2024-06-05 Nr. AB-8947-3-62-3-00457-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-268-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00457-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. kovo 7 d. prašymą atsiųsti informaciją (pažymą) apie priimtus dokumentus bei pareiškėjui pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

II. Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatyme) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra nustatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jeigu teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 17 straipsnio nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad administracinis teismas suinteresuoto asmens skundą imasi nagrinėti tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus, o pagal 4 dalį – viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas.

Teismas padarė išvadą, kad skundą teismui suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, kai jo atžvilgiu yra priimtas neigiamas kompetentingo administravimo subjekto sprendimas ar yra vilkinama išspręsti keliamą klausimą. Tik tokiu atveju būtų pagrindas vertinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą turėtų nagrinėti administracinis teismas. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūniją kreipėsi 2024 m. kovo 7 d., patvirtinimą, jog jo prašymas yra gautas, V. J. gavo 2024 m. kovo 7 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2024 m. kovo 14 d. t. y. praėjus 7 dienoms po patvirtinimo gavimo, t. y. nesuėjus atsakymo pateikimo terminui, kaip nustato Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su reikalavimu įpareigoti priimti sprendimą, kuriam priimti, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, dar nėra suėjęs terminas. Teismas akcentavo, kad jis nėra institucija, turinti kompetenciją viešojo administravimo subjektą įpareigoti priimti konkretų sprendimą dėl V. J. prašymo, teismo kompetencija yra spręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ar vilkinimo išspręsti keliamą klausimą. Teismas nenustatė, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

V. J. paaiškina, kad jis su 2024 m. kovo 7 d. paklausimu dėl (duomenys neskelbtini), esančio aklakelio ženklinimo elektroniniu paštu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A.. Siųsdamas minėtą paklausimą, pareiškėjas prie jo pridėjo atskirą prašymą, kuriame nurodė, kad siunčia paklausimą, ir prašė atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus (paklausimą dėl aklakelio), tačiau jis prašomos pažymos (informacijos) apie priimtus dokumentus negavo.

V. J. nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus bei skundus dėl šių viešųjų paslaugų. Prašymų ir skundų nagrinėjimas yra reglamentuotas Taisyklių IV skyriuje. Pagal Taisyklių 35 punktą, prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją, o Taisyklių 42 punkte yra įtvirtinta, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas; Taisyklių 31 punkte yra nurodyta, kad priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus.

V. J. nurodo, kad negavęs atsakymo, jis pateikė skundą teismui, kuriame prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo pateiktą prašymą bei pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Skunde pareiškėjas labai aiškiai nurodė, kad kreipiasi dėl prašymo, o ne dėl paklausimo.

V. J. nuomone, nepateikdamas jokio atsakymo (sprendimo) į prašymą dėl pažymos (informacijos) pateikimo apie priimtus dokumentus, atsakovas suvaržė jo teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją bei, pažeisdamas teisės normose įtvirtintus reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskiriamus veiksmus. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai jam kliudo gauti informaciją ir taip pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio nuostatas, kuriose yra įtvirtinta asmens, o taip pat ir pareiškėjo, teisė gauti informaciją. Toks atsakovo V. J. teisės gauti informaciją ribojimas nėra grindžiamas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Neatlikdamas pareigos dėl jam privalomo administracinio veiksmo, atsakovas taip pat pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą, taip, kaip ši teisė yra suprantama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, jog Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, V. J. teigia, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas per įstatyme nustatytą terminą nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu; savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas.

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 88 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas pažymi, kad skundą teismui suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu yra priimtas neigiamas kompetentingo administravimo subjekto sprendimas ar vilkinimas išspręsti keliamą klausimą. Tik tokiu atveju būtų pagrindas vertinti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą turėtų nagrinėti administracinis teismas. V. J. akcentuoja, kad šiuo atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, vilkina atlikti jam Taisyklių 31 punkte nurodytą administracinį veiksmą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis į teismą kreipėsi su reikalavimu įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriam priimti, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, dar nėra suėjęs terminas. Pažymi, kad teismas šiam ginčui taikė ne tą teisės normą, t. y. jis taikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos; jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų; asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

V. J. pažymi, kad teismas gali įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kai tarp šalių yra kilęs ginčas – atsakovas arba atsisako atlikti prašomus veiksmus, arba per įstatymo nustatytą terminą jų neatlieka. Taisyklių 31 punkte yra nustatytas konkretus terminas viešajam subjektui atlikti administracinį veiksmą – 3 darbo dienos nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos, naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją, turi būti išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus, kaip yra išreikštas asmens pageidavimas. Šiuo atveju buvo aiškiai išreikštas ir pateiktas pareiškėjo prašymas, todėl kilusiam ginčui turi būti taikomas Taisyklių 31 punktas, o ne Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, V. J. skundas turi būti priimamas ir nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas bei pagrįstumas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, jog V. J. skundas dėl institucijos neveikimo teismui buvo pateiktas nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį turėjo būti išnagrinėtas pareiškėjo kreipimasis. Teismas nenustatė, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodę, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusiam asmeniui viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-606-789/2023).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Nustatyta, kad pareiškėjas Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 7 d. išsiuntė 2024 m. kovo 7 d. paklausimą dėl kelio atkarpos, kuria V. J. tenka važiuoti, važiuojant prie jam priklausančio pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), ir kuri baigiasi užtvaru bei apsisukimo aikštele, statuso ir ženklinimo. Pareiškėjas prašė atsakyti į paklausime nurodytus klausimus. Minėtame elektroniniame laiške buvo prašoma pateikti informaciją apie priimtą dokumentą (paklausimą dėl aklakelio). Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnės pavaduotoja, atsakydama į minėtą elektroninį laišką, 2024 m. kovo 7 d. elektroniniame laiške nurodė, kad prašymas yra gautas.

Pareiškėjas skunde teismo prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. kovo 7 d. prašymą bei jam pateikti informaciją (pažymą) apie priimtus dokumentus bei pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką yra nustatyta pareiškėjui, kurio suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pareiškėjas turi teisę suformuluoti ne bet kokį skundo reikalavimą, o tokį, kuris atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Kaip jau minėta, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams; administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, Taisyklių 31 punkte yra nustatytas konkretus terminas viešajam subjektui atlikti administracinį veiksmą – 3 darbo dienos nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos, naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją, turi būti išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus, kaip yra išreikštas asmens pageidavimas, tačiau informacijos apie priimtus dokumentus pateikimas ar nepateikimas negali būti laikomas pažeidimu, dėl kurio galėtų būti paduotas skundas teismui. Nagrinėjamu atveju teisinės pasekmės pareiškėjui V. J. galėtų kilti tik išnagrinėjus jo paklausimą dėl minėtos kelio atkarpos (aklakelio) ir priėmus sprendimą, o tokiu atveju, jeigu per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą atsakymas nebūtų pateiktas, pareiškėjas įgytų teisę skųsti institucijos neveikimą. V. J. teikiant skundą pirmosios instancijos teismui, sprendimas dėl minėto jo paklausimo nebuvo priimtas, taip pat nebuvo suėjęs terminas, per kurį sprendimas turi būti priimtas.

Nors pareiškėjas savo teisių pažeidimą ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnės neveikimą grindė tuo, kad jam nebuvo pateiktas atsakymas į 2024 m. kovo 7 d. prašymą atsiųsti informaciją apie priimtą dokumentą (buvo gautas patvirtinimas apie prašymo gavimą), tačiau yra akivaizdu, jog tai V. J. netinkamai vertina kaip savo galimą teisių pažeidimą, dėl kurio galėtų būti pateiktas skundas administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad informacijos apie priimtą nagrinėti jo paklausimą pateikimas ar nepateikimas yra procesinio pobūdžio veiksmas, kuris su pareiškėjo materialiųjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nėra susijęs bei jokių teisinių pasekmių jam nesukelia ir negali sukelti. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri buvo suformuota esant toms pačioms pagrindinėms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos nagrinėjamu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-229-492/2024). Teisėjų kolegija pagrindų nukrypti nuo šios teismų praktikos nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą, kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Įvertinus tai, kad V. J. 2024 m. gegužės 16 d. pranešimu, be kita ko, procesinio skundo reikalavimo dėl teismo išlaidų priteisimo atsisakė, teismo išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Beata Martišienė

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė