8124878077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-481/2012

Teisminio proceso Nr. 1-32-1-00158-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1; 1.1.4.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjos advokatės Mirandos Kunickienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (už apgaule savo ir kito asmens naudai iš fizinių asmenų – E. V., V. K., V. Č., D. R., I. M., A. M., V. A., S. Č., A. L., R. Ū., A. K., A. S., R. M., A. L. – įgytą turtą, iš viso už l5 100 Lt) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems visą jiems padarytą turtinę žalą.

Iš E. P. priteista: A. K. 1200 Lt, E. V. 1200 Lt, R. Ū. 1200 Lt, R. M. 1200 Lt, A. L. 1200 Lt, D. R. 1200 Lt, V. Č. 1200 Lt, I. M. 600 Lt, A. M. 600 Lt, S. Č. 1200 Lt, V. K. 1200 Lt, A. S. 1200 Lt, A. L. 700 Lt, V. A. 1200 Lt.

Dėl kitų ieškinių dalių – R. Ū. dėl 1300 Lt, R. M. dėl 1000 Lt, A. L. dėl 1000 Lt, E. V. dėl 100 Lt – pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, klausimą dėl jų dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartimi nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą,

n u s t a t ė :

E. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą. Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

E. P., Klaipėdoje, tiksliau nenustatyje vietoje ir laiku, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, parengusiu veiksmų planą, t. y. viešai internete pateikusiu melagingus duomenis apie galimybę suteikti tarpininkavimo paslaugas įdarbinant fizinius asmenis užsienyje, 2009 metų vasario–kovo mėnesiais, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, pastarajam žodžiu susitarus su fiziniais asmenimis – E. V., V. K., V. Č., D. R., I. M., A. M., V. A., S. Č., A. L., R. Ū., A. K., A. S., R. M., A. L. – dėl įdarbinimo Švedijos Karalystėje paslaugų suteikimo ir įsipareigojusio suteikti paslaugas už atlygį, apgaule tarpininkavo dėl šių paslaugų suteikimo 14 fizinių asmenų: E. V., V. K., V. Č., D. R., I. M., A. M., V. A., S. Č., A. L., R. Ū., A. K., A. S., R. M., A. L. ir užvaldė svetimą turtą, iš viso už l5 100 Lt.

E. P., vykdydamas nenustatyto asmens žodinius nurodymus, tyčia, apgaule, prisistatydamas juridinių asmenų registre neregistruotos UAB „K“ direktoriumi, neįregistravęs kelių transporto ūkinės komercinės keleivių vežimo už atlyginimą tarptautiniais maršrutais veiklos, neturėdamas šiai veiklai būtinos licencijos, organizavo ir vykdė nenustatyto asmens nurodytų fizinių asmenų 2009 m. kovo 3 d. pervežimo paslaugas, maršrutu: Kaunas–Klaipėda–Ryga–Švedijos Karalystė:

2009 m. kovo 3 d., tikslus laikas nenustatytas, jis pats mikroautobusu „N. P.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė fizinių asmenų pervežimą iš Kauno į Klaipėdą;

2009 m. vasario mėnesį, tiksli data nenustatyta, jis pats sudarė žodinį susitarimą su nenustatytu asmeniu dėl šių asmenų pervežimo autobusu ir, jam organizavus, 2009 m. kovo 3 d. UAB „Sinaras“ autobusu „Setra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G. fizinius asmenis nuvežė į Rygą;

2009 m. kovo 3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, jis UAB „Tallink“ telefonu užsakė bilietus į keltą Ryga–Stokholmas bei fizinius asmenis įlaipino į keltą, vykstantį į Švedijos Karalystę, ir minėto autobuso „Setra“ vairuotojui A. G. nenurodė tikslaus fizinių asmenų pristatymo Švedijos Karalystėje adreso.

Nenustatytas asmuo, vykdydamas savo iš anksto sudarytą veiksmų planą, už tarpininkavimo įdarbinant Švedijos Karalystėje suteikimo paslaugas iš fizinių asmenų 2009 m. kovo 3 d. paėmė 9100 Lt: Kauno autobusų stotyje iš S. Č. paėmė 1200 Lt, iš A. L. – 1200 Lt, iš R. Ū. – 1200 Lt, iš A. K. – 1200 Lt, iš A. S. – 1200 Lt, iš R. M. – 1200 Lt, iš A. L. – 700 Lt, iš A. M. – 600 Lt, o Klaipėdos autobusų stotyje iš I. M. – 600 Lt, neišrašydamas apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Be to, E. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas nenustatyto asmens žodinius nurodymus, už tarpininkavimo įdarbinant Švedijos Karalystėje suteikimo paslaugas iš fizinių asmenų 2009 m. kovo 3 d. paėmė 6000 Lt: Klaipėdos autobusų stotyje iš E. V. paėmė 1200 Lt, iš V. K. – 1200 Lt, iš V. Č. – 1200 Lt, iš D. R. – 1200 Lt, o Mažeikių autobuso stotyje iš V. A. paėmė 1200 Lt, neišrašydamas apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

E. P. fiziniams asmenims – E. V., V. K., V. Č., D. R., I. M., A. M., V. A., S. Č., A. L., R. Ū., A. K., A. S., R. M. ir A. L. tarpininkavimo įdarbinant Švedijos Karalystėje paslaugų nesuteikė, pinigų negrąžino, taip savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, iš viso 15 100 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą E. P. nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyti baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai.

Kasatorė teigia, kad E. P. nepadarė veikos, už kurią nuteistas, byloje nėra jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų, be to, teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 nuostatų, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio reikalavimų. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies galima daryti išvadą, kad ne tik nenustatytas asmuo, bet ir E. P. siūlė įdarbinimo paslaugas Švedijoje, tačiau byloje tokių duomenų nėra, nuteistasis turėjo tik nuvežti žmones į Švediją, o ne juos įdarbinti. Taigi kaltinimo formuluotė neatitinka bylos duomenų. Be to, kasatorė nurodo, kad byloje nenustatytas nusikaltimo iniciatorius, taip pat nėra duomenų, kad E. P. žinojo, jog žmonės, nuvežti į Švediją, nebus įdarbinti, todėl konstatavimas, kad E. P. veikė bendrais suderintais veiksmais su nenustatytu asmeniu neatitinka faktinių bylos aplinkybių, E. P. pats tapo sukčiaus auka. Taigi, kasatorės manymu, E. P. veikoje nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai (BK 24 straipsnis). Taip pat kasatorė nurodo, kad nuosprendis pagrįstas ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, ar bent vienas iš nukentėjusiųjų iki 2009 m. kovo 3 d. kontaktavo su E. P. dėl jų įdarbinimo, neišreikalautos įtariamojo ir nukentėjusiųjų telefoninių skambučių išklotinės, neatlikta jų analizė. Kasatorė tvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymų yra esminių prieštaravimų, kuriuos pašalinti įmanoma tik atlikus akistatas, tačiau tai nepadaryta. Teismas nuosprendyje išdėstė E. P. ir nukentėjusiųjų parodymus, tačiau išsamių, atskleidžiančių minėtų duomenų tarpusavio ryšį motyvų nenurodė (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Kartu kasatorė nurodo, kad teismas pažeidė BPK 113, 115 straipsnių nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad nenustatytas asmuo 2009 m. kovo 3 d. už tarpininkavimą įdarbinant Švedijoje iš A. L., R. Ū., A. K., A. S., R. M., A. L., A. M., I. M. iš viso paėmė 9100 Lt, tačiau atlyginti šiems asmenims padarytą turtinę žalą teismas nepagristai priteisė iš E. P..

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių BPK pažeidimų nepadaryta. Nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką nustatyta teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirtais ir nuosprendžiuose aptartais įrodymais, kuriuos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas savo sprendimą pripažinti kasatorių kaltu grindė nukentėjusiųjų E. V., R. Ū., R. M., A. L., D. R., I. M., A. M., A. L., V. A., V. Č. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiųjų A. S., A. K., S. Č., V. K. bei liudytojos V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teismo posėdžio metu. Teismas savo išvadas motyvavo ir paties nuteistojo parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, PVM sąskaita faktūra, transporto sutartimi, 2009 m. kovo 3 d. kasos pajamų orderio kvitu, ryšio tinklo operatoriaus „Tele2“ pateikta informacija, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Teismas ištyrė visus byloje esančius nuteistąjį tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiųjų pinigai buvo užvaldyti apgaule, piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, buvo atnaujinęs įrodymų tyrimą, ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių tam, kad byloje būtų tiesiogiai apklausti visi nukentėję asmenys bei pašalinti nuteistojo skunde nurodyti galimi prieštaravimai tarp jų parodymų, o apeliacinis skundas būtų išnagrinėtas visais skunde nurodytais aspektais, tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad visų apeliaciniame skunde nurodytų asmenų apklausti nepavyko. Iš apeliacinės nutarties matyti, kad teismas iš esmės atsakė į visus apeliaciniame skunde keltus klausimus (BPK 320 straipsnis).

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius, nurodydamas galimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo pažeidimus, konstatuoja, jog teismo parinkta kaltinimo formuluotė neatitinka tyrimo metu surinktų duomenų, nes nuosprendis byloje surašytas abstrakčiai ir visiškai nemotyvuotai; taip pat skunde akcentuojama, jog teismai ydingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip padarytus bendrininkų grupe. Prokuroro manymu, šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes iš teismų sprendimų matyti, kad teismai juose išsamiai atskleidė byloje nustatytą bendrininkavimo mechanizmą, nurodė, kokiais veiksmais nuteistasis realizavo inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir kokį vaidmenį atliko. Kaltinime nurodytas svetimas turtas buvo užvaldytas apgaule, o tarp veikas kvalifikuojančių aplinkybių buvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Tiek nuteistasis, tiek ir byloje nenustatytas asmuo turėjo konkretų vaidmenį ir realizavo dalį sukčiavimo objektyviųjų požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veiksmai veikiant bendrai su nenustatytu asmeniu įrodė, jog buvo veikta pagal gerai apgalvotą planą, iš anksto pasiskirsčius su nuteistuoju vaidmenimis, siekiant apgaule įgyti nukentėjusiųjų pinigus. Nuteistasis E. P. suvokė, kad iš nukentėjusiųjų pinigus įgyja apgaule, todėl jo veiksmų tyčia laikytina įrodyta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir padarytas išvadas, konstatavo, jog būtent tai, kad byloje nenustatyta, jog nors vienas nukentėjusysis būtų nurodęs, kad įdarbinti užsienyje būtų žadėjęs pats nuteistasis, dar kartą ir patvirtina buvus apgalvotą sukčiavimo schemą. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde iš esmės bandoma nurodyti, kaip vertinti vienus ar kitus byloje surinktus įrodymus, kurias iš nustatytų aplinkybių laikyti įrodymais, o kurios iš jų nustatytos netinkamai ir laikytinos prielaidomis. Faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau nesvarstytinas.

Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismų sprendimuose argumentuotai ir išsamiai išaiškinta, kodėl laikytina, kad E. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio l dalyje, o jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo netgi aktyvesnis, negu byloje minimo nenustatyto asmens. Taigi teismai tinkamai kvalifikavo E. P. padarytą nusikalstamą veiką, detaliai išanalizavo liudytojų parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, vertino įrodymų visetą ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Kasacinio skundo argumentas dėl BPK 113, 115 straipsnių nuostatų pažeidimo paliktinas nenagrinėtas, nes nebuvo keliamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 367 straipsnis).

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. nagrinėjant bylą kasacine tvarka, tikrinama, ar pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis), ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacinius pagrindus (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių BPK pažeidimų), būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, netiria, jų nevertina ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

Kasaciniame skunde prašymas nutraukti baudžiamąją bylą argumentuojamas tuo, kad E. P. nepadarė veikos, už kurią nuteistas, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje nėra jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų, o vien tik prielaidos, tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymų yra esminių prieštaravimų. Taigi kasaciniame skunde tiesiog nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Tokie argumentai, nenurodant esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliekami nenagrinėti. Taip pat paliekamas nenagrinėtas skundo argumentas dėl BPK 113, 115 straipsnių nuostatų pažeidimų, nes šis klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų

BPK numatyta, kad įrodymai tiriami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Prireikus iš naujo tirti įrodymus, pateikti naują jų vertinimą, nustatyti naujas faktines bylos aplinkybes gali apeliacinės instancijos teismas. Jau minėta, kad kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes šis teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, gali patikrinti tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrinti, ar ankstesnėse proceso stadijose įrodinėjimo procesas vyko laikantis BPK reikalavimų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus, neturi teisinio pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Teismų išvados padarytos, įvertinus surinktų įrodymų visumą: nukentėjusiųjų E. V., R. Ū., R. M., A. L., D. R., I. M., A. M., A. L., V. A., V. Č., liudytojų N. L., A. G., E. Č., K. P. parodymus, rašytinius bylos duomenis (daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, PVM sąskaitą faktūrą, transporto paslaugų sutartį, kasos pajamų orderį, ryšio tinklo operatoriaus „Tele 2“ informaciją, 2009 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 30-15-S-1869 ir kt.), paties nuteistojo parodymus, be to, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti nukentėjusiųjų A. S., A. K., S. Č., V. K., liudytojos V. S. parodymai. Priimant nuosprendį laikytąsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą pagal nuteistojo skundą, atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausė dar ir nukentėjusįjį A. S.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir teisingai kvalifikavo E. P. padarytus nusikalstamus veiksmus. Teismas konstatavo, kad nukentėjusieji davė nuoseklius ir vienas kitą papildančius parodymus apie reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl nukentėjusiojo V. K. ir liudytojos V. S. parodymuose esančių prieštaravimų (kuris konkrečiai padavė pinigus už įdarbinimo paslaugas) teismas nurodė, kad jie nėra esminiai ir nekeičia reikšmingų bylos aplinkybių. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nuteistojo E. P. argumentus yra labai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikšmingos teisingam bylos išsprendimui aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad E. P. kaltė tinkamai neįrodyta, o grįsta tik prielaidomis.

Dėl bendrininkavimo

Kasatorė tvirtina, kad E. P. veikoje nenustatyti bendrininkavimo požymiai, nes jis nežinojo apie nusikalstamus nenustatyto asmens tikslus, jis tik turėjo nuvežti žmones į Švediją. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, šis argumentas taip pat grindžiamas tuo, kad teismai padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnis). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams.

Byloje nustatyta, kad E. P., veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą ir ši veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, teismų sprendimuose nustatyti tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji E. P. bendrininkavimo sukčiaujant požymiai, kurie labai išsamiai motyvuoti. Teismas konstatavo, kad E. P. suvokė, jog kartu su nenustatytu asmeniu daro bendrą nusikaltimą, jog savo veiksmais realizuoja bendrą nusikalstamą sumanymą apgaule užvaldyti kitų asmenų pinigus.

Teismų sprendimuose E. P. apgaulės turinys labai detaliai atskleistas. Teismai motyvuotai paneigė nuteistojo versiją, kad jis buvo tik vairuotojas turėjęs nuvežti nenustatyto asmens užsakymu asmenis į Švediją ir kad apgaulės jo veiksmuose nebuvo. Beje, teismai konstatavo, kad E. P. veiksmai vykdant nusikaltimą buvo žymiai aktyvesni nei nenustatyto bendrininko. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis neturėjo licencijos vykdyti keleivių pervežimą tarptautiniais maršrutais ir šios veiklos nebuvo įregistravęs, tačiau skelbėsi internetiniame tinklalapyje apie neva teisėtai vykdomą veiklą, susitarė su nenustatytu asmeniu apie paslaugų suteikimą šiam organizuojant nukentėjusiųjų įdarbinimą Švedijoje, net nesudaręs su juo jokios sutarties dėl paslaugų suteikimo.

Taip pat nustatyta, kad nuteistasis iš kai kurių nukentėjusiųjų paėmė pinigus, kuriuos jie sumokėjo už įdarbinimo paslaugas, bei dalį pinigų gavo, pasak nukentėjusiųjų, iš nenustatyto asmens. Nukentėjusiesiems nebuvo išduotas joks pinigų sumokėjimo faktą pagrindžiantis dokumentas. Nuteistasis savo iniciatyva iš UAB „Sinaras“ suorganizavo autobuso su vairuotoju nuomą ir, savo vardu sudarydamas sutartį su šia bendrove, susitarė, jog ši bendrovė nuveš nukentėjusiuosius į Švediją. E. P. nukentėjusiesiems išdalijo UAB „K“ vizitines korteles, kurias gavę, jie suprato, kad įdarbinimo paslaugas teikia būtent UAB „K“, taip jis imitavo, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos teisėtai ir užsitikrino nukentėjusiųjų pasitikėjimą.

Be to, nuteistasis parūpino visiems nukentėjusiesiems kelto bilietus, įsigijo kelto bilietą ir sau, vėl gi tam, kad sustiprintų nukentėjusiųjų pasitikėjimą juo, tačiau paskutiniu momentu vykti kartu atsisakė. Nuteistojo versija, kad jis ilgą laiką bandė susisiekti su nenustatytu asmeniu telefonu tam, kad sutikslintų galutinį kelionės tikslą, akivaizdžiai paneigta 2009 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 30-15S-1869 apie telefonų abonentų Nr. 8 ir Nr. 8 įeinančius ir išeinančius skambučius.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad tiek nuteistasis, tiek ir nenustatytas asmuo turėjo konkretų vaidmenį ir kiekvienas jų realizavo dalį sukčiavimo nusikaltimo objektyviųjų požymių. Nuteistojo E. P. veiksmai veikiant bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įrodo, kad buvo veikta pagal gerai apgalvotą planą, iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis, siekiant apgaule įgyti nukentėjusiųjų pinigus ir vėliau pasinaudoti versija, jog E. P. tik vykdė pervežimo paslaugas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. P. gynėjos advokatės Mirandos Kunickienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Antanas Klimavičius