybės (žr., pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08) 41 p.).

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėja 6 paras buvo laikoma kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl pripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualią EŽTT ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į pažeidimo trukmę (6 paros), į kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas pareiškėjos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Nors pareiškėja prašo, kad jai būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjai turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. G.-S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys