2022-11-16 Nr. AB-27782-3-61-3-01519-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3893-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01519-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 10.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1V-186 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje ir tuo pagrindu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja didžiąją dalį gyvenimo gyvena Lietuvos Respublikoje, išskyrus trumpus laikotarpius, kuomet mokėsi Kanadoje, Toronte, kur įgijo magistro laipsnį (1995–1997 m.) ir apsigynė daktaro disertaciją (2001–2004 m.). Pareiškėjos vienintelė ir pagrindinė gyvenamoji vieta, kaip ir asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų centras yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja po to, kai 2004 m. įgijo mokslinį laipsnį Kanadoje, grįžo į Lietuvą ir joje toliau tęsė profesinę / akademinę veiklą. Pareiškėja 2001 m. gyvendama Kanadoje sudarė civilinę santuoką su Kanados piliečiu M. J. O., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros, kuri gimė Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietė. (duomenys neskelbtini) pareiškėja Kanadoje sudarytą santuoką įregistravo ir Lietuvos Respublikos civilinėje metrikacijoje. Pareiškėja šiuo metu eina (duomenys neskelbtini) pareigas Vilniaus universiteto (duomenys neskelbtini), tyrėjos pareigas (duomenys neskelbtini), kur vykdo aukšto lygio tarptautinius akademinius tyrimus, vadovauja tarptautiniams mokslo projektams, doktorantams ir podoktorantūros stažuotojams, yra apdovanota už aukšto lygio tarptautines akademines publikacijas. Taigi, pareiškėjos tiek asmeninis, socialinis gyvenimas, tiek profesinė, pilietinė veikla ir ekonominiai interesai yra neatsiejamai susiję su Lietuvos Respublika.

3. Pareiškėja teigė, jog, studijuojant doktorantūros studijose Kanadoje, jai tapo žinoma, kad 2002 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d., kurio 18 straipsnio 2 dalis įtvirtino galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams vienu metu turėti dvi pilietybes. Atsižvelgdama į Pilietybės įstatymo pakeitimus, pareiškėja kreipėsi į Kanados vyriausybę su prašymu suteikti pilietybę. 2003 m. sausio mėnesį pareiškėjai buvo išduotas oficialus Kanados pilietybės sertifikatas, suteikiantis teisę pareiškėjai įgyti Kanados pilietybę po to, kai pareiškėja duos priesaiką oficialios ceremonijos metu. Pareiškėja 2003 m. Kanados teisės aktų nustatyta tvarka davė priesaiką (tikslios datos neprisimena, kadangi nuo to momento praėjo beveik 20 metų) ir 2003 m. spalio 9 d. pareiškėjai buvo pirmą kartą išduotas Kanados piliečio pasas.

4. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pripažino Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, suteikusią teisę turėti piliečiams dvi pilietybes, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nutarimu Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, įgijusiems kitos valstybės pilietybę nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūra netaikoma – tokie asmenys yra laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais. Todėl po Konstitucinio Teismo Nutarimo pareiškėja neatsisakė Kanados pilietybės.

5. Pareiškėja paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė pranešimą apie turimą Kanados pilietybę bei dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja įgijo pilietybę tuo metu, kai piliečiai turėjo teisę būti dviejų valstybių piliečiais, t. y. Migracijos departamentui buvo pateiktas Kanados pilietybės sertifikatas, išduotas 2003 m. sausio mėnesį, Kanados piliečio pasas, išduotas 2003 m. spalio 9 d. Pareiškėja kreipėsi į Kanados ambasadą dėl papildomų pilietybės dokumentų išdavimo, tačiau 2020 m. birželio 10 d. el. paštu Kanados ambasados darbuotoja patvirtino, kad tuo metu, kai pareiškėja įgijo Kanados pilietybę (2003 m.), pilietybės įgijimo faktas būdavo patvirtinamas tik išduodamu pilietybės sertifikatu, kuriame pažymėta tik pilietybės sertifikato išdavimo data, o jokie kiti dokumentai nėra išduodami.

6. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 28 d. jos paprašė pateikti kokius nors papildomus dokumentus, patvirtinančius Kanados pilietybės įgijimo datą, kadangi Kanados pilietybės sertifikate buvo nurodyta pilietybės sertifikato data – 2003 m. sausio mėnuo. Pareiškėja 2020 m. spalio mėn. kreipėsi į Kanados ambasadą Vilniuje, prašydama išduoti kitokios formos Kanados piliečio sertifikatą ar kitą dokumentą, kuriame būtų nurodyta tiksli pilietybės įgijimo diena. Pareiškėjai Kanados ambasada negalėjo patvirtinti, kad naujo modelio sertifikate bus įrašyta tiksli pilietybės įgijimo diena, kadangi pirminis sertifikatas buvo išduotas tuo metu, kai pilietybės įgijimo datos nebuvo fiksuojamos. Naujų sertifikatų išdavimo procedūros trukmė yra nuo 15 mėnesių (jei prašymas pateikiamas Kanadoje) iki 3 metų ir ilgiau (jei prašymas teikiamas per konsulinę įstaigą). Kadangi pareiškėjos nuolatinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl pilietybės dokumentų išdavimo tik per Kanados ambasadą, todėl pareiškėja neturėjo jokios, net teorinės galimybės, pateikti Migracijos departamento prašomus „kokius nors“ papildomus dokumentus per Migracijos departamento nurodytą 6 mėnesių terminą.

7. Pareiškėja teigė, jog 2020 m. spalio 23 d. informavo Migracijos departamentą apie gautą informaciją ir paprašė nurodyti, ką dar galėtų padaryti. Nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2022 m. kovo 15 d. iš Migracijos departamento negavo daugiau jokio pranešimo, tačiau 2022 m. kovo 15 d. buvo informuota, kad Įsakymu neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl įgytos kitos valstybės pilietybės. Prieš priimant Įsakymą, pareiškėjai nebuvo sudaryta jokių sąlygų pasisakyti, pateikti papildomus argumentus ar paaiškinimus. Pareiškėja tik po jai neigiamo sprendimo priėmimo buvo informuota apie pilietybės panaikinimą. Pareiškėja akcentavo, kad, priimant Įsakymą, pareiškėjos pilietybės panaikinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 normas, kadangi iš pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktų dokumentų (t. y. kortelės formos pilietybės sertifikato ir Kanados piliečio paso bei juose nurodytos informacijos) matyti, kad pareiškėja Kanados pilietybę įgijo ne anksčiau kaip 2003 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip 2003 m. spalio 9 d., todėl nebuvo jokio pagrindo pareiškėjai taikyti pilietybės netekimo procedūros.

8. Pareiškėja pažymėjo, kad sprendimas dėl jos pilietybės netekimo buvo priimtas pažeidžiant esminius administracinės procedūros reikalavimus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) ir Migracijos departamentas, vykdydami viešojo administravimo procedūrą, nesiekė išsiaiškinti ir neišsiaiškino visų klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjos duotus paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, o Įsakymą priėmė formaliai, apsiribodami vien perteklinio reikalavimo – dokumento, pagrindžiančio tikslios pilietybės įgijimo datos, nepateikimo faktu. Dėl šios priežasties buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas pripažinti pareiškėją netekusia Lietuvos Respublikos pilietybės.

9. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiek atsakovo, tiek Migracijos departamento pagrindinis nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentas yra tas, jog pareiškėja nepateikė legalizuoto Kanados pilietybės įgijimo sertifikato (pažymėjimo). Ši aplinkybė tapo žinoma tik pateikus atsiliepimus į skundą, kadangi iki tol Migracijos departamentas (jo darbuotojai) nuosekliai aiškino, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra netinkami, nes juose nenurodyta tiksli pilietybės įgijimo diena, o apie tai, kad dokumentas turi būti legalizuotas pareiškėjai nebuvo akcentuota ir net nenurodyta kaip pateiktų dokumentų trūkumas. Pareiškėja, tik gavusi atsiliepimus į skundą, nedelsdama kreipėsi į kompetentingą Kanados įstaigą dėl Kanados pilietybės įgijimo sertifikato legalizavimo, kuris šių rašytinių paaiškinimų pateikimo dieną jau yra legalizuotas. Jeigu pareiškėja iš karto būtų buvusi tinkamai informuota apie reikalingą Kanados pilietybės sertifikato legalizavimą, ji tokius veiksmus būtų nedelsiant atlikusi, t. y. ką ji tuoj pat ir padarė, sužinojusi atsakovo ir Migracijos departamento argumentus, išdėstytus atsiliepimuose į skundą.

10. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas atsiliepime į skundą sutiko, kad jei pareiškėja Kanados pilietybę įgijo nuo 2003 m. sausio 1 d. iki Konstitucinio Teismo Nutarimo įsigaliojimo, tai pagal Nutarimo 69 punkte išdėstytą išlygą ji būtų Lietuvos pilietė, net ir būdama Kanados piliete. Šį faktą – Kanados pilietybės įgijimo datą pareiškėja turėtų patvirtinti tinkamai. Skundas grindžiamas Kanados pilietybės sertifikatu, kuris nėra tinkamas, nes Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280, (toliau – ir Aprašas) 5 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

12. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė legalizuoto dokumento, patvirtinančio Kanados pilietybės įgijimo datą. Kadangi buvimo Kanados piliečiu faktas egzistavo (Kanados pasas), tai Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis buvo pritaikyta be išlygos. Atsakovas ir Migracijos departamentas neturi išmanyti užsienio valstybių vidaus procedūras ir nustatinėti teisinius faktus taikydami užsienio teisę, nes jos vykdo Lietuvos įstatymus. Pareiškėjos pateikta teismui nauja medžiaga, kuri nebuvo pateikta Migracijos departamentui, nevertintina, nes ji neįvertinta viešojo administravimo procedūros metu.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad išsiuntė pareiškėjai 2020 m. kovo 12 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ (toliau – ir Raštas), kuriuo prašė per 6 mėnesius nuo šio rašto išsiuntimo dienos Pilietybės skyriui pateikti dokumento, patvirtinančio Kanados pilietybės įgijimo datą, kopiją išverstą į lietuvių kalbą ir patvirtintą pažyma Apostille (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, o dokumento vertimas į lietuvių kalbą turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos). Taip pat minėtu raštu pareiškėja buvo informuota, kad pateikus nurodytus dokumentus, jai nebūtų taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra. Migracijos departamento 2022 m. sausio 20 d. teikime Nr. 13P-3 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Teikimas) Vidaus reikalų ministrui pažymima, kad pareiškėja įgijo Kanados pilietybę – tai patvirtina asmens 2019 m. lapkričio 13 d. rašytinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja 2003 m. sausio mėnesį įgijo Kanados pilietybę ir įsipareigoja pateikti Kanados pilietybės įgijimo datą patvirtinantį dokumentą iki 2020 m. gegužės 13 d., Kanados pasai (duomenys neskelbtini) , išduotas 2003 m. spalio 9 d., ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016 m. balandžio 13 d., Kanados pilietybės sertifikatas, išduotas 2003 m. sausio mėnesį (neišverstas į lietuvių kalbą, nelegalizuotas). Į Migracijos departamento Raštą pateikti dokumentus, patvirtinančius Kanados pilietybės įgijimo datą, pareiškėja neatsiliepė. Migracijos departamentas nurodė, kad jam nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kada pareiškėjai suteikta Kanados pilietybė. Pareiškėja buvo įpareigota per 6 mėnesius pateikti legalizuotą Kanados pilietybės įgijimo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą, tačiau to nepadarė, kartu su skundu teismui šio dokumento, legalizuoto teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė, todėl nepagrindė savo teiginių, kad Kanados pilietybę įgijo 2003 m. sausio mėnesį ir, kad pareiškėja turi teisę į dvigubą pilietybę.

15. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad Kanada, išdavusi pareiškėjai Kanados pilietybės įgijimo pažymėjimą, nėra prisijungusi prie 1961 metų Hagos konvencijos dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo ir pilietybės įgijimo, nurodė, jog pažymėjimas nėra dokumentas, kuris yra atleistas nuo legalizavimo, pareiškėjai Kanados išduotas dokumentas tam, kad jis būtų pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, turi būti legalizuojamas Kanados kompetentingoje įstaigoje ir po to pateikiamas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai jį dar kartą legalizuoti. Kadangi pareiškėjos pateiktas Kanados pilietybės pažymėjimas nėra legalizuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo autentiškumas nepatvirtintas, šis dokumentas neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje ir negalima juo vadovautis.

16. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Įsakymu pažeistas gero administravimo principas, nes pareiškėja nenurodė jokių konkrečių teisės normų, kurios buvo pažeistos, priimant Įsakymą. Pareiškėja buvo informuota, kad vadovaujantis Aprašo 8 punktu, pranešimo apie Kanados pilietybės įgijimą nagrinėjimas yra stabdomas ir bus tęsiamas nuo trūkstamų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Nepateikus trūkstamų dokumentų nustatytais terminais, pareiškėjai bus taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra. Pareiškėja skunde nenurodė, kokio dar papildomo bendradarbiavimo ji tikėjosi, kai Migracijos departamentas dėjo visas pastangas bendradarbiauti ir suteikti teisę pareiškėjai pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau ji jų nepateikė.

17. Migracijos departamentas papildomai pažymėjo, kad Rašte pareiškėjai buvo nurodyta, jog pateikti dokumentai turi būti legalizuoti bei teismo posėdžio metu iškėlė abejonę, kad pareiškėjai Kanados pilietybė galbūt buvo suteikta 2002 m. gruodžio mėnesį. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, jog sertifikatas nepatvirtina, kad būtent 2003 m. sausio mėnesį pareiškėjai buvo suteikta Kanados pilietybė, nes nėra aišku, kada tiksliai ji buvo suteikta. Migracijos departamentas pabrėžė, kad nevertina kitos šalies įstatyminės bazės, o vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymais, Raštas surašytas įvertinus pareiškėjos individualią situaciją. Migracijos departamentas dėl dokumentų legalizavimo pabrėžė, kad jų buvo prašoma nevienareikšmiškai.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjos V. D. skundą tenkino, panaikino Įsakymo dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 720,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

19.1. Migracijos departamente 2019 m. lapkričio 13 d. gautas pareiškėjos pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kuriuo pranešta, kad ji 2003 m. sausio mėnesį įgijo Kanados pilietybę ir įsipareigojo per 6 mėnesius pateikti pilietybės įgijimo datą patvirtinantį dokumentą.

19.2. Migracijos departamento Raštu pareiškėja įpareigota Migracijos departamentui pateikti Kanados pilietybės įgijimo datą patvirtinantį dokumentą, kuris turi būti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir išverstas į lietuvių kalbą.

19.3. Pareiškėja 2020 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Kanados ambasadą dėl papildomų dokumentų išdavimo, o 2020 m. birželio 10 d. gavo Kanados ambasados elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad Kanados ambasados konsulė patvirtino, jog kitokio dokumento, išskyrus išduotą sertifikatą, neišduoda. Laiške nurodoma, kad sertifikato išdavimo data turi būti traktuojama kaip pilietybės suteikimo data. Pažymėta, kad reikėtų daugiau informacijos iš Migracijos departamento ir pasiūlyta su ambasada susisiekti, ar ambasada pati galėtų susisiekti su Migracijos departamentu.

19.4. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 28 d. gavo Migracijos departamento elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad šiuo metu yra nagrinėjamas pareiškėjos pranešimas. Iš pateiktų dokumentų – Kanados piliečio pasas – išduotas 2003 m. spalio 9 d.; pilietybės sertifikatas – data nenurodyta, t. y. 2003 m. sausio mėnuo, be dienos, todėl nėra aišku, kada būtent pareiškėjai suteikta Kanados pilietybė. Patarta pareiškėjai pabandyti paprašyti dokumento (pažymos, rašto) iš Kanados institucijų.

19.5. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsakė Migracijos departamentui, kad ji susisiekė su Kanados atstovybe Lietuvoje ir nunešė jiems parodyti dokumentus, kuriuos ji turi ir kuriuos pateikė Migracijos departamentui. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jokių kitų dokumentų ir nėra – iki Kanados paso išdavimo pateikiama būtent tokia kortelė, kuri buvo pateikta Migracijos departamentui ir data yra tokia, kuri nurodyta. Pareiškėja atstovybei paaiškino, kad Migracijos departamentas abejoja dėl datos – 2003 m. sausio mėn., tai jie pasiūlė, jog galėtų pateikti paaiškinimą. Migracijos departamentas atsakė pareiškėjai, kad dokumentus reiktų siųsti tiesiogiai Migracijos departamentui.

19.6. Pareiškėja 2020 m. spalio 23 d. informavo Migracijos departamentą, kad ji nusiuntė prašymą Kanados Migracijos ir Pilietybės ministerijai atsiųsti oficialią pažymą, nurodančią tikslią pilietybės įgijimo dieną. Taip pat paprašė Migracijos departamento nuorodos, ką ji iš savo pusės dar galėtų padaryti, siekiant išspręsti situaciją.

19.7. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 20 d. surašė Teikimą, kuriame pažymima, kad pareiškėja įgijo Kanados pilietybę – tai patvirtina asmens 2019 m. lapkričio 13 d. rašytinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ji 2003 m. sausio mėn. įgijo Kanados pilietybę ir įsipareigoja pateikti Kanados pilietybės įgijimo datą patvirtinantį dokumentą iki 2020 m. gegužės 13 d., Kanados pasai Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2003 m. spalio 9 d., ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016 m. balandžio 13 d., Kanados pilietybės sertifikatas, išduotas 2003 m. sausio mėn. (neišverstas į lietuvių kalbą, nelegalizuotas). Į Migracijos departamento Rašte išdėstytą prašymą pateikti dokumentus, patvirtinančius Kanados pilietybės įgijimo datą, pareiškėja neatsiliepė.

19.8. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Įsakymu nuspręsta, kad pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

20. Teismas vadovavosi iki 2006 m. lapkričio 16 d. galiojusios Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijos 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo Nutarimu, Pilietybės įstatymo 7 straipsniu, 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėja turi teisę į dvigubą pilietybę. Tam, kad pareiškėjai būtų galima taikyti iki 2006 m. lapkričio 16 d. galiojusios Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijos 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas išimtis, pareiškėja turėtų įrodyti, kad Kanados pilietybę įgijo būtent nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d., pateikdama teisės aktų nustatyta tvarka legalizuotą Kanados kompetentingų institucijų išduotą dokumentą.

21. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Hagos konvencija netaikoma, nes Kanada nėra prie jos prisijungusi. Teismas vadovavosi Aprašo 5 punktu ir nustatė, kad pilietybės įgijimo pažymėjimas nėra dokumentas, kuris atleistas nuo legalizavimo. Tam, kad jis būtų pripažįstamas, jis turėjo būti pateiktas legalizuotas.

22. Teismas vertino Migracijos departamento 2020 m. kovo 12 d. Raštą, adresuotą pareiškėjai, ir nustatė, kad pareiškėjos buvo prašoma pateikti legalizuotus dokumentus. Tačiau teismas vertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir priėjo prie išvados, jog jos nevienareikšmiškai patvirtina, kad, komunikuojant su pareiškėja, Migracijos departamentas nebuvo visiškai tikslus. Byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai patvirtino, jog pagrindiniu trūkumu buvo nurodoma ne tai, jog pareiškėja nepateikė legalizuoto sertifikato, o tai, kad sertifikate nėra nurodoma tiksli diena. Teismas nustatė, jog nei Teikime, nei procesiniuose dokumentuose nėra minima, kad sprendimas dėl pilietybės netekimo yra priimtas, nes sertifikate nėra nurodoma tiksli diena. Priešingai, tiek Teikime, tiek atsiliepimuose yra teigiama, kad neigiamas sprendimas pareiškėjai yra priimtas dėl to, jog jos pateiktas sertifikatas nėra legalizuotas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, komunikuodama su Migracijos departamentu, teiravosi, ką turėtų papildomai atlikti, tačiau nei viename elektroniniame laiške pareiškėjai nebuvo pabrėžiama, kad ji nėra pateikusi legalizuoto sertifikato, todėl teismas vertino, kad pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog jos pateikti dokumentai turi tik vieną trūkumą – sertifikate nenurodyta diena. Teismas priėjo prie išvados, kad pateikti rašytiniai dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjai pilietybė buvo suteikta 2003 m. sausio mėn., todėl atmetė Migracijos departamento išsakytą abejonę, jog pareiškėjai Kanados pilietybė galbūt buvo suteikta 2002 m. gruodžio 29 d.

23. Teismas atkreipė dėmesį į atsiliepime atsakovo minimą administracinės bylos Nr.eI2-1446-811/2021 medžiagą, kurioje taip pat buvo vertinamas sertifikatas, liudijantis Kanados pilietybės suteikimą asmeniui. Teismas pažymėjo, kad apeliacinis procesas buvo nutrauktas pareiškėjui atsisakius apeliacinio skundo, nes Ministerija priėmė teigiamą tos bylos pareiškėjui sprendimą, nors išduotame pilietybės suteikimo sertifikate taip pat nebuvo nurodyta jo išdavimo tiksli diena.

24. Dėl atsakovo teiginio, kad teisme neturėtų būti vertinama nauja medžiaga (pareiškėjos pateiktas legalizuotas sertifikatas), kuri nebuvo pateikta Migracijos departamentui, teismas nurodė, kad pritartų tokiai pozicijai, jeigu šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės būtų kitokios, t. y. teismas laikė nepakankamu vien tik Migracijos departamento Rašte nurodyto prašymo pateikti legalizuotus dokumentus, nes pareiškėjai buvo akcentuojamas tik vienas dokumentų trūkumas – sertifikate nenurodyta diena. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, manydamas, jog pareiškėjos dokumentai negali būti vertinami vien dėl to, jog jie yra nelegalizuoti, apie tai turėjo informuoti pareiškėją, juolab, kad teikė laiškus dėl sertifikato datos trūkumo, tačiau to neatliko. Teismas pažymėjo, kad pilietybės netekimas asmeniui yra itin jautrus aspektas, todėl, prieš priimant neigiamą sprendimą, turi būti detaliai įvertintos visos aplinkybės bei netikslumai. Negalima situacija, kuomet yra nurodoma, kad dokumentas yra netinkamas dėl jame nenurodytos tikslios dienos, tačiau Teikime akcentuojama, kad nėra pateiktas legalizuotas dokumentas, nors nėra argumentų dėl sertifikato netikslumo. Teismas nenuoseklia ir nesuderinama su gero viešojo administravimo principu pripažino Migracijos departamento poziciją, jog dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjai pilietybė buvo suteikta 2003 m. sausio mėn.

25. Teismas sprendė, kad atsakovas ir Migracijos departamentas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjos pilietybės netekimo. Teismas pripažino, kad Įsakymo dalis negali būti vertinama kaip atitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies, kuria vadovaujantis individualiame administraciniame motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, reikalavimus, todėl Įsakymo dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, panaikino.

26. Teismas vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti 6 360,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais, 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2, 7, 8.2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 720,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 10 dalimi ir nurodė, kad 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi patenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir sustabdytas Vidaus reikalų ministro Įsakymo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, galiojimas, iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.

III. 28. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra nustatytas teismo nurodytas faktas (pilietybės įgijimas 2003 m. sausio mėn.). Atsakovas atkreipia dėmesį į pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 2 d. pateikto rašytinio paaiškinimo 28 punktą, jame esančią nurodą į Kanados vyriausybės tinklalapį, kuriame aiškiai parašyta, kad pilietybės kortelės ir prie jo pridedamo atminimo sertifikato išdavimas nutrauktas 2012 m. vasario mėn.; pilietybės kortelė (tokia kaip pareiškėjos) vis dar tinkama patvirtinti Kanados pilietybę; data pilietybės kortelėje nėra tapimo Kanados piliečiu data (t. y. kortelės pagaminimo data). Atsakovas prieina prie išvados, kad pareiškėjos pilietybės kortelė pagaminta 2003 m. sausio mėn., o kada įgyta Kanados pilietybė, neaišku. Pagal Lietuvos teisę, pareiškėjos pateikta Kanados pilietybės kortelė nepatvirtina nei asmens tapatybės, nei Kanados pilietybės (tuo labiau – pilietybės įgijimo datos). Tokia išvada seka iš Kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų 2007 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-101/1V-397, (toliau – ir Kelionės dokumentų sąrašas) 95 punkto, kuriame nenumatytas pareiškėjos pateiktas dokumentas.

30. Atsakovas neatitinkančiu tikrovės laiko teismo motyvą, kad neigiamas sprendimas pareiškėjai yra priimtas dėl to, jog jos pateiktas sertifikatas nėra legalizuotas. Ministerija nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad nepateiktas ir turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis Kanados pilietybės įgijimo datą. Pareiškėjos pateikto dokumento nelegalizavimas atsiliepime nurodytas tik todėl, kad jis iš vis nevertintinas, kol nėra legalizuotas. Atsakovas nurodo, kad Įsakymo motyvai yra Teikime, kurį teismas netinkamai įvertino.

31. Atsakovas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eI2-1446-811/2021 Ministerija priėmė palankų sprendimą todėl, kad pareiškėjas pateikė ne pilietybės kortelę, bet atminimo sertifikatą (legalizuotą) su Kanados ministro sveikinimu, kuriame buvo nurodyta konkreti pilietybės įgijimo data. Pareiškėja legalizuoto dokumento, patvirtinančio Kanados pilietybės įgijimo datą, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui.

32. Pareiškėja V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog ji nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neteigė, kad pilietybės kortelėje (sertifikate) nurodoma data (2003 m. sausio mėn.) yra pilietybės įgijimo data, nepaisant to, kad ji šį mėnesį faktiškai ir įgijo Kanados pilietybę. Skunde aiškiai nurodyta, kad ant jai išduotos pilietybės kortelės (sertifikato) yra nurodyta ne pilietybės suteikimo, bet kortelės (sertifikato) pagaminimo data, pateikti detalūs paaiškinimai, kad pagal tuometinį Kanados teisinį reguliavimą, pareiškėjai Kanados pilietybė negalėjo būti suteikta anksčiau, negu buvo pagaminta pilietybės kortelė (sertifikatas), nes šis dokumentas yra asmeniškai įteikiamas pilietybės įgijimo (suteikimo) metu (t. y. oficialios ceremonijos metu davus priesaiką). Taigi pareiškėja negalėjo duoti Kanados piliečio priesaikos ir įgyti Kanados pilietybę anksčiau nei pats sertifikatas buvo pagamintas, t. y. anksčiau negu 2003 m. sausio mėn. Argumentai, kad pareiškėja galbūt įgijo pilietybę 2002 m. yra tik prielaidos, kurių atsakovas nepagrindžia jokiais argumentais ir / arba įrodymais, t. y. iš apeliacinio skundo visiškai nėra aišku, kuo remiantis ir vadovaujantis, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjai pilietybė galėjo būti suteikta 2002 m.

34. Pareiškėja nurodo, kad jos pateikta pilietybės kortelė (sertifikatas) nėra ir negali būti laikomas kelionės dokumentu, tai aiškiai nurodyta oficialiame Kanados Vyriausybės tinklalapyje, todėl jeigu asmuo keliauja į užsienį, jis privalo turėti galiojantį pasą arba kelionės dokumentą. Nėra suprantama, kodėl atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pilietybės įgijimo faktą gali patvirtinti tik dokumentai, kurie yra nurodyti Kelionės dokumentų sąrašo 95 punkte. Vadovaujantis atsakovo logika, reikštų, kad tokie dokumentai kaip kelionės pasas, kelionės pasas vienai kelionei ar netgi pabėgėlio kelionės dokumentas – būtų laikomi tinkamais dokumentais Kanados pilietybės įgijimo faktui įrodyti, nes jie taip pat nurodyti Kelionės dokumentų sąrašo 95 punkte. Be to, tarp Kelionės dokumentų sąrašo 95 punkte nurodytų dokumentų yra ir Kanados piliečio pasas, kuris pareiškėjai buvo pirmą kartą išduotas 2003 m. spalio 9 d. (t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 16 d, kada buvo leidžiama dviguba pilietybė), ir kuris buvo pateiktas Migracijos departamentui, todėl kyla klausimas, kodėl nebuvo vadovaujamasi šiuo dokumentu, jeigu jis, atsakovo vertinimu, yra pakankamas pilietybės faktui ar jos įgijimo datai pagrįsti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atminimo sertifikatas su Kanados ministro sveikinimu taip pat nenumatytas Kelionės dokumentų sąrašo 95 punkte, todėl kodėl kitoje administracinėje byloje tos bylos pareiškėjui atsakovas priėmė palankų sprendimą ir šiuo argumentu remiasi šioje byloje.

35. Pareiškėja vertina, kad atsakovas savo atsiliepimo į skundą atskirus teiginius vertina atsietai nuo viso atsiliepimo turinio ir juos interpretuoja subjektyviai sau naudinga prasme. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai neigiamas sprendimas buvo priimtas ne dėl to, jog pilietybės kortelėje (sertifikate) nenurodyta tiksli pilietybės įgijimo diena, bet dėl to, jog pareiškėja nepateikė legalizuoto sertifikato. Būtent dėl šios priežasties, pareiškėja papildomai į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kadangi iki teisminio proceso pradžios pareiškėjai buvo akcentuojamas visai kitas trūkumas – nėra nurodyta tiksli Kanados pilietybės įgijimo diena. Teikime taip pat akcentuojama, kad pareiškėjos pateiktas Kanados pilietybės sertifikatas, išduotas 2003 m. sausio mėn., yra neišverstas į lietuvių kalbą ir nelegalizuotas. Atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, prašė rašytinio proceso, todėl apie atsakovo poziciją byloje teismas visiškai pagrįstai sprendė tik iš jo pateikto procesinio dokumento. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nekorektiški, neteisingi ir nepagrįsti. Net jeigu atsakovas nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai neigiamas sprendimas buvo priimtas dėl nenurodytos tikslios datos kortelėje (sertifikate), teismas šį argumentą įvertino ir dėl jo pasisakė, t. y. byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja įgijo Kanados pilietybę 2003 m. sausio mėn.

36. Pareiškėja nurodė, jog negali pasisakyti dėl administracinės bylos Nr. eI2-1446-811/2021, kadangi ši bylos medžiaga nėra vieša ir neformuojanti jokio realaus ir / ar oficialaus precedento. Bet kuriuo atveju toks atsakovo argumentas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi atminimo sertifikatas su Kanados ministro sveikinimu nėra oficialus ar kokią nors juridinę galią turintis dokumentas, įrodantis pilietybės įgijimo faktą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

38. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime rėmėsi iš esmės vieninteliu argumentu – nei Teikime, nei šalių procesiniuose dokumentuose nėra minima, kad sprendimas dėl pilietybės netekimo yra priimtas, nes sertifikate nėra nurodoma tiksli diena. Teismas paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.

39. Migracijos departamentas nurodo, kad teismas vertino, jog pareiškėjai nebuvo išaiškinta, kad reikalingas pilietybės įgijimo faktą patvirtinantis legalizuotas dokumentas, nors tokią poziciją Migracijos departamentas kategoriškai paneigė teismo posėdžio metu. Migracijos departamentas Raštu įpareigojo pareiškėją per 6 mėnesius pateikti legalizuotą Kanados pilietybės įgijimo datą patvirtinantį pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą. Iš pareiškėjos pateikto susirašinėjimo su Migracijos departamento specialiste, aiškiai matyti, kad darbuotoja, negavusi dokumento apie Kanados pilietybės įgijimo datą, dar kartą paprašė jį pateikti (pareiškėjos pateiktas Priedas Nr. 10). Apie dokumento legalizavimą nebuvo užsiminta, nes Migracijos departamentas laukė žadėto dokumento, tačiau jo negavo. Migracijos departamentas turėjo pareiškėjos pateiktą pilietybės sertifikatą be aiškios dienos, tačiau jis neturėjo jokios juridinės reikšmės, todėl ir nebuvo prašoma šio dokumento legalizuoti. Taigi teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose dėstoma pozicija, neatsižvelgęs į tai, kokia buvo tikroji Įsakymo prasmė ir ko visą laiką buvo prašoma pareiškėjos pateikti.

40. Migracijos departamentas teigia, jog teismas nenurodė jokių konkrečių teisės normų, kurios buvo pažeistos, priimant Įsakymą, nepaaiškino, kokius dar veiksmus Migracijos departamentas turėjo atlikti, kai Migracijos departamentas dėjo visas pastangas bendradarbiauti ir suteikti teisę pareiškėjai pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau ji jų nepateikė.

41. Migracijos departamentas, reaguodamas į Ministerijos pateiktą informaciją, jog viešai skelbiamame oficialiame Kanados Vyriausybės tinklalapyje yra nurodyta, kad data pilietybės kortelėje nepatvirtina pilietybės įgijimo datos, teigia, jog pareiškėjos pateiktas neoficialus susirašinėjimas su konsulato asistente (pareiškėjos pateiktas Priedas Nr. 9) neturi jokios įrodomosios reikšmės byloje, nes susirašinėjimas yra iškarpytas (bendrinis klausimas pateikiamas angliškai, o atsakymas pateikiamas lietuviškai ir, be kita ko, yra išsamesnis nei klausimas) bei galimai pateiktas po asmeninio pokalbio su pareiškėja. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos pateiktas sertifikatas neatsako į esminį klausimą šioje byloje – kada tiksliai pareiškėja įgijo Kanados pilietybę.

42. Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėja nepatenka į Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintų asmenų, galinčių kartu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, sąrašą, todėl nustačius, kad pareiškėja įgijo užsienio valstybės pilietybę ir nėra tokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėja turi teisę kartu būti ir kitos užsienio valstybės piliečiu, Įsakymu pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Kadangi teismas sprendime nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių Įsakymas yra naikintinas, Migracijos departamentas mano, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1V-186 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėja V. D. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakymas priimtas remiantis Teikimu, kuris yra Įsakymo sudėtinė dalis, todėl pasisakant dėl pastarojo teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti vertinamas ir Teikimas bei jame nurodytos aplinkybės.

45. Teikime, vertinant pareiškėjos situaciją, nurodyta, kad ji pateikė Kanados pilietybės sertifikatą, išduotą 2003 m. sausio mėn., kuris, kaip pažymėta skliausteliuose, neišverstas į lietuvių kalbą, nelegalizuotas. Toliau pažymima, jog į Migracijos departamento 2020 m. kovo 12 d. prašymą pateikti dokumentus, patvirtinančius, Kanados pilietybės įgijimo datą, asmuo neatsiliepė. Cituojami keletas Pilietybės įstatymo straipsnių, daroma išvada, kad pareiškėja neatitinka teisinio reguliavimo, suteikiančio galimybę ir į kitos valstybės pilietybę kartu su Lietuvos Respublikos pilietybe bei siūloma priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

46. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgiant į nutarties 45 punkte išdėstytas nuostatas, teisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas (žr. nutarties 20 p.). Byloje nėra ginčo dėl teisės. Atsakovas paneigė pareiškėjos dvigubos pilietybės galimybę, nesant patikimų faktinių duomenų apie kitos valstybės pilietybės įgijimo datą, todėl šios bylos baigtis iš esmės sietina tik su aplinkybe, kada buvo įgyta kitos valstybės pilietybė.

47. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta pareiškėjos poziciją dėl Kanados pilietybės įgijimo datos (žr. nutarties 22 p.).

48. Atsakovas tvirtina, kad byloje nėra nustatytas pilietybės įgijimo momentas (žr. nutarties 29 p.).

49. Administracinių bylų teisenos įstatyme pažymėta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Be to, akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

50. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo institutą. Administracinėje byloje buvo pateikta pakankamai faktinių duomenų, kurie leido padaryti išvadą, kad pareiškėja kitos valstybės pilietybę įgijo laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d. Atsakovo užimta pozicija dėl to, kad nėra patikimų duomenų dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo datos buvo paneigta pareiškėjos pateiktais įrodymais.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog administracinėje byloje nėra konkrečios kalendorinės datos dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo. Iš tikro yra pateikta tik pilietybės kortelė, kurioje nurodoma jos pagaminimo data – 2003 m. sausio mėnuo. Nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjos paaiškinimais, jog tokio pobūdžio dokumentas negali būti išduotas anksčiau nei duota priesaika. Taigi pilietybės sertifikatas, kuris teisiškai patvirtintas, yra vienas iš įrodymų apie kitos valstybės pilietybės suteikimo datą. Šis įrodymas neleidžia netikėti pareiškėjos paaiškinimais dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo momento, be kita ko, tai pagrindžia ir pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas su Kanados ambasada (žr. nutarties 19.3 p.). Visumos faktinių duomenų pakako pirmosios instancijos teismui prieiti prie išvados dėl pareiškėjos kitos valstybės pilietybės įgijimo datos. Atsakovas į administracinę bylą nėra pateikęs jokių įrodymų (nors galėjo tai daryti ir bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme), įgalinančių suabejoti pareiškėjos pateiktais įrodymais. Nebuvo gauta informacijos apie tai, kada ir kaip prasideda kitos valstybės pilietybės suteikimo procedūra, kiek įprastai ji trunka, per kiek laiko yra išduodamas sertifikatas dėl kitos valstybės pilietybės suteikimo, ar pagal kitos ginčo valstybės teisinį reguliavimą sertifikato išdavimo data yra laikoma ir kitos valstybės pilietybės suteikimo momentu. Nebuvo atlikta jokio užklausimo, jokio individualaus tyrimo ginčo klausimu, apsiribojant vien bendrinio pobūdžio teiginiais, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino skundžiamą Įsakymą ir priėmė pareiškėjai palankų sprendimą, kuris paliktinas galioti.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, to paties straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

53. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma mažintina ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėjai iš atsakovo priteistina 500 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai V. D. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius